Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-385-390/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-08
Bylos Nr.: e2A-385-390/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-03843-2019-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Edvardas Paliokas
Ieškovas: V. P. M.
Atsakovas: R. M., V. M.
Trečiasis asmuo: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Registrų centrui, J. J.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-385-390/2021Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03843-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.9.1; 3.3.1.18.1. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Edvardo Palioko ir Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. M. ir atsakovų R. M. bei V. M. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. M. patikslintą ieškinį atsakovams R. M. ir V. M., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Registrų centrui, J. J. dėl žemės sklypo ribų su atsakovams priklausančiu žemės sklypu leisti parengti nekilnojamojo daikto – žemės sklypo- kadastrinių matavimų bylą, patikslinti jo duomenis be atsakovų sutikimo ir atsakovų R. M. bei V. M. priešieškinį ieškovui V. P. M., tretiesiems asmenims pagal priešieškinį Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonei Registrų centrui dėl leidimo atsakovams pateikti nacionalinei žemės tarnybai žemės sklypo duomenis privalomam suderinimui ir žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimo VĮ Registrų centras be bendraturčio V. P. M. sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė nustatyti ieškovui ir atsakovams dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau žemės sklypas) ribas, taškais 3-4-5-6-7-8, kurių koordinatės LKS-94 sistemoje yra 1-X6058583,08, Y-5-459817,84, taško Nr. 2-X6059017,82, Y459725,69, taško 3-X6059021,90, Y459724,85, taško 4-X6059048, 38, Y459848,31, taško 5-X6059077,58, Y459993,13, taško 6- X6059073,29, Y 459994,04, taško 7-X 6058632,56, Y 460087,34, taško 8- X 6058609,93, Y 459954,01 pagal UAB „Metrum LT“ 2020 m. birželio 12 d. parengtą` žemės sklypo planą M 1:5000, sklypo plotas 123621 kv. m., taip pat leisti parengus nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, patikslinti žemės sklypo duomenis pagal UAB „Metrum LT“ 2020 m. birželio 12 d. parengtą žemės sklypo planą M 1:5000, sklypo plotas 123621 kv. m. be bendraturčių V. M. ir R. M. sutikimo.

2. Nurodė, kad žemės sklypas lygiomis dalimis (po 1/2 dalį) nuosavybės teise priklauso ieškovui, ir atsakovams. Su bendraturčiais nuolat kyla ginčai dėl naudojimosi žemės sklypu. Pagal UAB „Metrum LT“ 2020-06-12 parengtus žemės sklypo kadastrinius matavimus rastas 12,3621 ha žemės sklypo plotas. Žemės sklypo ribos yra tikslios, teisingos ir nepažeidžia bendraturčių ir gretimų sklypų savininkų teisių.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į ieškinį atsakovai prašė atmesti ieškinį. Nurodė, kad ieškovo suformuotas reikalavimai yra abstraktūs ir nėra aiškūs, tokiu būdu yra užkertama teisė atsakovams tinkamai teisėtais būdais gintis ir atsikirsti į pareikštus ieškinio reikalavimus. Atsakovai su UAB „Metrum LT“ atliktu žemės sklypo planu nesutinka ir pateikė UAB „Žemetra“ atliktus matavimus. Šalys nesutaria dėl atliktų matavimų ir nustatytų ribų. Nacionalinė žemės tarnyba palygino ieškovo ir atsakovų pateiktus planus bei nustatė, kad nustatytos koordinatės nesutampa taškuose 4 ir 2. Šioje vietoje žemės sklypas ribojasi su atsakovams priklausančiu žemės sklypu. Ieškovas dalyvavo UAB „Žemetra“ atliekamame ženklinime, tačiau UAB „Žemetra“ parengtame ribų paženklinimo-parodymo akte nepasirašė ir jokių pastabų kaip bendrasavininkas neišreiškė.

