- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-16
- Bylos Nr.
- e2-1023-793/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09331-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Petras Mineikis (pirm.)
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- V. D.
- Trečiasis asmuo
- A. J.
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovui V. D., trečiajam asmeniui A. J. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir nuostolių atlyginimo, ir pagal atsakovo V. D. priešieškinį ieškovui J. J., trečiajam asmeniui A. J. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. I. J. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu (kurio dalies vėliau atsisakė), prašydamas ieškovo naudai iš atsakovo priteisti 1 700,00 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2019 m. gegužės 30 d. sudarė Preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, kuria šalys susitarė, kad atsakovas parduos, o ieškovas ir trečiasis asmuo nusipirks atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, su pastatu ir šiltnamiu, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Paminėtos sutarties kaina - 40 000,00 Eur, pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2019 m. liepos 1 d. Šis terminas abiejų sutarties šalių žodiniu susitarimu dėl objektyvių priežasčių – notarinio sandorio sudarymui reikiamų dokumentų iš SB „Draugystė“ gavimo, buvo pratęstas. 2019 m. liepos 30 d. ieškovas į atsakovo banko sąskaitą pervedė 5 000,00 Eur avansinį mokestį, tačiau, vos gavęs pinigus, atsakovas iškart pakeitė sutarties kainą, nurodydamas ieškovui, kad sutartimi įsigyjamų objektų kaina padidėjo iki 50 000,00 Eur sumos. Kiek vėliau ieškovas buvo informuotas, kad atsakovas ketina turtą parduoti kaimynui. Ieškovui buvo suteiktas terminas iki 2019 m. rugsėjo 5 d. pateikti savo sprendimą atsakovui dėl turto įsigijimo už 50 000,00 Eur kainą. Pažymėjo, kad ieškovas papildomai patyrė 200,00 Eur nuostolių už atliktą turto vertinimą.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas V. D. su ieškovo ieškiniu sutiko iš dalies, nesutiko su ieškovo prašoma 200,00 Eur nuostolių suma už atliktą atsakovo turto vertinimą. Atsakovas nurodė, kad sutiko turtą parduoti už 50 000,00 Eur, ši kaina buvo galutinė ir kitos pozicijos kainos atžvilgiu atsakovas ieškovui neišreiškė. Ieškovas sutiko su atsakovo sąlygomis, pagal kurias atsakovas turtą ieškovui parduos už 50 000,00 Eur sumą. Atsakovas iš ieškovo gavo avansinės sutarties pavyzdį, kuriame buvo nurodyta, kad turtas yra parduodamas už 50 000,00 Eur sumą, o avansas siekia 10 000,00 Eur sumą. Šiuo atveju, ieškovas, sužinojęs, kad kaimynai neduos sutikimo ieškovo planuojamiems pastato rekonstrukcijos darbams atlikti, atsakovas nusprendė atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį.
Šalies argumentai
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. J. su pateiktu ieškovo ieškiniu sutiko visiškai, teismo prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Nurodė, kad trečiasis asmuo turėjo laiduoti pagal sutartį. Atsakovo žemės sklype buvo atlikti sklypo ir namo tvarkymo darbai, atliktas turto vertinimas, parengti vandens, nuotekų, dujų projektai, tačiau atsakovas nutarė turtą parduoti kaimynui dėl ko atsakė sandorio sudarymą su ieškovu. Atsakovas iki šiol ieškovui nesugrąžino pastarojo pagal sutartį sumokėto avanso.
