Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. D. ieškinį atsakovei L. D. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendra nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. I. S. D. padavė teismui ieškinį, kuriuo prašo nutraukti jo ir atsakovės L. D. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; santuokos metu ieškovo vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), bei transporto (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovui, nepriteisiant atsakovei kompensacijos už šį turtą; po santuokos nutraukimo palikti ieškovui jo prigimtinę pavardę ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (el. b. t. 1, l. 1-5).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Priešieškinis tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

12. Nustatyta, kad šalys prašo nutraukti jų santuoką, sudarytą antrą kartą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas). Jie neturi bendrų nepilnamečių vaikų bei bendrų ar asmeninių kreditorių (CPK 182 straipsnio 5 punktas, el. b. t. 1, l. 17-20).

13. Ieškovo vardu įregistruotas žemės sklypas ir nebaigtas statyti gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), atsakovės vardu kaip asmeninė nuosavybė įregistruotas (duomenys neskelbtini), bei kitas turtas, kurio ieškovas prašo nedalinti, kadangi jis buvo įsigytas paveldėjimo teisės pagal įstatymą pagrindu. Ieškovo S. D. vardu įregistruota santuokos metu įgyta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas). Atsakovė neturi jos vardu įregistruotų transporto priemonių (el. b. t. 1, l. 23).

14. Abi šalys parengiamojoje ginčo stadijoje sutiko, kad teismas nutrauktų jų santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant kiekvieno iš jų veiksmų, nulėmusių santuokos nutraukimą. Tarp jų taip pat nėra ginčo dėl kilnojamojo turto pasidalinimo: ieškovas nepretenduoja į kartu su atsakove užgyventus kilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovę; atsakovė sutinka, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini) būtų priteista ieškovui, jai neišmokant kompensacijos.

15. Tarp šalių kilo ginčas dėl žemės sklypo ir namo, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, tai yra jo asmeninė nuosavybė ir neturi būti dalinama šioje byloje. Atsakovė prašo pripažinti šį turtą bendra nuosavybe ir priteisti iš ieškovo kompensaciją už jam atitenkančią atsakovės turto dalį. Todėl toliau nustatomos faktinės aplinkybės, reikšmingos sprendžiant šalių ginčą dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini).

16. Abiejų šalių paaiškinimais nustatyta, kad jie pirmą kartą susituokė (duomenys neskelbtini) (CPK 182 straipsnio 5 punktas). Nuo (duomenys neskelbtini) atsakovė L. D. dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ (priešieškinio priedas). Iš šalių paaiškinimų, liudytojų E. S. (šalių dukros), M. D. (šalių sūnaus), J. V. (šalių kaimynes ir bendradarbės) parodymų nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės šeima iš pradžių gyveno atsakovei kaip AB (duomenys neskelbtini) darbuotojai suteiktame bendrabutyje (duomenys neskelbtini) 1991 m. liepos 30 d. (duomenys neskelbtini) šilumos tinklų išplėstinio administracijos ir profsąjungos komiteto posėdžio metu buvo nuspręsta paskirti atsakovei L. D. ir jos keturių asmenų šeimai 3 kambarių butą (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 3, l. 79-81).

17. 1993 m. lapkričio 3 d. pareiškimu atsakovė L. D. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto šilumos tinklų direktorių prašydama leisti išsipirkti kambarį bendrabutyje (duomenys neskelbtini). Pareiškimo apačioje yra prierašas, kad statomas 3 kambarių kooperatinis butas name Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 4, l. 100).

18. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė išsiskyrė su ieškovu pirmą kartą (duomenys neskelbtini). Abi šalys patvirtino, kad nutraukus jų santuoką pirmą kartą, jos ir toliau draugiškai bendravo, kartu šventė savo, giminaičių ir draugų šventes, leisdavo laisvalaikį, augino vaikus. Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovės į bylą pateiktos nuotraukos, kuriose pavaizduotos abi ginčo šalys, jų draugai ir giminaičiai skirtingais jų gyvenimo metais (el. b. t. 2, l. 3-68).

20. 1995 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) Šilumos tinklų įsakymu nuspręsta parduoti L. D. kambarius bendrabutyje (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 4, l. 101). 1995 m. gruodžio 20 d. sutartimi bendrabutis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas atsakovei (el. b. t. 4, l. 102, 103).

21. 2000 m. gruodžio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė L. D. įsigijo iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pastatą – automobilių techninio aptarnavimo stotį (duomenys neskelbtini) (priešieškinio priedas). Atsakovė nuomojo valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nuo 2001 m. birželio 29 d. iki 2004 m. vasario 13 d. (priešieškinio priedas).

23. 2003 m. spalio 23 d. sutartimi atsakovė L. D. pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini) už 19 000 Lt (priešieškinio priedas). 2004 m. vasario 13 d. atsakovė pardavė pastatą (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2004 m. birželio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (2021-07-30 prašymo priedas) ieškovas įsigijo iš AB „duomenys neskelbtini“ pastatą-boilerinę (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu – (duomenys neskelbtini)), už 91 000 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas K. B. sumokėjo AB „(duomenys neskelbtini)“ 87 320 Lt už ieškovą S. D., šiam perkant boilerinę pagal minėtą sutartį (el. b. t. 2, l. 76). Šis pastatas ieškovui buvo perduotas 2004 m. rugsėjo 27 d. sutartimi dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo pirkėjo nuosavybėn (2021-07-30 prašymo priedas). Nuo 2005 m. lapkričio 2 d. iki 2007 m. sausio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo ieškovas S. D..

24. Liudytojų L. I. (šalių studijų draugės) ir R. D. (ieškovo brolio) paaiškinimais, ieškovas norėjo išvystyti savo automobilių serviso verslą, dėl to buvo įsigytas pastatas (boilerinė) prie (duomenys neskelbtini). Minėtų liudytojų paaiškinimais, tas verslas buvo vystomas su dar vienu asmeniu, vėliau šis verslas buvo parduotas tam ieškovo verslo partneriui.

25. Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytų įrodymų visumą (žr. šio sprendimo 19, 21-24 punktus), sprendžia, kad atsakovė įrodė, jog nuo 2000 m. pabaigos ji bei ieškovas kartu su K. B. turėjo bendrą automobilių serviso verslą, kurį vykdė įsteigę UAB „(duomenys neskelbtini)“ (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

26. 2007 m. sausio 16 d. paskolos rašte (priešieškinio priedas) K. B. nurodė, kad lieka skolingas atsakovei L. D. 60 000 Lt už jos suteiktą paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią jis pasižada grąžinti iki 2007 m. birželio 15 d., sumokėdamas 10 proc. metinių palūkanų. Tuo metu, ieškovo paaiškinimais, jis gyveno su atsakove ir jų vaikais (duomenys neskelbtini), kaip šeima (t. y. pusę metų prieš oficialiai įforminant antrą santuoką su atsakove).

27. 2007 m. vasario 2 d. ieškovas pervedė į atsakovės sąskaitą 50 000 Lt (priešieškinio priedas). Jo paaiškinimais, jis taip padarė siekdamas išlyginti jų abiejų turtinę padėtį, kad atsakovė investuotų tuos pinigus į „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. 2007 m. vasario 7 d. atsakovė įnešė į savo sąskaitą 60 000 Lt grynais. Tą pačią dieną atsakovė pervedė į (duomenys neskelbtini) 100 000 Lt. 2007 m. kovo 1 d. atsakovė paėmė iš AB SEB bankas 10 000 Lt vartojimo paskolą (el. b. t. 2, l. 12). 2007 m. kovo 7 d. L. D. įnešė į savo sąskaitą 30 000 Lt, o 2007 m. kovo 13 d. pervedė į (duomenys neskelbtini) sąskaitą 29 990 Lt.

28. (duomenys neskelbtini) ieškovas S. D. ir atsakovė L. D. susituokė antrą kartą (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas). 2007 m. liepos 4 d. pavedimu K. B. pervedė atsakovei 60 000 Lt, nurodydamas, kad tai skolos grąžinimas.

29. Nuo 2009 m. kovo 31 d. ieškovas S. D. pradėjo dirbti AB „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. t. 4, l. 120, 121).

30. Iš atsakovės AB SEB banko sąskaitų išrašų (priešieškinio priedas, el. b. t. 2, l. 8, 9) matyti, kad laikotarpiu nuo 2005 m. spalio iki 2014 m. mėn. ji disponavo gana didelėmis piniginėmis lėšomis, kurias investuodavo į „(duomenys neskelbtini)“ akcijas (pvz. 2007 m. liepos 27 d. atsakovė pervedė įmonei „(duomenys neskelbtini)“ 50 000 Lt (už akcijas), 2007 m. rugpjūčio 17 d. – 13 000 Lt (už akcijas); 2008 m. kovo 5 d. atsakovė įnešė į savo sąskaitą 30 000 Lt; 2008 m. balandžio 11 d. pervedė „(duomenys neskelbtini)“ 10 000 Lt už akcijas, 2008 m. balandžio 30 d. – 9700 Eur už akcijas; 2008 m. rugsėjo 16 d. pervedė į savo sąskaitą 7000 Lt, spalio 10 d. – 3000 Lt; 2008 m. spalio 10 d. pervedė „(duomenys neskelbtini)“ 10 000 Lt už akcijas; 2010 m. rugpjūčio 23 d. gavo už AB (duomenys neskelbtini) akcijas 20 022 Lt pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį; 2012 m. vasario 29 d. jai pervesta 82 620,37 Lt. Iš atsakovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2007 m. vasario 22 d. ji įnešė į šią sąskaitą 69 040 Lt, 2008 m. spalio 10 d. į jos sąskaitą buvo pervesta 50 050 Lt; 2008 m. spalio 10 d. ji pervedė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 50 000 Lt; 2009 m. spalio 13 d. į jos sąskaitą pervesta 54 504,81 Lt suma; 2009 m. spalio 13 d. ji pervedė 54 910,41 Eur už vertybinius popierius; 2010 m. kovo 16 d. už išpirktas akcijas jai buvo pervesta 60 485,64 Lt, tą pačią dieną ji pervedė už (duomenys neskelbtini) vertybinius popierius 57 232,78 Lt.

31. 2019 m. birželio 25 d. šalys pasirašė Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį (ieškinio priedas), kurioje nurodė, kad L. D. asmeninės nuosavybės teise atitenka butas (duomenys neskelbtini) (Sutarties 2.1, 2.1.1 punktai). Sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad ieškovas S. D. nuo jam priklausančios bet kokio dydžio kompensacijos už dalijamą turtą atsisako.

32. 2021 m. birželį mėn. tarp šalių kilo teisminis ginčas dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausomybės, bei šio turto vertės.

33. Namo (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų bylos duomenimis, jis pradėtas rekonstruoti 2012 m. (el. b. t. 1, l. 136). Name yra rūsys (79,32 kv. m.), pirmame aukšte yra šios patalpos: koridorius, vonia-tualetas, neįrengta patalpa ir kambarys (el. b. t. 1, l. 141, 142). Nekilnojamojo turto registre žemės sklypas ir gyvenamasis (duomenys neskelbtini), įregistruoti ieškovo S. D. vardu, nurodant, kad žemės sklypas įsigytas pagal 2020 m. gruodžio 15 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pastatas – pagal 2004 m. birželio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį, 2004 m. rugsėjo 27 d. sutartį ir priėmimo-perdavimo aktą, 2018 m. birželio 18 d. pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto (ieškinio priedas, el. b. t. 1, l. 25). Už žemės sklypą ieškovas sumokėjo Nacionalinei žemės tarnybai pagal Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį 1927,93 Eur (el. b. t. 2, l. 31). Kaip matyti, iš atsakovės pateiktų mokėjimų nurodymų, ji kelis kartus prisidėjo prie nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), išlaikymo, mokėdama žemės nuomos mokestį, mokesčius už elektrą, tiekiamą minėtu adresu (el. b. t. 2, l. 77-79).

34. Atsakovė pateikė į bylą 2021 m. žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertinio tyrimo konsultacinę išvadą, parengtą nekilnojamojo turto specialisto G. J. B., įrašyto į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (el. b. t. 1, l.153-196), kurioje nurodyta, kad lyginamuoju metodu nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), nustatyta turto rinkos vertė 2021 m. rugsėjo 21 d. buvo 131 000 Eur. Išvadoje nurodyta, kad ši suma parodo turto vertę esamos būklės, naudojimo ir vertinimo dienos rinkos konjuktūros sąlygomis; kintant šioms sąlygoms, vertinamo turto vertė gali kisti, priklausomai nuo šių sąlygų kitimo tendencijų, visų pirma nuo pasaulinę pandemiją sukėlusio viruso COVID-19 ir jo atmainų plitimo tolimesnės eigos.

