- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-10
- Bylos Nr.
- 2S-1568-603/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27642-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- T. K.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- O. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) T. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo O. V. (O. V.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. K. pateikė ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, prašydamas priteisti iš atsakovės 5 881,46 Eur žalos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė pateikė prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-31410-20 pabaigos. Nurodė, kad kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo įtardama sukčiavimą dėl šioje civilinėje byloje nagrinėjamo eismo įvykio. Atsakovės teigimu, tik pasibaigus ikiteisminiam tyrimui turės galimybę pateikti bylai reikšmingus duomenis, kurie, dėl šiuo metu tebevykstančio ikiteisminio tyrimo yra neviešinami.
Atsiliepimas
3. Ieškovas T. K. atsiliepime su atsakovės prašymu sustabdyti civilinę bylą nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad atsakovė nepagrindė, kaip konkrečiai vykstantis ikiteisminis tyrimas susijęs su šia civiline byla, kokios ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės bus reikšmingos ir kodėl jų negalima nustatyti šioje civilinėje byloje, ar bylos sustabdymas yra pateisinamas proceso trukmės atžvilgiu. Ieškovo teigimu, atsakovė tokiu prašymu siekia vilkinti procesą, o jos nurodomos faktinės aplinkybės yra subjektyvaus požiūrio ir grįstos vien spėjimais bei prielaidomis. Pažymėjo, kad atsakovė taip pat nenurodė jokių duomenų apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu bus atlikti tam tikri procesiniai veiksmai ar gauti įrodymai, kurių neįmanoma surinkti nagrinėjamoje civilinėje byloje.
4. Atsakovė pateiktuose paaiškinimuose nurodė, jog nagrinėjamoje bylos sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo laikosi pozicijos, kad 2020 m. gegužės 8 d. deklaruotame eismo įvykyje dalyvavę automobiliai buvo sugadinti ne ieškovo ir trečiojo asmens, bet kitomis aplinkybėmis. Pažymėjo, kad jos ir ADB „Gjensidige“ inicijuotame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-31410-20 siekiama išsiaiškinti su eismo įvykiu susijusias aplinkybes. Atsakovės teigimu, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimas bei jame surinkti įrodymai ir priimtas procesinis sprendimas bus reikšmingas ir šioje byloje, kadangi būtent nuo surinktų duomenų priklausys atsakovės pozicijos dėl atsisakymo sumokėti ieškovui draudimo išmoką pagrįstumas. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu bus vykdomos apklausos, atliekamos eismo įvykio/trasologinės ekspertizės, todėl tapačių veiksmų šioje civilinėje byloje atlikimas pažeistų proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus. Be to, nagrinėjamoje civilinėje byloje vykdomų apklausų metu siekdama nepakenkti ikiteisminiam tyrimui, negalėtų užduoti visų reikšmingų klausimų ir pateikti kitų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų duomenų šiems esant nevieša ikiteisminio tyrimo medžiaga.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ prašymą tenkino ir sustabdė civilinę bylą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-31410-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.
6. Teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika ir nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, priimti procesiniai sprendimai gali būti rašytiniais įrodymais civilinėje byloje, todėl atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo atlikimas gali būti pagrindu sustabdyti civilinę bylą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 164 straipsnio 4 punktą. Pažymėjo, jog spręsdamas, ar byla stabdytina, teismas turi išsiaiškinti, ar tai yra pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, o toks sprendimas turi būti aiškiai ir pagrįstai motyvuotas, kad atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus, tai yra būtų pateisinama proceso trukmės, jo intensyvumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2009).
7. Įvertinęs atsakovės argumentus, pateiktus įrodymus teismas sprendė, jog egzistuoja objektyvios aplinkybės, kliudančios bylą nagrinėti iš esmės, todėl taikytinas CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtintas fakultatyvusis sustabdymo pagrindas ir civilinė byla stabdytina dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-31410-20, pradėto dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule, pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą ir dėl pasikėsinimo apgaule įgyti svetimą turtą. Tokią išvadą padarė remdamasis argumentu, jog ikiteisminį tyrimą baigus kaltinamuoju aktu ir perdavus bylą teismui, baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės neabejotinai turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje. Teismas taip pat įvertino ikiteisminio tyrimo stadiją, pažymėdamas, kad ikiteisminis tyrimas jau nebėra pradinėje stadijoje ir surinkta pakankamai duomenų, aplinkybę, jog civilinėje byloje iš naujo nustatinėti tas pačias aplinkybes ir atlikti veiksmus, kurie yra/bus atliekami ikiteisminiame tyrime būtų neekonomiška.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Apeliantas (ieškovas) T. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartį. Nurodo tokius nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentus:
8.1. Sustabdydamas civilinę bylą CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtintu fakultatyvaus civilinės bylos sustabdymo pagrindu teismas nukrypo nuo teismų praktikos, kurioje išaiškinta, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vieno iš asmenų, dalyvaujančių civiliniame procese, nėra pakankamas pagrindas sustabdyti civilinę bylą.
