Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK 3-ame sektoriuje, atlyginimo.

Remiantis bylos duomenimis (b. l. 13, 21) nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 3-ame sektoriuje laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. (toliau – ginčo laikotarpis). Pareiškėjas ginčo laikotarpiu iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. buvo priskirtas paprastajai grupei, nuo minėtos datos – lengvajai grupei (b. l. 13).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamasis plotas neatitiko nustatytos 3,1 kv. m gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui bendrabučių tipo patalpoms; 19-tame būryje, 1-oje gyvenamojoje patalpoje gyveno iš viso 20 nuteistųjų, šios patalpos plotas apie 30 kv. m. (b. l. 1–2).

Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad gyvenamosiose patalpose buvo apgyvendinama ne daugiau nuteistųjų negu jose įrengta miegamųjų vietų (b. l. 13), ir atsiliepime (b. l. 13) bei jo prieduose – pažymose (b. l. 21, 23) pateikė duomenis, kad 19-to būrio 1-os gyvenamosios patalpos plotas 31,62 kv. m, joje buvo įrengta 10 miegamųjų vietų. Pareiškėjas nors ir teigė skunde, kad 19-tame būryje, 1-oje gyvenamojoje patalpoje gyveno įskaitant ir jį 20 nuteistųjų, šios patalpos plotas apie 30 kv. m (b. l. 1), t. y. nurodė kitokius duomenis, nei atsakovės atstovas, tačiau nenurodė ir nepateikė jokių tai patvirtinančių konkrečių duomenų, kuriais remdamasis teismas galėtų abejoti atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 13), ir Pravieniškių PN-AK darbuotojų pažymose (b. l. 21, 23) nurodytais duomenimis apie šios gyvenamosios patalpos plotą ir joje gyvenusių nuteistųjų skaičių. Todėl teismas, nustatydamas pareiškėjui ginčo laikotarpiu tekusį gyvenamąjį plotą, vadovaujasi atsakovės atstovo, o ne pareiškėjo nurodytais duomenimis apie šios gyvenamosios patalpos plotą ir joje įrengtų miegamųjų vietų (joje gyvenusių nuteistųjų) skaičių.

Dalį ploto pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje užėmė baldai (Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – Patalpų aprūpinimo normos) 1 punktas, tačiau 2003 m. Vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi būti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. To nenumato ir nuo 2020 m. vasario 6 d. įsigaliojęs minėtas Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. V-31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-355-438/2020, 2019 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2632-261/2019). Nagrinėjamu atveju, minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas nebuvo nustatytas, todėl nėra pagrindo atsižvelgti į baldus, buvusius gyvenamojoje patalpoje. Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą dėl gyvenamojo ploto trūkumo gyvenamosiose patalpose.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 3-ame sektoriuje statiniai buvo statyti sovietmečiu, dalis jų pripažinti avariniais, neatitinka šiuolaikinių statybos techninių ir higienos reikalavimų (b. l. 1), nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas, jo nuolat rasdavo lovoje, ant stalo, drabužiuose ir maiste (b. l. 2).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 3 punktas nustato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Jos 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 16) paaiškino, kad Pravieniškių PN-AK avarinės būklės gyvenamųjų pastatų nėra, pastatas tvarkingas; įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus; patalpų techninė būklė tinkama, sienų ir lubų danga tvarkinga, tinkas nebyra. Tai yra nurodyta ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus (toliau – Turto valdymo skyrius) vedėjo pažymoje (b. l. 23–24). Teismas nenustatė pagrindo abejoti šių atsakovės atstovo atsiliepime, pažymoje nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad patalpos, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, buvo tinkamos būklės. Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus, ir atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo skundo argumentus.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad pastato konstrukcijoje buvo asbesto – jo buvo sienose, kanalizacijoje, asbestas kėlė pavojų jo sveikatai, ją žalojo (b. l. 2).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad būriuose visiškai nebuvo valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlio (b. l. 1).

Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 5.6 papunktis nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamajame korpuse įrengiamas valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis (kiekvienam būriui). Pagal jų 6 punktą, kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti taisyklių šią patalpą kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, ši patalpa gali būti įrengiama dviem būriams. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 straipsnio 1 dalies 3 punktas įtvirtina nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigą administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose. Pagal 2003 m. Vidaus tvarkos taisyklių 255 punktą, pataisos įstaigų nuteistieji privalo griežtai laikytis higienos taisyklių bei reikalavimų. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – 2020 m. Vidaus tvarkos taisyklės) (kurios įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 22 d.) 18.6 papunktį, nuteistieji privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (kamerą) ir pasivaikščiojimo vietas. Higienos normos HN 134:2015 37 punktas numato, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai).

Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad valymo ir dezinfekavimo medžiagų sandėlio nėra, tačiau valymo ir dezinfekavimo priemonės laikomos tam numatytose vietose (b. l. 16). Tai nurodė ir Turto valdymo skyriaus vedėjas pažymoje (b. l. 24). Atsakovės atstovas atsiliepime, be to, paaiškino, kad laikantis Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 patvirtinto Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo b. l. (41–42) 9 punkto reikalavimo, valymo komplektus ir valymo priemones iš sandėlio paima Resocializacijos skyrių pareigūnai ir išduoda jas nuteistiesiems (b. l. 14). Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 16), Turto valdymo skyriaus vedėjas pažymoje (b. l. 23) taip pat paaiškino, kad švarai ir tvarkai palaikyti nuteistiesiems išduodamos valymo priemonės. Pareiškėjas skunde neginčijo to, kad gaudavo valymo priemones. Teismas nenustatė pagrindo netikėti minėtų atsakovės atstovo atsiliepime, pažymoje nurodytų duomenų teisingumu. Todėl teismas sprendžia, kad ginčo laikotarpiu buvo įrengta vieta, kurioje buvo laikomos valymo priemonės ir dezinfekavimo medžiagos, ir valymo priemonės nuteistiesiems (taigi, ir pareiškėjui) buvo išduodamos. Tad pareiškėjas turėjo galimybę palaikyti švarą ir tvarką patalpoje. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, ir į tai, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad nebuvo įrengtas sandėlis, tačiau nenurodė, kaip tuo buvo pažeistos jo paties teisės, ir neindividualizavo, kad dėl to jis patyrė žalą, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo labai šalta, nebuvo centralizuoto šildymo, žiemą patalpos buvo šildomos elektriniais radiatoriais (b. l. 2); dušuose, prausykloje taip pat buvo labai šalta (b. l. 3).

Higienos normos HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Jos 16 punktas, be to, nustato, kad prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.8 papunktis nustato, kad lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamieji kambariai turi būti šildomi ir vėdinami; jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami Higienos normoje HN 134:2015 nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, gyvenamieji kambariai gali būti aprūpinami elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais.

Atsakovės atstovas atsiliepime, Turto valdymo skyriaus vedėjas pažymoje nurodė, kad įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose (b. l. 14, 23). Paaiškino, kad 19-to ir 16-to būrių patalpos šildomos autonomiškai. Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą dušo patalpose (b. l. 15, 24). Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad pareiškėjo 19-to ir 16-to būrių patalpos buvo šildomos autonomiškai, šiose patalpose ir bendrojo naudojimo patalpose buvo užtikrinama tinkama temperatūra. Byloje nėra tokių duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją su nusiskundimu, kad jam šalta, o ši į tai nereagavo ir nesprendė šios problemos. Atsakovės atstovo nurodytais duomenimis, esant būtinumui nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai (b. l. 14, 23). Bylos duomenimis, pareiškėjas dėl elektrinio šildytuvo į Turto valdymo skyrių nesikreipė (b. l. 14). Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Šis pareiškėjo skundo argumentas yra atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje buvo bloga oro cirkuliacija, jis dusdavo naktinio miego metu, ypač vasarą trūko oro (b. l. 1); nebuvo jokios ventiliacijos, tad esant blogoms oro sąlygoms patalpas išvėdinti buvo neįmanoma (b. l. 2); gyvenamosiose patalpose, dušuose, prausykloje buvo drėgna (b. l. 3); langų kampuose, ant sienų ir lubų buvo nenuvalomas grybas ir pelėsis (b. l. 2), sanitariniuose mazguose irgi buvo grybelio ir pelėsio (b. l. 3).

