Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. N., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis (registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, teistas:

1) 2010 m. rugpjūčio 18 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 5 MGL (650 litų) dydžio bauda, bauda sumokėta 2010 m. spalio 18 d.;

2) 2013 m. liepos 12 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalį – 10 MGL (1300 litų) dydžio bauda, bauda sumokėta 2013 m. rugsėjo 26 d.;

3) 2014 m. spalio 15 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį – 12 MGL (1560 litų) dydžio bauda, bauda sumokėta 2015 m. sausio 5 d.;

4) 2016 m. rugpjūčio 16 d. Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį – viešaisiais darbais 8 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, 2017 m. gegužės 10 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro atlikus viešųjų darbų bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalyje ir 201 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

Kaltinamasis R. N. tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2010 iki 2017 metų, tiksliai nenustatytose vietose ir nenustatytais būdais, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo tris šaunamuosius ginklus: 1) pramoninės gamybos, .308 (7,62x51 mm) kalibro, pertaisomą, vienašūvį, penkių šūvių, graižtvinį, B kategorijos, tvarkingą, šaudymui tinkamą šaunamąjį ginklą – šautuvą „Tikka T3“, kurio numeris yra panaikintas, skirtą šaudyti .308 (7,62x51 mm) kalibro šoviniais; 2) pramoninės gamybos, graižtvinį, pertaisomą, vienašūvį, 5,6 mm kalibro, B kategorijos, netvarkingą, šaudymui tinkamą šaunamąjį ginklą – šautuvą „TOZ-8m“, kurio numeris (duomenys neskelbtini), su pneumatinio šautuvo buože, skirtą šaudyti 5,6 mm kalibro kraštinio skėlimo šoviniais; 3) pramoninės gamybos, lygiavamzdį, automatiškai užsitaisantį, 4 šūvių, B kategorijos, tinkamą šaudymui, 12 kalibro, šaunamąjį ginklą – šautuvą „MC-21-12“, kurio numeris (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 12 kalibro medžiokliniais šoviniais, o taip pat tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, ne mažiau kaip dvidešimt aštuonis, šaudmenis, o būtent pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, .308 (7,62x51 mm) kalibro tinkamus šaudymui šovinius, kurie skirti įvairiems A, B kategorijų graižtviniams šaunamiesiems ginklams, ir šiuos šaunamuosius ginklus bei šaudmenis neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė paslėpęs įvairiose savo gyvenamos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), vietose iki 2020 m. rugpjūčio 13 d., kol minėtus tris šaunamuosius ginklus ir dvidešimt aštuonis šaudmenis sankcionuotos kratos metu surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai.

Be to, R. N. tiksliai nenustatytu laiku, galimai 2020 metų gegužės mėnesį, savo gyvenamoje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai pasigamino aparatą, tinkamą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, kurį šios sodybos teritorijoje neteisėtai laikė iki 2020 m. rugpjūčio 13 d., kol jį sankcionuotos kratos metu surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai.

II. Dėl įrodymų ir jų vertinimo

Kaltinamasis R. N. bylos nagrinėjimo teisme metu dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytus šaunamuosius ginklus įgijo skirtingu laiku. Pirmiausia, laikotarpiu nuo 2010 iki 2012 metų, ieškodamas skaldytų akmenų, 2 km atstumu nuo jo namų esančiuose senos sodybos griuvėsiuose, po lentomis rado mažojo kalibro (5,6 mm) šautuvą su optika (optiniu taikikliu). Prie šautuvo šovinių nebuvo. Šautuvą parsinešė į savo namus ir laikė įvairiose sodybos vietose, kol jį surado policijos pareigūnai. Po to, laikotarpiu nuo 2012 iki 2015 metų, iš nepažįstamo pagyvenusio vyro už 50 litų nupirko lygiavamzdį šautuvą „Baikal“. Šautuvas buvo be optinio taikiklio ir šovinių. Jį pasidėjo malkinėje ir visą laiką iš sodybos išnešęs nebuvo. Šautuvą „Tikka“ įsigijo 2017 metų vasaros pabaigoje, jį išmainydamas į šunį. Tuo metu prekiaudavo medžiokliniais šuniukais. Tą kartą pas jį į sodybą atvyko žemaičiai, kurie jau anksčiau buvo iš jo įsigiję du šuniukus. Kadangi tuo metu šuniukų neturėjo, tie vyrai paprašė parduoti suaugusį jau apmokytą šunį. Tie vyrai pinigų neturėjo ir kaip užstatą už šunį, kurio vertė buvo 800 eurų, paliko graižtvinį šautuvą „Tikka“ su optiniu taikikliu. Šautuvą atnešė suvyniotą į medžiaginį maišą, kuriame buvo ir šovinių, kurių neskaičiavo. Maiše buvo ir šautuvo dėtuvė. Tie vyrai užtikrino, kad per savaitę atveš pinigus, o šautuvą pasiims, tačiau taip ir nebeatvyko. Iš pradžių maišą su šautuvu ir šoviniais padėjo daržinėje, tačiau po kiek laiko jam nuėjus jo pasižiūrėti, maišas pratrūko, nes buvo sutrūnijęs, ir viskas iš jo pabiro. Tada dėtuvę jis įdėjo į šautuvą ir šautuvą padėjo toje pačioje daržinėje, tik kitoje vietoje, o pabirusius šovinius paliko gulėti, ten juos ir rado policijos pareigūnai. Dėtuvėje taip pat buvo šovinių. Suprato, kad ginklus ir šaudmenis laiko neteisėtai, nes tuo metu leidimo laikyti ginklus neturėjo. Leidimas laikyti ginklus jam buvo panaikintas 2007 metais. Tikėjosi vėliau leidimą atgauti ir ginklus legalizuoti. Nei vieno iš laikytų ginklo nenaudojo. Aparatą naminei degtinei gaminti pasigamino šių metų gegužės mėnesį. Aparatą pasigamino savo reikmėms. Planavo pasigaminti naminės degtinės, bet jam nepavyko. Suprato, kad tokį aparatą (naminei degtinei gaminti) pasigaminti ir laikyti yra neteisėta. Labai blogai vertina tokius savo poelgius, gailisi. Su žmona augina tris nepilnamečius vaikus. Sutuoktinė niekur nedirba, yra namų šeimininkė. Jis ūkininkauja – dirba 30 ha žemės, augina javus.

