Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2016-06-06 · Civilinė byla Nr. 2YT-5677-949/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2YT-5677-949/2016Nutartis · 2016-06-06Šiaulių apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2016-08-22Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-06
Bylos Nr.
2YT-5677-949/2016
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-04395-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Gudienė
Pareiškėjas
I. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-5677-949/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04395-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.2.; 3.2.7.2.; 3.5.1.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. birželio 6 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos I. K. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Tomui Ubartui, G. B. dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja I. K. (toliau taip pat skolininkė) kreipėsi į antstolį Tomą Ubartą su skundu dėl antstolio veiksmų. Pareiškėja skundžia antstolio 2016-04-26 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S009787, kuriuo priimtas vykdyti Šiaulių apylinkės teismo vykdomasis raštas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. S009837, kuriuo paskaičiuotos 69,78 Eur vykdymo išlaidos ir raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S009838, kuriuo antstolis ragina laikytis 2016-03-14 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-183-1003/2016 nurodytų įpareigojimų dėl G. B. bendravimo su sūnumi R. B. tvarkos ir sumokėti vykdymo išlaidas. Nurodė, kad ji vykdo teismo sprendimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl antstolis be pagrindo priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, kadangi išieškotojas negalėjo pateikti antstoliui jokių įrodymų, kad nurodytas sprendimas nevykdomas. Atsižvelgiant į tai, ji nėra skolininkė ir neturi pareigos padengti vykdymo išlaidų. Be to, pareiškėja nurodė, kad raginime įvykdyti sprendimą antstolis jai nenustatė termino ir veiksmų, kuriuos ji turi atlikti per nustatytą terminą. Anot pareiškėjos, teismo sprendimas jai nenustato jokių įpareigojimų ir realiai galėjo būti vykdomi tik 2 ir 9 bendravimo su vaiku tvarkos punktai. Pagal 9 punktą kiekvieną savaitgalį nuo 17 val. iki 18 val. „Skype“ programos pagalba tėvas turi teisę kalbėti sus sūnumi. Nustatytu laiku pareiškėjos „Skype“ programa būna įjungta, tačiau G. B. neskambina, o telefonu parašo, kad neturi galimybių naudotis šia programa. Be to, sūnus yra tokio amžiaus, kad dar nenori bendrauti internetu per nurodytą programą. Pagal bendravimo su vaiku tvarkos 2. punktą G. B. turėjo teisę bendrauti su sūnumi 1 savaitę prieš Šv. Velykas, tačiau sūnus nuo 2016-03-09 iki 2016-02-35 sirgo ir jį G. B. pasiėmė 2016-03-25 apie 17 val., grąžino 2016-03-26 19 val. ir pasiėmė 2016-03-28 bei grąžino 2016-04-01, t. y., anksčiau nei po savaitės. Teigė, kad ji nesudaro kliūčių G. B. bendrauti su vaiku ir nenaudoja motinos valdžios priešingai vaiko interesams, priešingai – G. B. naudoja tėvo valdžią priešingai vaiko interesams, nes nepaiso vaiko amžiaus, jo valios ir noro, toks tėvo bendravimas su vaiku daro žalą, kelia stresą, G. B. sudaro konfliktines situacijas, dėl ko vaikas išsigąsta ir neina prie tėvo.

