Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus J. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. nutarties, priimtos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Adagrus“ bankroto byloje Nr. B2-96-413/2014.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl bankroto administratoriaus neatstatydinimo.

BUAB „Adagrus“ 2013-10-24 kreditorių susirinkimo, kurį inicijavo kreditorius J. G., metu buvo nuspręsta nepritarti jo pasiūlymui atstatydinti UAB „Valnetas“ iš BUAB „Adagrus“ bankroto administratoriaus pareigų ir paskirti administratoriumi UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ (t. 4, b. l. 83-86).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti BUAB „Adagrus“ 2013-10-24 kreditorių susirinkimo nutarimą ir atstatydinti bankroto administratorių UAB „Valnetas“, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.).

Dėl administratoriaus atstatydinimo pagrindų ir BUAB „Adagrus“ 2013-10-24 kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo

Bankrutuojančios įmonės administratorius – vienas iš svarbiausių asmenų bankroto procese, kuris iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas ir atlieka teisinį tyrimą dėl atsakovo bei su juo susijusių asmenų veiksmų ar neveikimo. Tik nešališkas ir profesionaliai veikiantis bankroto administratorius gali nustatyti tikrąsias nemokumo priežastis, pasiekti pusiausvyrą tarp įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, ir jos kreditorių interesų, teisingai išspręsti atskirus klausimus bankroto procese.

Siekiant užtikrinti tinkamą teisės aktų pagrindu bankroto administratoriui priskirtų funkcijų vykdymą, teisę kontroliuoti konkrečioje byloje teismo paskirto bankroto administratoriaus veiklą teisėtumo bei skaidrumo aspektu Įmonių bankroto įstatyme yra įtvirtintas bankroto administratoriaus atstatydinimo institutas. ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalyje yra numatyti atvejai, kada teismas gali atstatydinti bankroto administratorių iš pareigų: 1) kai administratorius pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo; 2) kai įmonės kreditorių susirinkimas (komitetas) ar šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas kreditorius (kreditoriai), kurio teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu kreipiasi dėl administratoriaus atstatydinimo; 3) kai administratorius 11 straipsnio 3 dalies 24 punkte nustatyta tvarka pateikia teismui prašymą dėl jo atstatydinimo arba įmonės kreditorių susirinkimo pirmininkas ĮBĮ 23 straipsnio 13 punkte nustatyta tvarka kreipiasi dėl praradusio teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas administratoriaus atstatydinimo ir kito administratoriaus paskyrimo arba iš kitų šaltinių teismas gauna informaciją, kad administratorius neteko teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas.

ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalies pagrindu kreditorius, nepatenkantis į ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytų subjektų ratą, tačiau disponuojantis reikalavimais, kurie vertine išraiška sudaro ne mažiau 10 proc. teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, turi teisę inicijuoti kreditorių susirinkimą bet kuriuo jam aktualiu klausimu, tame tarpe dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo (pakeitimo). Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis. Taigi, toks nustatytas teisinis reglamentavimas lemia, kad kreditoriaus turimi balsai kreditorių susirinkime ir jo galimybės balsuojant daryti įtaką kreditorių susirinkimo sprendimams tiesiogiai priklauso nuo jo reikalavimų bankrutuojančiai įmonei dydžio. Kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti ginčijami įstatymo nustatyta tvarka ir nutarimų teisėtumą bei pagrįstumą tikrina teismas (ĮBĮ 24 str. 5 d.).

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad apeliantas, kaip BUAB „Adagrus“ kreditorius, turintis 14,891 proc. teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, realizavo ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą savo teisę ir 2013-10-11 prašymu (t. 4, b. l. 88-92) inicijavo kreditorių susirinkimo sušaukimą, jame išdėstydamas aplinkybes, jo vertinimu, sudarančias pagrindą atstatydinti teismo paskirtą BUAB „Adagrus“ bankroto administratorių – UAB „Valnetas“. Kreditorių susirinkimas buvo sušauktas 2013-10-24 ir jo metu priimti nutarimai pagal apelianto pateiktą darbotvarkę (t. 4, b. l. 88-92). Iš 2013-10-24 kreditorių susirinkimo protokolo ir jo priedų (t. 4, b. l. 83-86, 87, 94-99) turinio matyti, kad darbotvarkės klausimais dėl administratoriaus atstatydinimo ir administratoriaus pakeitimo kreditorių susirinkime dalyvavę kreditoriai sprendė nevienodai. Už administratoriaus atstatydinimą balsavo apeliantas, kurio balsai sudarė 14,891 proc. nuo visos teismo patvirtintų reikalavimų sumos. „Prieš“ balsavo didžiausias bankrutuojančios įmonės kreditorius AB “Swedbank” (75,008 proc. balsų), pažymėjęs, jog administratoriaus keitimas dar labiau užvilkins bankroto procedūrą, tuo tarpu apeliantas, realizuodamas savo teisę, jau ginčija bankrutuojančios įmonės sandorius, taip pat kreditoriai Kauno apskrities VMI (6, 504 proc. balsų) ir A. G. (0,505 proc. balsų), kurių balsų bendra suma – 82,017 proc. Kreditorius VSDFV Kauno skyrius, turėjęs 0,315 proc. balsų, dėl sprendimo susilaikė. Taip pat balsai pasiskirstė ir sprendžiant klausimą dėl apelianto siūlymo skirti naują BUAB „Adagrus“ bankroto administratorių.