Po kaltinamojo R. N. apklausos, neiškilus abejonių dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, gynėjui ir kaltinamajam, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaltinamojo R. N. kaltė įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais.

Iš 2020 m. rugpjūčio 12 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos komisariate buvo gauta informacija apie tai, kad R. N. užsiima brakonieriavimu (t. 1, b. l. 8).

Iš 2020 m. rugpjūčio 13 d. kratos protokolo matyti, kad tą dieną atlikus kratą R. N. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), namo palėpėje rasta viena iššauta 12 kalibro medžioklinio šautuvo tūtelė; kieme, už medinio ūkinio pastato, rasta įranga naminei degtinei gaminti su 1315 litrų brogos, garų šaldytuvas, kuris pripildytas vandens; baltų silikatinių plytų ūkinio pastato pastogėje, po baltos spalvos plastikiniu konteineriu, ant baltos spalvos kaproninio maišo rasti du šaunamieji ginklai: 7,62x51 mm (.308win) graižtvinis šautuvas „Tikka T3“ su optiniu taikikliu, kurio dėtuvėje buvo 3 neiššauti šoviniai (supakuota pakuotėje Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 5,6 mm kalibro graižtvinis šautuvas, kurio numeris (duomenys neskelbtini), su optiniu taikikliu „Gamo“; medinėje daržinėje, baltos spalvos kaproniniame maiše rastas lygiavamzdis, vieno vamzdžio, pertaisomas šautuvas „Baikal“, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ant daržinės grindų rasta viena iššauta tūtelė, po šienu rasta 30 vienetų 7,62x51 mm (.308win) šovinių ir 23 vienetai 7,62x51 mm (.308win) iššautų tūtelių (supakuota pakuotėje Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 30-42).

