Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-03-20 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei A. P., institucija, teikianti išvadą, – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas byloje netinkamai nustatė ir įvertino faktus, ir visiškai nepagrįstai esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu laikė netinkamą abiejų sutuoktinių požiūrį į šeimą, nepagarbą vienas kitam, nenorą dėti pastangas, kad būtų išsaugota šeima, todėl padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas nurodo dėjęs didžiules pastangas siekdamas išsaugoti šeimą, sužinojęs apie atsakovės neištikimybę nenutraukė santuokos, toliau rūpinosi šeima, išlaikė pačią atsakovę ir nepilnamečius vaikus, tačiau atsakovė, pradėdama gyventi su kitu vyru, nepaliko galimybės atkurti santuokinių ryšių. Teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo CK 3.192 straipsnio 1 dalimi, kuri numato pareigą abiem tėvams išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nenustatė kiekvieno iš tėvų dalies išlaikymo prievolėje, neapskaičiavo kiekvieno jų teiktiną konkretų išlaikymo dydį, nenustatė realių nepilnamečių vaikų M. P. ir V. P. poreikių, iš esmės nevertino abiejų tėvų turtinės padėties, finansinių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Atsakovė pirmosios instancijos teismui nurodė, jog jos pajamos nuo 2011 metų vasaros yra 626,46 Lt, todėl nerealu, kad atsakovė prie vaikų M. P. ir V. P. išlaikymo taip pat prisidės 800 Lt. Mano, kad realūs ir pagrįsti sūnaus M. P. ir V. P. poreikiai yra 450–500 Lt.Nurodo, kad bendrą ūkį sutuoktiniai vedė iki 2011 metų gegužės mėnesio, gyveno kartu iki 2011 metų rugsėjo mėnesio, ieškovas sąžiningai ir rūpestingai vykdė savo pareigą materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus – kol gyveno kartu su atsakove, jai atiduodavo visą savo atlyginimą ir senatvės pensiją, kai pradėjo gyventi skyrium – pinigus vaikų išlaikymui siųsdavo atsakovei pašto perlaidomis.Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir pažeidžiant įstatymo reikalavimus priteisė atsakovei asmeninės nuosavybės teise visą gyvenamąjį namą ir didesnę žemės sklypo dalį. Pagal 2012-03-20 Šiaulių rajono teismo sprendimą ieškovas turi gyventi visiškai nepritaikytose gyventi pagalbinio ūkio paskirties patalpose, tai yra viralinėje, ūkiniame pastate arba tvarte. Gyventi kitur ieškovas teigia neturintis galimybės, gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), yra vienintelis jam priklausantis gyvenamasis būstas.Apeliantas taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nesant jokio teisinio pagrindo atsakovei priteisė 2/3 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o ieškovui A. P. priteisė tik 1/3 dalį šio žemės sklypo. Mano, kad atsakovė neturės realių galimybių tinkamai su ieškovu atsiskaityti, ir jis liks be gyvenamojo būsto, nes, atsakovei nesumokėjus kompensacijos, ieškovas neturės jokių galimybių nors minimaliai įsirengti ir pritaikyti gyvenimui pagalbinio ūkio patalpas.Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priimdamas sprendimą rėmėsi būtent atsakovės pateikta VĮ Registrų centras Šiaulių filialo Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita ir visiškai nepagrįstai, neteisingai sprendė, kad reikia remtis ne maksimaliai priartinta prie santuokos nutraukimo datos dalytino turto verte, o ataskaita, kurią atliko valstybinė įmonė ir kur vertinimo tikslas nurodytas – nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymas teismui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

Išnagrinėjus apeliacinį skundą nustatyta, kad apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jog santuoka tarp A. P. ir A. P. nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kad atsakovei priteistas gyvenamasis namas ir 2/3 žemės sklypo, kad priteistas 400 Lt išlaikymas kiekvienam nepilnamečiam vaikui ir 19200 Lt įsiskolinimas vaikų išlaikymui.

Teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamoje byloje visų pirma tikslinga išspręsti sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo klausimą.

Dėl teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, aiškinimo ir taikymo

Pagal ieškinį ieškovas prašė pripažinti, kad santuoka nutraukiama dėl atsakovės kaltės, o priešieškiniu atsakovė prašė pripažinti, kad santuoka nutraukiama dėl ieškovo kaltės. Atsakovė pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl kaltės nustatymo neskundžia.

