Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Antanui Gubistai, nuteistajam I. B. (I. B.) ir jo gynėjai advokatei Julijai Asovskajai, nuteistosios I. S. ir nuteistojo T. Č. (T. Č.) gynėjui advokatui Vladimirui Buslovičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. B., nuteistosios I. S. gynėjo advokato V. Buslovičiaus ir nuteistojo T. Č. gynėjo advokato V. Buslovičiaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį (2020 m. birželio 3 d. veika) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2020 m. birželio 4 d. veika) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir I. B. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

I. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

T. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Nuteistiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas: I. B. – nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2020 m. birželio 30 d. (viena diena); I. S. – nuo 2020 m. birželio 9 d. iki 2020 m. birželio 11 d. (dvi dienos); T. Č. – nuo 2020 m. birželio 22 d. iki 2020 m. birželio 23 d. (viena diena).

Iš nuteistųjų I. B. ir I. S. solidariai priteista 210 (du šimtai dešimt) Eur turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai V. I..

Iš nuteistųjų I. B. ir T. Č. solidariai priteista 50 (penkiasdešimt) Eur turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai V. I..

Pas nuteistąjį T. Č. paimtus 50 (penkiasdešimt) Eur, kuriems prokuroro 2020 m. liepos 9 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nukreipti nukentėjusiosios V. I. civilinio ieškinio patenkinimui.

Iš nuteistosios I. S. valstybės naudai priteista 210,06 Eur (du šimtai dešimt eurų ir 6 centai) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti.

Iš nuteistojo T. Č. valstybės naudai priteista 292,50 Eur (du šimtai devyniasdešimt du eurai ir 50 centų) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. I. B. ir I. S. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. birželio 3 d. apie 19 val. pro neužrakintas duris be leidimo įsibrovė į V. I. nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. V. I. pabudus ir atsisėdus ant lovos, o I. B. atsistojus šalia jos, prie V. I. priėjusi I. S. pareikalavo atiduoti pinigus. V. I. atsakius, kad pinigų neturi ir pareikalavus išeiti iš buto, I. S. pati iš pastarosios rankinės paėmė 170 Eur ir sudavė delnu V. I. į veidą bei naudodamasi tuo, kad išsigandusi V. I. bijojo priešintis, nuo stalo paėmusi pastarosios nešiojamąjį kompiuterį „Dell“, kurio vertė 60 Eur, ir mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P10“, kurio vertė 40 Eur, kartu su I. B. pasišalino. Šiais veiksmais I. B. ir I. S. pagrobė svetimą nukentėjusiajai V. I. priklausantį 270 Eur vertės turtą.

2. I. B. ir T. Č. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. birželio 4 d. apie 15.35 val. atvyko pas V. I., gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Laiptinėje sulaukę grįžtančios iš parduotuvės V. I., prie jos nuomojamo buto durų iš priekio prie pastarosios priėjęs T. Č. staiga ją apglėbė abiem rankomis, o tuo metu I. B. ištraukė iš V. I. rankų jos buto raktus ir perdavė juos T. Č.. Šis, viena ranka laikydamas nukentėjusiąją, atrakino jos buto duris, įstūmė pastarąją į vidų, tada abu be leidimo užėjo į butą ir I. B. pareikalavo V. I. atiduoti visus pinigus. Šiai nesutikus, I. B. išsitraukė sulankstomą peilį ir pridėjęs jį šiai prie kaklo, vėl pareikalavo atiduoti pinigus. Dėl išgąsčio negalėdama priešintis V. I. išsitraukė iš rankinės ir atidavė I. B. 50 Eur, šis juos perdavė T. Č., po ko abu pasišalino. Šiais veiksmais I. B. ir T. Č. pagrobė svetimą nukentėjusiajai V. I. priklausantį 50 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinių skundu argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmos instancijos teismas, skirdamas nuteistajai I. S. bausmę, nepagrįstai pripažino jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką ji padarė iš savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Gynėjas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgos 19 punktu, nurodo, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 7 punktuose nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės teismų pripažįstamos tik tada, kai jos ne tik nėra nusikalstamos veikos sudėties požymiai, bet ir kai tos aplinkybės neišreiškia nusikalstamos veikos esmės. Kaip pavyzdžiai yra nurodyti BK 178, 180, 181 straipsniai. Gynėjas nurodo, kad savanaudiškos paskatos negali būti pripažįstamos kaltininko asmenybę sunkinančia aplinkybe nusikaltimu nuosavybei bylose, nes savanaudiškumas yra grobimo ir kitų nusikaltimų nuosavybei sąvokų sudėtinė dalis.