Iš 2020 m. rugpjūčio 13 d. – 2020 m. rugpjūčio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą – sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kieme, šalia dviejų pastogių, rastos penkios įvairių dydžių metalinės talpos, trys iš jų sujungtos metaliniais vamzdžiais. Metalinė talpa (Nr. 1) yra stačiakampio formos, jos apačia uždengta metalinėmis skardomis. Patraukus skardas matyti talpos apačioje suvirintas metalinis rėmas ir tuščia ertmė. Po metaline talpa likusi pelenų krūva. Talpos viršuje yra penkios apvalios formos skylės. Metalinė talpa (Nr. 2) yra cilindro formos. Talpa padėta ant metalinio rėmo. Metalinis rėmas turi vieną ašį su padangomis. Metalinės talpos gale, apatinėje dalyje, yra įrengtas rutulinis vožtuvas. Talpos viršuje įrengtas metalinis kaklelis, kurio viršuje užsuktas metalinis dangtis. Ant metalinio dangčio privirintas metalinis vamzdis. Vamzdis yra kiauryminis. Talpa dalinai užpildyta neaiškios kilmės skysčiu. Metalinė talpa (Nr. 3) yra stačiakampio formos, atviro tipo, dalinai užpildyta bekvapiu skaidriu skysčiu. Talpos viduje yra įleistas metalinis įrenginys, kuris panardintas į skaidrų skystį. Talpos apačioje, išorinėje pusėje, įrengtas metalinis vamzdelis. Išpylus skystį nustatyta, kad talpos viduje esantis įrenginys yra cilindro formos, prie šio įrenginio pritvirtintas į išorę išvestas vamzdelis. Metalinė talpa (Nr. 4) yra atviro tipo, cilindro formos. Talpos vidus sausas. Jos viduje įdėtas plastikinių ir guminių vamzdžių junginys, kurio bendras ilgis 335 cm. Metalinė talpa (Nr. 5) yra atviro tipo stačiakampio formos. Ji yra 215 cm ilgio ir 82,5 cm pločio. Talpa nevienodo aukščio: aukščiausioje vietoje – 87 cm, o žemiausioje vietoje – 81 cm. Talpa tuščia, sausa. Vienoje iš pastogių stovi dvi atviro tipo pailgos formos mėlynos statinės. Vienos statinės aukštis 93 cm, o skersmuo 57 cm. Statinės viduje įdėtas metalinis vamzdis, kuris yra 6 cm skersmens ir 115 cm ilgio. Statinės viduje yra įdėtas vandens siurblys. Prie siurblio yra pritvirtintas plastikinis vamzdis ir elektros laidas su kištuku. Statinės dugne likę truputis bekvapio skaidraus skysčio. Antra mėlyna statinė yra 40 cm skersmens ir 96 cm aukščio. Statinė tuščia. Šalia plastikinių statinių stovi metalinė – aliumininė statinė 38 litrų talpos. Statinė be dangčio, tuščia. Šalia metalinės statinės padėtas plastikinis daugiasluoksnis vamzdis. Vamzdžio gale pritvirtintas veikiantis temperatūros matuoklis. Po pastoge įvairiose vietose mėtosi tuščios plastikinės pakuotės nuo cukraus. Šalia esančioje kitoje pastogėje sudėtos įvairaus dydžio plastikinės talpos. Talpos tuščios, su užsukamais plastikiniais kamščiais (t. 1, b. l. 44-60).

Iš 2020 m. spalio 15 d. specialisto išvados matyti, kad: 1) tirti pateiktas šautuvas yra pramoninės gamybos, .308 (7,62x51 mm) kalibro, pertaisomas, vienašūvis, penkių šūvių, graižtvinis, B kategorijos, tvarkingas, šaudymui tinkamas, „Tikka T3“ šaunamasis ginklas, kurio numeris yra panaikintas, kuris skirtas šaudyti .308 (7,62x51 mm) kalibro šoviniais; 2) tirti pateiktas šautuvas, kurio numeris (duomenys neskelbtini), yra pramoninės gamybos, graižtvinis, pertaisomas, vienašūvis, 5,6 mm kalibro, B kategorijos, netvarkingas, šaudymui tinkamas, „TOZ-8m“ modelio šaunamasis ginklas su pneumatinio šautuvo buože, skirtas šaudyti 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo šoviniais; 3) tirti pateiktas šautuvas, kurio numeris (duomenys neskelbtini), yra pramoninės gamybos, lygiavamzdis, automatiškai užsitaisantis, 4 šūvių, B kategorijos, tinkamas šaudymui, 12 kalibro, „MC-21-12“ šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 12 kalibro medžiokliniais šoviniais; 4) tirti pateikti 33 šoviniai yra šaudmenys, pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, 7,62x51 mm kalibro (.308 Win) šoviniai, kurie skirti įvairiems A, B kategorijų graižtviniams šaunamiesiems ginklams, 28 šoviniai šaudymui tinkami, o 5 šoviniai šaudymui netinkami; tirti pateiktus .308 Win (7,62x51 mm) kalibro šovinius iššauti iš tirti pateikto „Tikka T3“ šautuvo galima; 5) tirti pateiktos 23 tūtelės yra pramoninės gamybos, .308 Win (7,62x51 mm) kalibro šovinių sudėtinės dalys; 6) tirti pateikta viena tūtelė yra pramoninės gamybos, 12 kalibro, centrinio skėlimo, lygiavamzdžio medžioklinio šovinio sudėtinė dalis (t. 1, b. l. 67-76).

Iš 2020 m. rugpjūčio 20 d. specialisto išvados matyti, kad tirti pateiktas įrenginys, paimtas 2020 m. rugpjūčio 13 d. kratos metu iš R. N., gyvenančio (duomenys neskelbtini), yra aparatas, tinkamas naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti (t. 1, b. l. 91-95).

