Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1285-480/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-09-07
Bylos Nr.: e2A-1285-480/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-18092-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Rimdeikaitė, Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas
Ieškovas: J. G.
Atsakovas: A. G.

Kategorijos

2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
2.10.8Deliktinėms prievolėms taikytina teisė
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1285-480/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18092-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 2.10.8; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1051-584/2021 pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei A. G. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės A. G. 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. gruodžio 7 d. atsakovė iškvietė telefonu policijos pareigūnus ir pateikė pareiškimą policijos komisariatui dėl 2018 m. gruodžio 3 d. tariamai jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos, t. y. neva ieškovas jos atžvilgiu naudojo smurtą bei grasino nužudyti. Ieškovas nebuvo sulaikytas tariamo nusikaltimo darymo dieną ar iškart po jo, o dėl neaiškių priežasčių, be jokio pagrindo, nesant grėsmės tariamai nukentėjusiajai, nesant konflikto bei pranešimo, policijos pareigūnams atvykus į namus, kai ieškovas ramiai maudėsi savo namuose, buvo pareikalauta, kad pastarasis vyktų su pareigūnais į policijos komisariatą, kur be pagrindo buvo sulaikytas beveik 48 valandoms. Ieškovas nekėlė nei pavojaus ar grėsmės, buvo blaivus ir nekonfliktavo, tačiau buvo vadovautasi tik sutuoktinės šmeižikišku pareiškimu. Ji realizavo tik pyktį ir neapykantą, sąmoningai siekė pakenkti ieškovo reputacijai, emocinei būklei, jam atkeršyti už jo tuo metu pareikštą norą skirtis, įforminti skyrybas sutartimi ir pareikštas pretenzijas, pranešimą atsakovės viršininkei darbe apie vagiamus maisto produktus. 2018 m. gruodžio 8 d. buvo nepagrįstai pareikštas įtarimas neturint duomenų, kurių pagrindu galima buvo įtarti, jog ieškovas yra padaręs 2018 m. gruodžio 3 d. nusikalstamą veiką. Tuo metu buvo vadovautasi tik atsakovės 2018 m. gruodžio 4 d. parengtu pareiškimu. Jos pareiškimas nebuvo objektyvus, patikimas pagrindas, kad asmeniui pareikšti įtarimą net dėl dviejų nusikalstamų veikų: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalis, 145 straipsnio 1 dalis. Nors ikiteisminis tyrimas buvo 2019 m. vasario 21 d. nutrauktas, tačiau dėl įtarimo pareiškimo, kad jis buvo nepagrįstas ir neteisėtas Kauno apylinkės teismas padarė išvadą tik 2020 m. vasario 26 d. sprendimu civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos Respublikai. Ieškovui padaryta didelė neturtinė žala, kurios dalis yra jau atlyginta valstybės, o kita dalis priteistina iš atsakovės. Tik dėl atsakovės nepagrįstų, melagingų kaltinimų buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, buvo taikomos perdėtai neproporcingos kardomosios priemonės bei neteisėtas sulaikymas. Ieškovas patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, pažeminimą ir labai daug nepatogumų, kai išbuvo beveik maksimaliajame sulaikyme be būtinų asmeninių daiktų ir medikamentų, kai buvo vykdomas baudžiamasis persekiojimas, taikytos kelios kardomosios priemonės ir draudimas gyventi namuose. Ieškovas negalėjo pilnavertiškai gyventi, nei normaliai jaustis fiziškai, nei psichologiškai. Atsakovė pasinaudojo situacija ir savanaudiškais tikslais, kai ieškovas buvo sulaikytas ir kai jam buvo neleista gyventi namuose, nes grįžęs į namus 2019 m. vasario 7 d. nerado daug daiktų, kuriuos buvo paėmusi iš ieškovo naudojamų pirmame aukšte patalpų savo žinion. Papildomai nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovė iš karto po grėsmės, po smurto nesikreipė niekur pagalbos, neskambino policijai, nebėgo iš namų ar pan., duoda pagrindo daryti išvadą, kad iš tikrųjų jai nebuvo sukelta grėsmė, baimė, išgąstis, kad nebuvo pavartotas smurtas. Po tariamai baisių nusikalstamų veiksmų 2018 m. gruodžio 3 d. atsakovė netrukdomai gyveno ir toliau namuose, važinėjo į darbą. Kreipėsi į policiją 2018 m. gruodžio 7 d., nes tokiu būdu nusprendė užkirsti kelią ieškovo skambinimams į darbovietę. Tai, kad atsakovei nepaskirta administracinė bauda ar neiškelta baudžiamoji byla dėl melagingų parodymų, neduoda pagrindo pripažinti, jog ji elgėsi teisingai neperžengdama ribų, nepiktnaudžiaudama savo teise. Pats ikiteisminio tyrimo faktas ir įsiteisėjusiame teismo sprendime fiksuoti vertinimai, argumentai patvirtina, kad nebuvo faktinių duomenų apie nusikalstamų veikų padarymą, apie grėsmę atsakovei. Tai kartu patvirtina ir faktą, kad atsakovės kaltinimai buvo išgalvoti, melagingi ir pateikti piktnaudžiaujant savo teise.