4. Priešieškiniu atsakovas V. D. teismo prašo atsakovo naudai iš ieškovo priteisti 1 236,00 Eur nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas bei įpareigoti ieškovą atsakovui grąžinti 2 vnt. raktų arba apmokėti būsimas išlaidas, susijusias su priverstiniu durų atidarymu ir spynų pakeitimu. Nurodė, kad ieškovas dar nė nepatvirtinęs pagrindinės sutarties su atsakovu, atsakovo žemės sklype atliko tam tikrus darbus, t. y. be atsakovo sutikimo sklype nupjovė gyvatvorę, dvi obelis ir tujos augalą. Už atsakovo sunaikintą turtą ieškovui kylą pareiga atlyginti atsakovo patirtą žalą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atsakovo priešieškinį ieškovas J. J. su pareikštu priešieškiniu nesutiko, teismo prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas išties ketino įsigyti iš atsakovo aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą, užsakė ir atliko nekilnojamojo turto vertinimą, ruošėsi projektiniams pasiūlymams. Kadangi žemės sklypas buvo labai apleistas, nes, kiek žinoma ieškovui, atsakovas, gavęs iš tėvų sklypą, jo visai neprižiūrėjo, tai sklype augo apie metro aukščio dilgėlės, kitos aukštos žolės ir piktžolės, karklai, pačiame sklype buvo dvi krūvos senų šakų, o iš išorės (už sklypo tvoros iš Veterinarijos gatvės pusės) buvo neprižiūrimi krūmai - šabakštynas, pro juos nebuvo įėjimo į sklypą. Ieškovas nusprendė sklypą aptvarkyti: pats rovė ir pjovė dilgėles ir kitas aukštas žoles, tuo pačiu pjovė ir rovė šabakštyną už sklypo ribos, o vėliau organizavo šių atliekų išvežimą. Taigi, nors ieškovas pripažįsta, kad pjovė ir rovė šabakštyną, tačiau nepripažįsta, kad tokiu būdu padarė atsakovui žalą, nes, kaip jau nurodyta, netvarkingas šabakštynas augo už atsakovo sklypo ribos, ką patvirtina ir paties atsakovo pateiktas vaizdo įrašas. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad išpjautas/išrautas šabakštynas - buvo gyvatvorė, ieškovas su tuo nesutinka, nes tai buvo greičiau ant stagarų vijokliais apaugęs bruzgynas, kuris, beje, neužėmė viso atsakovo nurodyto 11 metrų ilgio. Atsakovas neįrodė, kad žala dėl augalų, augusių už atsakovo sklypo, yra padaryta, būtent, jam. Ieškovas teikia fotonuotraukas, darytas vertinant turtą, kuriose matyti, koks apleistas buvo sklypas, matyti buvusi senų šakų krūva ir matyti už sklypo augę medžiai, o ne „gyvatvorė“. Ieškovas nesupranta, kokiu pagrindu atsakovas teigia, kad ieškovas nukirto/nupjovė 2 obelis ir tują, nes ieškovas jokių medžių - obelų ir tujos atsakovo sklype nepjovė ir nekirto. Nors atsakovas ieškovui buvo davęs raktus, tačiau kartu parodė slaptavietę name, kur tie raktai buvo paliekami, ieškovas jų niekada nebuvo pasiėmęs ir išsinešęs, tik esant poreikiui atsirakindavo namą. Jei atsakovas būtų patyręs žalą, jis turėtų įrodyti, kiek jam kainavo, pavyzdžiui, augalų atsodinimas.
6. Teismo posėdžio metu ieškovas J. J. ieškinį palaikė, prašė ieškinį tenkinti, atsakovo priešieškinį teismo prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu patvirtino Preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, sutarties kaina – 40 000,00 Eur. Sutarties, kurioje yra nurodyta 40 000,00 Eur turto pardavimo kaina byloje nėra, vėliau ieškovas sutiko su atsakovo siūloma 50 000,00 Eur suma, tačiau turto atsakovas ieškovui nepardavė, kadangi ieškovas reikiamu metu neturėjo piniginių lėšų, ir atsakovas nesuderino vizito pas notarą pagrindinio sandorio patvirtinimui. Ieškovas patyrė nuostolių, atlikdamas turto vertinimą, kurio kaina sudarė 200,00 Eur, tačiau sandoris dėl atsakovo kaltės nebuvo sudarytas, ir šių nuostolių atsakovas ieškovui neatlygino. Teigė, kad atsakovas nesuderino vizito pas notarą sandorio sudarymui, o, taip pat sudarė atskirą susitarimą dėl turto pardavimo su kaimynu, tačiau sutarties sudarytos tarp atsakovo ir kaimyno neturi. Atsakovas nepagrindė savo priešieškinyje nurodytų reikalavimų bei paminėtų aplinkybių. Ieškovas atsakovo teritorijoje esančios gyvatvorės, obelų ir tujos nenupjovė. Ieškovas išvalė žemės sklypą, išrovė ir išvežė įvairias šakas, piktžoles, žolę, karklų krūmus. Obelis nukirto pats atsakovas. Atsakovo minima gyvatvorė buvo ne atsakovo sklypo teritorijoje. 