Dėl gyvenamųjų patalpų vėdinimo Higienos normos HN 134:2015 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11 punkto (reglamentuojančio lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių įrengimo reikalavimus) 11.8 papunktis nustato, kad gyvenamieji kambariai turi būti šildomi ir vėdinami; jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, gyvenamieji kambariai gali būti aprūpinami elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais. Aptartas teisinis reglamentavimas nustato, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo sistema, ir nenustato imperatyvaus reikalavimo įrengti mechaninę vėdinimo sistemą. Dėl drėgmės minėtos higienos normos 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc. Dėl pelėsio minėtos higienos normos 39 punktas nustato, kad ant gyvenamųjų patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Dėl patalpų valymo minėtos higienos normos 34 punktas numato, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos patalpos turi būti švarios, valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka, 35 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka, o 37 punktas numato, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo įrengti laisvalaikio kambariai, nesudaroma rami aplinka (b. l. 1)

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8 papunktis nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiama patalpa – laisvalaikio kambarys (kiekvienam būriui). Pagal jų 6 punktą, kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti minėtą patalpą kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, ši patalpa gali būti įrengiama dviem būriams.

Atsakovės atstovas rašte „Dėl papildomų duomenų teikimo“ paaiškino, kad pataisos įstaigos 1-o sektoriaus 19-tame ir 16-tame būriuose poilsio kambariai nuteistiesiems nėra įrengti, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų, 3-ame sektoriuje įrengta biblioteka, kurioje gali lankytis visi nuteistieji (b. l. 56). Atsakovės atstovas šiame rašte nurodė 1-ą sektorių, o ne 3-ią (kuriame buvo pareiškėjas ginčo laikotarpiu, b. l. 13, 21, 23), tačiau šio rašto priede – Turto valdymo skyriaus vedėjo pažymoje yra nurodyta, kad poilsio kambariai nuteistiesiems nėra įrengti 3-io sektoriaus 19-tame ir 16-tame būriuose (b. l. 59). Todėl teismas sprendžia, kad atsakovės atstovo rašte „Dėl papildomų duomenų teikimo“ (b. l. 56) buvo padarytas rašymo apsirikimas, ir kad poilsio kambariai pareiškėjui kartu su kitais nuteistaisiais nebuvo įrengti 3-io sektoriaus 19-tame ir 16-tame būriuose. Pripažintina, kad atsakovės atstovas nevykdė Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8 papunktyje nustatyto reikalavimo įrengti laisvalaikio kambarį kiekvienam būriui, arba, kaip numato 6 punktas, bent jau dviem būriams, jeigu yra išimtinių aplinkybių, kliudančių jį įrengti kiekvienam būriui. Todėl yra pagrindas šioje byloje ginčo laikotarpiu konstatuoti vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitariniai mazgai, komunikacijos buvo visiškai susidėvėję, blogai funkcionavo (b. l. 1).

Higienos normos HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad įstaiga užtikrina tinkamą sanitarinių įrenginių būklę, nusidėvėję ar nuteistųjų sulaužyti įrenginiai nedelsiant remontuojami arba keičiami naujais (b. l. 15). Tai nurodyta ir atsiliepimo priede – pažymoje (b. l. 24). Bylos duomenimis, Pravieniškių PN-AK direktorius 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-597 „Dėl švaros, tvarkos ir režimo reikalavimų užtikrinimo būklės tikrinimo komisijų sudarymo ir jų veiklos organizavimo“ (b. l. 44–46) nurodė 1 punktu sudarytoms tikrinimo komisijoms ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį (4.2 papunktis) atlikti patikrinimus, vertinant, be kita ko, ar nuteistųjų bendrojo naudojimo patalpose nėra akivaizdžių higienos normų pažeidimų, ar nėra įstaigos materialaus turto sugadinimo ar apgadinimo atvejų, ar tvarkingos vandentiekio ir kitos komunikacijos (4.1.1, 4.1.3, 4.1.5 papunkčiai), ir atsakingiems asmenims pagal esamas galimybes po kiekvieno patikrinimo imtis neatidėliotinų priemonių dėl gedimų, neatitikimų bei trūkumų šalinimo (4.4 papunktis). Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad komisija pagal minėtą įsakymą tikrino švarą ir tvarką nuteistųjų gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose (b. l. 15). Teismas nenustatė pagrindo abejoti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad pataisos namuose tikrinimo komisija ginčo laikotarpiu tikrino sanitarinių mazgų tvarkingumą, ir kad sanitarinių įrenginių būklė buvo tinkama. Be to, byloje nėra tokių duomenų, jog, pareiškėjui informavus Pravieniškių PN-AK administraciją apie netinkamą sanitarinio mazgo įrangos būklę, ši nesiėmė priemonių trūkumus ištaisyti. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Teismas atmeta šį pareiškėjo skundo argumentą kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad apšvietimas buvo labai blogas, lempos dažnai mirguliavo, dėl to jis negalėjo normaliai skaityti ir rašyti, skaudėjo galvą ir akis, pablogėjo regėjimas, naktinio apšvietimo išvis nebuvo (b. l. 1, 2), sanitariniuose mazguose buvo blogas apšvietimas (b. l. 3).