Liudytojas V. G. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. buvo gauta informacija, kad R. N., gyvenantis (duomenys neskelbtini), užsiima brakonieriavimu ir neteisėtai laiko tris šaunamuosius ginklus, kuriuos slepia savo gyvenamojoje sodyboje. 2020 m. rugpjūčio 13 d. buvo atlikta sankcionuota krata. Kratos metu sodyboje už ūkinio pastato, buvo rasta ir paimta įranga, skirta naminei degtinei gaminti, ir talpa su 1315 litrų brogos, o įvairiose kitose sodybos vietose bei patalpose buvo rasti ir paimti trys šautuvai – graižtvinis šautuvas „Tikka T3“ su optiniu taikikliu, kurio dėtuvėje buvo 3 šoviniai, graižtvinis šautuvas (5,6 mm kalibro) su optiniu taikikliu bei lygiavamzdis vienvamzdis pertaisomas šautuvas „Baikal“. Taip pat kratos metu buvo rasti ir paimti dar 33 šoviniai, virš 20 iššautų šovinių tūtelių ir iššauta 12 kalibro šovinio tūta. Kratoje dalyvavęs R. N. paaiškino, kad visi kratos metu rasti daiktai (įranga naminei degtinei gaminti, šautuvai ir šaudmenys) priklauso jam, o šiuos daiktus jis yra įsigijęs įvairiais laikotarpiais ir juos visą laiką laikė savo sodyboje (t. 1, b. l. 115-116).

Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Kaltinamojo R. N. parodymais bei kitais aukščiau nurodytais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis), neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis R. N. įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tai yra neteisėtai disponavo kaltinamajame akte nurodytais tinkamais naudoti šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, be to, neteisėtai pasigamino ir laikė aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti. Kadangi kaltinamojo R. N. parodymus patvirtina kiti anksčiau nurodyti duomenys, teismas neturi jokio pagrindo šiais parodymais abejoti. Todėl teismas detaliau neanalizuoja byloje surinktų įrodymų.

III. Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Šiame BK straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Šio nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatymu įtvirtintą reguliavimą bei kontrolės priemones nustato Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Pagal suformuotą teismų praktiką įgijimu laikoma, kai neturint reikiamo leidimo asmuo perka, neatlygintinai gauna, įsigyja už skolas, maino ir pan. neteisėtą šaunamąjį ginklą, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamosios medžiagos. Laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje, slėptuvėje ar kitoje pasirinktoje vietoje. Kaltinamasis R. N., neturėdamas leidimo, tai yra neteisėtai, įgijo ir savo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), laikė tris tinkamus naudoti šaunamuosius ginklus – pramoninės gamybos, .308 (7,62x51 mm) kalibro, pertaisomą, vienašūvį, penkių šūvių, graižtvinį, B kategorijos, šautuvą „Tikka T3“, skirtą šaudyti .308 (7,62x51 mm) kalibro šoviniais; pramoninės gamybos, graižtvinį, pertaisomą, vienašūvį, 5,6 mm kalibro, B kategorijos, šautuvą „TOZ-8m“, su pneumatinio šautuvo buože, skirtą šaudyti 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo šoviniais; 3) pramoninės gamybos, lygiavamzdį, automatiškai užsitaisantį, 4 šūvių, B kategorijos, 12 kalibro, šautuvą „MC-21-12“, skirtą šaudyti 12 kalibro medžiokliniais šoviniais, o taip pat tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip dvidešimt aštuonis, tinkamus šaudymui šaudmenis, o būtent pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, .308 (7,62x51 mm) kalibro šovinius, skirtus įvairiems A, B kategorijų graižtviniams šaunamiesiems ginklams, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo R. N. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nes jis neteisėtai (neturėdamas leidimo) disponavo ne mažiau kaip trimis šaunamaisiais ginklais (neteisėtai įgijo ir laikė 3 šaunamuosius ginklus).

Kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamasis R. N. neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį, tai yra ne mažiau kaip dvidešimt aštuonis, tinkamus šaudymui šaudmenis. Pagal suformuotą teismų praktiką didelis kiekis šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų – vertinamasis požymis, kuris nustatinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į dalyko kiekį ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-234-895/2019, Nr. 2K-7-178/2012). Baudžiamasis įstatymas neaiškina „didelio kiekio šaudmenų“ sąvokos, todėl teismas, spręsdamas, ar kaltininko disponuotas šaudmenų kiekis laikytinas dideliu, privalo įvertinti bylos aplinkybių visumą. Įvertinus tai, kad šiuo atveju kaltinamasis R. N. neteisėtai įgijo ir laikė tik 28 šovinius (byloje nėra duomenų, kad šovinių buvo įgyta ir laikyta daugiau nei dvidešimt aštuoni), šiuos šovinius įgijo kartu su šautuvu „Tikka T3“, kuris skirtas šaudyti būtent tokiais 7,62x51 mm (.308 Win) kalibro šoviniais, konstatuotina, kad šiuo atveju kaltinamajam R. N. nepagrįstai buvo inkriminuotas didelio kiekio šaudmenų įgijimas ir laikymas, todėl ši veiką kvalifikuojanti aplinkybė šalintina iš kaltinimo.