2019 metų liepos pabaigoje atsakovas pasamdė asmenį, kuris išardė žemės sklype buvusi šiltnamį bei nukirto obelį. Ieškovo atstovė advokatė A. U. ieškovo ieškinį palaikė, teismo prašė ieškinį tenkinti visiškai, atsakovo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad sandoris nebuvo sudarytas išskirtinai dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovui buvo naudingiau sandorį sudaryti su kaimynu, o ne su ieškovu. Ieškovui iškėlus civilinę bylą atsakovas dalį – 3 500,00 Eur avansą sugrąžino ieškovui. Atsakovas neginčija, kad yra skolingas ieškovui 1 500,00 Eur ieškovo sumokėto avanso sumą. Dėl pagrindinio sandorio nesudarymo yra kaltas, būtent, atsakovas. Nurodė, kad atsakovas nė neketino turimo turto parduoti, kadangi, kaip nurodė atsakovas, šiame sklype atsakovo sūnus ketina atlikti tam tikrus statybos darbus. Atsakovas patvirtino, kad ne vieną obelį savo sklype yra išpjovęs pats atsakovas, byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kiek ir kokių obelų buvo sklype, kadangi nuotraukos atsakovo dar 2014 metais, o ir kitos nuotraukos yra neaiškios, pastarosiose nesimato, kur darytos foto nuotraukos. Byloje nėra aišku, kada atsakovo minėti augalai buvo nupjauti. Atsakovo atlikti nuostolių paskaičiavimai yra nepagrįsti, nėra aišku ar atsakovas ketina atsodinti augalus. Nurodytų aplinkybių pagrindu atsakovo priešieškinis turėtų būti atmestas.
7. Teismo posėdžio metu atsakovas V. D. su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko su reikalavimu ieškovo naudai priteisti iš atsakovo likusią 1 500,00 Eur avansinio mokesčio dalį, nesutiko su ieškovo reikalaujamu 200,00 Eur suma nuostolių atlyginimui. Nurodė, kad atsakovas su ieškovu sudarė žodinę preliminarią sutartį, rašytinės sutarties atsakovas savo parašu niekada netvirtino. Patvirtino, kad visada sutiko ieškovui parduoti turtą už 50 000,00 Eur sumą. Pažymėjo, kad šiai dienai turtas nėra parduotas. Atsakovui turto vertinimas nėra reikalingas, šis vertinimas yra reikalingas tik ieškovui, kuris ketino pirkti turtą. Ieškovui pareiškus atsisakymą pirkti turtą, atsakovas veda derybas dėl turto pardavimo su kitais asmenimis. Sandoris neįvyko, kadangi ieškovas pareiškė atsakovui, jog už 50 000,00 Eur turto nepirks, pirks tik už 40 000,00 Eur sumą. Sandorio patvirtinimo notarų biure neorganizavo, kadangi nebuvo aišku ar ieškovas pirks turtą. Atsakovas buvo skolingas apie 28,00 Eur nario mokesčio sumą sodininkų bendrijai „Draugystė“. Atsakovas davė ieškovui sutikimą atlikti turto vertinimą. Priešieškinį palaikė, teismo prašė priešieškinį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad sodininkų bendrijos pirmininkas P. P. informavo atsakovą apie tai, kad sklypo ribose buvo išpjauta gyvatvorė – paprastoji gudobelė. Atsakovas, atvykęs į sklypą, pamatė, kad nupjauta ne tik gyvatvorė, bet ir dvi obelys bei tuja. Obelys žemės sklype nebeauga. Visi augalai buvo nupjauti tą pačią dieną. Paaiškino, kad ieškovo nukirstų augalų vertę nustatė vadovaudamasis aplinkos apsaugos ministro įsakymu patvirtintais želdinių atkuriamosios vertės įkainiais. Teigė, kad ketina pasodinti nukirstus augalus sklype. Atsakovas, netekęs obelų, neteko ir šių obelų suteikiamo derliaus, atitinkamai iš ieškovo atsakovo naudai turi būti priteisiamos negautos pajamos. Nurodė, kad netekęs obelų turės septynerius su puse metų pirkti obuolius. Atsakovas nepamena kada padarė foto nuotrauką, kurioje yra matomas atsakovui priklausęs sodas. 2019 metais sklype buvo šešios obelys. Pareiškimą policijai dėl savavališko ieškovo elgesio atsakovas parašė tuomet, kai ieškovas parašė pareiškimą policijai dėl atsakovo pasisavintos 5 000,00 Eur sumos. Pareiškimo pateikimo policijai metu turtinę žalą įvertino 500,00 Eur suma. Paaiškino, kad tuja yra už namo, nupjautas tujos kamienas įrodo, kad toje vietoje buvo tuja. Teigė, kad pastato raktų ieškovas atsakovui nėra grąžinęs.