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė A. G. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovo teiginiai apie tai, jog pareiškimas buvo pateiktas praėjus kelioms dienoms nuo padarytos nusikalstamos veikos, neturi jokios įtakos ikiteisminio tyrimo pradėjimui ar nepradėjimui. Sulaikymo metu ieškovas buvo neblaivus. Ieškovo prielaidos apie tai, kad atsakovė realizavo pyktį, sąmoningai siekė pakenkti ieškovo reputacijai, emocinei būklei, jam atkeršyti už jo tuo metu išreikštą norą skirtis, pareikštas pretenzijas, pranešimą viršininkei apie vagiamus maisto produktus, nėra paremtos jokiais įrodymais. Ieškovui įtarimą 2018 m. gruodžio 8 d. pareiškė ne atsakovė, įtarimo pareiškimo, įrodymų rinkimo funkcijos, pareigos ir atsakomybė yra nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatose. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-83-435/2020 aiškiai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinį dėl žalos atlyginimo grindė tokiais neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei prokurorų veiksmais – neteisėtu sulaikymu, neproporcingu kardomųjų priemonių taikymu ir nepagrįstai pareikštu įtarimu. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 26 d. sprendime konstatavo, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai ir tyrimą kontroliavęs bei aukštesnysis prokurorai pažeidė bendrą pareigą elgtis atsakingai, stropiai, operatyviai ir rūpestingai, kas reiškia, kad padarė klaidas, turėjusias esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, tačiau apie atsakovės neteisėtus, nerūpestingus veiksmus teismo sprendime nieko nėra nurodyta. Atsakovė, 2018 m. gruodžio 4 d. dėl tuo metu dar buvusio sutuoktinio neteisėto, neleistino ir amoralaus atsakovės atžvilgiu elgesio parašydama pareiškimą, jokių neteisėtų neatliko. Taip atsakovė siekė pagalbos esant buvusio sutuoktinio fiziniam, psichologiniam, finansiniam smurtui. Baudžiamoji byla už melagingą pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką nėra ir nebuvo iškelta. Nagrinėjamu atveju esant nepakankamai įrodymų ikiteisminio tyrimo byla buvo nutraukta, o ne dėl to, kad atsakovė melagingai parengė ir pateikė pareiškimą. Ieškovas neįrodė atsakovės kaltės, kaip būtinosios materialinės atsakomybės sąlygos. Nėra jokio ryšio tarp ieškovo patirtos 2 500 Eur neturtinės žalos ir atsakovės atliktų veiksmų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Pateikti gydymo įstaigų dokumentai akivaizdžiai patvirtina faktus, kad 2019 m. vasario 21 d. nutraukus ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo visos sveikatos problemos išnyko, taigi nepatogumus ir kitus išgyvenimus ieškovas patyrė dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, vykdant BPK numatytus veiksmus, o nutraukus ikiteisminį tyrimą jokių sveikatos sutrikimų ieškovas nebeturėjo. Ieškovas ieškinyje apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais apie neturtinę žalą, jos nekonkretizuodamas ir neindividualizuodamas, kas sudaro pagrindą teigti, kad ieškovo ieškinys nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas. Papildomai nurodė, kad visi rašytiniai įrodymai, esantys ikiteisminio tyrimo byloje akivaizdžiai paneigia ieškovo dublike nurodytas aplinkybes, kad jam buvo pareikšti nepagrįsti, neteisingi kaltinimai. Dėl netinkamo ieškovo elgesio policijos pareigūnai buvo kviečiami net 6 kartus per 2 metų laikotarpį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovo 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nesutiko su ieškinio argumentais, kad dėl atsakovės melagingo pareiškimo, kuriame nurodytos išgalvotos aplinkybės, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nepagrįstai, dėl ko ieškovas patyrė stresą, nepatogumus, pažeminimą, todėl atsakomybė už kilusią žalą tenka atsakovei.