Kaltinamasis R. N. suvokė, kad neteisėtai (neturėdamas leidimo) disponuoja (įgyja ir laiko) trimis tinkamais šaudyti šaunamaisiais ginklais bei šaudymui tinkamais šaudmenimis ir norėjo disponuoti šiais šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis yra trunkamoji nusikalstama veika, tai yra tokia veika, kai kaltininkas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra nusikalstamos būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą neteisėtą veiksmą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką trunkamoji nusikalstama veika apibūdinama nuolatiniu, nepertraukiamu atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties, numatytos BK straipsnyje, realizavimu tam tikrą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-P-267/2011). Tais atvejais, kai nusikalstama veika yra trunkamojo arba tęstinio pobūdžio ir nėra pagrindo nustatyti jos laiko pagal padarinių kilimą, pripažįstama, kad tokios veikos laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238-222/2018). Trunkamoji nusikalstama veika paprastai pasibaigia, kai kaltininkas pats ją nutraukia, tai padaro kiti asmenys ar teisėsaugos institucijos arba atsiranda kitos aplinkybės, trukdančios toliau tęsti nusikalstamos veikos darymą, taip pat išnykus kaltininko pareigai veikti. Kadangi kaltinamasis R. N. įvykdė trunkamąją nusikalstamą veiką, kuri truko nuo 2010 metų (mėnuo ir diena nenustatyti), kai jis neteisėtai įgijo pirmąją šaunamąjį ginklą (5,6 mm kalibro graižtvinį šautuvą „TOZ-8m“), iki 2020 m. rugpjūčio 13 d., kai kaltinime nurodytus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis kratos metu surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai, jo nusikalstamos veikos kvalifikavimui jokios įtakos neturi tai, kad kaltinamasis kaltinime nurodytus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis įgijo skirtingu laiku ir skirtingomis aplinkybėmis.

Pagal BK 201 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai gamino, laikė, gabeno naminius stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą ar denatūruotą etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) arba juos realizavo, arba gamino, laikė, gabeno ar realizavo aparatus naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti. Šio nusikaltimo objektas – namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimo, laikymo, gabenimo, realizavimo tvarka; dalykas – namų gamybos stiprūs alkoholiniai gėrimai, nedenatūruotas, denatūruotas ir techninis etilo alkoholis, jų skiediniai (mišiniai) ir (ar) aparatai jiems gaminti. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis R. N. pasigamino aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti ir jį laikė, kol jį kratos metu surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 201 straipsnio 1 dalį. Kad kaltinamojo R. N. pasigamintas ir laikytas aparatas yra tinkamas naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti matyti iš specialisto išvados (t. 1, b. l. 91-95). Kaltinamasis suvokė, kad neteisėtai gamina ir laiko aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, ir norėjo taip veikti, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

IV. Dėl bausmės

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013). Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji neturi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.

Tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų (BK 253 straipsnio 2 dalis). Tas, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai gamino, laikė, gabeno naminius stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą ar denatūruotą etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) arba juos realizavo, arba gamino, laikė, gabeno ar realizavo aparatus naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 201 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis R. N. anksčiau teistas keturis kartus (t. 1, b. l. 156-159), bausmes yra atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs (BK 97 straipsnis), įvykdė du tyčinius baigtus nusikaltimus, kurių vienas (numatytas BK 253 straipsnio 2 dalyje) priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), o kitas (numatytas BK 201 straipsnio 1 dalyje) priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 160), ūkininkauja (vykdo individualią žemės ūkio veiklą), yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kaip bedarbis (t. 1, b. l. 162), yra vedęs, su žmona augina tris nepilnamečius vaikus. Kaltinamasis R. N. prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi jas padaręs, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo R. N. atsakomybę sunkiančių aplinkybių nenustatyta. Be to, skiriant bausmę kaltinamajam R. N. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgtina į tai, kad jis laikė tik tris šaunamuosius ginklus, tai yra minimalų šaunamųjų ginklų kiekį, nuo kurio numatyta atsakomybė pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmių rūšis – laisvės atėmimas nuo ketverių iki aštuonerių metų, kaltinamajam R. N. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, skirtina minimali sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje, skirtinas 30 parų areštas (BK 49 straipsnio 3 dalis). Už pastarąją nusikalstamą veiką kaltinamajam R. N. neskirtinos švelnesnės bausmės – viešieji darbai, bauda arba laisvės apribojimas, kadangi kaltinamasis už neteisėtą disponavimą naminiais stipriais alkoholiniais gėrimais ir aparatais jiems gaminti teisiamas jau trečią kartą. Skirti kaltinamajam R. N. švelnesnes bausmes, nei numatyta straipsnių sankcijose, nėra pagrindo, kadangi kaltinamojo R. N. įvykdytų nusikalstamų veikų straipsnių sankcijose numatytų bausmių paskyrimas neprieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalyje) (dėl to teismas pasisakys plačiau analizuodamas galimybę atidėti kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą), be to, nenustatyta BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų aplinkybių.