Higienos normos HN 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Ši higienos norma neišskiria reikalavimų atskirai dirbtinei dieninei ir naktinei apšvietai. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.6 papunktis nustato, kad lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 14, 16), rašte „Dėl papildomų duomenų teikimo“ (b. l. 56) Turto valdymo skyriaus vedėjas pažymose (b. l. 23–24, 59) patvirtino, kad įstaiga užtikrina gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą pagal Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, nurodė, kad ir sanitarinių mazgų patalpose užtikrinamas tinkamas apšvietimas. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais atsakovės atstovo nurodytais duomenimis, todėl sprendžia, kad Higienos normos 134:2015 14 punkto reikalavimas dirbtinei apšvietai nebuvo pažeistas. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 14, 16), Turto valdymo skyriaus vedėjas pažymoje, be to, paaiškino, kad gavus informaciją apie perdegusias ar nuteistųjų sudaužytas lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis, sanitariniuose mazguose nuteistųjų sudaužytos lemputės, išplėšti šviestuvai nedelsiant tvarkomi, keičiami naujais (b. l. 23–24). Dėl to teismas sprendžia, kad pareiškėjas galėjo informuoti Pravieniškių PN-AK darbuotojus apie netinkamą apšvietimą ar perdegusią elektros lemputę. Tokių duomenų, kad pareiškėjui apie tai informavus, atsakovės atstovas nesiėmė priemonių sutvarkyti netinkamą apšvietimą, byloje nėra. Teismo vertinimu, minėtą aplinkybę dėl apšvietimo tvarkymo patvirtina ir minėtas Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymas „Dėl švaros, tvarkos ir režimo reikalavimų užtikrinimo būklės tikrinimo komisijų sudarymo ir jų veiklos organizavimo“ (b. l. 44–46), iš kurio matyti, kad Pravieniškių PN-AK direktorius nurodė 1 punktu sudarytoms tikrinimo komisijoms ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atlikti patikrinimus, vertinant, be kita ko, nėra įstaigos materialaus turto sugadinimo ar apgadinimo atvejų, ar tvarkingos elektros komunikacijos (4.1.3, 4.1.5 papunkčiai), ir atsakingiems asmenims pagal esamas galimybes po kiekvieno patikrinimo imtis neatidėliotinų priemonių dėl gedimų, neatitikimų bei trūkumų šalinimo (4.4 papunktis). Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad tikrinimo komisija pagal minėtą įsakymą tikrino tvarką nuteistųjų gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose (b. l. 15). Medicininiame pažymėjime yra mediko išvada, kad pareiškėjas kreipėsi į medikus tik ūminių susirgimų atvejais, susirgimai nėra dėl netinkamų kalinimo sąlygų (b. l. 58), tad šis gydytojo įrašas neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjas kreipėsi į medikus dėl regėjimo pablogėjimo, galvos ar akių skausmo, kilusio dėl netinkamo apšvietimo, ir kad jam buvo nustatyti tokie sveikatos sutrikimai. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą dėl netinkamo apšvietimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kaliniai buvo priversti laukti eilėse prie prausyklų ir tualetų (b. l. 1).