Antstolis 2016-05-10 patvarkymu Nr. S011275 skundą tenkinti atsisakė ir skundą su vykdomąja byla Nr. 0136/16/01301 CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka persiuntė teismui. Atsisakydamas tenkinti pareiškėjos skundą antstolis nurodė, kad antstolio kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0136/16/01301 pagal 2016-04-22 Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-183-1003/2016 dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos išieškotojo G. B. naudai. Nurodė, kad antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą, vadovaujantis CPK 651 str. 1 d., patikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, galiojantis, nepanaikintas, taip pat buvo patikrinta, ar vykdomasis dokumentas nėra pateiktas vykdyti kitiems antstoliams. G. B., pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą nurodė, jog I. K. ne kartą pažeidė bendravimo su vaiku tvarką. Įpareigojimas laikytis bendravimo su vaiku tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl antstolis turi teisę kontroliuoti, kaip yra vykdomas nurodytas sprendimas. Raginimas įvykdyti sprendimą nėra laikomas priverstiniu vykdymo veiksmu, o pareiškėjos teiginys, kad bendravimo su vaiku tvarkoje nenustatyti jai įpareigojimai, yra nepagrįstas, nes įsiteisėjęs sprendimas yra priverstinai vykdytinas. Paaiškino, kad vykdymo išlaidos paskaičiuotos pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas taisykles.

Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d., 16 b. l.).

Šalies argumentai

Pareiškėja 2016-05-27 prašymu papildomai pažymėjo, kad G. B. ir toliau nevykdo teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, t.y., nebendrauja su vaiku „Skype“ programos pagalba, 2016 m. gegužės 21 d. vaiko nepasiėmė ir tik jos iniciatyva vaikas pasveikino tėvą su gimtadieniu, taip pat neaišku, ar tėvas pasiims vaiką per Tėvo dieną.

Suinteresuoti asmenys prašymų papildyti bylos medžiagą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėja pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, todėl taikytinos CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Pareiškėja teigia, kad skundžiami procesiniai dokumentai neteisėti, nes priimti be pagrindo, t.y., nesant duomenų, kad ji teismo sprendimo nevykdo.

Iš vykdomojoje byloje Nr. 0136/16/01301 esančių dokumentų matyti, kad antstolio Tomo Ubarto kontoroje pagal 2016-04-22 Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-183-1003 yra pradėta vykdomoji byla dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kurioje išieškotojas yra G. B., o skolininkė – I. K. (vykd. b. 1-7 l.). Antstolis 2016-04-26 priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S009787 (vykd. b. 10 l.), raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S009838 (vykd. b. 9. l.), kuriuo paragino skolininkę laikytis 2016-03-14 Šiaulių apylinkės teismo sprendime priimtame civilinėje byloje Nr. e2-183-1003/2016 nurodytų įpareigojimų dėl G. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku R. B. bendravimo tvarkos ir sumokėti 69,78 Eur vykdymo išlaidų ir vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. S009837 (vykd. b. 8 l.), iš kurio matyti, kad vykdymo išlaidos yra 69,78 Eur. Nurodytus procesinius dokumentus antstolis išsiuntė registruotąją pašto siunta skolininkei ir įteikė jai asmeniškai (vykd. b. 11 l.).

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimams vykdyti proceso tvarkos. Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

CPK 586 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. CPK 651 straipsnis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos „Sprendimų vykdymo instrukcijos“ (Žin., 2005, Nr. 130-4682) (su vėlesniais pakeitimais ar papildymais) (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 4. punktas numato, jog antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis turi patikrinti: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 str.); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 str.); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 str. reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 str. 5 d.); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 str.); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Akivaizdžiomis kliūtimis laikomos labai aiškios, gerai matomos aplinkybės, kurių pagrindu antstolis savo patvarkymu atsisako priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 str. 3 d.).