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui V. D. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas). 2019 m. gegužės 30 d. tarp ieškovo J. J., trečiojo asmens A. J. ir atsakovo V. D. buvo sudaryta Avansinė sutartis (toliau – Sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo ieškovui už bendrą 50 000,00 Eur sumą parduoti Turtą. 2019 m. birželio 12 d. ieškovo iniciatyva, esant atsakovo sutikimui buvo atliktas Turto vertinimas, ko pagrindu surašyta Sodo valdos (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ataskaita Nr. LL0-90627. 2019 m. birželio 20 d. Pinigų priėmimo kvitas Nr. 2786323 patvirtina, kad už atliktą atsakovo Turto vertinimą ieškovas paslaugas suteikusiai bendrovei sumokėjo 200,00 Eur sumą. 2019 m. liepos 30 d. ieškovas atsakovui pagal Sutartį pervedė 5 000,00 Eur avansinį mokestį. 2020 m. kovo 25 d. atsakovas į ieškovo banko sąskaitą grąžino dalį - 3 500,00 Eur ieškovo atsakovui pagal Sutartį sumokėto avansinio mokesčio.
Dėl avansinio mokesčio ir nuostolių priteisimo.
9. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prievolių teisėje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutartis įpareigoja šalis atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Pagal CK 6.165 straipsnio 1 dalį preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį.
10. Sutarties nevykdymo teisiniai padariniai – sutartinė civilinė atsakomybė – kyla, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Viena iš sąlygų, suteikiančių pagrindą konstatuoti sutarties šalies pareigą atsakyti už neįvykdytą ar netinkamai įvykdytą sutartį, yra sandorio šalies kaltė (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Taigi sutartyje nustatyti jos pažeidimo (neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo) padariniai kyla dėl tokio pažeidimo kalta pripažintai sandorio šaliai (atskirais atvejais – ir abiem sandorio šalims). Nors skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), jis, naudodamasis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, gali tokią prezumpciją paneigti, taip pat įrodyti kitos sandorio šalies kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Sprendžiant, kiek kuri sutarties šalis yra atsakinga už sutarties nevykdymą, turi būti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektą susitarimą ir taikytiną teisinį reguliavimą sutartis sukuria jos šalims, bet ir jų elgesys vykdant sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo ir kt.), laikymasis bei kitos reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas – CK 6.38, 6.200 straipsniai – įpareigoja kiekvieną sutarties šalį ne tik sąžiningai, tinkamai vykdyti savo prievoles, bet ir atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau, bendradarbiauti su kita šalimi. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2012).
11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pagal Sutartį ieškovas 2019 m. liepos 30 d. atsakovui pervedė 5 000,00 Eur avansinį mokestį, kurio dalį – 3 500,00 Eur atsakovas, jau prasidėjus teisminiam procesui – 2020 m. kovo 25 d., ieškovui grąžino. Atsakovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat, teismui duodamas žodinius paaiškinimus sutiko su ieškovo ieškinio reikalavimu ieškovo naudai iš jo priteisti ieškovo sumokėtą avansinį mokestį. 2019 m. birželio 12 d. ieškovo iniciatyva, esant atsakovo sutikimui, buvo atliktas Turto vertinimas, ko pagrindu surašyta Sodo valdos (duomenys neskelbtini) turto vertės nustatymo ataskaita Nr. LL0-90627. 2019 m. birželio 20 d. Pinigų priėmimo kvitas Nr. 2786323 patvirtina, kad už atliktą atsakovo Turto vertinimą ieškovas paslaugas suteikusiai bendrovei sumokėjo 200,00 Eur sumą.
12. Ieškiniu ieškovas teismo prašo ieškovo naudai iš atsakovo priteisti 1 500,00 Eur avansinį mokestį ir 200,00 Eur patirtų nuostolių.