35. Namas ir žemės sklypas buvo vertinami 2021 m. rugsėjo mėn. Vertintojas G. J. B. pasinaudojo informacija, esančia VĮ Registrų centras duomenų bazėje už 2018-2021 m. Šioje konsultacinėje išvadoje pažymėta, kad vertinamas objektas yra verčių zonoje 15.8, t. y. vienoje iš patrauklesnių (duomenys neskelbtini) miesto dalių. Apskaičiuotas statybos baigtumas – 85 proc. Išvadoje pažymėta, kad būsto fondas Lietuvoje toliau auga, ir nors pandemijos metu kilo sunkumų statybos sektoriuje, tai reikšmingos įtakos nekilnojamojo turto plėtrai neturėjo. Ekspertas vertinamo turto palyginimui parinko sandorius dėl šio nekilnojamojo turto – laikotarpis: 2018 m. rugsėjis – 2021m. rugsėjis; verčių zonos – 15.8, 15.7; sandorio tipas – pirkimas; pastato paskirtis – gyvenamoji; gyvenamojo namo plotas: +/-50 kv. m. nuo vertinamo 159,82 kv. m.; statybos metai – 1980-2020, kai vertinamo namo – 1973 m., rekonstravimo – 2012-2018; statybos baigtumas – 60-100 proc., sienų medžiaga – plytų, blokelių; kaina – nuo 50 000 Eur. Pritaikytos pataisos: laiko pataisa, koreliacijos koeficientas, vietos pataisa, gyvenamųjų pastatų statybos metų pataisa, gyvenamųjų pastatų plotų pataisa, namų statybos baigtumo pataisa, žemės sklypo plotų pataisa.

36. 2022 m. balandžio 21 d. nekilnojamojo turto specialistas G. J. B. pateikė pažymą dėl nekilnojamojo turto rinkos kainos (el. b. t. 2, l. 135-141), kurioje nurodė, kad žemės sklypo ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatyta rinkos kaina pateikto prašymo dieną, t. y. 2022 m. balandžio 21 d., yra 158 000 Eur. Nurodyta, kad pažyma dėl nekilnojamojo turto kainos nustatymo parengta vadovaujantis VĮ Registrų centras ir portalo „NT sandoriai“ analogiškų faktinių sandorių duomenimis aktualiai rinkos nustatymo datai. Šioje pažymoje nurodyta, kad įvertinti sandoriai nuo 2019 m. balandžio iki 2022 m. balandžio, lyginant sutartis, kuriose analogiškas turtas buvo parduotas už 50 000 Eur – 490 000 Eur kainą.

38. Teismui paskyrus nekilnojamojo turto (žemės sklypo ir namo (duomenys neskelbtini), bei buto (duomenys neskelbtini)) vertinimo ekspertizę, byloje gautas ekspertizės aktas (el. b. t. 4, l. 2-57), kuriame nurodyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė vertinimo dieną (2022 m. rugpjūčio 31 d.) yra 81 400 Eur, o žemės sklypo bei gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vertė 100 000 Eur.

39. Ekspertizės akto motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje užfiksuotas pastato baigtumas (98 proc.) neatitinka vizualinės apžiūros metu eksperto užfiksuoto statybos darbų ir pastato konstrukcinių elementų ir įrangos užbaigtumo (faktiškai yra žymiai mažesnis). Vertinamas turtas rekonstruotas iš boilerinės pastato į gyvenamąjį vieno buto pastatą, nekeičiant pastato ir sklypo užstatymo parametrų, todėl pastato vidaus erdvių faktinis išplanavimas neatitinka šiuolaikinių naujos statybos gyvenamiesiems pastatams taikomų reikalavimų (rūsyje esančios patalpos atitinka ne gyvenamosios, o pagalbinės paskirties patalpoms taikomus reikalavimus). Akte taip pat konstatuota, kad ginčo namų valda yra (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės verčių zonoje 15.8; lyginant su kitais (duomenys neskelbtini) miesto „miegamaisiais“ rajonais (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto kainos yra pakankamai aukštos; pagal buvimo vietą traukos centrų atžvilgiu, nekilnojamojo turto kainos mažesnės nei 15.7 verčių zonoje, todėl ši teritorija išskirta į atskirą verčių zoną. Pirmo aukšto patalpos yra 80,50 kv. m; pirmame aukšte yra vonios-tualeto patalpos, kambarys ir dvi neįrengtos patalpos. Pastato kadastrinių matavimų bylos duomenimis, rūsys sudaro beveik pusę gyvenamojo namo bendro ploto (79,32 kv. m.); jame suformuotos pagalbinio ūkio patalpos: koridorius, katilinė ir šeši sandėliai. Eksperto teigimu, nebaigtų statyti konstruktyvių elementų ir įrangos lyginamasis svoris kainoje procentais sudaro 16 proc.: durys – 3 proc., vidaus apdaila – 10 proc., dujos – 1 proc., viryklė – 1 proc., vonios kambarys – 1 proc. Vertinamo pastato konstruktyvinių elementų ir įrangos baigtumas sudaro 84 proc. (100-16). Rūsio patalpose yra ne turto savininkui priklausantys aukšto slėgio vamzdžiai, vertinamam pastatui nustatytas statinių servitutas (tarnaujantis), įpareigojantis leisti naudotis ir aptarnauti šilumos tinklus, esančius parduoto turto rūsio patalpoje. Apžiūros metu užfiksuota, kad nebaigti įrengti vidaus bei išorės apdailos darbai, t. y. nesumontuotos vidaus durys, nėra viryklės, dujų, nepilnai įrengta vonia/dušas, nebaigti apdailos darbai, nebaigta tvarkyti namo aplinka ir gerbūvis, nėra įvažiavimo vartų. Eksperto nuomone, nekilnojamojo turto būklę galima charakterizuoti, kaip „nebaigti pastato ir vidaus įrengimo / apdailos darbai“ (esamoje fizinėje ir funkcinėje būklėje patalpos netinkamos eksploatuoti pagal paskirtį). Ekspertizės akte taip pat aprašyta Nekilnojamojo turto rinkos apžvalga, nurodant, kad 2022 m. birželio mėn. padidėjo paskolos Lietuvos namų ūkiams būstui įsigyti, nors jų palūkanų normos kilo toliau; Nekilnojamojo turto rinka kuklėja 2022 m. rugpjūčio 10 d. Parduotų nekilnojamojo turto objektų skaičius yra maždaug 17 proc. mažesnis, nei analogišku laikotarpiu prieš metus. Įtaką tokiam NT rinkos lėtėjimui turi ženkliai išaugusios pirmojo būtinumo prekių kainos, staigus nekilnojamojo turto kainų augimas, taip pat geopolitinis neapibrėžtumas dėl Ukrainoje vykstančio karo (NT sandorių dinamiką analizuojančio Registrų centro analitikai). Pažymėta, kad 2022 m. pirmąjį ketvirtį palyginti su 2021 m. ketvirtuoju ketvirčiu būsto kainos padidėjo 4,4 proc. Lyginamieji pardavimo atvejai buvo pasirinkti esant analogiško objekto tipui – namų valda ar pastatai, analogiškai turto pagrindinei naudojimo paskirčiai – gyvenamieji pastatai (1-2 butų), panašiems pastatų ir žemės sklypų plotams, panašiai geografinei padėčiai ir panašiems gyvenamųjų namų statybos metams bei analogiškai pastato konstrukcijai. Bendrai analizei panašaus charakteringo turto pirkimo-pardavimo sandoriai, įvykę 2019 m. rugpjūtį – 2022 m. rugpjūtį, prioriteto tvarka pasirenkant arčiausiai vertės nustatymo dienos įvykusius pirkimo-pardavimo sandorius. Užklausa formuota pagal šiuos rodiklius: (duomenys neskelbtini) savivaldybės sandorio objektai – namų valda, paskirtis – gyvenamoji (1-2 butų pastatai), nekilnojamojo turto verčių zona – 15.8; nesant panašaus į vertinamąjį nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių verčių zonoje 15.8 pasirinkti lyginamieji objektai, esantys vienodo kainų lygio vertinamo turto tipui nekilnojamojo turto verčių zonose 15.7 ir 15.10.; gyvenamojo namo statybos namai – 1960-1990 m., sandoriai – pirkimo; gyvenamųjų namų bendri plotai – ne mažesni, nei 100 kv. m., svyruoja intervale 117,03 – 262,33 kv. m. Nustatant ginčo namų valdos vertę buvo pritaikyta gyvenamojo namo bendro ploto veiksnio įtakos įvertinimo pataisa; gyvenamojo namo pagalbinio ploto (rūsių ir garažų) veiksnio įtakos įvertinimo pataisa, suskaičiuota įvertinus gyvenamojo ploto lyginamąjį svorį bendrame namo plote; žemės sklypų / dalių plotų veiksnio įtakos įvertinimo pataisa; gyvenamojo namo rekonstravimo metų veiksnio įtakos įvertinimo pataisa; gyvenamojo namo statybos darbų baigtumo veiksnio įtakos įvertinimo pataisa.