Šalies argumentai

4. Priešieškiniu atsakovai prašė leisti atsakovams pateikti Nacionalinei žemės tarnybai privalomam suderinimui žemės sklypo kadastrinius duomenis pagal UAB „Žemetra“ parengtą žemės sklypo planą M 1:5000, sklypo plotas 123647 be bendraturčio V. P. M. sutikimo bei leisti atsakovams patvirtintus po kadastrinių matavimų patikslintus žemės sklypo kadastro duomenis įregistruoti VĮ Registrų centre be V. P. M. sutikimo.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo VĮ Registrų centras prašė teismo ieškinio ir priešieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.

6. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – NŽT) ginčą paliko spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad UAB „Metrum LT“ parengtą žemės sklypo planą galima vertinti kaip vieną iš įrodymų byloje, nes prie trūksta lydimųjų dokumentų. UAB Žemetra“ planas buvo pateiktas NŽT tikrinti ir tvirtinti ir kitų trūkumų nebuvo nustatyta, išskyrus , jog nėra pasirašytas bendraturčio V. P. M.. Pažymėjo, kad per bylos nagrinėjimo laikotarpį pasikeitė faktinės aplinkybės, nes buvo atlikti valstybei priklausančio žemės sklypo, besiribojančio su ginčo žemės sklypu, kadastriniai matavimai, kurie yra laikomi tiksliais, o ginčo žemės sklypas suformuotas pagal preliminarius matavimus.

7. Trečiasis asmuo J. J. prašė priešieškinį tenkinti, o patikslintą ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu patikslinto ieškinio netenkino, priešieškinį tenkino dalinai. Leido atsakovams V. M. ir R. M. pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos privalomam suderinimui žemės sklypo kadastrinius duomenis pagal UAB „Žemetra“ parengtą žemės sklypo planą M 1:500, sklypo plotas 12 3647 kv. m. be bendraturčio V. P. M. sutikimo. Priešieškinio reikalavimą leisti atsakovams patvirtintus po kadastrinių matavimų patikslintus žemės sklypo kadastro duomenis įregistruoti VĮ Registrų centre be bendraturčio V. P. M. sutikimo, paliko nenagrinėtą. Priteisti iš ieškovo atsakovams solidariai 1107,50 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

9. Teismas nurodė, kad žemės sklypas nuosavybės teise šalims priklauso pagal nustatytas dalis ieškovui – 1/3 ir 1/6, atsakovams 1/2 dalys. Ginčo tarp šalių dėl turimo žemės sklypo dydžio, jiems priklausančios nuosavybės idealiųjų dalių nekilo ir žemės sklypo plotas nėra pakitęs.

10. Įvertinęs byloje esamus įrodymus teismas nurodė, jog pagal atliktus UAB „Žemetra“ matavimus paklaida yra šiek tiek didesnė nei leidžiama, tačiau dėlto žemės sklypo plotas nekinta. Teismas daro išvadą jog žemės sklypo ribas galima nustatyti pagal pateiktus dokumentus ir netenkina ieškovo patikslinto ieškinio pirmojo reikalavimo bei žemės sklypo ribų nenustatinėja pagal UAB „Metrum LT“ 2020 m. birželio 12 d. parengtą žemės sklypo planą.

11. Dėl antro ieškovo reikalavimo patikslinti žemės sklypo ribas pagal UAB „Metrum LT“ parengtą 2020 m. birželio 12 d. planą, teismas nurodė, kad UAB „Metrum LT“ žemės sklypo ribas nustatinėjo 2018 m. lapkričio mėn. (ribų paženklinimo aktas rengtas I. S.), tačiau po to 2019 m. birželio 10 d. buvo UAB „Sauleneta“ atlikti matavimai gretimo žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas įregistruotas Valstybės vardu, o ginčo žemės sklypo UAB „Metrum LT“ neparengė ribų nustatymo-parodymo akto. Teismas 2020 m. birželio 12 d. plano nevertino kaip plano atitinkančio Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimus, nes jis ruoštas kitu tikslu ir 2020 m. kadastrinių matavimų byla nėra parengta, ji nebuvo tikrinama, nepriimtas NŽT sprendimas, kuris gali būti skundžiamas nustatyta tvarka. Šį ieškovo reikalavimą teismas nepagrįstą bei neįrodytą ir jo netenkino (CPK 178 straipsnis).