6. Teismas konstatavo, kad atsakovės pasinaudojimas įstatyme įtvirtinta teise kreiptis teisminės gynybos nagrinėjamu atveju negali būti pripažįstamas neteisėtu veikimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio prasme, nes byloje nustatytos aplinkybės neįrodo aiškiai išreikšto atsakovės piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo.

7. Nesant teisinių pagrindų atsakovės veiksmus pripažinti neteisėtais, teismas sprendė, kad nėra sąlygų atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei dėl neteisėto kreipimosi teisminės gynybos kilti, taigi – ir teisinio pagrindo dėl to priteisti iš atsakovės ieškovo prašomą turtinę ir neturtinę žalą.

8. Teismas nurodė, kad ne atsakovė sprendė dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir procesinių veiksmų taikymo atliekant tyrimą, tarp jų ir kardomųjų priemonių skyrimo, šiuos veiksmus atliko ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai.

9. Teismas sprendė, kad nors pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal atsakovės pareiškimą baigėsi ikiteisminio tyrimo nutraukimu, tačiau vien šio fakto nepakanka atsakovės veiksmų neteisėtumui konstatuoti.

10. Teismas pažymėjo, kad dėl nusikalstamų veikų artimoje aplinkoje pobūdžio, įrodymų surinkimas yra apsunkintas, todėl ikiteisminio tyrimo nutraukimas nereiškia, jog atsakovės pranešimas yra melagingas.

11. Teismas nenustatė priežastinio ryšio deliktinei atsakomybei kilti, nes šiuo atveju atsakovė negali būti laikoma atsakinga pagal jos pranešimą policijai apie jos atžvilgiu panaudotą smurtą bei tuo pagrindu pradėtą ikiteisminį tyrimą ir atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovas J. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Šioje byloje netinkamai pritaikius CK 1.137 straipsnio 1 dalies, 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatas, priimtas neteisingas, nepagrįstas sprendimas. Neteisėti veiksmai turi būti vertinami ne baudžiamosios, o civilinės teisės požiūriu, t. y. ar asmens veiksmai konkrečioje situacijoje atitiko įtvirtintus teisiniuose santykiuose sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Remiantis CK 1.137 straipsnio l dalimi, ieškovė nepaisė teisės normų ir moralės principų, nes baudžiamoji byla buvo inicijuota ir vyko dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų.

12.2. Teismas, priimdamas sprendimą, suabsoliutino teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją ignoruodamas Konstitucijos 28 straipsnį. Tokius pažeidimus teismas padarė, nes pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei neįsigilino į konkrečias aplinkybes, kurioms esant buvo pateiktas pareiškimas. Teismas neįvertino aplinkybių, kurioms esant atsakovė pateikė visiškai nepagrįstus kaltinimus.

12.3. Ieškovo nurodyta byla Nr. 2A-717-577/2017 buvo aktuali ir atitiko šios bylos aplinkybes, tačiau teismas neatsižvelgė į suformuotą praktiką, kur ieškinys iš dalies tenkintas.

12.4. Nagrinėjant šią civilinę bylą tikslinga vadovautis ne tik CK 6.246–6.250 straipsniais, bet įvertinti ir CK 2.24 straipsnio 1 dalį, kurioje reguliuojamas asmens garbės ir orumo gynimas, kai apie asmenį paskleidžiami tikrovės neatitinkantys duomenys.