5.4. Gynėjo teigimu, pirmos instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. Č. bausmę, nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką jis padarė iš savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Gynėjas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgos 19 punktu, nurodo, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 7 punktuose nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės teismų pripažįstamos tik tada, kai jos ne tik nėra nusikalstamos veikos sudėties požymiai, bet ir kai tos aplinkybės neišreiškia nusikalstamos veikos esmės. Kaip pavyzdžiai yra nurodyti BK 178, 180, 181 straipsniai. Pažymi, kad savanaudiškos paskatos negali būti pripažįstamos kaltininko asmenybę sunkinančia aplinkybe nusikaltimu nuosavybei bylose, nes savanaudiškumas yra grobimo ir kitų nusikaltimų nuosavybei sąvokų sudėtinė dalis.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo I. B. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistosios I. S. gynėjo advokato V. Buslovičiaus ir nuteistojo T. Č. gynėjo advokato V. Buslovičiaus apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Dėl 2020 m. birželio 3 d. veikos

9. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą ir dar kartą išanalizavusi teismo ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo įrodymus bei padarė bylos duomenų visuma pagrįstą bei teisingą išvadą dėl I. B. ir I. S. kaltės padarius BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Kaip matyti, I. B. ir I. S. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, pro neužrakintas duris be leidimo įsibrovė į nukentėjusiosios V. I. nuomojamą butą, I. B. atsistojus prie nukentėjusiosios, o I. S. pareikalavus pinigų iš nukentėjusiosios ir pačiai juos suradus, o vėliau smogus nukentėjusiajai į veidą, naudodamasi tuo, kad nukentėjusioji bijojo priešintis, nuo stalo paėmė nukentėjusiosios nešiojamąjį kompiuterį „Dell“ ir mobilųjį telefoną „Huawei P10“, kartu su I. B. pasišalino. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei padarytomis teisingomis išvadomis, iš naujo jų nedetalizuoja, tačiau atkreipia dėmesį į pagrindines detales, nulėmusias apylinkės teismo padarytas teisingas išvadas dėl nuteistųjų I. S. ir I. B. nuteisimo.

10. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, jog nagrinėjamos bylos įrodymų visuma nepatvirtina, kad nuteistieji būtų susitarę prieš įvykį dėl turto pagrobimo, priešingai, jų teigimu, jie pas nukentėjusiąją V. I. vyko atsiimti skolos. Iš pateiktos baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis I. B. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad 2020 m. birželio 3 d. jis buvo kartu su I. S., kuri vėliau paprašė pavežti ją iki nukentėjusiosios V. I. atsiimti savo skolos (t. 3, b. l. 6-7; t. 3, b. l. 163-164). Tą patvirtino ir nuteistoji I. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodydama, jog I. B. žinojo apie tai, kad ji eina pas nukentėjusiąją atsiimti 150 Eur skolos (t. 2, b. l. 29-31). Nuteistojo I. B. apeliacinio skundo teiginiai, kad jis norėjo palydėti nuteistąją I. S. atsiimti skolos, kadangi nukentėjusioji V. I. yra prostitutė, narkomanė, nesusiję su nagrinėjamu įvykiu ir yra visiškai nereikšmingi sprendžiant jo atsakomybės klausimą. Apygardos teismo vertinimu, nuteistųjų įvardijama įsibrovimo priežastis dėl skolos atidavimo vertintina kritiškai, kaip nuteistųjų gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apygardos teismas pažymi, nors nuteistoji I. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusioji jai buvo skolinga 150 Eur, tačiau šios sumos ji nepagrindė jokiais kitais duomenimis. Kaip ir pagrįstai nurodė apylinkės teismas, nuteistoji I. S. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nenurodė aiškių bei konkrečių aplinkybių, susijusių su skolinimu nukentėjusiajai V. I., t. y. dėl kokių priežasčių ji paskolino pinigus nukentėjusiajai, kokie buvo apibrėžti skolos atidavimo terminai ir pnš. Tuo tarpu, nukentėjusioji V. I. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 15), tiek apklausiama teismo posėdyje (t. 3, b. l. 161) nurodė, kad ji niekam nebuvo skolinga. Atsižvelgiant į tai, sutinkama su skundžiamo pirmos instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvada, kad nuteistieji pas nukentėjusiąją į butą įsibrovė turto pagrobimo tikslais.