Nustatytos aplinkybės, įvertinus jas aukščiau nurodytų ĮBĮ nuostatų kontekste, sudaro pagrindą konstatuoti, jog apelianto skundžiamas BUAB „Adagrus“ 2013-10-24 kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo atsisakyta atstatydinti bankroto administratorių UAB „Valnetas“, priimtas nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų reikalavimų ir yra pagrįstas bei teisėtas. Šios išvados negali paneigti ir apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai, susiję su BUAB „Adagrus“ kreditoriaus AB „Swedbank“ tariamu suinteresuotumu. Minėta, kad prieš bankroto administratoriaus atstatydinimą balsavo ir kiti susirinkime dalyvavę kreditoriai, vienas – susilaikė, tuo tarpu „už“ buvo tik apeliantas. Objektyvių įrodymų, be apelianto subjektyvia nuomone paremtų argumentų, kurie patvirtintų didžiausio bankrutuojančios įmonės kreditoriaus siekį patenkinti išimtinai savo interesą kitų kreditorių sąskaita, byloje nenustatyta. Vien tai, kad apelianto prašyme sušaukti kreditorių susirinkimą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo (pakeitimo) nurodyta informacija AB „Swedbank“, kaip, beje, ir kitų kreditorių, nebuvo ginčijama, taip pat negali būti vertinama kaip šio kreditoriaus nesąžiningumą patvirtinantis įrodymas, kadangi kreditoriai, įgyvendindami teisę pareikšti savo nuomonę svarstomais klausimais, neturi pareigos atsikirsti į kitų kreditorių dėstomus argumentus.

Dėl administratoriaus atstatydinimo tvarkos ir pagrindo jį atstatydinti nagrinėjamoje byloje egzistavimo

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nors ĮBĮ nesuteikia teisės tiesiogiai reikšti teismui prašymą atstatydinti (pakeisti) bankroto administratorių kitiems asmenims, nei nurodyta ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalyje, tačiau įstatymas neriboja teismo teisės bet kurioje bankroto procedūros stadijoje spręsti klausimą dėl bankroto administratoriaus tinkamumo vykdyti pavestas funkcijas, o faktinis pagrindas tam galėtų būti ir atskiro bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditoriaus ar jos akcininko kreipimasis į teismą, kuris vertintinas kaip procesinis prašymas arba informacijos (duomenų) teismui pateikimas apie jo paskirto administratoriaus galimą netinkamumą, o teismas, nenustatęs, kad tokia teise piktnaudžiaujama, ex officio jį išnagrinėja ir priima procesinį sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-05 nutartis c. b. 2-2583/2013).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, 2013-11-07 gavęs apelianto pareiškime (t. 4, b. l. 110-120) nurodytą informaciją dėl, jo vertinimu, egzistuojančių prielaidų atstatydinti esamą BUAB „Adagrus“ bankroto administratorių UAB „Valnetas“, turėjo pagrindą savo iniciatyva spręsti dėl šios informacijos pagrįstumo.

Apelianto BUAB „Adagrus“ bankroto byloje pateiktų procesinių dokumentų, susijusių su teismo paskirto administratoriaus atstatydinimo (pakeitimo) klausimu, bei atskirojo skundo turinys patvirtina, jog pagrindinis motyvas, kuriuo remiasi apeliantas, argumentuodamas būtinybę pakeisti esamą bankroto administratorių, yra administratoriaus neveiklumas, kurį sąlygoja pastarojo šališkumas ir neobjektyvumas. Apelianto teigimu, bankroto administratorius UAB „Valnetas“ nevykdo imperatyvių ĮBĮ nuostatų, o būtent ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtintos pareigos.

Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą teismo paskirtas administratorius privalo ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nustatyta, kad administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Iš nurodytų teisės normų turinio akivaizdu, kad gindamas kreditorių interesus, administratorius gali reikšti ieškinius.

Pažymėtina, jog administratorius turi įgaliojimus įvertinti jam pateiktus duomenis ir savarankiškai priimti sprendimus dėl kreipimosi į teismą visais bankroto procese aktualiais klausimais, tame tarpe dėl procesų prieš įmonės skolininkus ar kreditorius inicijavimo bei jų palaikymo, ir kiekviena kreditoriaus išsakyta nuomonė jo nesaisto. Pateikti duomenys taip pat neįpareigoja su jais besąlygiškai sutikti, reikšti ieškinius ar imtis kitų veiksmų, kurių siekia ar pageidauja vienas ar kitas kreditorius. Tuo atveju, jeigu bankroto administratoriaus ir įmonės kreditorių pozicijos (nuomonės) dėl subjektinių teisių gynimo išsiskiria, įmonės kreditoriai turi teisę ginti savo teises kitais tokių teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, reikšti netiesioginius ieškinius įmonės skolininkams ar ieškinius administratoriui dėl žalos atlyginimo, priimti rekomendacinio pobūdžio nutarimus administratoriaus atžvilgiu kreditorių susirinkimuose ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-09 nutartis c. b. 2-67/2014).