Atsiliepimas

13. Atsakovė A. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

13.1. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad civilinei atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį yra būtinos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė jokių neteisėtų veiksmų neatliko, tik kreipėsi pagalbos, esant buvusio sutuoktinio fiziniam, psichologiniam, finansiniam smurtui, į instituciją, kuri įstatymais yra įgaliota tirti nusikalstamas veikas. Atsakovės pasinaudojimas įstatyme įtvirtinta teise kreiptis teisminės gynybos nagrinėjamu atveju negali būti pripažįstamas neteisėtu veikimu CK 6.246 straipsnio prasme. Nesant teisinių pagrindų atsakovės veiksmus pripažinti neteisėtais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, teisingai ir teisėtai konstatavo, kad nėra sąlygų atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei dėl neteisėto kreipimosi teisminės gynybos kilti, taigi – ir teisinio pagrindo dėl to priteisti iš atsakovės ieškovo prašomą turtinę ir neturtinę žalą.

13.2. Esant nepakankamai įrodymų ikiteisminio tyrimo byla buvo nutraukta, tačiau ne dėl to, kad atsakovė melagingai parengė ir pateikė pareiškimą, todėl apelianto teiginiai apie neva pažeistus konstitucinius draudimus nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių įgyvendinant savo teises yra nepagrįsti ir neįrodyti leistinais įrodymais civilinėje byloje.

13.3. Šiuo atveju nėra jokio ryšio tarp apelianto patirtos 2 500 Eur neturtinės žalos ir atsakovės atliktų veiksmų. Apelianto nurodyti teiginiai apie tai, kad asmuo, įgyvendindamas savo teisę ir pažeidęs kito asmens teises, privalo atlyginti žalą, yra ne tik nepagrįsti, bet ir neatitinkantys CK nuostatų.

Žemesnės instancijos teismas

13.4. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo visas aplinkybes, kurias įvertino ir aptarė sprendime. Remdamasis ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga, pirmosios instancijos teismas teisingai, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminį tyrimą atlikusi institucija turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą.

13.5. Nenustačius melagingo pranešimo apie nebūtas nusikalstamas veikas, o ikiteisminio tyrimo metu išnaudojus visus procesinius veiksmus, pritrūkus duomenų, kurie patvirtintų apelianto kaltę, nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl atsakovės pranešimo apie galimai padarytą nusikalstamą veiką apeliantui atsirado turtinė ir neturtinė žala. Nėra pagrindo vadovautis CK 6.263 straipsnio nuostatomis, kadangi atsakovė, gindama savo interesus, kreipėsi dėl sveikatos sutrikdymo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę. Tai nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė žalos kitam asmeniui. O pirmosios instancijos teismas, nenustatęs įstatyme numatytų būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, apelianto ieškinį pagrįstai atmetė ir priteisė atsakovei iš apelianto bylinėjimosi išlaidas.

13.6. Apeliacinis teismas negali išeiti iš ieškovo suformuluotų bylos nagrinėjimo ribų, dėl ko ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti nauji ieškinyje ir pirmosios instancijos teismui nenurodyti argumentai, susiję su ieškovo garbės ir orumo pažeidimais, numatytais CK 2.24 straipsnyje, neturi ir negali būti nagrinėjami.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

16. Apeliacinis procesas vyksta dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas kaip nepagrįstas ieškovo J. G. (toliau – ieškovas arba apeliantas) ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėtoje byloje, netinkamai pritaikęs CK 1.137 straipsnio 1 dalies, 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles bei neįsigilinęs į konkrečias aplinkybes, priėmė neteisingą, nepagrįstą sprendimą. Šiuos ir juos detalizuojančius argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

17. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašomą priteisti 2 500 Eur neturtinę žalą sieja su neteisėtais atsakovės A. G. (toliau – atsakovė) veiksmais jo atžvilgiu. Apelianto nuomone, atsakovė piktnaudžiavo teise ir peržengė ribas. Dėl atsakovės melagingo pareiškimo, kuriame nurodytos išgalvotos aplinkybės, apelianto atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, apeliantui buvo taikytos procesinės prievartos priemonės, dėl ko apeliantas patyrė stresą, negalėjo pilnavertiškai gyventi, todėl atsakovei tenka atsakomybė už kilusią žalą. Taigi ieškovas savo reikalavimus atsakovei dėl jo patirtos neturtinės žalos atlyginimo kildina iš atsakovės veiksmų paduodant pareiškimą ikiteisminio tyrimo įstaigai.