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.).

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek ir atsakovė), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir konstatavo, kad santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras dėti pastangas, kad būtų išsaugota šeima. Ieškovas kaltina atsakovę nesugyvenamu būdu, nelojalumu, jo negerbimu, ignoravimu dėl jo vyresnio amžiaus ir nurodo, kad atsakovė buvo jam neištikima. Aplinkybė, kad atsakovė jau nebegyvenant santuokinio gyvenimo su ieškovu išėjo gyventi su kitu vyru, negali būti vertinama kaip priežastis santuokai iširti, duomenų, kad ieškovė iki ieškinio padavimo teismui būtų buvusi neištikima ieškovui, nėra. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi abiejų sutuoktinių priešingas nusiteikimas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas nulėmė nuolatinius sutuoktinių konfliktus ir galiausiai santuokos nutraukimą. Aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, taip pat neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.

Remdamasi pirmiau nurodytomis CK normomis ir jų aiškinimo bei taikymo praktika, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kuriais ginčijami pirmosios instancijos teismo motyvai bei išvados, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl turto padalijimo

Remiantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.123 straipsnyje nurodytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, atsižvelgus į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes. Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2012). Pažymėtina, kad vien faktas, jog su atsakove lieka gyventi apelianto ir atsakovės nepilnamečiai vaikai, pats savaime nelaikytinas pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą turtą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisė didesniąją turto dalį atsakovei. Teismas neanalizavo aplinkybės, jog gyvenamajame name yra daug kambarių, kurių užtektų atskirai kiekvienam vaikui, atsakovei ir ieškovui, ieškovo naudojamas kambarys gali būti izoliuotas nuo kitų kambarių įrengiant atskirą įėjimą, todėl nepilnamečiai vaikai turės gyvenamąją vietą net ir tuo atveju, jeigu namas bus padalytas lygiomis dalimis. Nagrinėjamoje byloje aktualu ir tai, kad kaip teismo posėdžiuose nurodė atsakovė bei liudytojai, atsakovė sutuoktiniams priklausančiame name negyvena, turi kitą gyvenamąją vietą, o namo patalpomis naudojasi tik atsakovės sūnus iš kitos santuokos. Teismas nepagrįstai atsakovės turtinių teisių ribas išplėtė apelianto, kuriam nustatyta mažesnė turto dalis, sąskaita. Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad su atsakove lieka gyventi nepilnamečiai vaikai ir jiems reikalingos tinkamos gyvenimo sąlygos, neturi įtakos turtui padalyti, kadangi toks klausimas gali būti išspręstas nustatant naudojimosi turtu tvarką. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad dėl to, jog sprendžiant santuokos nutraukimo klausimus tarp sutuoktinių yra atsiradusi tam tikra konfliktinė situacija, negali išskirtinai nukentėti tik vienas iš sutuoktinių, šiuo atveju ieškovas, visiškai netekdamas gyvenamojo būsto, nes pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistas ūkinis pastatas yra pagalbinio ūkio, o ne gyvenamosios paskirties.

Atsižvelgiant į tai, kad nukrypti nuo įstatyme numatyto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nėra įstatymo pagrindo, o dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, įstatyme prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis), apeliacinės instancijos teismas mano, kad būtų pagrįsta sutuoktiniams bendros nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, tvartą, viralinę, kitus kiemo statinius, padalyti lygiomis dalimis, t. y. po ½ turto. Atsižvelgiant į ieškovo ieškinio ir atsakovės priešieškinio reikalavimus nustatytina tokia padalyto turto naudojimosi tvarka: ieškovas naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis kadastro byloje indeksu 1-5, pastatu-viraline, pastatu-ūkiniu pastatu ir pastatu-tvartu, o atsakovė naudojasi visomis kitomis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis kadastro byloje indeksais 1-2, 1-3, 1-4, 1-1, 1-6, 1-7, P-3, P-4, P-5, P-6, P-7, P-1, P-2, G-7. Pirmosios instancijos teismo nustatyta bendra naudojimo tvarka kitiems kiemo statiniams (šuliniui, lauko tualetui, rūkyklai) paliktina nepakeista. Bendra naudojimosi tvarka taip pat nustatytina ir žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini).