40. Teismo ekspertizę atlikęs teismo ekspertas V. G. 2022 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdyje paaiškino, kad taikė vietos koeficientą vienodą visoms teritorijoms. Iš 10-20 sandorių negali būti nustatytas teisingas kainos trendas. Jis neturi duomenų, kad gyvenamųjų namų vertės skirtųsi tose zonose. Vertindamas ginčo turtą jis ėmė panašius objektus kituose rajonuose. Šiuo atveju buvo reikšminga tai, kad vertinamas gyvenamasis namas buvo rekonstruotas, jis panašus iš geležinkelio vagoną, taip namai neprojektuojami, jame gyventi neergonomiška. Iš išorės namas atrodo neestetiškai, fasadas pasisukęs į kaimynų sodą. Tas objektas nėra šiuolaikiškas. Interneto puslapio www.aruodas.lt statistika yra teisinga, jei yra pakankamas sandorių kiekis. Turto kaina priklauso nuo daugybės rodiklių. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad namo rūsys sudaro 50 proc. kvadratūros, taip būna retai, ten yra inžineriniai tinklai, priklausantys tretiesiems asmenims, servitutai. Atskirai koeficientais šie rodikliai nebuvo vertinami ekspertizės metu. Į tai buvo atsižvelgta, konstatuojant, kad namas yra vidutinio ir žemesnio lygio.

41. Nustačius, kad tarp šalių nėra ginčo dėl tam tikrų ieškinio reikalavimų (t. y. santuokos nutraukimo pagrindo, pavardžių po santuokos nutraukimo ir kilnojamojo turto padalijimo), iš pradžių pasisakoma dėl neginčijamų ieškinio reikalavimų, po to – dėl namo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (ne)pripažinimo bendra nuosavybe.

Dėl ieškovo S. D. ir atsakovės L. D. santuokos nutraukimo pagrindo

42. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.63 straipsnyje įtvirtinta, kad abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.

43. Nagrinėjamu atveju parengiamojoje ginčo stadijoje abi šalys sutiko, kad jų santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir prašė nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių jų kaltę dėl santuokos nutraukimo. Todėl teismas vadovaudamasis CK 3.63 straipsniu, 3.61 straipsnio 2 dalimi, nutraukia ieškovo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuodamas, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės.

44. Tarp šalių nesant ginčo dėl jų pavardžių po santuokos nutraukimo, nutraukus santuoką ieškovui paliekama jo pavardė „D.“, atsakovei jos pageidavimu – santuokinė pavardė „D.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

45. Šalims nereiškiant reikalavimų dėl vienam iš kito priteistino išlaikymo, teismas nepriteisia išlaikymo nei ieškovui, nei atsakovei.

46. Siekiant išspręsti klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, būtina sudaryti santuokinio turto balansą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad butas (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovės nuosavybė, tačiau šalys nesutaria dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), priklausomybės. Todėl toliau pasisakoma dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo pripažinti namą (duomenys neskelbtini), bendra nuosavybe.

47. Atsakovė, prašydama pripažinti ieškovo vardu įregistruotą namą bendra nuosavybe, visų pirma vadovaujasi teisės normomis, reguliuojančiomis jungtinę veiklą, teigdama, kad namas buvo įgytas iš jų bendrų lėšų, šalims vedant bendrą ūkį bei vystant bendrą verslą. Todėl teismas iš pradžių pasisako dėl atsakovės reikalavimo pripažinti ginčo namą bendra nuosavybe CK 6.969 straipsnio pagrindu.

Dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (ne)pripažinimo bendra nuosavybe jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį reguliuojančių normų pagrindu

49. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022, 17 punktas).

50. Nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas; nutarties Nr. e3K-3-159-916/2022, 18 punktas).

51. Pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

52. Asmuo, siekiantis, kad kartu gyvenant įgytas turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, privalo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias šalių siekį šį konkretų turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat ir kiekvieno iš narių įnašo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022, 24 punktas).

53. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl to, ar tarp šalių buvo susiklostę jungtinės veiklos sutartiniai santykiai, reikšmingi byloje apklaustų liudytojais asmenų parodymai. Teismo vertinimu, šalių kaimynių ir atsakovės artimų draugių paaiškinimai yra objektyvesni, nei ieškovo giminaičių (brolio ir pusbrolių) parodymai apie šalis siejusius santykius laikotarpiu tarp jų pirmos santuokos nutraukimo ir antros santuokos sudarymo.

54. Teismas daro pirmiau nurodytą išvadą, įvertinęs tai, kad atsakovės iškviestos liudytojos turėjo galimybę stebėti šalių santykius dažniau, nei ieškovo liudytojai. Atsakovės prašytos apklausti liudytojos buvo / yra abiejų šalių bendradarbės, kaimynės ir senos draugės, leidusios su ieškovu ir atsakove ne tik šventes, bet ir kitą laisvalaikį, bendravusios su ieškovu bei atsakove ir kaip bendradarbės, ir kaip kaimynės šeimomis. Ieškovo prašyti apklausti jo giminaičiai davė paaiškinimus tik apie ieškovo gyvenimo epizodą, kai jis keliaudavo į (duomenys neskelbtini) (1995-2005 m.), bei santykinai trumpai bendravo su skirtingomis moterimis. Ieškovo iniciatyva apklausti liudytojai patvirtino, kad nepalaikė itin intensyvių santykių su ieškovu ir atsakove, žinojo kažkokias šalių gyvenimo aplinkybes tik iš ieškovo paaiškinimų. Dėl šios priežasties, teismo nuomone, negalima vadovautis išimtinai ieškovo iškviestų giminaičių parodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

55. Liudytojomis apklaustos šalių kaimynės / draugės / bendradarbės R. A., J. V., L. I. patvirtino atsakovės nurodomas aplinkybes, kad šalys visą jų (šalių ir liudytojų) pažinties laikotarpį (t. y. nuo 1979-1989 m.) iki 2020 m. pabaigos gyveno kartu kaip šeima. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ieškovas vykdavo į (duomenys neskelbtini) verslo reikalais, bet visada po kurio laiko grįždavo į šeimos butą (duomenys neskelbtini). Visos liudytojos patvirtino, kad visos jų ir šalių šeimų šventės buvo švenčiamos ginčo šalių kartu, ieškovas ir atsakovė visur dalyvavo kartu kaip sutuoktiniai, o santuokos nutraukimas 90-aisiais metais buvo tik formalumas, siekiant išsaugoti šeimai galimybę įsigyti du butus.

56. Aplinkybę, kad šalių santuoka pirmą kartą buvo nutraukta fiktyviai, netiesiogiai patvirtina ir byloje esantys duomenys apie tai, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo registruotas atsakovės vardu po santuokos nutraukimo, o kooperatinis butas (duomenys neskelbtini) – ieškovo vardu. Atsakovės paaiškinimus, patvirtina ir tai, kad šalys, nutraukusios santuoką pirmą kartą, vystė bendrą autoserviso verslą, įkūrę su K. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (žr. sprendimo 25 punktą).

58. Sprendžiant klausimą dėl to, ar ginčo šalys buvo susitarę dėl boilerinės (duomenys neskelbtini), įsigijimo bendrojon dalinėn nuosavybėn, reikšminga tai, kad šios boilerinės įsigijimo metu (t. y. 2004 m.) atsakovė neturėjo jos vardu įregistruoto jokio nekilnojamojo šeimos turto. Butas (duomenys neskelbtini) (tuo metu (duomenys neskelbtini)) buvo įformintas ieškovo vardu, butas (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovės vardu, buvo parduotas. Atsakovės teigimu, ji buvo sutarusi su ieškovu, kad ieškovo įsigyta boilerinė ateityje taps jų gyvenamuoju namu, atlikus papildomus statybos darbus. Už ieškovo vardu įsigytą boilerinę atsiskaitė K. B.. Labiau tikėtina, kad K. B. atsiskaitydamas už S. D. vardu nupirktą boilerinę, tokiu būdu iš dalies atsiskaitė su L. D. už šios parduotas akcijas bei išrašė jai paskolos raštelį dėl likusios sumos už akcijas apmokėjimo (t. y. 60 000 Lt) 2007 m. (žr. sprendimo 26 punktą). Kadangi ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad jis sugrąžino K. B. jo pervestą už boilerinės įsigijimą sumą, kad jis (ieškovas) turėjo tokią piniginių lėšų sumą, laikytina, kad atsakovė įrodė, jog už ieškovo vardu įsigytą boilerinę buvo atsiskaityta lėšomis, gautomis pardavus bendrai šalių įsteigtos ir vystytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas.

59. Vertinant atsakovės teiginius, kad nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo jos ir ieškovo šeimos verslas, bet ji įdėjo į šį verslą savo asmenines lėšas (t. y. lėšas, gautas pardavus butą (duomenys neskelbtini), bei jos tėvų sodybą (duomenys neskelbtini)), reikšmingos pačios atsakovės nurodomos aplinkybės apie tai, kad santuoka buvo nutraukta fiktyviai, o dalis pinigų, gautų už sodybos pardavimą, buvo atiduota atsakovės seseriai kaip grąžinta šalių šeimos skola. Teismo vertinimu, tai, kad šalių santuoka buvo nutraukta fiktyviai, sudaro pagrindą išvadai, jog ir tokio fiktyvaus santuokos nutraukimo rezultate atsiradęs asmeninis šalių turtas (butai (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)) iš esmės buvo jų įnašais į jungtinę veiklą. Atsakovei pardavus butą (duomenys neskelbtini), ji įnešė gautas lėšas į šeimos verslą UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ieškovo įnašas buvo buto (duomenys neskelbtini) suteikimas bendram šeimos gyvenimui. Nors byloje galima išvada, kad atsakovė prisidėjo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos asmeninėmis lėšomis, t. y. 18 500 Lt suma, gauta po to, kai buvo parduota jos tėvams priklausiusi sodyba, tačiau reikšminga ir tai, kad pati atsakovė pripažino, jog šis verslas buvo valdomas ir tvarkomas daugiausiai atsakovo, o ji tuo metu dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklaustas atsakovės sūnėnas D. P.. Todėl laikytina, kad ieškovas prisidėjo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vystymo ne mažiau, nei atsakovė savo asmeninėmis lėšomis. Juolab kad atsakovė ir neginčija to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslas priklausė jai ir ieškovui lygiomis dalimis, o ieškovas teismo posėdžio metu parodė, kad pervedė į atsakovės sąskaitą 50 000 Lt prieš santuokos sudarymą, siekdamas sulyginti tarpusavio turtinius įsipareigojimus prieš santuokos sudarymą.