18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje nustatyta, kad asmuo privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių. Taigi, asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad, įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar jis elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-916/2018).

19. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens galimybė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise į gynybą. BPK 167 straipsnis numato galimybę asmenims teikti skundus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tai, kas numatyta įstatymo, t. y. naudojimasis įstatyme suteiktomis procesinėmis teisėmis, negali būti laikoma priešingu teisei (neteisėtu) elgesiu, jeigu nenustatytas piktnaudžiavimas šia teise.

20. Nagrinėjamu atveju Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2018 m. gruodžio 7 d. ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), gavus atsakovės 2018 m. gruodžio 4 d. rengtą pareiškimą dėl 2018 m. gruodžio 3 d. įvykių, pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje. Atsakovės pareiškimas buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 167 straipsnio 1 dalis), kurį pradėjo ir vykdė ikiteisminio tyrimo įstaiga (BPK 164 straipsnio 1 dalis). Taigi nagrinėjamu atveju ne atsakovė sprendė dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir procesinių veiksmų taikymo atliekant tyrimą, tame tarpe ir kardomųjų priemonių skyrimo; šiuos veiksmus atliko ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai.

21. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos, gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, esminės reikšmės turi ne baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų išteisinimo faktas, o nukentėjusiojo kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo, kas teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Šiuos imperatyvus pažeidžiančiais veiksmais būtų pagrindas pripažinti tokį kreipimąsi dėl baudžiamojo persekiojimo, kai atsakovo teisinis statusas ir kitos aplinkybės liudytų, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).

22. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovė į policiją kreipėsi dėl 2018 m. gruodžio 3 d. vykusių įvykių – fizinio smurto ir grasinimo nužudyti. Nors pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal atsakovės pareiškimą prokuroro 2019 m. vasario 21 d. nutarimu, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, įtariamojo ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas, nustačius, jog nebuvo padarytos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, požymių, tačiau vien šio fakto nepakanka atsakovės veiksmų neteisėtumui konstatuoti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisės normas, reglamentuojančias piktnaudžiavimą teise (Konstitucijos 28 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 1 dalis, CK 1.137 straipsnio 1 dalis), bylos faktines aplinkybes, konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės neįrodo aiškiai išreikšto atsakovės piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo. Byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios patvirtintų nesąžiningą atsakovės veikimą, siekiant savo interesų patenkinimo, ar tuo pažeidžiant teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Atsakovės pasinaudojimas įstatyme įtvirtinta teise kreiptis teisinės gynybos, nenustačius piktnaudžiavimo teise, negali būti pripažįstamas neteisėtu veikimu CK 6.246 straipsnio taikymo prasme. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Konstitucijos 28 straipsnį, CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatas, atmestini kaip nepagrįsti.

23. CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas reikalavimas ieškovui suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimus) reiškia, kad ieškovas turi aiškiai suformuluoti savo reikalavimus, nurodydamas, kokiu būdu prašoma apginti pažeistą teisę. Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismui draudžiama patarti šalims, kokius gynimo būdus ar priemones taikyti, kokius reikalavimus reikšti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-969/2018).

24. Ieškovo teiktų procesinių dokumentų turinys liudija, kad ieškovas juose neminėjo dėl jo garbės ir orumo pažeidimų bei tokių reikalavimų nereiškė, kaip tai reglamentuoja CK 2.24 straipsnis. Pažymėtina, kad pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį ir kasacinio teismo praktiką, garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius šių faktų visumą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčą išsprendė ieškovo pareikšto ieškinio ribose (nutarties 17 pastraipa). Ieškovas apeliaciniame skunde negali kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis), todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ne tik CK 6.246–6.250 straipsniais, bet ir įvertinti CK 2.24 straipsnio 1 dalį, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

25. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinusi apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas. Apeliantas nenurodė, kokių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų aiškinimo taisyklių nesilaikė ar kokiais išaiškinimais nesivadovavo pirmosios instancijos teismas (CPK 4 straipsnis). Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas.

26. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jam neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

28. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Atsakovei iš ieškovo, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 300 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė Budžienė Evaldas Burzdikas Albina Rimdeikaitė