8.2. Nurodydamas argumentus teismas rėmėsi prielaidomis, kadangi byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys ikiteisminio tyrimo eigą bei jo metu atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus, neišreikalauti duomenys apie tyrimo atlikimo eigą, surinktus duomenis, atliktus bei planuojamus atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ir kt. Atkreipė dėmesį į tai, kad nors ikiteisminis tyrimas vyksta 5 mėnesius, tačiau iki atskirojo skundo pateikimo nėra pareikšti įtarimai, nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Nurodė, jog 2021 m. balandžio 1 d. teismo posėdžio metu ir trečiasis asmuo patvirtino, kad jam nėra pareikšti įtarimai, nebuvo atlikta jo apklausa arba kiti su juo susiję ikiteisminio tyrimo veiksmai. Pažymi, jog tokios aplinkybės paneigia teismo prielaidą apie pažengusį ikiteisminio tyrimo procesą bei surinktus pakankamus duomenis.
8.3. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas neįvertino, kokios konkrečiai ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės turės įrodomąją reikšmę stabdomoje civilinėje byloje, taip pat kodėl jų negalima nustatyti civilinio proceso tvarka. Skundžiamoje nutartyje neįvertinta, jog konkretūs procesiniai veiksmai (ekspertizės atlikimas, specialisto išvados) gali būti operatyviau atlikti ir įvertinti civilinio proceso tvarka nagrinėjamoje byloje, juolab kad teismui buvo pateikti tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro, tiek eksperto V. M. sutikimai atlikti ekspertizę, nurodyti jos atlikimo terminai bei pateiktas prašymas skirti ekspertizę. Teismas taip pat nenurodė, kokie konkretūs ikiteisminio tyrimo metu atliekami procesiniai veiksmai ar gaunami įrodymai bus atlikti ar gauti, kurių neįmanoma ar netikslinga rinkti civilinėje byloje, neatsižvelgė į tai, jog CPK 164 straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu civilinė byla gali būti stabdoma tik išimtiniais atvejais, o ikiteisminiame tyrime tiriamos ir nustatomos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės ir civilinei bylai, gali būti nustatomos civilinio proceso tvarka. Teismas taip pat nepagrindė, kaip vykstantis ikiteisminis tyrimas susijęs su civiline byla, ar tarp jų yra prejudicinis ryšys, neįvertino, jog prejudicinę galią galėtų turėti tik galutinis teismo sprendimas arba nuosprendis, o ne ikiteisminio tyrimo institucijų procesiniai dokumentai ar atskiri veiksmai. Skundžiamoje nutartyje neįvertinta ir aplinkybė, kad atsakovė prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą grindė išimtinai subjektyviu suvokimu, jog eismo įvykis galimai imituotas, nepateikdama teiginius pagrindžiančių objektyvių duomenų, siekdama pateisinti delsimą sumokėti draudimo išmoką.
8.4. Teismas taip pat nenurodė, kokios aplinkybės trukdo teisingai išspręsti kilusį ginčą civilinėje byloje. Atsakovei civilinėje byloje siekiant pagrįsti savo atsikirtimus sudarytos visos sąlygos rinkti ir pateikti įrodymus. Be to, atsakovė civilinės bylos sustabdymu siekia perkelti ikiteisminio tyrimo institucijai įrodinėjimo pareigą, kadangi prašymas sustabdyti civilinę bylą grindžiamas aplinkybe, jog ikiteisminiame tyrime nustatytos aplinkybės patvirtintų arba paneigtų ieškinyje nurodomus argumentus.