11. Iš pateiktos baudžiamosios bylos matyti, kad pirminių ir papildomų apklausų metu nuteistieji I. B. ir I. S. nurodė prieštaringas aplinkybes. Nuteistasis I. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad „mes su I. nuėjome prie V. buto. I. pastukseno į duris, nežinau, atsakė jai kas nors ar ne, ar atidarė duris. Man atrodo V. atidarė duris, ir nuėjo atsisėdo į lovą“ (t. 3, b. l. 6). Tuo tarpu, nuteistoji I. S. ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu nurodė, kad pas nukentėjusiąją V. I. užėjo pro neuždarytas buto duris (t. 2, b. l. 29, t. 3, b. l. 159-160). Taip pat skiriasi nuteistųjų nurodytos faktinės aplinkybės, susijusios su nukentėjusiosios V. I. grynųjų pinigų – 50 Eur, pagrobimu. Nuteistasis I. B. nurodė, jog nukentėjusioji pati atidavė pinigus I. S. (t. 3, b. l. 6), o I. S. paaiškino, kad ji pati rado nukentėjusiosios rankinėje 50 Eur (t. 2, b. l. 29-31). Akivaizdu, kad šie parodymai iš esmės prieštarauja vieni kitiems, todėl apylinkės teismas tinkamai jais rėmėsi tik tiek, kiek tai atitiko kitus byloje ištirtus ir teismo tinkamais pripažintus įrodymus.

12. Priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus duomenis, tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, remdamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, priimtame apkaltinamajame nuosprendyje motyvuotai nurodė, kad nukentėjusiosios V. I. parodymai dėl esminių bylos aplinkybių iš esmės sutampa, papildo vieni kitus, skiriasi tik detalės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad skiriasi kai kurios neesminės parodymų detalės, savaime neduoda pagrindo teigti, kad jos parodymai yra nepatikimi, juolab, kai pirmiau vertintų nuteistųjų I. B. ir I. S. parodymai yra tarpusavyje prieštaringi. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmos instancijos teismo įrodymų vertinimu, jų nekartoja, tačiau šioje vietoje atkreipia dėmesį į esminius nukentėjusiosios V. I. parodymus. Kaip matyti, nukentėjusioji V. I. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad „buto durys buvo neužrakintos <..>. jie užėję į butą iš karto priėjo prie manęs bei pradėjo reikalauti, kad aš jiems atiduočiau pinigus, kuriuos turiu namuose. <..> tada jie pradėjo ieškoti mano rankinuke pinigų <..>. Vėliau I. radusi pinigus priėjo prie manęs ir su dešinės rankos delnu sudavė man vieną smūgį į veido sritį, po šio smūgio aš pajutau fizinį skausmą. <..> Tada jie nuo stalo paėmė nešiojamą kompiuterį „Dell“ ir „Huawei P10“ mobilųjį telefoną ir išėjo iš mano buto.“ (t. 2, b. l. 3-4). Vėliau papildomai apklausiama nukentėjusioji V. I. ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu parodė, kad nešiojamąjį kompiuterį ir mobilųjį telefoną paėmė I. B. (t. 2, b. l. 10-11, t. 3, b. l. 161-163). Kaip ir aukščiau minėta, ši aplinkybė nelaikytina esminė, kuri leistų abejoti nukentėjusiosios V. I. parodymais. Vertinant nuteistųjų I. S. ir I. B. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu, kurie šioje dalyje yra nuoseklūs, laikytina, jog I. S. paėmė nešiojamąjį kompiuterį „Dell“ ir mobilųjį telefoną „Huawei P10“ (t. 2, b. l. 29-31, t. 3, b. l. 6-7, 159-160, 163-164). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas, vertindamas nuteistųjų I. S. ir I. B. bei nukentėjusiosios V. I. parodymus tarpusavyje bei juos su kitais rašytiniais įrodymais, motyvuotai konstatavo nuteistųjų kaltinime inkriminuotas aplinkybes.

