Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui A. R. dėl avanso, žalos atlyginimo, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovo reikalavimus pranešta tinkamai 2020 m. kovo 24 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalis, tačiau jis per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atlikus formalų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad Ieškovas su atsakovu 2019 m. rugpjūčio 29 d. sudarė Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas įsipareigojo savo rizika atlikta terasos stoginės įrengimo bei matinto berėmio grūdinto stiklo pertvaros montavimo darbus (adresu (duomenys neskelbtini)). Ieškovas (šia sutartimi įsipareigojo tinkamai atliktus darbus priimti ir už juos atsiskaityti pagal Rangos sutarties 1.1 punkte nustatytą tvarką. Pagal Rangos sutarties Priedą Nr. 1 šalys susitarė, kad atsakovas atliks terasos stoginės įrengimo darbus pagal priede nurodytą specifikaciją, pagal kurią numatyta darbų kainos dalis – 3 500,00 Eur. Pagal Rangos sutarties Priedą Nr. 2 atsakovas įsipareigojo atlikti berėmio stiklo pertvaros ir montavimo bei stiklo matinimo darbus, pagal priede nurodytą darbų specifikaciją. Numatytos darbų kainos dalis sudarė 1 700,00 Eur. Pagal šalių rangos sutartyje aptartus rangos darbus, bendra darbų kaina 5 200,00 Eur (Sutarties 2.1 p.). Rangos sutarties 3.1.1 punkte ieškovas įsipareigojo ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo Rangos sutarties pasirašymo dienos sumokėti rangovui 50 proc. sutarties kainos dydžio avansą. Dėl to ieškovas 2019 m. rugsėjo 6 d. bankiniu pavedimu pervedė 2 600,00 Eur avansą į atsakovo nurodytą Revolut banko sąskaitą. Po Rangos sutarties pasirašymo ir atlikto 2 600,00 Eur avansinio mokėjimo, atsakovas pagal rangos sutarties 3.2.1. punktą įsipareigojo per 5-7 dienas pateikti ieškovui suderinimo brėžinius. Tačiau nei nustatytu terminu, nei vėliau brėžiniai pateikti nebuvo. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas delsė pradėti darbus tik po raginimų 2019 m. lapkričio 17 d. pas ieškovą buvo atvykę atsakovui priklausančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kurie atliko darbų fronto parengimo darbus: išmontavo vėjalentes, stogo dalyje sumontavo aliuminio karkasą grūdinto stiklo gaminių sumontavimui, bet nenumatė vietos ir nesumontavo atidaromo aliuminio profilio švieslangio sumontavimui). Daugiau jokių darbų atsakovas ir jo darbuotojai neatliko, į darbų atlikimo vietą atvykę nebuvo, dėl to susirašinėjimo metu ieškovas pareikalavo, kad atsakovas atliktų darbus arba grąžintų pinigus. Iš šalių pateikto susirašinėjimo, matyti, jog atsakovas nurodė, jog darbų tęsti galimybių neturi dėl to pažadėjo grąžinti gautą avansą. Byloje duomenų apie tai, kad avansas būtų grąžintas ieškovui, nėra.

Formaliai įvertinus byloje pateiktus duomenis darytina išvada, jog tarp šalių susiklostė rangos santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnis). CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Byloje pateikti įrodymai, jog atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis ieškovui atlikti terasos stoginės įrengimo bei matinto berėmio grūdinto stiklo pertvaros montavimo darbus, ieškovas atsakovui sumokėjo 2 600,00 Eur sutartyje nurodytos kainos dalį, savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, tačiau atsakovas sutartyje nustatytu terminu savo įsipareigojimų neįvykdė, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.250 straipsnis). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes nepateikė, byloje neįrodinėjo, kad atliko Sutartyje nurodytus darbus. Dokumentų, iš kurių būtų matyti, kad atliko ir kiek faktiškai darbų pagal Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas atliko, kokie jų kiekiai ir kiek kainavo, teismui atsakovas nepateikė ieškinio reikalavimų neginčijo (CPK 178 straipsnis).

Iš rašytinių dokumentų nustatyta, kad ieškovas atsakovui Sutarties nustatyta tvarka 2019 m. rugsėjo 6 d. sumokėjo 2 600,00 Eur avansą, o atsakovas tarpusavio susirašinėjimo metu, kuris vyko iki 2020 m. sausio 9 d. informavo ieškovą, kad dėl ligos nebegali įvykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl to pažadėjo grąžinti pinigus. Konstatuotina, kad atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kada ir kaip gautas avansas panaudotas statybinių medžiagų įgijimui ir rangos darbų atlikimui bei patirtos kitos išlaidos vykdant jo sudarytą rangos sutartį su ieškovu.

Avansas atlieka mokėjimo funkciją ir yra vienos šalies iš anksto pagal sutartį kitai šaliai sumokama suma už būsimus darbus. Dėl to reikalavimo teisė atsiranda tik vienai iš šalių: arba avansą sumokėjusiai šaliai (jei avansas yra didesnis už realiai kitos šalies pagal sutartį atliktų darbų, už kuriuos jis mokėtas, vertę), arba darbus atlikusiai šaliai (jei avansas yra mažesnis už realiai atliktų darbų kainą). Atitinkamai ir prievolę turi tik viena iš šalių. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė tokias faktines aplinkybes, dėl kurių nėra šalių ginčo: 2019 m. rugpjūčio 29 d. sudarė Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią rangovas (atsakovas) įsipareigojo Sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka atlikti ir perduoti užsakovui (ieškovui) 5 200,00 Eur vertės darbus, o ieškovas – šiuos darbus priimti ir už juos sumokėti Sutartyje aptarta tvarka ir terminais. Ieškovas sumokėjo atsakovui 2 600,00 Eur avansą. Darytina išvada, kad ieškovas, būdamas užsakovu, dėl atsakovo darbų sustabdymo ir jų laiku neatlikimo, nukrypimo nuo sutarties terminų, pagrįstai atsisakė sutarties, todėl atsakovas atsakingas už sutarties pažeidimą ir privalo grąžinti ieškovui sumokėtą 2 600,00 Eur avansą pagal neįvykdytą sutartį (CK 6.658 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą pripažįsta, kad ieškovas įrodė savo ieškinio reikalavimą dėl avanso grąžinimo, o atsakovas nepagrindė tinkamo rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo ir neįrodė (neįrodinėjo) patirtų išlaidų, susijusių su gauto avanso darbams atlikti panaudojimu, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina reikalaujama 2 600,00 Eur suma.