Už atskiras nusikalstamas veikas kaltinamajam R. N. paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu, tai yra griežtesne laisvės atėmimo bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, apimant švelnesnę arešto bausmę, paskirtą už nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje , kadangi šios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (BK 11 straipsnis, 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis R. N. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus subendrintą bausmę už jo įvykdytas nusikalstamas veikas, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam R. N. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nesubendrintina su ankstesniais teismų sprendimais (Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. baudžiamuoju įsakymu; Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu; Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. baudžiamuoju įsakymu ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. baudžiamuoju įsakymu) jam paskirtomis bausmėmis, kadangi, kaip jau buvo minėta, jo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 253 straipsnio 2 dalyje, yra trunkamoji, tai yra ji truko nuo 2010 metų iki 2020 m. rugpjūčio 13 d., todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ši nusikalstama veika buvo padaryta iki anksčiau minėtų teismų sprendimų (2010 m. rugpjūčio 18 d. teismo baudžiamojo įsakymo; 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžio; 2014 m. spalio 15 d. teismo baudžiamojo įsakymo ir 2016 m. rugpjūčio 16 d. teismo baudžiamojo įsakymo) priėmimo, nes ji truko ir po šių teismo sprendimų priėmimo (BK 63 straipsnio 9 dalis), o taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad ši nusikalstama veika buvo padaryta, neatlikus anksčiau minėtais teismo sprendimais (2010 m. rugpjūčio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu; 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu; 2014 m. spalio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2016 m. rugpjūčio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu) paskirtų bausmių, nes ji buvo pradėta dar iki šių teismo sprendimų priėmimo (BK 64 straipsnio 1 dalis). O nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis R. N. įvykdė laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės mėnesio iki 2020 m. rugpjūčio 13 d. (taip pat trunkamoji nusikalstama veika), tai yra jau atlikus minėtais teismo sprendimais (2010 m. rugpjūčio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu; 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu; 2014 m. spalio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2016 m. rugpjūčio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu) paskirtas bausmes (BK 64 straipsnio 1 dalis).

Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, o nepilnamečiui – viena ar kelios auklėjamojo poveikio priemonės; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nuo 2020 m. liepos 1 d. galiojanti BK 75 straipsnio redakcija numato galimybę asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 3 dalis). Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Taigi, ši BK 75 straipsnio redakcija numato galimybę asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už sunkų nusikaltimą, tik iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tačiau BK 75 straipsnio 2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 5 d., numatė galimybę atidėti visos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) (BK 75 straipsnio 1 dalis).

Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (BK 3 straipsnio 1 dalis). Kaip jau minėta anksčiau, tais atvejais, kai nusikalstama veika yra trunkamojo arba tęstinio pobūdžio ir nėra pagrindo nustatyti jos laiko pagal padarinių kilimą, pripažįstama, kad tokios veikos laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma. Kaltinamojo R. N. nusikalstama veika, numatyta BK 253 straipsnio 2 dalyje, buvo daroma (truko) nuo 2010 metų iki 2020 m. rugpjūčio 13 d., vadinasi šios nusikalstamos veikos padarymo laikas yra nuo 2010 metų iki 2020 m. rugpjūčio 13 d. Taigi šios nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo ir minėta BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija, numačiusi galimybę atidėti visos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), vykdymą, todėl konstatuotina, kad kaltinamajam R. N. gali būti taikomos BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija) nuostatos (BK 3 straipsnio 1 dalis), kadangi jos lengvina kaltinamojo teisinę padėtį, lyginant su šiuo metu galiojančia BK 75 straipsnio 3 dalies redakcija, numatančią galimybę tik iš dalies atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Trunkamosios nusikalstamos veikos padarymo laiko nustatymas, be kita ko, svarbus nusikalstamos veikos kvalifikavimui, baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatų (BK 3 straipsnis), apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų (BK 95 straipsnis) taikymui, taip pat non bis in idem (draudimo bausti du kartus už tą pačią nusikalstamą veiką) principo reikalavimų įgyvendinimui. Čia ypač aktualus trunkamosios nusikalstamos veikos pabaigimo momentas. Teismų praktikoje trunkamoji nusikalstama veika kvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos pasibaigimo metu, o, kaip jau minėta, trunkamoji nusikalstama veika paprastai pasibaigia, kai kaltininkas pats ją nutraukia, tai padaro kiti asmenys ar teisėsaugos institucijos arba atsiranda kitos aplinkybės, trukdančios toliau tęsti nusikalstamos veikos darymą, taip pat išnykus kaltininko pareigai veikti. Taip pat akivaizdu, kad trunkamosios nusikalstamos veikos pasibaigimo momentas svarbus ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų (BK 95 straipsnis) taikymui. Tačiau, kaip jau buvo minėta, baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, o trunkamosios nusikalstamos veikos laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, tai yra įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir panašiai. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-268-942/2017). Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Kaip jau buvo minėta, taip pat turi būti atsižvelgta ir į kaltininko šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryškiausia forma – įkalinimas, bet ir tikra ar tariama socialinė pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo ir sunkų nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio. Atkreiptinas dėmesys ir į paskirtąsias baudžiamojo poveikio priemones, jų suderinamumą ir realias galimybes taisomai veikti nuteistąjį, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu pažymint, jog galutinis probacijos taikymo tikslas – probuojamo asmens gyvenimas nenusikalstant, užtikrinant jo veiksmingą resocializaciją. Vienoje paskutinių savo nutarčių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad bausmės vykdymo atidėjimo negalima prilyginti nebaudžiamumui ir prioritetą suteikti tik nukentėjusiųjų interesams dėl griežto kaltininko nubaudimo. Nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu. Bausmės vykdymo atidėjimas savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, o yra viena iš teisinių priemonių, padedančių juos pasiekti. Bausmės vykdymo atidėjimas leidžia kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