13. Nuteistasis I. B. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog nukentėjusioji nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo metu jokių neteisėtų nuteistojo veiksmų nenurodė. Priešingai, apklausiama nukentėjusioji V. I. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad „Stambus vyras (past. – I. B.) atrodė kaip jos (past. – I. S.) apsauginis, kad aš negalėčiau priešintis“ (t. 2, b. l. 10). Vėliau nukentėjusioji V. I. teismo posėdžio metu parodė, kad „aš buvau išsigandusi, iš pradžių nesupratau, kas vyksta, nemanau, kad galėjau pasipriešinti, nes šalia stovėjo vyras (past. – B.), panašu, kad jis prižiūrėjo, kad nieko nedaryčiau“ (t. 3, b. l. 161). Vertinant aukščiau minėtus nukentėjusiosios parodymus, nagrinėjamoje situacijoje pirmos instancijos teismas teisingai vertino nuteistojo I. B. neteisėtus veiksmus.

14. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą – pačių nuteistųjų I. S. ir I. B., nukentėjusiosios V. I. parodymus, kitus byloje surinktus duomenis, padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistųjų kaltės pagrobus svetimą turtą plėšimo būdu – įsibraunant į patalpą, panaudojus fizinį smurtą ir atėmus galimybę nukentėjusiajai priešintis. Nustatydamas bylos aplinkybes teismas rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, kurie įvertinti nepažeidžiant BPK nuostatų. Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistųjų I. S. ir I. B. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, jų kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra tokie svarūs, kad dėl nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos teisėjų kolegija galėtų daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas.

Dėl 2020 m. birželio 4 d.

15. Nuteistasis I. B. ir nuteistojo T. Č. apeliaciniais skundais ginčijamas pirmos instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl I. B. ir T. Č. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Nurodoma, jog teismas nepagrįstai rėmėsi išimtinai tik nukentėjusiosios V. I. parodymais, jų nepatikrindamas kitų įrodymų visumoje. Apeliaciniuose skunduose taip pat pažymima, kad nei nuteistųjų telefonų numerių išklotinių analizė, nei vaizdo įrašas nepatvirtina fakto, kad įvyko plėšimas.

16. Dėl apeliaciniuose skunduose nurodomo argumento, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vaizdo medžiagomis, kurios yra neinformatyvios (neužfiksuotas nukentėjusiosios apiplėšimo faktas), pažymėtina, nors vaizdo įrašai, gauti iš UAB „M. s.“, iš tiesų nėra pakankamai informatyvūs – neužfiksuotas nusikaltimo padarymo faktas, tačiau iš vaizdo įrašo, pavadinto „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad jame 15.23 val. užfiksuota iš (duomenys neskelbtini) namo laiptinės išeinanti mergina (past. – V. I.). Vėliau 15.32 val. matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) namo pusės ateina vyras Nr. 1 (past. – T. Č.) ir jam priėjus laiptinės duris, iš tos pačios pusės ateina vyras Nr. 2 (past. – I. B.), kuris 15.33 val. užeina į laiptinę. Kitame vaizdo įraše, pavadintame „(duomenys neskelbtini)“, užfiksuota, kad 15.33 val. abu nuteistieji praėjo pro (duomenys neskelbtini) namo laiptinės duris link lifto. Netrukus, 15.33 val., į laiptinę užėjo nukentėjusioji V. I.. Atkreiptinas dėmesys, jog, atėjus nukentėjusiajai į laiptinę, po poros minučių, t. y. 15.37 val., iš laiptinės pirma išėjo I. B., o paskui jį – T. Č..

17. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, aukščiau minėti vaizdo įrašai neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis I. B. buvo įvykio metu nusikaltimo vietoje. Kaip matyti, nuteistieji, užėję į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę, abu ėjo link lifto, netrukus iš parduotuvės grįžo nukentėjusioji, o po poros minučių abu nuteistieji – vienas paskui kitą, išėjo iš laiptinės. Taigi, nuteistojo I. B. nurodyti argumentai, jog neradęs laiptinės pirmame aukšte tualeto jis išėjo iš laiptinės ir tuo metu sutiko nukentėjusiąją V. I., yra paneigti.