12. Dėl atsakovų priešieškinio reikalavimų teismas nurodė, kad UAB „Žemetra“ parengta ginčo žemės sklypo kadastro matavimų byla buvo tikrinta NŽT ir nebuvo leista pagal ją registruoti kadastro duomenis tik dėl vieno trūkumo, kad nėra V. P. M. parašo. Kadangi ieškovas dalyvavo sudarant ribų paženklinimo-parodymo aktą matininkui E. B., tačiau akte nepasirašė, gavo pranešimą reikšti pastabas dėl šio akto ir plano, tačiau pastabų nepareiškė, teismas vertino, jog ieškovas nepasirašė nepagrįstai. Ieškovas neįrodė, kad dėl UAB „Žemetra“ parengto plano, ribų parodymo-paženklinimo akto pakistų ginčo žemės sklypo plotas, tai yra pasikeistų ieškovo turimo žemės sklypo dalies (dalių) dydis ar paties žemės sklypo dydis (plotas), teismas kitų trūkumų taip pat nenustatė, todėl leido atsakovams pateikti parengtą UAB „Žemetra“ kadastro matavimų bylą NŽT privalomam suderinimui be ieškovo sutikimo.

13. Dėl antrojo priešieškinio reikalavimo patvirtintus po kadastrinių matavimų patikslintus žemės sklypo duomenis leisti įregistruoti VĮ Registrų centre be ieškovo sutikimo, teismas nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti šį reikalavimą, neatlikus privalomos kadastro bylos tikrinimo procedūros NŽT, tačiau atmetus šį atsakovų reikalavimą ir NŽT priėmus sprendimą, jog UAB „Žemetra“ parengta kadastro byla atitinka visus reikalavimus, procedūra negalėtų vykti toliau, jeigu ieškovas neduotų sutikimo, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principu, antrą priešieškinio reikalavimą paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovas V. P. M. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (75 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 500 Eur už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

14.1. Nenustačius teismo sprendimu tikslios žemės sklypo ribos, nėra galimybės NŽT patikrinti atsakovų ar ieškovo parengtos nekilnojamojo daikto kadastro matavimo bylos. Darytina išvada, kad pirma turi būti nustatytos ginčo žemės sklypo ribos teismo sprendimu, o tik po to galima atlikti kitus darbus, susijusius su žemės sklypo kadastriniais matavimais - kadastro duomenų bylos suformavimu, jos patikrinimu ir kadastre įrašytų duomenų pakeitimu.

14.2. Teismas dėl ieškovo pateikto plano tariamų trūkumų nepasisakė, nenurodė, kokius jis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimus neatitinka. Teismas darė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad kadastrinių matavimų byla turėjo būti parengta ir pateikta Nacionalinei žemės tarnybai tikrinti, nes nenurodė, kokiu įstatymu vadovaujasi, darydamas išvadą, kad byloms dėl žemės sklypo ribų nustatymo yra numatyta privaloma išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Tačiau nėra galimybės parengti kadastrinių matavimų bylos, esant ginčui teisme dėl žemės sklypo ribų ir nenustačius žemės sklypo ribų teismo sprendimu.

Atsiliepimas

14.3. Teismas be teisinio pagrindo pripažino, kad žemės sklypo ribas pagal UAB „Žemetra“ parengtą žemės sklypo planą M 1:500, sklypo plotas 12 3647 kv. m, galima patikrinti NŽT, nenustačius šio žemės sklypo ribų teismo sprendimu, kai NŽT atsiliepime į ieškinį pripažino, kad „nustatyti tikslios Žemės sklypo ribos pagal turimus Skyriuje dokumentus nėra galimybės“.

15. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Teismas pagrįstai nustatė aplinkybes dėl ieškovo pateikto plano netinkamumo, kadangi jokių lydinčių dokumentų su pateiktu planu pateikta nebuvo ( Taisyklių 22 p., Nuostatų 65 p. ar 65¹ p.). Vien tai, kad ieškovas nesutinka su teismo išvadomis, nenurodant jokių motyvų, nelaikytini paneigiantys teismo padarytas išvadas.

15.2. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepateikė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, todėl teismas neturėjo jokio objektyvaus teisinio pagrindo, neįvertinęs bylos turinio, patenkinti antrą patikslinto ieškinio reikalavimą. Teismui draudžiama priimti sąlyginius sprendimus, todėl nagrinėjamu atveju teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą šioje dalyje.

Šalies argumentai

15.3. Ieškovas teigdamas, kad priešieškinio tenkinta dalis teisiškai nepagrįsta ar ją teismas priėmė be teisinio pagrindo, nenurodo jokių tai pagrindžiančių aplinkybių, argumentuotai dėl to nepasisako. Vien tik deklaratyvus teiginys, kad pirmo priešieškinio reikalavimo tenkinimas teisiškai nepagrįstas, nesudaro teisinio pagrindo naikinti nurodytą sprendimo dalį.

Atsiliepimas

16. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo NŽT ieškovo apeliacinio skundo tenkinimo galimybę palieka spręsti Teismo nuožiūra. Nurodo, kad norint atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus nėra būtina pirma kreiptis į teismą dėl jo ribų patvirtinimo ir tik tada vadovaujantis Nuostatomis ir Taisyklėmis atlikti kadastro duomenų nustatymą. Sutinka su teismo išvada, jog žemės sklypo ribas galima nustatyti pagal pateiktus nagrinėjamoje byloje esančius dokumentus. Teismas teisingai nustatė, kad nėra pagrindo ieškovui leisti patikslinti žemės sklypo duomenis pagal UAB „Metrum LT“ 2020 m. birželio 12 d. parengtą žemės sklypo planą be atsakovų sutikimo.

Šalies argumentai

17. Apeliaciniu skundu atsakovai R. M. ir V. M. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalį, kuria paliktas nenagrinėtas atsakovų V. M. ir R. M. antras priešieškinio reikalavimas ir priimti naują sprendimą ir tenkinti visiškai antrą priešieškinio reikalavimą, priteisti iš ieškovo atsakovams 2290 Eur bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios instancijos teisme ir 550 Eur išlaidas už apeliacinio skundo parengimą bei sumokėtą 75 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. NŽT nurodė tik vieną „UAB „Žemetra“ parengtos kadastro duomenų bylos trūkumą – žemės sklypo planas ir paženklinimo - parodymo aktas nesuderintas su žemės sklypo bendrasavininku V. P. M.. Teismui tenkinus pirmą priešieškinio reikalavimą žemės sklypo planas galės būti suderintas su NŽT. Atsižvelgiant į tai, teismo daroma išvada, kad galimai gali atsakovų žemės sklypo planas būti nesuderintas, yra aiškiai nepagrįsta. Todėl teismas priėmė nepagrįstą sprendimą palikti nenagrinėtu antrą priešieškinio reikalavimą.

17.2. CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas yra skirtas ne ieškovo teisei realizuoti, o teisinei klaidai ištaisyti tuo atveju, kai išankstinis ginčo ne teisme nagrinėjimas yra privalomas. Nustačius, kad ieškinys (priešieškinis) priimtas teisėtai, negali būti teisėtas sprendimas palikti jį nenagrinėtu nurodytu įstatyme pagrindu. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga šį priešieškinio reikalavimą palikti nenagrinėtu nurodytu palikimo nenagrinėtu pagrindu. Teismas panaikino galimybę atsakovams, suderinus žemės sklypo planą su NŽT, jį įregistruoti VĮ Registrų centre neinicijavus naujos civilinės bylos.

