Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. J. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. vasario 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliacinį skundą, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2571-339/2022, pagal ieškovės antstolės G. M. netiesioginį ieškinį atsakovei L. J. dėl skolininko įpareigojimo per teismo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tretieji asmenys D. D., A. R., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė antstolė G. M. netiesioginiu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę L. J. per penkiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir paveldėto turto registravimo atsakovės vardu; atsakovei nustatytu terminu neįvykdžius įpareigojimo, leisti antstolei atsakovės vardu kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo atsakovės vardu ir paveldėto turto registravimo atsakovės vardu Nekilnojamojo turto registre; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

13. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl termino apeliaciniam skundui paduoti

14. Apeliantė teigia, kad teismo išsiųstas paštu Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. spalio 17 d. sprendimas jai nebuvo įteiktas, todėl apeliantei terminas apskųsti teismo sprendimą prasidėjo tik jį įteikus pasirašytinai teisme, t. y. 2022 m. lapkričio 23 d.

15. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, tačiau apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą. CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas gali būti paduodamas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Nors teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, tačiau asmeniui, praleidusiam įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, gali būti atnaujinamas praleistas terminas (CPK 307 straipsnio 2 dalis).

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas, spręsdamas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, turi atsižvelgti į tai, kad tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Tokią nuostatą patvirtina Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijos Nr. R (95)5 „Dėl apeliacijos sistemų ir procedūrų civilinėse bei komercinėse bylose įvedimo ir jų funkcionavimo tobulinimo“, kurių 1 straipsnyje pažymėta, kad iš principo šalims turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus apeliacinės instancijos teismui. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje. Dėl tokio teisės į apeliaciją reikšmingumo, sprendžiant byloje dalyvavusio asmens apeliacinio skundo priėmimo klausimą ir vertinant reikšmingas aplinkybes, susijusias su apeliacinio skundo padavimu įstatyme nustatyta tvarka, visais atvejais svarstytina, ar šios tvarkos nesilaikymas konkrečiu atveju gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti priimti apeliacinį skundą ir taip nulemti bylos dalyviui galimybės pasinaudoti įstatyme jam įtvirtinta teise į priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka nesudarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523-969/2018).

17. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-80-403/2019).

18. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-687/2019).

19. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).

20. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. spalio 17 d., terminas apeliaciniams skundui paduoti suėjo 2022 m. lapkričio 17 d. Teismas 2022 m. spalio 17 d. lydraščiu išsiuntė apeliantei, sprendimo kopiją. 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimo kopija teisme pasirašytinai įteikta apeliantei. Apeliantės apeliacinis skundas teisme gautas 2022 m. gruodžio 2 d. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad ji skundą padavė nepraleidus termino, kadangi jai apie priimtą teismo sprendimą tapo žinoma tik jį įteikus pasirašytinai 2022 m. lapkričio 23 d. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti apeliantės apeliacinį skundą, atsižvelgęs į tai, kad apeliacinis skundas paduotas pasibaigus apskundimo terminui ir nėra pagrindo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

21. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. spalio 17 d. sprendimas atsakovei buvo išsiųstas 2022 m. spalio 17 d. adresu (duomenys neskelbtini). Minėtą adresą, kaip gyvenamosios vietos adresą, atsakovė nurodė teikdama 2022 m. rugpjūčio 31 d. prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, apeliacinį ir atskiruosius skundus. Taip pat nustatyta, kad atsakovei ieškinys buvo įteiktas, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, teismui išsiuntus procesinius dokumentus atsakovės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini).

22. Teismui šaukimą į 2022 m. rugpjūčio 22 d. teismo parengiamąjį teismo posėdį išsiuntus atsakovės gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), procesinis dokumentas buvo grąžintas teismui neįteiktas, pažymint, kad neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. Pirmos instancijos teismui atsakovė 2022 m. rugpjūčio 19 d. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl jos laikino nedarbingumo, kuriame atsakovė nurodė gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini).

23. Pirmosios instancijos teismui išsiuntus šaukimą į 2022 m. rugsėjo 1 d. teismo parengiamąjį posėdį, adresu – (duomenys neskelbtini), atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 31 d. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl jos nedarbingumo ir pridėjo išrašą apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą.

24. Pirmosios instancijos teismui išsiuntus šaukimą į 2022 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdį atsakovės nurodytu gyvenamosios vietos adresu, procesinis dokumentas buvo grąžintas teismui neįteiktas, pažymint, kad neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. Teismui išsiuntus atsakovei gyvenamosios vietos adresu šaukimą į minėtą posėdį pakartotinai, dokumentas buvo grąžintas teismui neįteiktas. Pirmosios instancijos teismui 2022 m. rugsėjo 20 d. protokoline nutartimi atidėjus bylos nagrinėjimą, teismas išsiuntė atsakovei jos pačios nurodytu gyvenamosios adresu – (duomenys neskelbtini), pranešimą apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje 2022 m. spalio 3 d., atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas 2022 m. spalio 3 d. protokoline nutartimi nutarė sprendimo priėmimą atidėti ir sprendimą skelbti 2022 m. spalio 17 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. spalio 17 d. sprendimas atsakovei buvo išsiųstas 2022 m. spalio 17 d. adresu – (duomenys neskelbtini). Iš Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. lapkričio 25 d. rašto, nustatyta, kad atsakovei 2022 m. lapkričio 23 d. atvykus į teismą, sprendimas įteiktas pasirašytinai.