18. Nuteistųjų teigimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai išimtinai rėmėsi tik nukentėjusiosios V. I. parodymais, kurie, jų teigimu, yra nenuoseklūs ir prieštaringi, nesant kitų duomenų, patvirtinančių nusikaltimo padarymo aplinkybes. Atmesdamas tokius nuteistųjų argumentus, apygardos teismas pažymi, kad nukentėjusiosios V. I. parodymai iš esmės yra vienodi ir nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama nukentėjusioji parodė, kad „grįždama laiptinėje pamačiau Tadą (past. – T. Č.) ir anksčiau minėtą storą vyrą (past. – I. B.). Aš kairėje rankoje laikiau buto raktus, ir jie norėdami juos atimti panaudojo jėgą. T. priėjo prie manęs iš priekio ir apglėbė abiem rankomis per kūną, o storas vyras ištraukė iš rankos raktus. <..> Storas, atėmęs iš manęs raktus, perdavė juos T., ir T. laikydamas mane viena ranka, atrakino mano buto duris ir įstūmė į vidų. <..> Tada storas išsitraukė sulankstomą peilį. Aš tuo metu sėdėjau ant lovos, ir jis atsistojęs šalia manęs ir laikydamas peilį man prie kaklo, bet nesugriebęs manęs, sakė „atiduok pinigus“ (t. 2, b. l. 10). Pažymėtina, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai pasakojo tokias pat aplinkybes, kurias patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu (t. 3, b. l. 161-163). Tuo tarpu, nuteistųjų T. Č. ir I. B. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi bei nesutampantys tarpusavyje. Kaip matyti, nuteistasis T. Č. pirmą kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog „pas nukentėjusiąją V. I. važiavau vienas <..> Tada ji atidarė savo buto duris ir mes kartu užėjome į vidų“ (t. 2, b. l. 85). Apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis T. Č. nurodė priešingai, kad pas nukentėjusiąją važiavo kartu su I. B. (t. 3, b. l. 164). Tuo metu, nuteistasis I. B. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad kartu važiavo su T. Č. ir parodė, kad „ <..> palikome automobilį aikštelėje ir T. nuėjo per V., o aš nuėjau pažiūrėti, ar galiu kur nors nueiti į tualetą, ir nuėjau į tą pačią laiptinę. Kai aš norėjau išeidinėti iš laiptinės, kaip tik į laiptinę užėjo V. ir nuėjo į viršų“ (t. 3, b. l. 6). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuos nuteistojo I. B. parodymus yra paneigė aukščiau vertintų vaizdo įrašų užfiksuotos aplinkybės.

19. Remiantis išdėstytų aplinkybių visuma darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiosios parodymus laikė patikimais ir jais rėmėsi tiek nustatydamas konkrečius nuteistųjų prieš nukentėjusiąją atliktus neteisėtus veiksmus tiek ir kitas byloje reikšmingas aplinkybes, tuo tarpu nuteistųjų teiginiai, kad nukentėjusiosios V. I. parodymai yra prieštaringi ir visiškai neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų, yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad nenuoseklūs ir tarpusavyje nesutampantys yra būtent nuteistųjų parodymai.

20. Nuteistasis T. Č. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis neturėjo sumanymo pagrobti svetimą turtą, o paimtą turtą atsiėmė kaip skolą. Pažymėtina, nors nuteistasis T. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pas nukentėjusiąją V. I. važiavo atsiimti savo 150 Eur skolos (t. 2, b. l. 85), tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdžio metu nepateikė duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios V. I. įsiskolinimą jam. Nukentėjusioji V. I. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, kad ji nebuvo skolinga nuteistiesiems (t. 2, b. l. 15, t. 3, b. l. 161).