Kadangi apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl asmenine nuosavybe pripažinto turto ir kito santuokoje įgyto turto padalijimo neginčija, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl sutuoktiniams priklausančio turto vertės nustatymo, todėl apelianto argumentas, kad teismas privalėjo remtis jo pateikta turto vertinimo ataskaita, atmestinas, o bendro turto balansas laikytinas 100200 Lt (kilnojamieji (11000 Lt) ir nekilnojamieji daiktai (89200 Lt)). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei priteistinas 52500 Lt vertės santuokoje įgytas bendras turtas, o ieškovui priteistinas 49500 Lt vertės turtas, ieškovui iš atsakovės priteistina 1500 Lt kompensacija už atsakovei tenkantį didesnės vertės turtą.

Dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo

Priteisdamas išlaikymo dydį, teismas turi vadovautis CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, jog abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas.

Pažymėtina, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 str. 1 d.). Tačiau visais atvejais būtina atsižvelgti į proporcingumo kriterijų, kuris reiškia, kad vaikams teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jų tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaikų poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė augina du nepilnamečius vaikus – sūnų Marijų, gim. 2000-06-23, ir dukrą Viktoriją, gim. 2002-01-04.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ieškovės pageidaujamą 400 Lt dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui laikė realiu ir atitinkančiu vaikų poreikius. Teismui nenurodžius, kokia vaikų išlaikymo dalis tenka atsakovei, preziumuotina, kad ir pačiai atsakovei tenka lygi su ieškovu pareiga teikti vaikams per mėnesį 400 Lt išlaikymą. Tačiau nagrinėjamoje byloje nė vieno iš tėvų finansinės galimybės tokių vaikų poreikių (po 800 Lt kas mėnesį) užtikrinti neleidžia.

Kaip matyti iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovas vidutiniškai per mėnesį gauna 1375,66 Lt (senatvės pensija ir darbo užmokestis Tomo Elenbergo individualioje įmonėje „Lutora“ bei UAB „Hidralteka“) (1 t., 181–183 b. l.), ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., 13 b. l.). Byloje taip pat yra duomenys, kad ieškovas turi sveikatos problemų, t. y. nemato dešine akimi, kairiajai akiai diagnozuota glaukoma (1 t., 185 b. l.).

Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsakovė A. P. nurodė, kad per mėnesį vidutiniškai uždirba 660 Lt. Atsakovė yra neteisi teigdama, kad ieškovas yra darbingas ir sveikas vyras, todėl turi pareigą dirbti ir uždirbti tiek, kad galėtų skirti pakankamą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Ieškovas, būdamas pensinio amžiaus ir turėdamas sveikatos problemų, dirba dviejuose darbuose, priešingai nei atsakovė, kuri nepateikė teismui jokių duomenų, kad pati būtų dėjusi pastangas susirasti geriau apmokamą darbą, bei nenurodė aplinkybių, dėl kurių ji negalėtų dirbti kito darbo. Todėl nagrinėjamu atveju tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus negali būti perkeliama vien ieškovui.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, bei tai, kad šiuo metu ieškovo turtinė padėtis iš esmės yra geresnė negu atsakovės, dėl to jis gali didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų amžių, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iš ieškovo priteistas 400 Lt išlaikymas kiekvienam vaikui mažintinas iki 300 Lt.

Teismas pažymi, kad CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Taigi, atsiradus aplinkybėms, patvirtinančioms tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai, šalys galės vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str., 1.5 str.). Teismas pažymi, kad pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus.

Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant laibiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/200; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2010).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nebuvo paneigtos aplinkybės, kad šalys iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo padavimo vedė bendrą ūkį. Atsakovė pirmosios instancijos teisme nenuosekliai teigė apie gyvenimą skyrium. 2011-11-09 teismo posėdyje atsakovė nurodė 2009 m. rugsėjo mėn. išėjusi gyventi atskirai, tačiau tame pačiame posėdyje vėliau nurodė, kad iki 2011 metų su ieškovu gyveno kartu, o įsiskolinimą prašė priteisti nuo to laiko, kai nebegyveno kartu su ieškovu. Kaip matyti iš atsakovės pateiktų pareiškimų policijai, 2011 m. gegužės mėnesį ieškovas ir atsakovė dar gyveno kartu. Tiek minėtame posėdyje, tiek 2011-05-20 pareiškime policijai atsakovė nurodė, kad ieškovas kelis mėnesius nemoka mokesčių, tačiau aplinkybės, kad ieškovas neteikė vaikams išlaikymo, nenurodė. Pažymėtina, kad nuo ieškinio dėl santuokos nutraukimo padavimo ieškovas teikė vaikams išlaikymą, tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (1 t. 53, 186 b. l.). Byloje taip pat nustatyta, kad šalims gyvenant kartu, atsakovo gaunamos pajamos 2010–2011 metais buvo didesnės nei atsakovės (1 t., 20–21, 206 b. l.), tai leidžia tikėti, kad ieškovas vykdė savo pareigą, skirdamas lėšų vaikų poreikiams tenkinti. Apeliacinis teismas konstatuoja, kad labiau tikėtina, jog nuo 2009 m. birželio mėn. iki ieškinio pareiškimo teismui ieškovas vykdė savo pareigas nepilnamečiams vaikams, ir tarp šalių nebuvo ginčo dėl vaikų išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, atsakovės priešieškinio dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, tarp šalių iš naujo paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

Žyminis mokestis kiekvienai šaliai paskirstytinas atsižvelgiant į nuosavybės teise jai priteisto turto vertę, iš apskaičiuotos sumos atimant sumokėtą paduodant ieškinį (priešieškinį) žyminį mokestį.

Atsakovei priteisiamo turto vertė – 51600 Lt, todėl atimant 1500 Lt dydžio kompensaciją, mokėtinas žyminis mokestis skaičiuotinas nuo 50100 Lt sumos ir yra lygus 1503 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Kadangi atsakovė pateikdama priešieškinį sumokėjo 139 Lt žyminį mokestį už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, iš atsakovės priteistina 1503 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Apeliantui priteisiamo turto vertė – 68684 Lt (pridėjus 1500 Lt dydžio kompensaciją ir asmenine nuosavybės teise pripažintą turtą), todėl mokėtinas žyminis mokestis yra lygus 2061 Lt. Priteistinas ir 139 Lt žyminis mokestis už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovui taip pat priteistinas ir žyminis mokestis už priteistą išlaikymą pagal CPK 85 str. 1 d. 3 p. nustatytas taisykles ieškinio sumai apskaičiuoti. Todėl pridėtina ir 216 Lt žyminio mokesčio suma už metinę priteistų periodinių išmokų sumą ((600 Lt x 12 mėn.) x 3 %). Atėmus sumokėtą žyminio mokesčio dalį – 136,80 Lt, iš ieškovo priteistina 2279 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį ir priešieškinį iš dalies, teisingai paskirstė tarp šalių kitas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme (LR CPK 79 str., 88 str., 92 str., 93 str., 98 str.).

Žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundą apeliantui nebuvo atidėtas, nors ieškovas A. P. už apeliacinį skundą dėl turtinių reikalavimų turėjo sumokėti 1696 Lt žyminį mokestį (už ginčijamą turtinį reikalavimą dėl priteistos nekilnojamojo turto dalies, dėl išlaikymo priteisimo (dėl 150 Lt) bei įsiskolinimo priteisimo), o sumokėjo tik 500 Lt. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo priteistina 1196 Lt žyminio mokesčio valstybei už apeliacinį skundą.

Ieškovas pateikė teismui rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 2500 Lt atstovavimo išlaidas (1 t., 227 b. l.), atsakovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 800 Lt atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme (1 t., 218–219 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, taip pat į LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ bei į tai, kad teismas neprivalo priteisti maksimalaus rekomendacijose nurodyto išlaidų dydžio, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ieškovui iš atsakovės priteistina 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CK 1.5 str., CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2, 3 d.).

Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl teismas nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kaip teisiškai nereikšmingų ir nesudarančių CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:

„Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, įregistruotą 2003-01-16 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. 32, tarp A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. ir A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), turinčių du nepilnamečius vaikus, konstatuojant, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Palikti sutuoktiniams pavardes P. ir P..

Priteisti iš ieškovo A. P. lėšas jo nepilnamečių vaikų M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Lt (tris šimtus litų) kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2012-03-20 iki vaikų pilnametystės.

Gaunamas lėšas vaikų išlaikymui uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaikų motinai A. P..

Nepilnamečių vaikų M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jų motina A. P. jos gyvenamojoje vietoje.