Patalpų aprūpinimo normų 7.4 papunktis numato, kad prausykla, tualetas aprūpinami praustuve (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), 7.6 papunktis numato, kad prausykla, tualetas aprūpinami klozetu (kuris gali būti ir tupiamas) arba pisuaru (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų). Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.7 papunktis nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui). Pagal jų 6 punktą, kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti prausyklos, tualeto patalpas kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, šios patalpos gali būti įrengiamos dviem būriams. Kaip jau rašyta, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo 19-tame ir 16-tame būriuose (b. l. 13, 21, 23, 56). Iš bylos duomenų (b. l. 13, 23–24) nustatyta, kad ginčo laikotarpiu 19-to būrio sanitarinis mazgas buvo skirtas naudotis būtent šio būrio nuteistiesiems, 16-to būrio sanitarinis mazgas – taip pat būtent šio būrio nuteistiesiems, 19-to būrio sanitariniame mazge buvo 9 unitazai, 2 pisuarai, 12 praustuvių (buvo ir 1 kojų plautuvė, 5 dušo sieteliai); 16-to būrio sanitariniame mazge taip pat buvo 9 unitazai, 2 pisuarai, 12 praustuvių (buvo ir 1 kojų plautuvė, 5 dušo sieteliai), 19-to būrio gyvenamosiose patalpose buvo iš viso 37 miegamosios vietos, 16-to būrio – 36 miegamosios vietos. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad esant tokiam miegamųjų vietų skaičiui, 19-tame būryje sanitariniu mazgu galėjo naudotis maksimaliai 37 nuteistieji, 16-tame būryje – 36 nuteistieji (b. l. 15), ir patvirtino, kad gyvenamosiose patalpose buvo apgyvendinama ne daugiau nuteistųjų negu jose įrengta miegamųjų vietų (b. l. 13). Tad nuteistųjų būryje skaičius neviršijo to būrio gyvenamosiose patalpose įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus. Dėl to darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu 19-tame būryje buvo ne daugiau negu 37 nuteistieji, 16-tame būryje – ne daugiau negu 36 nuteistieji. Iš aptartų duomenų matyti, kad 19-tame būryje 4 asmenims teko 1 unitazas arba pisuaras (37 asmenys / 11 unitazų ir pisuarų) = 3,36 ? 4), 4 asmenims teko 1 praustuvė (37 asmenys / 12 praustuvių = 3,08 ? 4), 16-tame būryje 4 asmenims teko 1 unitazas arba pisuaras (36 asmenys / 11 unitazų ir pisuarų) = 3,26 ? 4), 3 asmenims teko 1 praustuvė (36 asmenys / 12 praustuvių = 3). Iš to daroma išvada, kad atsakovės atstovas nepažeidė Patalpų aprūpinimo normų 7.4 ir 7.6 papunkčių reikalavimų aprūpinti sanitarinį mazgą praustuve po 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, ir klozetais/unitazais arba pisuarais po 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų. Be to, pareiškėjas skunde teigė, kad kaliniai buvo priversti laukti eilėse prie prausyklų ir tualetų (b. l. 1), ir nenurodė, kad jis pats laukė tose eilėse. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (2017 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-949-822/2017 ir kt.) (šios nuostatos išimtis – kai kreipiamasi ginant viešąjį interesą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punktas)). Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Pareiškėjo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo įrengtos drabužių ir avalynės džiovyklos (b. l. 1).

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.9 papunktis nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, priskirtų paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiama patalpa – drabužių ir avalynės džiovykla (kiekvienam būriui). Jų 6 punktas numato, kad kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti minėtą patalpą kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, ši patalpa gali būti įrengiama dviem būriams. Higienos normos HN 134:2015 25.1 papunktis nustato, kad laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje turi būti įrengta, be kita ko, ir džiovinimo patalpa arba lyginimo-džiovinimo patalpa (zona). Jos 40 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 16) ir Turto valdymo skyriaus vedėjas pažymoje (b. l. 24) nurodė, kad 3-o sektoriaus 19-to ir 16-to būrių patalpose numatytose vietose įrengtos skalbimo ir džiovinimo mašinos, kur nuteistieji gali skalbti ir džiovintis asmeninius drabužius bei batus, džiovinimo vietos įrengtos ir būrių kiemeliuose po stacionariais stogeliais. Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių duomenų teisingumu. Todėl teismas sprendžia, kad nors ir nebuvo įrengta atskira patalpa drabužių ir avalynės džiovinimui, pareiškėjas turėjo galimybę drabužius, batus skalbti, plauti bei minėtus daiktus išsidžiovinti toje patalpoje, kur įrengtos skalbimo mašinos. Byloje nėra tokių duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl sunkumų džiovinant drabužius. Pareiškėjas turėjo ir galimybę pasidžiauti drabužius, avalynę lauke, džiovinimo vietoje po stogeliu. Be to, pareiškėjas tik deklaratyviai teigė, kad nebuvo įrengta drabužių ir avalynės džiovykla, tačiau niekaip nepaaiškino, kaip tuo buvo pažeistos jo paties teisės, nenurodė, kad dėl minėtos patalpos nebuvimo jis patyrė neturtinę žalą. Todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos, ir atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo įrengtas kambarys maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui) (b. l. 1).

Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) savo Antrosios bendrosios ataskaitos 47 punkte nurodė manantis, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (žr. Ištrauką iš Antrosios bendrosios ataskaitos, paskelbta 1992 m. Pataisos įstaigos (CPT/Inf (92)3-part2). ). Taigi, minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad tiek Europos kalėjimų taisyklės, tiek Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pozicija yra valstybėms narėms skirtos rekomendacijos dėl minimalių standartų, taikytinų laisvės atėmimo vietose. Valstybės raginamos remtis jais taikydamos savo įstatymus ir strategijas bei užtikrinti plačią jų sklaidą teisminėms institucijoms, įkalinimo įstaigų darbuotojams bei asmenims, kuriems atimta laisvė (žr., pvz., dėl Europos kalėjimų taisyklių Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimo byloje T. V. prieš Lietuvą (pareiškimo nr. 42615/06), 73 p.). Taigi, šie dokumentai iš esmės yra rekomendacinio pobūdžio, nėra teisiškai privalomi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-651-261/2017, 2017 m. vasario 21 d. administracinėje byloje Nr. A-552-261/2017 ir kitos). Todėl nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad pareiškėjas turėjo teisę kasdien pasivaikščioti 8 val. gryname ore. Pagal BVK nuostatas paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas (BVK 73 straipsnio 5 punktas), o lengvajai grupei priskirti nuteistieji – kasdien keturias valandas (BVK 74 straipsnio 5 punktas). Pareiškėjas skunde neginčija to, kad jam buvo suteikta teisė kasdien pasivaikščioti, kiek numato šios BVK nuostatos. Be to, pareiškėjas tik pateikė CPT išaiškinimą, tačiau neteigė, kad jis neturėjo teisės ne mažiau kaip 8 val. per dieną praleisti ne gyvenamojoje patalpoje. Atsakovės atstovo nurodytais duomenimis, pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, jo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko (b. l. 13). Šią atsakovės atstovo nurodytą aplinkybę, teismo vertinimu, patvirtina nuteistųjų dienotvarkės (b. l. 32–36). Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Pareiškėjo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškino, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas buvimui lauke; buvimo lauke vietos turėtų būti pakankamai erdvios ir kur įmanoma turėtų būti pavėsinės; Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad vidutinis asmeninis pasivaikščiojimui skirtas plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis kaip 8 kv. m ploto (b. l. 1).