Paminėtina, kad bet kuris teismo priimtas įsiteisėjęs baigiamasis procesinis dokumentas, kuriuo iš esmės yra išsprendžiama civilinė byla, yra privalomas valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Taigi antstolis, vykdydamas jam įstatymų pavestas funkcijas, neturi teisės atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, t.y., dėl akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą. Be to, įstatymai nustato skirtingą turtinio ir neturtinio pobūdžio sprendimų vykdymo tvarką, o būtent teismui išdavus vykdomąjį raštą dėl turtinio pobūdžio sprendimo, išieškotojui yra nustatyta pareiga pateikti duomenis, kad sprendimas nėra įvykdytas, ir išieškotojas atsako už šių duomenų teisingumą (CPK 650 str. 2 d.). Tuo atveju, jei skolininkas neįvykdo negrąžina skolos, turto ar neatlieka kitų raginime nurodytų veiksmų, antstolis privalo pradėti priverstinio išieškojimo veiksmus, t.y., areštuoti skolininko turtą, jį įvertinti, vykdyti varžytynių procedūrą ir t.t. Jei išduodamas vykdomasis raštas dėl neturtinio pobūdžio sprendimo (įpareigojimas atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti), tai skolininkui savo iniciatyva neatlikus nustatytų veiksmų, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Pažymėtina, kad priverstinio vykdymo priemonės gali būti taikomos tada, kai antstolis yra įsitikinęs, kad teismo sprendimas yra neįvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2011). Taigi šiuo atveju antstolis privalo priimti vykdomąjį dokumentą, netikrinant, ar sprendimas yra įvykdytas, ir tik atlikus pirminius vykdomuosius veiksmus (CPK 654 str.) ir tokiu būdu į vykdymo procesą įtraukus skolininką, yra galimybė patikrinti, ar sprendimas yra neįvykdytas ir ar būtina taikyti CPK nustatytas priverstinio vykdymo priemones.

Iš vykdomoje byloje esančio vykdomojo rašto matyti, kad teismo sprendimu buvo nustatyta G. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku R. B. tvarka. Teismo sprendimu bendravimo tvarkos nustatytos pareigos yra tęstinio pobūdžio. Sprendžiant klausimą, ar vykdomasis raštas buvo pagrįstai pateiktas vykdyti antstoliui, būtina įvertinti tai, kad teismo sprendimu buvo išspręstas neturtinio pobūdžio ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kad vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti pateikė išieškotojas G. B., vykdomasis raštas atitiko įstatymų nustatytus reikalavimus vykdomajam raštui, jis buvo pateiktas vykdyti nepraleidus įstatymuose nustatyto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, pateiktas antstoliui, kuris turi įgaliojimus atlikti vykdymo veiksmus atitinkamoje teritorijoje, vykdomasis raštas išduotas dėl sprendimo, kuriuo išspręstas neturtinio pobūdžio ginčas, jame nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra tęstinio pobūdžio, teismas sprendžia, kad antstolis neturėjo pagrindo atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą.

Pareiškėja taip pat skundžia raginimą įvykdyti sprendimą ir sumokėti vykdymo išlaidas.

Pagal CPK 654 straipsnį antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, be kitų numatytų veiksmų gali įteikti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, ką antstolis nagrinėjamu atveju ir padarė.

CPK 655 straipsnyje nustatyta, jog raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad CPK 655 straipsnio norma yra imperatyvaus pobūdžio. Vykdydamas šios teisės normos reikalavimus, teismo antstolis, iki pradėdamas priverstinio vykdymo procedūras, privalo paraginti skolininką įvykdyti teismo sprendimą geruoju. Šios teisės normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas teismo sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, jog yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Kadangi konkreti vykdomoji byla pradedama konkretaus vykdomojo dokumento pagrindu, tai dėl konkretaus pateikto vykdomojo dokumento turi būti atliekami vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatyti konkretūs veiksmai, tarp jų – raginimo įvykdyti teismo sprendimą skolininkui įteikimas arba išsiuntimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-192/2005).