60. Prieš šalims susituokiant antrą kartą (duomenys neskelbtini) ieškovas turėjo du nekilnojamojo turto objektus: boilerinę (duomenys neskelbtini), bei butą (duomenys neskelbtini). Atsakovės vardu tuo metu nebuvo registruota jokio nekilnojamojo turto. Turint omenyje tai, kad boilerinė (duomenys neskelbtini), buvo įsigyta pardavus atsakovei priklausiusias, bet abiejų šalių vystytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, ir abi šalys planavo gyventi toje boilerinėje, labiau tikėtina, jog tarp jų buvo susitarimas įsigyti šią boilerinę bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kitaip būtų nelogiška, kad atsakovė, būdama išsiskyrusi su ieškovu, pardavė jos vardu registruotas akcijas, neturėdama jokio nekilnojamojo turto, bei siekdama toliau jo neturėti, tam, kad tik ieškovui asmeninės nuosavybės teise pereitų bendrai užgyventas turtas. Tokį susitarimą iš dalies patvirtina ir pačio ieškovo tolimesni veiksmai, kai jis perdavė neatlygintinai atsakovei butą (duomenys neskelbtini), registruotą jo vardu, taip sutikdamas, kad ir atsakovei priklauso dalis nekilnojamojo turto, įsigyto jo vardu ne santuokoje (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

61. Teismas, įvertinęs atsakovės įnašą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslą bei boilerinės (duomenys neskelbtini), įsigijimą, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad nors ši boilerinė buvo įsigyta ir registruota tik ieškovo vardu, tačiau ji buvo abiejų šalių bendroji dalinė nuosavybė, sukurta jų bendro gyvenimo ir veiklos rezultate. Šalys gyvendamos ir vystydamos bendrą verslą kartu po savo pirmų skyrybų lygiomis dalimis prisidėjo prie boilerinės (duomenys neskelbtini), įsigijimo ir susitarė, kad ji priklausys jiems bendrai lygiomis dalimis (šio sprendimo 51, 52 punktai).

Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendra nuosavybe CK 3.90 straipsnio pagrindu

62. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

63. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo; sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktai).

64. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

65. Pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

66. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik turto išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012).

67. Nustatyta, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), nebaigtas rekonstruoti iš boilerinės į gyvenamą namą (eksperto nustatytas namo baigtumas – 84 proc.), tačiau jis buvo tvarkomas ieškovo nuo 2005 m., jam perkant statybines medžiagas bei padedant jo bendradarbiui (liudytoju apklaustam K. B.) ir kitiems darbininkams. Liudytojo V. G. (ieškovo kaimyno (duomenys neskelbtini)) paaiškinimais, jis niekada nematė atsakovės, atvykusios prie rekonstruojamo namo. Tačiau tai, teismo vertinimu, nepaneigia atsakovės nurodomos aplinkybės, kad namas buvo tvarkomas ir rekonstruojamas iš bendrų jos ir ieškovo lėšų (iš pradžių – iš jų bendros jungtinės veiklos metu gautų lėšų, vėliau – iš jų abiejų kaip sutuoktinių gautų lėšų) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas daro tokią išvadą, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovė 2005-2014 m. disponavo gana didelėmis pinigų sumomis (žr. sprendimo 30 punktą). Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas taip pat dirbo ir nuo 2009 m. gaudavo oficialias pajamas, o iki tol vertėsi įvairiais verslais, šiuo atveju reikšminga, kad byloje nėra įrodymų apie tokias jo pajamas iki antros santuokos sudarymo su atsakove, kurios leistų jam vienam (tik savo asmeninėmis lėšomis) rekonstruoti boilerinę į namą. Todėl teismas sprendžia, kad po boilerinės įsigijimo jis buvo rekonstruojamas ir įrenginėjamas ne tik ieškovo, bet ir atsakovės lėšomis. Todėl yra pagrindas pripažinti namą (duomenys neskelbtini), bendra šalių nuosavybe ir pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, nesant rašytinių ir kitų įrodymų, patvirtinančių, kad boilerinės rekonstravimo į gyvenamąjį namą išlaidos buvo asmeninės ieškovo išlaidos (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktai, 2 dalis).

68. Nors žemės sklypas (duomenys neskelbtini), įregistruotas tik ieškovo vardu, nenurodant, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė, vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, jis taip pat pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe. Tokia išvada daroma, įvertinus tai, kad ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių CK 3.87 straipsnio 1 dalyje nustatytą prezumpciją, t. y. įrodymų, patvirtinančių, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo įgytas iš jo asmeninių lėšų, aiškiai išreiškiant valią įsigyti valstybinės žemės sklypą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Žemės sklypo įsigijimo metu (t. y. 2020 m. gruodžio 15 d.) šalys dar gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Tokia išvada daroma įvertinus šalių parodymus apie tai, kad 2020 m. Kalėdas jie šventė kartu, o po to ieškovas išėjo iš buto (duomenys neskelbtini).

69. Teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog namas (duomenys neskelbtini), yra bendra ieškovo ir atsakovės nuosavybė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra bendra jungtinė šalių nuosavybė. Todėl atsakovei sutinkant, kad šis turtas būtų natūra priteistas ieškovui, toliau sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos, priteistinos atsakovei už jai priklausančią šio turto dalį, dydžio.

Dėl atsakovei L. D. priteistinos iš ieškovo S. D. kompensacijos už nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), dydžio

70. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją (CK 3.117 straipsnio 3 dalis).

71. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis).

72. Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

73. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 36 punktas).

74. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turto arba verslo vertė nustatoma: 1) vadovaujantis rinkos ekonomikos logika ir kriterijais, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų ir stebėjimų rezultatais, kurių taikymas išsamiai nurodytas Turto ir verslo vertinimo metodikoje; 2) laikantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarčių laisvės, vertinimo objektyvumo ir nepriklausomumo, teisinio apibrėžtumo ir neleistinumo piktnaudžiauti teise principų; 3) taikant teisėtų, pagrįstų lūkesčių ir interesų, apdairumo ir atsargumo, pakeitimo kitu turtu arba verslu ir alternatyvaus turto arba verslo panaudojimo kriterijus, išsamiai nurodytus Turto ir verslo vertinimo metodikoje.

75. Teismas, ištyręs ekspertizės aktą, nenustatė, kad ekspertizės išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas, kad tyrimas atliktas neišsamiai. Teismui nekilo pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Nors ekspertizės akto išvada neatitinka G. J. B. konsultacinėje išvadoje ir pažymoje nurodytos namų valdos vertės, teismo nuomone, tai nėra pagrindas teigti, kad ekspertizės aktas turi trūkumų.

76. Teismas, palyginęs byloje atliktos teismo ekspertizės aktą su atsakovės į bylą pateiktomis konsultacinėmis išvadomis, nenustatė, kad teismo ekspertizės išvada yra nepagrįsta, nepatikima ar turi kitų trūkumų. Teismo ekspertas V. G. atsižvelgė į rinkos konjuktūrą, geopolitinius įvykius, kurių neįvertino turto vertintojas G. B. (t. y. karą Ukrainoje), infliaciją, individualias turto savybes (t. y. į gyvenamojo namo pagalbinio ploto svorį bendrame namo plote, servitutus, neįprastą namo konstrukciją, atsižvelgiant į tai, kad jis rekonstruotas iš boilerinės, jo dizainą), neįtraukdamas į turto vertinimą ekskliuzyvinių sandorių, kurie neatspindi realios vertinamo turto kainos ar panašios į vertinamo turto būklės turto vertės.

77. Atsakovės atstovės į bylą pateikti statistiniai duomenys apie sandorių parduodant namų valdą (duomenys neskelbtini) 2019-2022 m. taip pat nepaneigia ekspertizės išvadų, nes kaip pažymėta pačiame ekspertizės akte ir ką patvirtino teismo ekspertas V. G. teismo posėdžio metu nekilnojamojo turto portale skelbiamų nekilnojamojo turto pasiūlos kainų pokyčius atspindinčioje statistikoje nėra išskiriamos gyvenamųjų namų grupės pagal pastatų konstrukcijas ir statybos metus, plotus ir kitas svarbias charakteristikas, kurios daro įtaką turto rinkos vertei. Minėta statistika pateikia informaciją apie pasiūlos kainų pokyčius tiriamuoju laikotarpiu, tačiau ji neatspindi realios turto vertės. Tai svarbu vertinant ir G. J. B. pateiktą 2022 m. balandžio pažymą, kuri buvo parengta vadovaujantis nekilnojamojo turto portaluose nurodyta sandorių statistika (žr. sprendimo 36 punktą).

78. Teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog gyvenamojo namo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kaina 2022 m. rugpjūčio mėn. buvo 100 000 Eur. Pažymėtina, kad Turto ir verslo vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, 58.2 punkte nurodyta, kad taikant lyginamąjį metodą, įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu. Tai leidžia daryti išvadą, kad minėto pataisos yra taikomos tuomet, kai vertintojas mano, jog tai yra būtina. Teismo ekspertas pagrindė ekspertizės akte, kodėl netaiko vietos, laiko ir kitų pataisų (teismo ekspertizės akto 29-31 lapai). Atsakovės atstovė nenurodė teismui aplinkybių, leidžiančių abejoti teismo eksperto žiniomis apie taikytinų pataisų (ne)būtinumą. Todėl atsakovės atstovės teiginiai apie teismo ekspertizės akto neatitikimą teisės aktams (tarp jų – Turto ir verslo vertinimo metodikai) atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis).

79. Sprendžiant klausimą dėl atsakovei priteistinos iš ieškovo kompensacijos, reikšminga tai, kad 2019 m. birželio 25 d. šalys pasirašė Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, kurioje susitarė tik dėl buto (duomenys neskelbtini), padalijimo, ieškovui neatlygintinai perleidžiant atsakovei jam priklausančią buto dalį. Ieškovo paaiškinimais, pašlijus šalių santykiams, jie nusprendė pasidalinti jų nekilnojamąjį turtą, paliekant atsakovei butą, registruotą ieškovo vardu, o ieškovui – namą (duomenys neskelbtini), kuris įsigytas šalims buvus išsiskyrusioms ir įregistruotam ieškovo vardu.

80. Nors atsakovė neigia buvus tokiam jos ir ieškovo susitarimui, teismo vertinimu byloje pakanka duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad toks susitarimas tarp šalių visgi buvo. Akivaizdu, kad tuo metu, kai buvo sudaroma Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis, atsakovė suprato, jog namas (duomenys neskelbtini), formaliai yra ieškovo (nes registruotas jo vardu tuo metu, kai jie buvo išsiskyrę), todėl jis ir nebuvo įtrauktas į sutartį. Nors abi šalys suprato, kad ir namas, ir butas yra jų bendra nuosavybė, nes įgyti jiems vykdžius bendrą veiklą, vedant bendrą ūkį, tačiau neįtraukė namo į dalintiną turtą, nes abu suprato, jog formaliai tas namas ir taip yra ieškovo nuosavybė. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties sudarymo aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalys nusprendė, jog atsakovei atiteks butas, o ieškovui – nebaigtas statyti namas, t. y. praktiškai lygiavertis turtas, nes tuo metu ieškovas dar nebuvo įsigijęs žemės sklypo (duomenys neskelbtini).

81. Teismas, įvertinęs šį buvusį tarp šalių susitarimą, bei paskesnį neatlygintinį ieškovo buto dalies perleidimą atsakovei, sprendžia, kad priteisiant iš ieškovo atsakovės naudai kompensaciją už bendra nuosavybės teise valdytą turtą, turi būti nukryptą nuo lygių dalių principo vadovaujantis CK 3.123 straipsnio 1 dalimi.