Kaip jau rašyta, CPT pozicija iš esmės yra rekomendacinio pobūdžio, nėra teisiškai privaloma (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-651-261/2017, 2017 m. vasario 21 d. administracinėje byloje Nr. A-552-261/2017 ir kitas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei kitų su tuo susijusių klausimų (pvz., ieškinio senaties, konkrečių ploto normų kamerų tipo (ar palatos) patalpoms ar kitų konkrečių reikalavimų kamerų įrengimui, ginčų dėl žalos atlyginimo nacionaliniuose teismuose nagrinėjimo tvarkos ir pan.), o pats Europos Žmogaus Teisių Teismas suteikia nacionalinėms valstybėms nuožiūros laisvę nustatyti, kokių priemonių ketinama imtis norint užtikrinti efektyvų naudojimąsi konkrečia teise ar laisve ir tai lemia inter alia nacionalinės teisės vertinimą ir taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2649-624/2018, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3627-502/2017); pati Konvencija nenumato nei konkrečių ploto normų kamerų tipo (ar palatos) patalpoms ar kitų konkrečių reikalavimų kamerų įrengimui, nei ginčų dėl žalos atlyginimo nacionaliniuose teismuose nagrinėjimo tvarkos. Tai numato tik kiekvienos valstybės narės, Konvencijos dalyvės nacionalinės teisės aktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-850-261/2017). Todėl nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl pasivaikščiojimo vietos dydžio (ploto), vadovaujasi nacionaline teise. Bylos duomenimis, 19-to ir 16-to būrių pasivaikščiojimo kiemo plotas yra 856 kv. m (b. l. 16, 24). Pažymėtina, kad nei BVK, nei 2003 m. Vidaus tvarkos taisyklės, nei 2020 m. Vidaus tvarkos taisyklės, nei Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei kiti nacionaliniai teisės aktai nenustato pasivaikščiojimo kiemo ploto. Nacionaliniai teisės aktai taip pat nenustato reikalavimo įrengti pavėsines pasivaikščiojimo kieme. Pareiškėjas nesiskundė, kad jis neturėjo galimybės pasivaikščioti dėl nepakankamo kiemo ploto. Kaip jau rašyta, pareiškėjas neginčijo to, kad turėjo teisę kasdien pasivaikščioti pagal BVK 73 straipsnio 5 punkto, 74 straipsnio 5 punkto, 103 straipsnio 1 dalies nuostatas. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus, ir atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo skundo argumentus.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad patalpose buvo gausu parazitų – blakių, tarakonų, dėl blakių įkandimų naktimis jis negalėjo normaliai miegoti, niežėdavo įkandimų vietas, sanitariniuose mazguose taip pat buvo gausu parazitų (b. l. 3); teigė, kad buvo daroma dezinfekcija nuo blakių, tačiau ji nepadėdavo, blakės pasidarydavo dar aršesnės (b. l. 1).

Higienos normos HN 134:2015 20 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 15), rašte „Dėl papildomų duomenų teikimo“ (b. l. 57), ir jų prieduose – pažymose (b. l. 23, 59) nurodytais duomenimis, 2016 m. lapkričio 23 d. Pravieniškių PN-AK buvo sudariusi sutartį su uždarąja akcine bendrove „Utenos deratizacija“ (toliau – ir UAB „Utenos deratizacija“, ir Bendrovė), po to 2020 m. kovo 9 d. sudarė sutartį su ta pačia Bendrove, pagal šias sutartis pataisos įstaigoje teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Atsakovės atstovo, Turto valdymo skyriaus vedėjo paaiškinimu, apie pastebėtus kenkėjus informuojama Bendrovė, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų); patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas (b. l. 15, 23, 57, 59). Šias aplinkybes, kad su UAB „Utenos deratizacija“ buvo sudarytos kenkėjų naikinimo sutartys ir pagal jas ginčo laikotarpiu buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos, teismo vertinimu, patvirtina 2016 m. lapkričio 23 d. Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 76-203 (jos kopija), sudaryta Pravieniškių PN-AK su UAB „Utenos deratizacija“ (b. l. 28–31), 2020 m. kovo 9 d. Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 76-41 (jos kopija) (b. l. 60–66), sudaryta Pravieniškių PN-AK su ta pačia Bendrove, atliktų darbų aktų kopijos (b. l. 25–26). Pagal minėtos 2016 m. lapkričio 23 d. sutarties Nr. 76-203 1.1, 3.2.1–3.2.4 papunkčius, 2020 m. kovo 9 d. sutarties Nr. 76-41 1.1 papunktį UAB „Utenos deratizacija“ įsipareigojo atlikti kenkėjų (įskaitant ir blakes, tarakonus) monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugas du kartus per mėnesį ir pagal poreikį (b. l. 28, 60). Iš atliktų darbų aktų kopijų matyti, kad UAB „Utenos deratizacija“ 2019 m. vasario 18 d. (t. y. ginčo laikotarpiu) atliko kenkėjų populiacijos kontrolės ir naikinimo paslaugas 3-ame sektoriuje, 19-tame būryje (kuriame tuo laikotarpiu buvo pareiškėjas) (b. l. 26, 56), 2019 m. kovo 25 d. (t. y. ginčo laikotarpiu) atliko kenkėjų populiacijos kontrolės ir naikinimo darbus 3-ame sektoriuje (b. l. 25). Nuo minėtos 2016 m. lapkričio 23 d. sutarties Nr. 76-203 galiojimo pabaigos iki 2020 m. kovo 9 d. sutarties Nr. 76-41 įsigaliojimo Pravieniškių PN-AK įvykdė įstatymu numatytas viešųjų pirkimų procedūras ir atliko kenkėjų naikinimo paslaugas (b. l. 57, 59). Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Pravieniškių PN-AK yra skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų monitoringui ir naikinimui. Atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 16), jo priede – pažymoje (b. l. 24) nurodytais duomenimis, apie pastebėtus kenkėjus nuteistieji privalo pranešti savo būrio resocializacijos specialistui, gauta informacija perduodama UAB „Utenos deratizacija“, patalpose atliekamas kenkėjų naikinimas. Byloje nėra tokių duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į minėtą specialistą, į administraciją dėl kenkėjų buvimo, o šie į tai nereagavo ir neiškvietė kenkėjus naikinančios UAB „Utenos deratizacija“. Byloje nėra duomenų apie tokius pareiškėjo kreipimusis, skundus, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas nemanė, kad jo teisės pažeidžiamos. Medicininiame pažymėjime yra mediko išvada, kad pareiškėjas kreipėsi į medikus tik ūminių susirgimų atvejais, susirgimai nėra dėl netinkamų kalinimo sąlygų (b. l. 58), tad šis gydytojo įrašas neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjas kreipėsi į medikus dėl niežulio ar kito sveikatos sutrikimo, kilusio dėl blakių įkandimo, ir kad jam buvo nustatytas toks sveikatos sutrikimas. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl kenkėjų buvimo yra nepagrįsti, todėl juos atmeta.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo gesinimo priemonių, priešgaisrinės sistemos bei avarinio išėjimo, teko nuolat gyventi apimtam baimės, išgyvenimų ir streso (b. l. 2).