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, jog antstolis Tomas Ubartas 2016-04-26 priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S009787. Antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį raštą, kuriame skolininke nurodoma pareiškėja, turėjo pareigą išsiųsti jai raginimą įvykdyti teismo sprendimą. Paminėtina, kad vien tai, jog antstolio raginime nebuvo nurodyti veiksmai, kurių pareiškėja turi imtis ar nuo kurių ji privalo susilaikyti ir terminai, nurodytiems veiksmams atlikti, nereiškia, jog toks procesinis dokumentas yra neteisėtas. Kaip ir buvo minėta, pareiškėja buvo raginama įvykdyti neturtinį, tęstinio pobūdžio sprendimą, o CPK yra nustatyta speciali tokio pobūdžio sprendimų vykdymo tvarka. Nagrinėjamu atveju raginimas vykdyti tęstinio pobūdžio sprendimą vertintinas daugiau kaip informavimo priemonė, o gavus rašytinių įrodymų, kad sprendimas yra nevykdomas, gali kilti CPK 771 straipsnyje nustatytos pasekmės. Taigi, nustačius, kad šiuo antstolio veiksmu buvo įgyvendinta raginimo informacinė paskirtis, nėra pagrindo konstatuoti šio antstolio veiksmo neteisėtumą.

Dėl pareiškėjos argumentų, kad ji sprendimą, kuriame nėra nustatyti įpareigojimai jai, vykdo gera valia, o jį pažeidžia pats išieškotojas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje teismo sprendimu iš esmės yra nustatyti įpareigojimai tėvams (skolininkei ir išieškotojui) laikytis nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos (t.y., skolininkei sudaryti sąlygas išieškotojui bendrauti su vaiku, išieškotojui tvarkoje nustatytu laiku paimti ir grąžinti vaiką ir t.t.), taip nepilnamečiui vaikui užtikrinant teisę bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu. Taigi pareiškėja nepagrįstai nurodo, jog jai nėra nustatyti jokie įpareigojimai. Dėl pareiškėjos argumentų, jog pats išieškotojas G. B. pažeidžia bendravimo su vaiku tvarką, pažymėtina, kad šiuo atveju yra sprendžiamas antstolio veiksmų teisėtumo priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti ir atliekant pirminius vykdymo veiksmus klausimas, o vykdymo proceso dalyvių atsakomybės už teismo sprendimo nevykdymą klausimas nėra sprendžiamas, todėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl galimai netinkamų paties išieškotojo veiksmų yra teisiškai nereikšmingi ir teismas dėl jų detaliau nepasisako.

Pagal CPK 611 straipsnį, vykdymo procese patirtos išlaidos išieškomos iš skolininko. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Pagal CPK 609 straipsnį vykdymo išlaidas sudaro vykdomosios bylos būtinosios administravimo išlaidos, vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos ir atlygis antstoliui.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0136/16/01301 matyti, jog antstolis patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir jį kartu su raginimu ir vykdymo išlaidų apskaičiavimu išsiuntė skolininkei. Taigi antstolis atliko pirminius vykdymo veiksmus, ir dėl to susidarė vykdymo išlaidos, kurios išieškotinos iš skolininkės (priėmė patvarkymą, raginimą, siuntė procesinius dokumentus skolininkei ir kt.). Nurodytos vykdymo išlaidos paskaičiuotos neviršijant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytų vykdymo išlaidų dydžių (Sprendimų vykdymo instrukcijos 56. p., 60. p. ir kt.). Paminėtina, jog pareiškėja neginčija vykdymo išlaidų paskaičiavimo ar dydžio, tik teigia, jog jos buvo paskaičiuotos nepagrįstai priėmus vykdyti vykdomąjį raštą. Todėl šioje byloje nustačius, kad vykdomasis raštas priimtas vykdyti pagrįstai, taip pat teismui nenustačius, kad antstolio paskaičiuotos vykdymo išlaidos viršija teisės aktų nustatytus dydžius ar pažeidžia vykdymo išlaidų paskaičiavimo tvarką, nurodytas pareiškėjos teiginys, atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir nenustačius antstolio veiksmų ir/ar priimtų procesinių dokumentų neteisėtumo, pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjos I. K. skundą atmesti.

Nutarties kopijas išsiųsti proceso dalyviams.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0136/16/01301 grąžinti antstoliui Tomui Ubartui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Rima Gudienė