25. Iš apeliantės pirmosios instancijos teismui pateiktos 2023 m. vasario 2 d. pažymos apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus nustatyta, kad apeliantei nuo 2022 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. rugsėjo 16 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl nelaimingo atsitikimo buityje. Nagrinėjamu atveju apeliantės nedarbingumas baigėsi 2022 m. rugsėjo 16 d., teismas sprendimą byloje priėmė 2022 m. spalio 17 d., t. y. pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė apeliantei esant darbingai.

26. CPK 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais. Nagrinėjamu atveju apeliantei šaukimas į 2022 m. rugsėjo 1 d. teismo posėdį buvo įteiktas tinkamai. Apeliantė pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantei apie paskutinį teismo posėdį, įvykusį 2022 m. spalio 3 d. pranešė pranešimu, išsiuntus pačios apeliantės visuose teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytu adresu. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad apeliantei buvo žinoma apie bylos nagrinėjimą, todėl pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu paskelbęs apie teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimo, priešingai nei teigia apeliantė, neturėjo jokios pareigos atskiru procesiniu dokumentu praneštu atsakovei. Nors apeliantei pasirašytinai teismo sprendimas buvo įteiktas tik 2022 m. lapkričio 23 d., tačiau aplinkybė, kad apeliantė laiku nesidomėjo bylos eiga ar galimai neėmė teismo siųstos korespondencijos, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad apeliantei apie teismo sprendimą tapo žinoma tik jai pačiai 2022 m. lapkričio 23 d. atvykus į teismą, todėl laikytina, kad apeliantei teismo sprendimas buvo įteiktas tinkamai. Terminas apeliaciniam skundui paduoti baigėsi 2022 m. lapkričio 17 d. Apeliantės apeliacinis skundas pirmosios instancijos teisme gautas 2022 m. gruodžio 2 d., t. y. praleidus CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatyta terminą apeliaciniam skundui paduoti.

27. Apeliantės skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018 nagrinėjamoje byloje nelaikytina precendentu ir netaikytina teismo sprendimo įteikimui, nes minėtoje kasacinio teismo nutartyje yra pasisakyta dėl teismo įsakymo, kuris yra priimamas skolininkui nežinant apie pradėtą tesimo procesą, įteikimo aplinkybių.

28. CPK 7 ir 42 straipsniai proceso šalims numato ne tik teises, bet ir pareigas, be kita ko, šalių pareigą nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, taip pat domėtis nagrinėjamos bylos eiga, turėti byloje atstovą, jeigu kokių nors veiksmų tiesiogiai pačiam dalyvaujančiam byloje asmeniui laiku įgyvendinti nepavyksta.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė pati turėjo pareigą domėtis nagrinėjamos bylos eiga, jei jai pačiai buvo sunku tai daryti, turėjo galimybę pasirūpinti, kad ją byloje atstovautų advokatas, ką padarė po to, kai buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, ir nustatytu terminu pateikti apeliacinį skundą.

30. Apeliantė į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog ji dėl pateisinančių priežasčių nepasidomėjo bylos eiga, apie 2022 m. rugsėjo 1 d. ir 2022 m. spalio 3 d. teismo posėdžius apeliantei buvo pranešama tinkamai, teismo sprendimas apeliantei buvo išsiųstas jos pačios visuose procesiniuose dokumentuose nurodytu gyvenamosios vietos adresu, todėl atmestini apeliantės skundo argumentai, kad jai apie priimtą teismo sprendimą nebuvo žinoma. Atsižvelgiant į tai, kad nors apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo nedarbingumo pažymėjimą, tačiau nepasirūpino tinkamu atstovavimu, nesidomėjo bylos eiga, apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo padavė praėjus daugiau nei mėnesiui, nuo sprendimo įsiteisėjimo, jokių įrodymų apie pateisinančias priežastis trukdžiusias domėtis bylos eiga, pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui nepateikė, todėl apeliacinio teismo vertinimu, toks apeliantės elgesys neatitinka protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio ir nelaikytina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakęs atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti suvaržė atsakovei galimybę ginti jos galimai pažeistas teises. Įvertinus visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė tinkamai nesinaudojo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jos procesinės teisės buvo pažeistos ir nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apeliacinį skundą.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą, tinkamai taikė CPK 78 straipsnio 1 dalies ir 307 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismų praktiką. Atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti atsakovei.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.