21. Įvertinus tai, kas išdėstyta, nuteistųjų I. B. ir T. Č. veiksmai pagal BK 180 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti tinkamai, t. y. nustatyta, jog jie, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, atvyko pas nukentėjusiąją V. I., sulaukę jos grįžtančios iš parduotuvės, prie jos nuomojamo buto durų iš priekio prie pastarosios priėjęs T. Č. ją apglėbė, o tuo metu I. B. ištraukė iš nukentėjusiosios rankų jos buto raktus ir perdavė juos T. Č.. Šis, viena ranka laikydamas nukentėjusiąją, atrakino jos buto duris, įstūmė pastarąją į vidų, tada abu įsibrovė į jos butą ir I. B. pareikalavo nukentėjusiosios atiduoti visus pinigus. Šiai nesutikus, I. B. išsitraukė sulankstomą peilį ir pridėjęs jį šiai prie kaklo, pareikalavo atiduoti pinigus. Dėl išgąsčio negalėdama priešintis nukentėjusioji V. I. išsitraukė iš rankinės 50 Eur ir juos atidavė I. B.., kuris juos perdavė T. Č., po ko abu pasišalino.

Dėl bausmės

22. Nuteistųjų I. S. ir I. B. gynėjas V. Buslovičius apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmos instancijos teismas, pripažindamas jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą jie padarė dėl savanaudiškų paskatų ir, skirdamas bausmę, atsižvelgdamas į šią aplinkybę, pažeidė įstatymo nuostatas. Šis argumentas iš dalies teisingas.

23. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniuose skunduose, plėšimas yra savanaudiškas nusikaltimas. BK 180 straipsnio 1 dalyje apibrėžta šios nusikalstamos veikos dispozicija. Vienas iš plėšimo objektyviųjų požymių svetimo turto įgijimas savo ar kitų naudai rodo, kad šio nusikaltimo paskatos yra savanaudiškos. Pagal BK 60 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas savanaudiškas paskatas sunkinančia nuteistųjų I. S. ir I. B. atsakomybę aplinkybe, netinkamai taikė BK bendrosios dalies normą (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Analogiškas pažeidimas padarytas taip pat nuteistajam I. B., todėl, pagal BPK 326 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismo sprendimas keistinas ir pastarajam, kuris apeliaciniame skunde neginčijo nuosprendžio dalies dėl bausmės paskyrimo.

24. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, net ir pašalinus nuteistiesiems nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nėra pagrindo švelninti jiems paskirtos bausmės. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmes.

Dėl civilinių ieškinių

25. Apeliaciniame skunde nuteistasis I. B. taip pat ginčija jam pareikštus nukentėjusiosios V. I. civilinius ieškinius, tačiau jokių konkrečių argumentų nenurodo.

26. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo kaltės yra pagrįstos, konstatuotina, kad ir civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo yra priteistas esant teisiniam pagrindui.

27. Nukentėjusioji V. I. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pareiškė 260 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį sudaro pagrobto turto vertė – 2020 m. birželio 3 d. veikos metu pagrobtas mobilusis telefonas, kurio vertę teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji sumažino iki 40 Eur, bei grynieji pinigai – 170 Eur (nešiojamas kompiuteris „Dell“ nukentėjusiajai buvo grąžintas); 2020 m. birželio 4 d. veikos metu pagrobti nukentėjusiosios V. I. grynieji pinigai – 50 Eur, t. y. iš viso 260 Eur. Duomenų, galinčių patvirtinti kitokią, nurodyto pagrobto turto vertę, nėra. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pagrobto turto vertė yra 260 Eur ir priteisė šią žalą solidariai iš nuteistųjų, o būtent, dėl 2020 m. birželio 3 d. padaryto nusikaltimo iš I. B. ir I. S. solidariai priteista 210 Eur turtinės žalos atlyginimo, dėl 2020 m. birželio 4 d. padaryto nusikaltimo iš I. B. ir T. Č. solidariai priteista 50 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo I. B. (I. B.) apeliacinio skundo netenkinti.

Nuteistosios I. S. gynėjo advokato Vladimiro Buslovičiaus ir nuteistojo T. Č. (T. Č.) gynėjo advokato Vladimiro Buslovičiaus apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nuosprendį pakeisti.

Pašalinti nuorodą, kad nuteistųjų I. B. (I. B.), I. S. ir T. Č. (T. Č.) atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, jie padarė dėl savanaudiškų paskatų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.