Nors kaltinamasis R. N. įvykdė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau teistas, tačiau, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis bei, kas labai svarbu, sunkių nusikaltimų padarymą, nusikalstamas veikas, už kurias jis buvo nuteistas ankstesniais teismo sprendimais, faktiškai įvykdė tuo pačiu metu, kaip ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, laisvės atėmimo bausmė kaltinamajam skiriama pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, ūkininkauja, o taip pat yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauja aktyviose darbo rinkos programose, (duomenys neskelbtini) seniūno charakterizuojamas teigiamai, su sutuoktine D. N. augina tris nepilnamečius vaikus – G. N., gimusią (duomenys neskelbtini), T. N., gimusį (duomenys neskelbtini), ir A. N., gimusią (duomenys neskelbtini), faktiškai vienas išlaiko visą šeimą, nes sutuoktinė niekur nedirba (šeimininkauja namuose, o vaikai mokosi (duomenys neskelbtini)), rūpinasi onkologine liga sergančia motina O. N., taip pat į tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o jo sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo R. N. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija)).

Teismo įsitikinimu, pasiuntus kaltinamąjį R. N. atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę į pataisos įstaigą, iš esmės bus pasiekta tik dalis BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų: jis bus nubaustas, jam bus atimta ar bent labai apribota galimybė bausmės atlikimo metu daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau abejotina, ar tokia bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei taip paveiks kaltinamąjį, kad jis po bausmės atlikimo laikytųsi įstatymų ir vėl nebenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 4-5 punktai). Kai jau buvo minėta, atidėjus bausmės vykdymą, nuteistasis bus ilgą laiką kontroliuojamas probacijos tarnybos pareigūnų, privalės laikytis tam tikrų pareigų, vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, o jam netinkamai vykdant teismo paskirtus įpareigojimus ar kitas probacijos plane numatytas priemones, gali būti pasiųstas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Realus laisvės atėmimas, be jokios abejonės, labai pakenktų ir kaltinamojo R. N. socialiniams ryšiams su šeima, tame tarpe ir su nepilnamečiais vaikais, kurie taip pat nukentėtų, nes šeima prarastų jos maitintoją. Be to, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, kaltinamasis nebegalėtų pasirūpinti savo sergančia motina, kuriai pagalba reikalinga. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis R. N., būdamas laisvėje ir dirbdamas, prisidės ir prie valstybės gerovės (mokėdamas mokesčius), kai tuo tarpu atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje būtų valstybės išlaikomas.

Parenkant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis R. N. anksčiau jau buvo teistas, taip pat į tai, kad jis įvykdė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama sunkių nusikalstamų veikų kategorijai. Parenkant baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis R. N. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, ūkininkauja, yra registruotas Užimtumo tarnyboje.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Nusprendus atidėti kaltinamajam R. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą konstatuotina, kad šiuo atveju BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neprieštarauja teisingumo principui, todėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikytinos. Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis), iki nuosprendžio vykdymo (probacijos) pradžios R. N. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 153-154).

V. Dėl daiktų likimo ir turto konfiskavimo

Daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ar priemonės arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektai, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis). Priimant nuosprendį daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas (1 punktas); daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami (2 punktas); dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo (3 punktas); daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo (4 punktas); kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka (5 punktas).