17.3. Teismas pirmą priešieškinio reikalavimą tenkino visiškai, todėl tenkinus šį reikalavimą visiškai, iš ieškovo priteistinos visos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis CPK 93 straipsnio nuostatomis. Kadangi antras priešieškinio reikalavimas paliktas nenagrinėtu, todėl šioje dalyje dėl priešieškinio reikalavimo laikytina, kad teismas nepriėmė teismo sprendimo dėl ginčo esmės, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turėtų būti sprendžiamas pagal CPK 94 straipsnį. Vadovaujantis priežastingumo teorija, ieškovui tenka pareiga atlyginti atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas visiškai neišsprendė sumokėto 75 Eur žyminio mokesčio priteisimo iš ieškovo klausimo. Taigi teismas nemotyvavo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, o žyminio mokesčio priteisimo klausimo neišsprendė, todėl šioje dalyje sprendimas naikintinas ir priteistina iš ieškovo atsakovams visos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos - 2 215 Eur išlaidos už teisines paslaugas ir 75 Eur žyminis mokestis, iš viso 2290 Eur.

Atsiliepimas

18. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad žemės sklypo ribos nėra aiškios, todėl nenustačius žemės sklypo ribų teismo sprendimu, nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovų priešieškinio nei pirmo, nei antro reikalavimo.

19. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą trečiasis asmuo NŽT ieškovo apeliacinio skundo tenkinimo galimybę palieka spręsti Teismo nuožiūra. Nurodo, kad teismas skundžiamu sprendimu, nenurodė atsakovams į kokią ikiteisminę bylos sprendimo instituciją jie turi kreiptis dėl išankstinio bylos sprendimo ne teisme, kad pašalintų aplinkybę, teismo nuomone, kliudančią šioje byloje pareikšto antro priešieškinio reikalavimo išsprendimui, taip pat teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių.

20. Atsiliepimu į apeliacinius skundus trečiasis asmuo VĮ Registrų centras prašo apeliacinius skundus nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

20.1. Registrų centras sutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas ieškovo V. P. M. patikslintas ieškinys. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, ieškovas prašė nustatyti ne tik konkrečias žemės sklypo ribas, bet taip pat siekė teismine tvarka apginti savo galimai pažeistas teises būtent pagal konkretų teismui pateiktą UAB „Metrum LT" matininkės 2020-06-12 parengtą žemės sklypo planą, prieštaraujantį šio plano rengimo metu galiojantiems teisės aktams.

20.2. Kadangi kadastro tvarkytojas nėra priėmęs jokio sprendimo dėl UAB „Žemetra" 2019-06-05 parengtos žemės sklypo kadastro duomenų bylos tinkamumo ar sprendimo dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre šios bylos pagrindu, taip pat atsakovai nereiškė jokio reikalavimo dėl konkretaus kadastro tvarkytojo priimto sprendimo, kurio teisėtumas galėtų būti tikrinamas centrinio registratoriaus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, Registrų centro nuomone, teismas nepagrįstai antrąjį priešieškinio reikalavimą paliko nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

20.3. Registrų centro nuomone, antrasis priešieškinio reikalavimas yra susijęs su pirmuoju patikslinto priešieškinio reikalavimu, tačiau kartu laikytinas savarankišku reikalavimu, reiškiamu dėl teisės be bendraturčio sutikimo kreiptis į Registrų centrą dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre. Atkreiptinas dėmesys, kad šis reikalavimas nėra nukreiptas trečiojo asmens (Registrų centro) atžvilgiu ir jokia išankstinė teisės aktuose nustatyta ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka tokiam reikalavimui nėra privaloma.