13. Šiuo konkrečiu atveju, vertinant ieškovo reikalavimo dėl avanso ir nuostolių atlyginimo pagrįstumą yra būtina nustatyti Sutarties šalį, dėl kurios kaltės pagrindinė Turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta bei įvertinti šalių nustatytas sutarties neįvykdymo teisines pasekmes.
14. Sutarties 1.1. punkte yra nurodyta, kad pardavėjas parduoda Turtą už 50 000,00 Eur sumą. Iki notarinės sutarties pasirašymo J. J. įsipareigojo sumokėti 10 000,00 Eur avansą, kitą 10 000,00 Eur sumą sumokėti notarų biure, o likusią 30 000,00 Eur sumą pervesti į V. D. banko sąskaitą. Šiuo atveju, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas atsakovui 2019 m. liepos 30 d. pervedė tik 5 000,00 Eur avansinį mokestį, kai Sutarties 1.1. punktu ieškovas įsipareigojo atsakovui pervesti 10 000,00 Eur avansinį mokestį. Teismui duodamas žodinius paaiškinimus atsakovas nurodė, kad Sutartis nesudaryta dėl atsakovo kaltės, kadangi pastarasis iš sodų bendrijos „Draugystė“ negavo sutarties notariniam patvirtinimui reikalingų duomenų apie įsiskolinimo buvimą, o taip pat, atsakovas nesuderino vizito pas notarą sandorio sudarymui, o taip pat sudarė atskirą susitarimą dėl turto pardavimo su kaimynu, tačiau sutarties sudarytos tarp atsakovo ir kaimyno neturi. Byloje esantis 2019 m. rugpjūčio 28 d. Pinigų priėmimo kvitas Nr. 3932011 patvirtina, kad atsakovas 2019 m. rugpjūčio 28 d. už 2018-2019 metų laikotarpį sumokėjo 55,92 Eur narystės mokestį. Atsakovas teismui duodamas žodinius paaiškinimus nurodė, kad įsiskolinimas sodininkų bendrijai buvo nedidelis, pastarasis jau yra padengtas, pagrindinė sutartis nėra sudaryta, kadangi ieškovas atsisakė pirkti atsakovo parduodamą Turtą už Sutartyje nurodytą 50 000,00 Eur kainą. Papildomai pažymėjo, kad Turtą ieškovui galėtų parduoti bet kada, bet tik už šalių sulygtą kainą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atsakovui pagal Sutartį pervedęs tik 5 000,00 Eur avansinį mokestį, pažeidė Sutarties 1.1. punktą, kuriame nurodyta pirkėjo pareiga sumokėti 10 000,00 Eur avansą, į tai, kad ieškovas laikotarpiu nuo sutarties sudarymo – 2019 m. gegužės 30 d. iki teismo sprendimo dienos, atsakovui siūlant už Sutartyje nurodytą kainą įsigyti Turtą, neišreiškė noro sudaryti pagrindinę Turto pirkimo – pardavimo sutartį, laikytina, kad šalis siejančių sutartinių teisinių santykių laikotarpiu ieškovas pažeidė jam tenkančias finansines pareigas bei nekomunikuodamas su atsakovu dėl tolimesnio pagrindinės sutarties sudarymo, nesilaikė šalių bendradarbiavimo principo, ko pagrindu pripažintina, kad pagrindinė Turto pirkimo – pardavimo sutartis nesudaryta dėl ieškovo J. J. kaltės.
15. Pažymėtina, kad Sutartyje šalys nenusimatė Sutarties neįvykdymo teisinių padarinių, t. y. baudos ar delspinigių. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-949/2000; 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-998/2001; 2002 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-868/2002, kt.).