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Pravieniškių PN-AK yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais, pirminės gaisro gesinimo priemonės yra laikomos kontrolės ir praleidimo punktuose bei direktoriaus budinčiojo padėjėjo kabinete. Įstaigoje yra sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti. Taip pat paaiškino, kad sudarytos gaisrinės instrukcijos, kurios suderintos su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės inspekcijos pareigūnais, ir iškabintos kiekviename būryje (b. l. 16). Tai yra nurodyta ir atsiliepimo priede – Turto valdymo skyriaus vedėjo pažymoje (b. l. 24). Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad pareiškėjo saugumu (dėl galimai kilsiančio gaisro pasekmių) buvo tinkamai pasirūpinta. Atsakovės atstovo nurodytais duomenimis (b. l. 16, 24), ginčo laikotarpiu pareiškėjo gyvenamosiose patalpose gaisras nebuvo kilęs. Pareiškėjas nors ir teigė, kad jis bijojo, patyrė išgyvenimus ir stresą (b. l. 2), tačiau taip pat nenurodė, kad ginčo laikotarpiu 3-ame sektoriuje buvo kilęs gaisras, kurio metu jo saugumui buvo kilusi grėsmė, ir kad jam buvo kilęs poreikis pasinaudoti tam tikromis priešgaisrinėmis priemonėmis, tačiau to padaryti jis negalėjo dėl minėtų priemonių buvimo ar nebuvimo. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės, ir atmeta šį pareiškėjo skundo argumentą kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitariniuose mazguose buvo labai slidžios grindys (b. l. 3).

Higienos normos HN 134:2015 18 punktas nustato, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Tad ši teisės norma nenustato reikalavimo tiekti karštą vandenį ir į prausyklą. Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad pastate, kur bausmę atlieka pareiškėjas, įrengti trys elektriniai vandens šildytuvai, karšto vandens tiekimas į dušus nenutrūkstamas (b. l. 16). Tokie pat duomenys nurodyti ir Turto valdymo skyriaus vedėjo pažymoje (b. l. 24). Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo atsiliepime, pažymoje nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad karštas vanduo buvo tiekiamas į dušo patalpą, kaip numato Higienos normos HN 134:2015 18 punktas. Pareiškėjas ir nesiskundė tuo, kad karšto vandens nebuvo duše. Atsižvelgiant į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 18 punktas nenustato pataisos namų administracijai pareigos tiekti karštą vandenį į prausyklos patalpas, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus dėl to, kad į prausyklą nebuvo tiekiamas karštas vanduo. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 19-tas būrys buvo apgyvendintas laisvalaikio centro pastate, kuris nepritaikytas nuteistųjų kalinimui, tai bendros paskirties pastatas (b. l. 3).