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Be to, įstatyme nustatytas privalomasis turto konfiskavimo pobūdis. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisminę praktiką BK 72 straipsnio nuostatų prasme konfiskuotinas turtas turi turėti ekonominę vertę, o jeigu nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas – menkaverčiai ar uždrausti civilinėje apyvartoje daiktai (pavyzdžiui, netikri pinigai, savadarbis ginklas), jie ne konfiskuojami – paimami valstybės nuosavybėn, kaip nurodyta BK 72 straipsnio 1 dalyje ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bet iš asmens paimami ir perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 arba 4 punktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-628/2019).

Kaltinamasis R. N. neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais – 1) pramoninės gamybos, .308 (7,62x51 mm) kalibro, pertaisomu, vienašūviu, penkių šūvių, graižtviniu, B kategorijos, tvarkingu, šaudymui tinkamu šautuvu „Tikka T3“, kurio numeris yra panaikintas (su optiniu taikikliu); 2) pramoninės gamybos, graižtviniu, pertaisomu, vienašūviu, 5,6 mm kalibro, B kategorijos, netvarkingu, šaudymui tinkamu šautuvu „TOZ-8m“, kurio numeris (duomenys neskelbtini), su pneumatinio šautuvo buože, kuris skirtas šaudyti 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo šoviniais (su optiniu taikikliu); 3) pramoninės gamybos, lygiavamzdžiu, automatiškai užsitaisančiu, 4 šūvių, B kategorijos, tinkamu šaudymui, 12 kalibro, šautuvu „MC-21-12“, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Šie šautuvai, kurie yra saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje (t. 1, b. l. 85), laikytini kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, padarymo priemone, jie yra pramoninės gamybos, turi ekonominę vertę ir gali būti nustatyta tvarka realizuojami, todėl konfiskuotini (BK 72 straipsnio 1-3 dalys), ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

24 šovinių tūtelės, paimtos 2020 m. rugpjūčio 13 d. kratos metu (t. 1, b. l. 30-34), saugomos (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje (t. 1, b. l. 85), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos, kadangi yra menkavertės ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kaltinamojo R. N. neteisėtai pagamintas ir laikytas aparatas, tinkamas naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, paimtas 2020 m. rugpjūčio 13 d. kratos metu (t. 1, b. l. 30-34), saugomas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje (t. 1, b. l. 103), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas, kadangi yra menkavertis ir negali būti sunaudotas, be to, tokių daiktų civilinė apyvarta yra negalima (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Išlaidos, susidariusios dėl objektų tyrimų, nepripažintinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamojo R. N., kadangi šiuos tyrimus atliko policijos įstaigų specialistai kaip tarnybinę užduotį (BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalyje bei 201 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalį – areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 2 punkto taisyklėmis bausmes, paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas, subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio taisyklėmis, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija), 5 dalies 8 punkto, 67 straipsnio 2 dalies 6 punkto bei 71 straipsnio taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant R. N. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, o taip pat R. N. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 (dvidešimties) MGL (1000 Eur (vieno tūkstančio eurų)) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas 188604955) nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Luminor“ banke, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens (kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė) vardą, pavardę, asmens kodą.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti nuteistajam R. N., kad per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį jo elgesį kontroliuos Probacijos tarnyba pagal jo gyvenamąją vietą.

R. N. iki nuosprendžio vykdymo (probacijos) pradžios palikti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1-3 dalimis konfiskuoti šaunamuosius ginklus: 1) pramoninės gamybos, .308 (7,62x51 mm) kalibro, pertaisomą, vienašūvį, penkių šūvių, graižtvinį, B kategorijos, tvarkingą, šaudymui tinkamą šautuvą „Tikka T3“, kurio numeris yra panaikintas (su optiniu taikikliu); 2) pramoninės gamybos, graižtvinį, pertaisomą, vienašūvį, 5,6 mm kalibro, B kategorijos, netvarkingą, šaudymui tinkamą šautuvą „TOZ-8m“, kurio numeris (duomenys neskelbtini), su pneumatinio šautuvo buože (su optiniu taikikliu); 3) pramoninės gamybos, lygiavamzdį, automatiškai užsitaisantį, 4 šūvių, B kategorijos, tinkamą šaudymui, 12 kalibro, šautuvą „MC-21-12“, kurio numeris (duomenys neskelbtini), paimtus 2020 m. rugpjūčio 13 d. kratos metu, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, ir nuosprendžiui įsiteisėjus, juos perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

24 šovinių tūteles, paimtas 2020 m. rugpjūčio 13 d. kratos metu, saugomas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Aparatą, tinkamą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, paimtą 2020 m. rugpjūčio 13 d. kratos metu, saugomą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.