Iš byloje užfiksuotų duomenų matyti, jog bankroto administratorius UAB „Valnetas“, vykdydamas ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte jam nustatytą pareigą, peržiūrėjo BUAB „Adagrus“ sandorius, sudarytus per 36 mėnesius iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos. Patikrinęs sandorius, nenustatė, kad sutartys buvo sudarytis pažeidžiant tokio pobūdžio sandoriams įstatymuose nustatytų reikalavimų (UAB „Valnetas“ veiklos 2010-02-24 ataskaita, t. 3 b. l. 42). Bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimuose klausimas dėl įpareigojimo bankroto administratoriui reikšti konkrečius ieškinius, ginant kreditorių teises, nebuvo svarstytas. Todėl vien ta, aplinkybė, jog apeliantas savo iniciatyva kreipėsi į teismą dėl tam tikrų BUAB „Adagrus“ iki bankroto bylos iškėlimo sudarytų sandorių teisėtumo įvertinimo, nesudaro pagrindo konstatuoti netinkamo ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatų vykdymo, juolab, kad kitiems kreditoriams apie apelianto inicijuotas civilines bylas yra pranešta, tačiau priekaištų dėl bankroto administratoriaus funkcijų atlikimo iš jų nebuvo pareikšta. Įvertinus bankroto administratoriaus teisę savarankiškai vertinti jam pateiktus duomenis ir jų pagrindu reikšti savo poziciją, apelianto teiginiai, kuriais grindžiama būtinybė ginčyti tam tikrus bankrutavusios bendrovės sudarytus sandorius, apeliacinės instancijos teismo nuomone, taip pat neleidžia konstatuoti pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta atstatydinti esamą BUAB „Adagrus“ bankroto administratorių, nepagrįstumo ar pagrindo ją pakeisti buvimo. Byloje nėra duomenų, objektyviai keliančių abejonių dėl bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“ gebėjimo skaidriai ir nešališkai vykdyti BUAB „Adagrus“ bankroto administravimo procedūras.

Pažymėtina, kad administratorius gali būti atstatydintas tik esant pakankamam pagrindui, t. y. administratoriaus atstatydinimą dėl netinkamo pareigų atlikimo turi lemti esminiai bankroto procedūrų pažeidimai, trukdantys bankroto proceso eigai, pažeidžiantys kreditorių ar bendrovės teises ir teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-12 nutartis c. b. Nr. 2-2678/2013). Priešingu atveju bankroto administratoriaus atstatydinimas vien formaliais pagrindais prieštarautų ĮBĮ siekiamiems tikslams, juo labiau tokioje bankroto bylos stadijoje, kai bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, kai pardavinėjamas įmonei priklausantis turtas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenustačius, kad esamas BUAB „Adagrus“ bankroto administratorius būtų padaręs esminių bankroto pažeidimų ir byloje nesant objektyvių faktinių duomenų, kurie galėtų būti teismo pripažinti įrodymais, pagrindžiančiais administratoriaus nešališkumą ir/ar neobjektyvumą, naujo bankroto administratoriaus paskyrimas neatitiktų bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų. Aktualu ir tai, kad didžiąją dalį kreditorių administratoriaus veikla tenkina.

Atskirojo skundo argumentas, jog teismas bankroto bylose privalo būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas, pagrįstas. Tačiau tai nepaneigia dalyvaujančio byloje asmens civilinio proceso įstatymo nustatytos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus (CPK 1 str., 178 str., ĮBĮ 1 str. 3 d.). Atkreiptinas dėmesys, jog teismo pareiga veikti ex officio, renkant įrodymus, sietina su teismo pareiga nustatyti bylos aplinkybes, reikšmingas teisingo procesinio sprendimo priėmimui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo BUAB „Adagrus“ nurodytus argumentus, kuriais grindžiamos priežastys, galimai lėmusios administratoriaus ir buvusio įmonės vadovo atsiliepimų Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2209-173/2013 tapatumą, ir nesant byloje objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti šių asmenų galimus ryšius, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vien administratoriaus ir buvusio įmonės vadovo procesinių dokumentų tapatumas ar tapačios pozicijos palaikymas nesudaro pagrindo pripažinti administratoriaus elgesį netinkamu ar šališku. Dėl to nebuvo ir būtinybės reikalauti šių procesinių dokumentų.

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas apeliacinį ar atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (ar nutarties) motyvams.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.