Ieškovui A. P. priteisti ½ dalį žemės sklypo (0,25 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v.), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 4750 Lt; ½ dalį pastato–gyvenamojo namo (235,76 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), menamosios (vieno buto pastatai) paskirties), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 69450 Lt; ½ dalį pastato–viralinės (27 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio paskirties), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 4080 Lt; ½ dalį pastatą–ūkinio pastato (23 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio paskirties), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 3500 Lt; ½ dalį pastato–tvarto (36 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio paskirties), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 5400 Lt; ½ kitų statinių (inžinerinių)–kiemo statinių (šulinio, lauko tualeto, rūkyklos) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių paskirties), esančių (duomenys neskelbtini), kurių vertė 2020 Lt.

Ieškovui A. P. priteisti santuokoje įgytą automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4000 Lt vertės.

Iš viso ieškovui priteisti santuokos metu įgyto 48600 Lt vertės turto.

Ieškovo asmenine nuosavybe pripažinti turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., esantis (duomenys neskelbtini) 5734 Lt vertės, stiklinį šiltnamį, 1000 Lt vertės, motobloką su padargais, 6000 Lt vertės, savos gamybos, autopriekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės, savos gamybos obliavimo stakles (reismusą), 800 Lt vertės, savos gamybos frezavimo stakles, 900 Lt vertės, savos gamybos šlifavimo stakles, 600 Lt vertės, du darbastalius su įrankiais ir raktais, 400 Lt vertės, savos gamybos spaustuvus, 200 Lt vertės, įrankių stalą,150 Lt vertės, medžio tekinimo stakles, 500 Lt vertės, metalo tekinimo stakles, 600 Lt vertės, dviratį, 400 Lt vertės, medieną, 200 Lt vertės, medžio drožlių, gipso, faneros plokštes, 100 Lt vertės.

Atsakovei A. P. priteisti ½ dalį žemės sklypo (0.25 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v.), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 4750 Lt; ½ dalį pastato–gyvenamojo namo (235,76 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), menamosios (vieno buto pastatai) paskirties), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 69450 Lt; ½ dalį pastato–viralinės (27 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio paskirties), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 4080 Lt; ½ dalį pastato–ūkinio pastato (23 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio paskirties), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 3500 Lt; ½ dalį pastato–tvarto (36 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio paskirties), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 5400 Lt; ½ kitų statinių (inžinerinių)–kiemo statinių (šulinio, lauko tualeto, rūkyklos) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių paskirties), esančius (duomenys neskelbtini), kurių vertė 2020 Lt.

Atsakovei A. P. priteisti santuokoje įgytus automobilius „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4000 Lt vertės, ir „Citroen Xantia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3000 Lt vertės.

Iš viso atsakovei priteisti santuokos metu įgyto 51600 Lt vertės turto.

Priteisti iš atsakovės A. P. 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) ieškovui A. P. už jai tenkančią didesnę turto dalį.

Nustatyti pastato–gyvenamojo namo (235,76 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), menamosios (vieno buto pastatai) paskirties), esančio (duomenys neskelbtini), patalpų 1A1p naudojimosi tvarką ir ieškovui A. P. paskirti naudotis patalpomis, pažymėtomis kadastro byloje indeksu 1-5, atsakovei A. P. paskirti naudotis visomis kitomis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis kadastro byloje indeksais 1-2, 1-3, 1-4, 1-1, 1-6, 1-7, P-3, P-4, P-5, P-6, P-7, P-1, P-2, G-7.

Nustatyti, kad ieškovas naudojasi pastatu–viraline (27 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio paskirties), esančiu (duomenys neskelbtini), pastatu–ūkiniu pastatu (23 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio paskirties), esančiu (duomenys neskelbtini), ir pastatu–tvartu (36 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio paskirties), esančiu (duomenys neskelbtini).

Žemės sklypą (0,25 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v.), esantį (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius)–kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą, rūkyklą) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių paskirties), esančius (duomenys neskelbtini), paskirti šalims naudotis bendrai.

Likusią ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. P. 2279 Lt žyminio mokesčio ir 11,35 Lt pašto išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovės A. P. 1503 Lt žyminio mokesčio ir 11,35 Lt pašto išlaidų valstybei.“

Priteisti iš atsakovės A. P., a. k (duomenys neskelbtini) ieškovui A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo A. P. 1196 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.