Dėl žalos

Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, jog šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis).

Ieškovas reikalauja, jog atsakovas atlygintų žalą, kuri kilo atsakovui pradėjus darbus išmontavus stogo detales – vėjalentes. Ieškovas nurodo, jog jos yra netinkamos naudojimui, nes išmontuojant buvo pažeistos. Dėl šių priežasčių, būtina minėtas detales keisti atstatant pirminę stogo būklę. Taip pat dėl ilgo darbų atidėjimo, stogo dalis, kurioje turėjo būti atliekami darbai, yra atvira, neuždengta, dėl ko kasdien blogėja jos būklė. Reikalaujamą žala ieškovas grindžia 2020 m. vasario 24 d. surašytu defektiniu aktu Nr. 1, kuriuo nustatyti šie defektai: 1) Sumontuotas aliuminio karkasas. Viršutinė kraigo konstrukcija nėra išlyginta. 2) Demontuotos kraigo ir stogo briaunų vėjalentės visame sumontuoto aliuminio karkaso perimetre. 3) Vizualiai matomas neuždengtas ir neapsaugotas stogo kraigas bei atviros stogo briaunos ir stogo viršutinės dalies konstrukcijos. Demontuotos vėjalentės pažeistos ir deformuotos. Galimas kritulių patekimas į patalpas. 4) Projektas/brėžiniai neparuošti ir nesuderinti su užsakovu pagal sutarties Nr.(duomenys neskelbtini) nuostatas, todėl nėra galimybės pilnai įvertinti aliuminio konstrukcijų pagal gamintojo rekomenduojamas aliuminio karkaso tvirtinimo technologijas.

Tokiu būdu, ieškovui padaryta žala pasireiškia turto atstatymu į pirminę padėtį t. y. apmokėjimu už atliktinus stogo dalių demontavimo ir stogo karkaso atstatymo darbus naujomis medžiagomis pagal 2020 m. kovo 13 d. lokalinę sąmatą, kurie įvertinti 1 127,16 Eur suma.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje rangovo pareiga atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 straipsnio 1 dalis, 6.665 straipsnio 1 dalis) reiškia, kad rangovas, remiantis šia įstatymo nuostata, turi ne tik pašalinti netinkamai atliktus darbus ir atlyginti užsakovui už sugadintas medžiagas, t. y. šalis grąžinti į pradinę padėtį iki stogo dalių ardymo darbų atlikimo. Teismo vertinimu, į užsakovo patirtus nuostolius, atlyginant netinkamai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas, turi būti įtraukta ir darbų kaina, kuri turės būti sumokėta šalinant minėtus darbų trūkumus – iš naujo atliekant stogo karkaso atstatymo darbus. Pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Taigi ieškovo pareikštas reikalavimas atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro atsakovo atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidos, yra vienas iš užsakovo pažeistų teisių gynimo būdų. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, ieškovo pateiktą sąmatą bei defektų aktą, į tai, kad šalys rangos sutarties 5.3 punkte numatė, jog šalis dėl kurios kaltės buvo nutraukta sutartis įsipareigoja kitai šaliai kompensuoti tiesioginę žala, patirtą dėl sutarties nutraukimo, visos šios išlaidos laikomos patirtais ieškovo nuostoliais dėl atsakovo įsipareigojimų nevykdymo ir pagal rangos sutarties 5.3 punktą privalo būti atlyginti. Iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 1 127,16 Eur žalos atlyginimo.

Dėl delspinigių priteisimo

CK 6.71 straipsnis ir 6.258 straipsnio 1 dalis numato sutarties šalių teisę už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą nustatyti netesybas. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-304/2007, 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

Ieškovas taip pat prašo jam priteisti 143,52 Eur netesybų (delspinigių), kurie numatyti sutarties 4.1 punkte, ieškinyje pateikia jų paskaičiavimą už 138 d. (ne daugiau kaip už pusmetį). Atsakovas procesiniuose dokumentuose pareigos mokėti netesybų, jų dydžio ir paskaičiavimo neginčijo. Kadangi atsakovas darbų neatliko, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo 143,52 Eur netesybų ir šios yra priteistinos ieškovui iš atsakovo (CK 6.71 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui priteistinos iš atsakovo 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos 3 870,68 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2020 m. kovo 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 87,00 Eur žyminis mokestis už ieškinio reikalavimus (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis), 1 613,13 Eur už suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieškinį ir pareiškimą dėl avanso priteisimo, iš viso 1 700,13 Eur .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 286 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. R. 2 600,00 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų) avansą, 1 127,16 Eur (vieno tūkstančio šimto dvidešimt septynių eurų ir 16 ct) žalos atlyginimą, 143,52 Eur (vieno šimto keturiasdešimt trijų eurų ir 52 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos 3 870,68 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2020 m. kovo 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 700,13 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų 13 ct) bylinėjimosi išlaidas, ieškovui V. G..

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.