20.4. Nesant visų žemės sklypo savininkų parašų kadastro duomenų byloje ar visų bendraturčių prašymo dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo suderintos žemės sklypo kadastro duomenų bylos pagrindu, kadastro tvarkytojas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 ir 4 punktu, atsisakytų keisti šiuos duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, todėl atsakovai, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, būtų priversti dar kartą kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

3. Apeliantas ( ieškovas) pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia tuo, kad apylinkės teismas be pagrindo pripažino tinkamu atsakovų pateiktą UAB „Žemetra“ parengtą žemės sklypo planą ir pagal tokį planą nustatė žemės sklypo ribas. Taip pat teigiama, kad teismas nagrinėdamas bylą nepasisakė, kokius trūkumus turi ieškovo pateiktas žemės sklypo ribų nustatymo planas. Ieškovas mano, kad visų pirma būtina nustatyti ginčo žemės sklypo ribas teismo sprendimu ir tik po to galima atlikti kitus darbus, susijusius su žemės sklypo kadastriniais matavimais, tačiau nagrinėjant bylą tokios aplinkybės nebuvo išsiaiškintos.

4. CK 4.45 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.

5. CK 4.45 straipsnio 1 dalyje reglamentuota tvarka teismas nustato žemės sklypo ribas, jei: žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų, ribos neaiškios iš esamų dokumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-248/2019). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015). Taigi, sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) laikomas vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausančia nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visumą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatomos. Todėl teismas, nagrinėdamas gretimų sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015; 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2019).

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-539/2005; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-6/2010).

7. Apeliantas savo apeliaciniame skunde iš esmės argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą neanalizavo ieškovo pateikto žemės sklypo ribų nustatymo plano, o priimdamas sprendimą vadovavosi tik atsakovų pateiktu žemės sklypo nustatymo planu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliacinio skundo argumentu.

8. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje kilus ginčui tarp žemės sklypų bendraturčių dėl žemės sklypo ribos nustatymo ir netenkindamas ieškovo ieškinio bei tenkindamas atsakovų priešieškinio analogišką reikalavimą konstatavo, kad ieškovo pateiktas UAB „Metrum LT“ parengtas žemės sklypo nustatymo planas nebuvo pateiktas nei kadastro tvarkytojui, nei Nacionalinei Žemės tarnybai, tokį planą pasirašė tik ieškovas, o atsakovai su tokiu planu nesutinka. Teismas vertindamas ieškovo pateiktą planą nelaikė jį užbaigtu ir tinkamu nustatyti pagal jį žemės sklypo ribas. Teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis sprendė, kad žemės sklypo plotas nėra pakitęs, tarp šalių ginčo dėl sklypo dydžio nėra. Teismas remdamasis byloje pateiktais dokumentais nustatė, kad pagal atsakovų užsakytus ir atliktus UAB „Žemetra“ žemės sklypo matavimus, plane nurodyta paklaida yra šiek tiek didesnė nei leidžiama, tačiau dėl to žemės sklypo plotas nekinta. Nustatyta, kad ieškovas nesutikdamas su atsakovų teikiamu planu, kurį paruošė UAB „Žemetra“ jokių pastabų dėl jo neteikė, o bylos duomenimis neįrodyta, kad pagal tokį planą pasikeistų ginčo žemės sklypo plotas, todėl apylinkės teismas laikė, kad ieškovas nepagrįstai atsisako pasirašyti atsakovų pateikto ir UAB „Žemetra“ paruošto ribų paženklinimo-parodymo akto, plano bei patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į apelianto apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo faktinių aplinkybių nustatymo laiko juos nepagrįstais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai išanalizavo ir teisingai nustatė svarbias nagrinėjamam tarp šalių ginčui spręsti teisines ir faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai sprendė, jog atsakovų pateiktas UAB „Žemetra“ parengtas planas ir atlikti kadastro matavimai atitinka esamiems dokumentams ir faktinei situacijai.

9. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir netenkindamas ieškovo ieškinio nepasisakė dėl ieškovo plano trūkumų. Kaip matyti iš teismo sprendimo turinio, kad apylinkės teismas sprendime vertindamas byloje pateiktus duomenis, tame tarpe ir informaciją iš žemėtvarkos tarnybos bei registrų kadastro tvarkytojo nurodė, kad ieškovo minimas planas nebuvo pateiktas ir vertintas žemėtvarkos tarnyboje, registrų tvarkytojo ir yra su trūkumais. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios apylinkės teismo nustatytos aplinkybės yra teisingos ir kitais bylos duomenimis nepaneigtos ( CPK 178 straipsnis), todėl nesutiktina su apelianto argumentu dėl ieškovo plano nevertinimo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

10. Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigą, ieškovas turi įrodyti, kad reikalaujama sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų nustatymo variantą ir jį pagrįsti ( CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas tokios pareigos neįvykdė ir nepateikė teismui plano, kad plane nustatyta sklypo riba atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsakovai pateiktu priešieškinio pareiškimu prašė nustatyti žemės sklypo ribą pagal jų prašomą planą ir įrodė, kad jų prašoma nustatyti žemės sklypo riba yra tinkamiausia bei atitinka teisės aktų reikalavimus. Taigi, pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą pagrįstai atsakovų ieškinio reikalavimą dėl žemės sklypo ribos nustatymo patenkino ir vertindamas įrodymus visumoje įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ( CPK 185 straipsnis).

11. Kita apelianto apeliacinio skundo argumentacija tarp šalių nagrinėjamam ginčui nėra reikšminga, todėl neanalizuotina. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010 ir kt.).

12. Apibendrindamas kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą pagrįstai ieškovo ieškinio netenkino, o nustatydamas ginčo žemės sklypo ribą pagal atsakovų pateiktą projektą tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas ieškovo ieškinio netenkinimo dalyje bei priešieškinio reikalavimo dalyje, kuria nustatyta ginčo žemės sklypo riba pagal UAB „Žemetra“ parengtą žemės sklypo planą, iš esmės paliktinas nepakeistas, tik patikslinant tokį atsakovų išspręstą reikalavimą teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Tokio reikalavimo išsprendimas jį patikslinant, kolegijos nuomone, nekeičia ginčo išsprendimo tarp šalių iš esmės klausimo.

Dėl atsakovų apeliacinio skundo

13. Atsakovai apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimo dalį, kuria paliktas nenagrinėtas atsakovų priešieškinio reikalavimas dėl leidimo atsakovams patvirtinus po kadastrinių matavimų patikslinus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis įregistruoti V Į registrų centras be bendraturčio, ieškovo V. P. M. sutikimo CPK 296 straipsnio 1dalies, 1 punkto pagrindu. Teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog reikėjo tokį reikalavimą palikti nenagrinėtą ir tai atlikdamas panaikino galimybę apeliantams, suderinus žemės sklypo planą su tam būtinomis institucijomis jį registruoti neinicijavus naujos bylos iškėlimo, tuo pažeidžiant apeliantų teises. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokia apeliantų apeliacinio skundo argumentacija.

14. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 4. 45 straipsnio nuostatą ginčus tarp žemės sklypų savininkų ginčytinų sklypo ribų sprendžia teismas ir kitais įstatymais nenumatyta jokia išankstinė ginčų sprendimo tvarka. Taigi, jau vien dėl to, teismo sprendimo dalis, kuria aptariamas atsakovų priešieškinio reikalavimas paliktas nenagrinėtas naikintina (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Įvertinant tai, kad atsakovų priešieškinio reikalavimas dėl ginčo žemės sklypo ribų nustatymo yra patenkintas ir pripažįstant, kad atsakovų antrasis priešieškinio reikalavimas dėl leidimo atsakovams patvirtinus po kadastrinių matavimų patikslinus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis įregistruoti V Į Registrų centras be bendraturčio, ieškovo V. P. M. sutikimo, yra išvestinis iš pirmojo ir perteklinis, šis atsakovų reikalavimas išspręstinas iš esmės. Teisėjų kolegijos nuomone, taip tokio klausimo išsprendimas, nepablogins apeliantų teisinės padėties ir nebus laikoma blogesnio sprendimo priėmimu už skundžiamą ( CPK 313 straipsnis). Esant nurodytiems argumentams pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovų aptartas priešieškinio reikalavimas paliktas nenagrinėtu naikintina ir toks atsakovų reikalavimas atmestinas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