16. Atsižvelgiant į teismo nustatytas bylos aplinkybes, šalims Sutartyje nenusimačius Sutarties neįvykdymo teisinių padarinių, šalims nesudarius pagrindinės Turto pirkimo – pardavimo sutarties, atsakovui kyla pareiga grąžinti ieškovo pagal Sutartį sumokėtą avansinį mokestį, atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. kovo 25 d. atsakovas grąžino dalį - 3 500,00 Eur avansinio mokesčio ieškovui, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 1 500,00 Eur avansinio mokesčio suma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovo nurodyta 200,00 Eur nuostolių suma, apima užmokestį už Ieškovui suteiktas Turto vertinimo paslaugas. Pažymėtina tai, kad Turto vertinimas buvo atliktas išskirtinai ieškovo interesų patenkinimui, t. y. ieškovas, prieš sudarydamas pagrindinę sutartį, iš kredito įstaigos ketino gauti paskolą Turtui įsigyti, būtent, dėl šios priežasties ir buvo atliktas Turto vertinimas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo reikalavimo priteisti 200,00 Eur nuostolių atlyginimą tenkinimas iš esmės pažeistų atsakovo interesus bei bendruosius privatinės teisės principus – teisingumo, protingumo, sąžiningumo, kadangi atsakovas neturi prisiimti atsakomybės už ieškovo pasirinktą atsiskaitymo su atsakovu pagal Sutartį būdą, šiuo atveju, už ieškovo apsisprendimą Turto įsigijimą finansuoti kredito įstaigos suteikta paskola. Teismui nustačius, kad pagrindinė Turto pirkimo – pardavimo sutartis nesudaryta dėl ieškovo kaltės, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo patirtos 200,00 Eur išlaidos už turto vertinimą patirtos tik dėl paties ieškovo pasirinkimo, ieškovo reikalavimas dėl 200,00 Eur nuostolių priteisimo, kaip nepagrįstas ir neįrodytas atmestinas.
17. Ieškiniu ieškovas teismo prašo ieškovo naudai iš atsakovo priteisti 5 proc. metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos 1 500,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. gruodžio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).
Priešieškinis atmestinas.
Dėl nuostolių atlyginimo.
18. Civilinė atsakomybė kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą), atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 1-2 dalys).
19. Priešieškiniu atsakovas teismo prašo jo naudai iš ieškovo priteisti 1 236,00 Eur nuostolių atlyginimo bei įpareigoti ieškovą atsakovui grąžinti 2 vnt. pastato raktų arba finansuoti atsakovo patirtas spynos keitimo išlaidas. Priešieškinyje ir teismui duodamas žodinius paaiškinimus atsakovas nurodė, kad ieškovas savavališkai, be atsakovo žinios ir sutikimo, atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas), iškirto augalus – gyvatvorę, dvi obelis bei tują. Savo reikalavimą atsakovas grindžia į bylą pateiktomis foto nuotraukomis ir atsakovo atliktu nuostolių paskaičiavimu.
20. Pažymėtina, kad bylos šalis, dėl priešieškinyje nurodyto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), siejo preliminarūs pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, tuo pagrindu, atsakovo priešieškinio reikalavimo įvertinimui taikytinos sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos.
21. Ieškinys dėl žalos (nuostolių) atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
22. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). Atsakovo teigimu, būtent, ieškovas savo aktyviais veiksmais 2019 metų liepos mėnesį iškirto Sklype buvusius augalus – gyvatvorę, dvi obelis ir tują. Ieškovas teismui duodamas žodinius paaiškinimus paneigė atsakovo nurodytas aplinkybes, pažymėdamas, kad Sklype buvusių augalų nekirto, t. y. nekirto nei gyvatvorės, nei dviejų obelų, nei tujos. Ieškovas tik aptvarkė minėtą Sklypą, išvežė senas šakas, aptvarkė kitus brūzgynus. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2019 m. spalio 9 d. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-63942-19 yra nurodyti ieškovo tyrėjai teikti paaiškinimai, nurodant, kad J. J. nupjovė žolę, išrovė sužėlusius karklų krūmus, išpjovė už Sklypo ribos buvusius menkaverčius krūmus – laukines spygliuotas slyvas, apraizgytas laukiniais erškėtrožiais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo teismui pateiktų foto nuotraukų, kuriose užfiksuotos priešieškinyje minimos dvi obelys ir tuja, atlikimo data yra 2014 m. gegužės 3 d. Byloje nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad Sutarties sudarymo metu – 2019 m. gegužės 30 d., ar atitinkamu laikotarpiu po sutarties sudarymo, atsakovo minimi augalai buvo nenukirsti. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog atvykęs į Sklypą pamatė, kaip sklype atsakovo pasamdytas ieškovui nepažįstamas asmuo kerta medžius. Šio ieškovo teiginio atsakovas neginčijo. Esant teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė ieškovo neteisėtų veiksmų, kurie galėtų sąlygoti atsakovui tariamai kilusią žalą.
23. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl žalos fakto įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju, atsakovui kilusios turtinės žalos dydį atsakovas įrodinėjo atliktais paskaičiavimais bei foto nuotraukomis. Teismui įvertinus atsakovo į bylą pateiktus duomenis nustatyta, kad atsakovas nuostolių paskaičiavimą atliko vadovaudamasis Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, patvirtintais 2008 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-343. Atsakovas nurodė, kad už nukirstą gyvatvorę (33 vnt.) atsakovas patyrė 297,00 Eur nuostolių, už nukirstas dvi obelis, atsižvelgiant į obels skersmenį, atsakovas patyrė 360,00 Eur nuostolių, už nukirstą tują, atsižvelgiant į tujos skersmenį atsakovas patyrė 54,00 Eur žalą, taip pat atsakovas pažymėjo, kad už nukirstas obelis, ir tuo pagrindu negautus vaisius – obuolius patyrė 525,00 Eur nuostolių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš byloje pateiktų 2019 m. gruodžio 29 d. foto nuotraukų, kuriose yra užfiksuoti medžių kamienai, nėra aišku ar nuotraukose matomi medžių kamienai yra atsakovo minimų dviejų obelų bei tujos kamienai, taip pat atsakovas teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad nukirsta gyvatvorė patenka į atsakovui nuosavybės teise priklausančio Sklypo ribas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2019 m. spalio 9 d. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-63942-19 yra nurodyta, kad atsakovas patirtą turtinę ir neturtinę žalą įsivertino 500,00 Eur suma, tačiau priešieškiniu teismo prašo iš ieškovo atsakovo naudai priteisti net 1 236,00 Eur nuostolių atlyginimą. Esant teismo nustatytoms aplinkybėms, darytina pagrįsta išvada, kad atsakovas į bylą nepateikė duomenų, patvirtinančių atsakovo tariamai patirtus 1 236,00 Eur nuostolius.
24. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl ieškovo J. J. veiksmų atsakovas V. D. būtų patyręs atsakovo minimus 1 236,00 Eur nuostolius.
25. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo priešieškinio reikalavimo ribose teismas nenustatė ieškovo J. J. neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, į tai, kad atsakovas teismui nepateikė patikimų duomenų, patvirtinančių atsakovo minimus 1 236,00 Eur nuostolius, kaltės prezumpcija, įtvirtinta CK 6.248 straipsnio 1 dalyje, šiuo atveju netaikytina.
26. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsakovui neįrodžius civilinei atsakomybei taikyti būtinų keturių sąlygų, šiuo atveju ieškovo neteisėtų veiksmų, kaltės, kilusios žalos bei priežastinio ryšio tarp ieškovo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, atsakovo reikalavimas dėl 1 236,00 Eur nuostolių priteisimo, kaip neįrodytas ir nepagrįstas netenkintinas.
27. Priešieškiniu atsakovas teismo prašo įpareigoti ieškovą atsakovui grąžinti 2 vnt. pastato raktų arba priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas spynos keitimo išlaidas. Pažymėtina tai, kad atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad minimi pastato raktai būtų perduoti ieškovui, taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas keitė pastato durų spyną ir dėl to patyrė išlaidų, atsižvelgiant į nurodytą, atsakovo reikalavimas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
28. Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Atsižvelgiant į prieš tai minėtą teisinį reguliavimą, dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ginčo nagrinėjimui, išsamiau nepasisakytina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, turėjo sumokėti 117,00 Eur žyminį mokestį, tačiau 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi teismas atidėjo dalies – 67,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Taip pat ieškovas patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės suteiktą teisinę pagalbą. Viso faktiškai ieškovo patirtų ir ieškovo apmokėtų bylinėjimosi išlaidų suma siekia 550,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, patenkinti 96,15 proc. ieškiniu pareikštų reikalavimų, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 528,82 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
30. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui reiškiant ieškinį 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi teismas ieškovui atidėjo dalies – 67,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 67,00 Eur žyminio mokesčio suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus Eur 00 ct) avansinį mokestį, 5 (penkis) procentus metinių procesinių palūkanų skaičiuojamų už priteistą sumą – 1 500,00 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019 m. gruodžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 528,82 Eur (penkis šimtus dvidešimt aštuonis Eur 82 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo V. D. 67,00 Eur (šešiasdešimt septynis Eur 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.
Priešieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.