82. Ieškovui priteisiant namą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atsakovei iš jo turi būti priteista 9300 Eur kompensacija ((100 000 Eur (namų valdos vertė)+81 400 Eur (buto vertė))/2 – 81 400 Eur (atsakovei atitekusio pagal rašytinį susitarimą turto vertė)) už didesnę vertę turinčio turto priteisimą natūra (CK 3.117 straipsnio 1, 3 dalys, 3.119 straipsnis, 3.123 straipsnio 1 dalis).

83. Teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, nutraukdamas šalių santuoką, priteisia ieškovui natūra žemės sklypą ir namą (duomenys neskelbtini), transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei iš ieškovo – 9300 Eur dydžio kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę bendro nekilnojamojo turto dalį.

84. Teismas, priimdamas galutinį sprendimą, nurodo, kad nesivadovavo ieškovo prašyto apklausti liudytojo (bendradarbio) V. B. parodymais apie jo patirtį įsigyjant du butus 1990-2000 m., kadangi tai buvo parodymai ne apie šalių butų įsigijimo aplinkybes.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

85. Patenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, šalių bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į tai, kaip teismas išsprendė šalių reikalavimus, dėl kurių tarp jų kilo ginčas, t. y. dėl turto (duomenys neskelbtini), padalijimo.

86. Ieškovas šioje byloje prašė visiškai atmesti atsakovės reikalavimus dėl kompensacijos priteisimo už turtą (duomenys neskelbtini). Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo 79 000 Eur kompensaciją už namų valdą (duomenys neskelbtini). Teismas patenkino atsakovės priešieškinį iš dalies priteisdamas 9300 Eur, t. y. 11,77 proc. prašytos kompensuoti sumos. Todėl laikytina, kad šioje byloje priimtas sprendimas yra 88,23 proc. ieškovo naudai, 11,77 proc. – atsakovės naudai.

87. Šioje byloje ieškovo atstovė nurodo, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 5000 Eur dėl advokatės A. R. suteiktų paslaugų ir 600 Eur už advokato pagalbą rengiant ieškinį bei atsiliepimą į priešieškinį. Teismas nustatė, kad advokatė A. R. išrašė ieškovui dvi sąskaitas dėl apmokėjimo už teisines paslaugas – 2021 m. rugsėjo 9 d. – dėl 2000 Eur apmokėjimo, 2022 m. rugpjūčio 23 d. – dėl 1000 Eur apmokėjimo. Ieškovas apmokėjo šias sąskaitas (el. b. t. – 109-114). Byloje taip pat pateikti įrodymai apie ieškovo išlaidas dėl advokato pagalbos rengiant ieškinį – 400 Eur (ieškinio priedas), ir 200 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą (el. b. t. 1, l. 91). Ieškovas sumokėjo 1000 Eur užstatą už ekspertizės atlikimą bei 149 Eur žyminio mokesčio (el. b. t. 3, l. 160). Teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 1, 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktais, konstatuoja, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro 4749 Eur (400+200+1000+2000+1000+149). Nesant byloje įrodymų apie dar 2000 Eur ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (advokatės išrašytų sąskaitų, apmokėjimo kvitų, pavedimų) jos nepaskirstomos šioje byloje. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės ieškovo naudai turi būti priteista 4190,04 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (4749 Eur×0,8823).

88. Atsakovė šioje byloje turėjo 2000 Eur išlaidas advokato pagalbai (el. b. t. 4, l. 104-108), 300 Eur išlaidas dėl eksperto apklausos (el. b. t. 4, l. 60), iš viso – 2300 Eur. Patenkinus jos reikalavimus 11,77 proc., iš ieškovo jos naudai turi būti priteista 270,71 Eur (2300 Eur×0,1177). Atlikus šalių priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymą, nustatoma, kad atsakovė turi sumokėti ieškovui 3919,33 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 6.130 straipsnio 2 dalis, 6.131 straipsnio 1 dalis).

89. Teismas atidėjo atsakovei 1448 Eur žyminio mokesčio mokėjimą 2021 m. birželio 23 d. ir 2021 m. spalio 7 d., 2022 m. gegužės 27 d. nutartimis. Patenkinus iš dalies priešieškinio reikalavimus, iš atsakovės valstybės naudai priteisiama 1277,57 Eur žyminio mokesčio, iš ieškovo – 170,43 Eur žyminio mokesčio, atidėto už priešieškinio pareiškimą teisme (CPK 96 straipsnio 1, 2 dalys).

90. Valstybė šioje byloje turėjo 16,67 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Proporcingai atmestų ir patenkintų šalių reikalavimų daliai, iš atsakovės valstybei turi būti priteista 14,41 Eur, iš ieškovo – 2,26 Eur. Iš viso iš atsakovės valstybei priteisiama 1291,98 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš ieškovo – 172,69 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

91. Išsprendus šalių ginčą dėl turto (duomenys neskelbtini), byloje pritaikyta 2021 m. birželio 23 d. nutartimi laikina apsaugos priemonė - ieškovo S. D. vardu įregistruoto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalies, ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalies areštas – panaikinama (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, 279 straipsniais, 93 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 1, 2 dalimis, 98 straipsnio 1, 2 dalimis, 150 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

patenkinti iš dalies ieškovo S. D. ieškinį atsakovei L. D..

Patenkinti iš dalies atsakovės L. D. ieškinį ieškovui S. D..

Santuoką tarp S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą 2007 m. gegužės 3 d. (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo S. D. palikti pavardę – D., L. D. palikti santuokinę pavardę – D..

Pripažinti atsakovės L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) natūra gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 9300 (devynių tūkstančių trijų šimtų) Eur kompensaciją už ieškovui priteistą namų valdą (duomenys neskelbtini).

Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovui S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3919,33 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų devyniolikos Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovo S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 172,69 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt du Eur 69 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, įpareigojant šią sumą pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimo įrodymus reikia pateikti Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmams.

Priteisti iš atsakovės L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 1291,98 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt vieną Eur 98 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, įpareigojant šią sumą pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimo įrodymus reikia pateikti Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmams.

Panaikinti laikinąją apsaugos priemonę – ½ dalies gyvenamojo namo ir ½ dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini), areštą, pritaikytą 2021 m. birželio 23 d. nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teismo sprendimo patvirtiną kopiją per tris darbo dienas po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, VĮ Registrų centrui, Vedybų sutarčių registrui, VĮ Regitra.