15. Apeliantai kitu apeliacinio skundo argumentu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovų atstovė advokatė G. B. pirmosios instancijos teisme pateikė duomenis, jog atsakovai turėjo iš viso 2 290 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis už priešieškinį ir 2 215 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, o teismas priteisė iš ieškovo atsakovams 1 107,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. ½ turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti proporcingai tenkintų (50 proc.) priešieškinio reikalavimų daliai. Teisėjų kolegijai šia nutartimi atmetus atsakovų priešieškinio reikalavimą, kuris pirmosios instancijos teismo buvo paliktas nenagrinėtas, nėra pagrindo tenkinti atsakovų prašymo priteisti visas jų turėtas 2 290 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepriteisė sumokėto žyminio mokesčio už priešieškinį ½ dalies – 37,50 Eur, todėl skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeistina, priteisiant atsakovams iš ieškovo 1 154 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 577 Eur kiekvienam.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

16. Nagrinėjamu atveju šalių apeliaciniai skundai yra atmetami, todėl šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos teikiant apeliacinius skundus neatlyginamos, tačiau apeliantai turi teisę gauti turėtų išlaidų už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Ieškovas V. P. M. atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą nepateikė prašymo priteisti iš atsakovų jo turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, o atsakovai R. M. ir V. M. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo priteisti iš ieškovo atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas, pateikia 2020 m. gruodžio 21 d. sąskaitą už teisines paslaugas 350 Eur sumai už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą, tačiau nepateikia duomenų, kad atsakovai šią sąskaitą apmokėjo. Teisėjų kolegija atsakovų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkina, kadangi nepateikti sumokėjimą už suteiktas teisines paslaugas pagrindžiantys pirminiai dokumentai arba patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą pakeisti.

Palikti nepakeistas sprendimo dalis, kuriomis: netenkintas ieškovo V. P. M. patikslintas ieškinys atsakovams V. M., R. M., tretiesiems asmenims J. J., Nacionalinei žemės tarnybai nustatyti žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribas pagal UAB „Metrum LT 2020 m. birželio 12 d. parengtą žemės sklypo planą M 1;5000, sklypo plotas 123621 kv. m. ir ieškovo V. P. M. reikalavimas leisti, parengus nekilnojamojo daikto, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro matavimų bylą, patikslinti žemės sklypo duomenis, pagal UAB „Metrum LT“ 2020 m. birželio 12 d. planą M 1:500, sklypo plotas 12 3621 kv. m be bendraturčių V. M. ir R. M. sutikimo.

Panaikinti sprendimo dalis, kuriomis priešieškinis tenkintas iš dalies – leista atsakovams V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos privalomam suderinimui žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinius duomenis pagal UAB „Žemetra“ parengtą žemės sklypo planą M 1:500, sklypo plotas 12 3647 kv. m be bendraturčio V. P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo, ir priešieškinio reikalavimas leisti atsakovams V. M. ir R. M. patvirtintus po kadastrinių matavimų patikslintus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis įregistruoti VĮ Registrų centras be bendraturčio V. P. M. sutikimo, palikti nenagrinėtas.

Šiose dalyse sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

Priešieškinį tenkinti dalinai. Nustatyti bendraturčiams ieškovui V. P. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovams V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal UAB „Žemetra“ parengtą žemės sklypo planą M 1:500, sklypo plotas 12 3647 kv. m.

Priešieškinio reikalavimą leisti atsakovams V. M. ir R. M. patvirtintus po kadastrinių matavimų patikslintus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis įregistruoti VĮ Registrų centre be bendraturčio V. P. M. sutikimo, atmesti.

Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti, priteisti atsakovams V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. P. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 154 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 577 Eur kiekvienam.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algimantas KukalisEdvardas PaliokasRūta Palubinskaitė