Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės-Zalieckienės, teisėjų Reginos Gaudutienės ir Rūtos Mickevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. A. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. A. prašymas dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sušvelninimo.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 178 straipsnio 2 dalį - 4 metų laisvės atėmimo bausme, pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį - 12 metų laisvės atėmimo bausme, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir paskirta subendrinta – 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis ši bausmė, dalinio sudėjimo būdu, subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos 2 metų 10 dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi ir A. A. paskirta galutinė subendrinta – 13 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas A. A..

A. A. 2015 m. vasario 25 d. Kauno apygardos teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė peržiūrėti baudžiamąją bylą Nr. 1A-258/2013 ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, kadangi įsigaliojo nauji Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimai (t. 9, b.l. 19).

Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartimi nuteistojo A. A. prašymas atmestas, nenustačius įstatyminio pagrindo keisti nuosprendį bei motyvuojant tuo, kad nuteistojo padarytu nusikaltimu užvaldytas turtas, neatitinka nedidelės vertės turto išaiškinimo pagal naujai įsigaliojusią Lietuvos Respublikos BK 190 straipsnio redakciją.

Nuteistasis A. A. skunde prašo peržiūrėti Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu ir Kauno miesto apylinkės 2008 m. balandžio 8 d. nuosprendį bei vadovaujantis naujai įsigaliojusiomis Lietuvos Respublikos BK 190 straipsnio normomis, sumažinti jam minėtais nuosprendžiais paskirtas laisvės atėmimo bausmes.

Nuteistasis skunde nurodo, jog apygardos teismas, nagrinėdamas jo prašymą, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad 2013 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu jam paskirta galutinė subendrinta bausmė buvo subendrinta ir su Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos 2 metų 10 dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Kadangi bausmės buvo subendrintos ir tai turėjo įtakos paskirtos bausmės dydžiui, apygardos teismas, nagrinėdamas jo prašymą, taip pat turėjo peržiūrėti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę ir ją sušvelninti, nes veika, dėl kurios padarymo jis nuteistas minėtu nuosprendžiu, atitinka naujai įsigaliojusio Lietuvos Respublikos BK 190 straipsnio nuostatas.

Atsiliepimų į skundą negauta.

Nuteistojo A. A. skundas atmetamas.

2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. sausio 1 d., Lietuvos Respublikos BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas yra nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Skundžiama nutartimi pagrįstai netenkintas nuteistojo A. A. prašymas dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, paskirtų bausmių sušvelninimo. Kita vertus, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai savo sprendimą motyvavo tuo, jog nuteistojo padarytu nusikaltimu užvaldytas turtas – 1882 Lt (545 Eur) viršija 188,25 Eur (5 MGL) sumą, todėl neatitinka nedidelės vertės turto išaiškinimo pagal naujai įsigaliojusią Lietuvos Respublikos BK 190 straipsnio redakciją, dėl ko A. A. negali būti taikomos naujai įsigaliojusio Lietuvos Respublikos BK 190 straipsnio nuostatos.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad naujai įsigaliojusi Lietuvos Respublikos BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija teisiškai reikšminga kvalifikuojant nusikaltimus ar baudžiamuosius nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Taip pat ir Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnyje numatyta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal turto vertę, tačiau ši bendra taisyklė turi išimtis, kurios susijusios su kvalifikuojamųjų (veikos pavojingumą didinančių) požymių konstatavimu kaltininko veikoje. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu veikoje yra nusikalstamą veiką – vagystę – kvalifikuojančiųjų požymių, nepriklausomai nuo pavogto turto dydžio ji turi būti vertinama kaip nusikaltimas (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys Nr. 2K-30/2010, 2K-428/2011, 2K-155/2013). Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam jų, net ir pagrobus mažesnės nei 3 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas).

Nagrinėjamu atveju, Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, A. A. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl atviro svetimo turto pagrobimo). Todėl asmenį pripažinus kaltu įvykdžius kvalifikuotą vagystę, pagrobto turto vertė veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, kadangi veikos kvalifikavimą šioje byloje nulemia kvalifikuojančio požymio (atviro svetimo turto pagrobimo) konstatavimas. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog baudžiamojo įstatymo pakeitimas dėl turto vertės išaiškinimo (Lietuvos Respublikos BK 190 straipsnio 1 dalis) neduoda pagrindo švelninti A. A. Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno apygardos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyti nepagrįsti skundžiamos nutarties motyvai, negali būti pagrindu panaikinti skundžiamą nutartį, kadangi aukštesnės instancijos teismas nustatė, kad apygardos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą - netenkinto A. A. prašymo dėl bausmės sušvelninimo. Aukštesnės instancijos teismas tuo pačiu ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą, nustatydamas, kad bausmės švelninti nėra pagrindo ne dėl byloje nustatytos pagrobto turto vertės, bet dėl nuteistajam inkriminuoto jo veiką kvalifikuojančio požymio (atviro svetimo turto pagrobimo).

Pažymėtina ir tai, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas taip pat ir pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį. Atkreiptinas dėmesys, jog asmenų, nuteistų pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, teisinę padėtį lengvinantis įstatymas nebuvo priimtas, todėl nėra pagrindo spręsti dėl bausmių, paskirtų pagal aukščiau nurodytus BK straipsnius.

Nuteistasis A. A. skunde taip pat teigia, jog Kauno apygardos teismas nepagrįstai neperžiūrėjo ir Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, kadangi minėtu nuosprendžiu neatliktos bausmės dalis buvo subendrinta su Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu ir tai turėjo įtakos paskirtos galutinės bausmės dydžiui.

Lietuvos Respublikos BPK 362¹ straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Kaip matyti, pagal Lietuvos Respublikos BPK 362¹ straipsnio 1 dalies nuostatas šio klausimo sprendimas yra priskiriamas teismo, nagrinėjusio baudžiamąją bylą pirmąja instancija, šiuo atveju Kauno miesto apylinkės teismo, kompetencijai. Todėl kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismas, skundžiama nutartimi, pagrįstai nesprendė klausimo dėl teisinę padėtį lengvinančio įstatymo nuostatų taikymo, tai yra bausmės švelninimo A. A. pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. nuosprendį. Aukštesnės instancijos teismas nagrinėja nuteistojo skundą dėl žemesnės instancijos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo (LRP BPK 362¹ str. 5, 6 dalys, 364 str.), nespręsdamas iš esmės nuteistojo skunde naujai keliamo reikalavimo spręsti bausmės, paskirtos Kauno miesto apylinkės teismo 2008 04 08 nuosprendžiu, švelninimo klausimo.

Įvertinant išdėstytą, kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją pakeisti skunde nurodytais motyvais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.