Atsiliepimas
9. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius pagrindinius nesutikimo argumentus:
9.1.Teismas turi diskrecijos teisę sustabdyti bylą CPK 164 straipsnio 4 dalies pagrindu konstatavęs civilinio ieškinio klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes. Byloje ginčas kyla dėl atsakovės atsisakytos išmokėti draudimo išmokos, atsakovė atsisakymą grindžia išvados, jog ieškovo ir trečiojo asmens deklaruotame eismo įvykyje dalyvavę transporto priemonės buvo sugadintos ne juos vairavusių asmenų natūraliai susiklosčiusiomis eismo įvykio aplinkybėmis, dėl ko draudikas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ikiteisminis tyrimas neabejotinai susijęs su eismo įvykiu, iš kurio ieškovas kildina reikalavimą civilinėje byloje, todėl ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai ir jų pagrindu priimtas procesinis sprendimas neabejotinai bus reikšmingi sprendžiant ieškovo reikalavimus, o tokių pačių įrodymų rinkimas būtų neekonomiškas ir netikslingas.
9.2. Atsakovė negali teismui atskleisti visų bylai reikšmingų ikiteisminio tyrimo įstaigai pateiktų duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, todėl civilinės bylos nesustabdžius būtų pažeista atsakovės teisė į veiksmingą teisminę gynybą. Nurodo, jog nepakenkdama ikiteisminiam tyrimui gali atskleisti tik tai, jog apie įtarimus pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalis, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį dėl 6 nusikalstamų veikų epizodų, tarp jų ir dėl pasikėsinimo apgaule gauti draudimo išmoką už 2020 m. gegužės 8 d. inscenizuotą eismo įvykį pranešta trečiajam asmeniui. Ieškovui dėl 2 nusikalstamų epizodų apie įtarimus pagal nurodytus BK straipsnius planuojama pranešti 2021 m. balandžio 29 d.
9.3. Ikiteisminio tyrimo baigtis nagrinėjamu atveju reikšminga civilinės bylos nagrinėjimui. Nutraukus ikiteisminį tyrimą draudikas galimai neturės pagrindo teisminiam nagrinėjimui ir patenkins ieškovo reikalavimą, o kitu atveju teismas, įvertinęs reikšmingas aplinkybes, priims sprendimą civilinėje byloje.
9.4. Apeliantas nepagrįstai remiasi argumentu, jog civilinės bylos sustabdymas pažeidžia jo teises į greitą bylos išnagrinėjimą. Prioritetas civilinę bylą nagrinėjant teisme turėtų būti teikiamas ne civilinės bylos išnagrinėjimo greičiui, o teisingam ir teisėtam teismo sprendimui. Be to, byloje esantys įrodymai yra pakankami teigti, kad eismo įvykis įvyko ne ieškovo ir trečiojo asmens nurodytomis aplinkybėmis, o ieškovas gina ne savo pažeistas teises, tačiau siekia gauti jam nepriklausančią draudimo išmoką ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Ieškovo nurodoma patiriama žala dėl ilgesnio bylos išnagrinėjimo bus kompensuojama procesinėmis palūkanomis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
11. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas CPK 164 straipsnio 4 dalies pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
13. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.
14. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, vadovaudamas CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtintu fakultatyvaus civilinės bylos sustabdymo pagrindu, sustabdė nagrinėjamą bylą dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo. CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtinta teismo teisė sustabdyti bylą kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais, įrodinėdamas, jog atsakovės prašymas tenkintas remiantis prielaidomis, turint tik abstrakčius duomenis apie ikiteisminį tyrimą, neįvertinta, kokios ikiteisminiame tyrime nustatytos aplinkybės turės reikšmės nagrinėjant civilinę bylą bei nemotyvuota, dėl kokių priežasčių civilinės bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių nėra galimybės nustatyti ar reikiamų įrodymų surinkti civiliniame procese. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria apelianto argumentams.
16. Nors kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais vykstantis ikiteisminis tyrimas gali būti pakankamas pagrindas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytu fakultatyviuoju civilinės bylos sustabdymo pagrindus, tačiau sprendimas dėl veiksmų byloje sustabdymo turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008; 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019, 46 punktas).
17. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teismo teisės stabdyti civilinę bylą dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtintu pagrindu, yra išaiškinęs, jog vien tik ta aplinkybė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vieno iš asmenų, esančių dalyvaujančiu asmeniu civilinėje byloje, nėra pakankamas pagrindas sustabdyti civilinę bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktą informaciją apie ikiteisminį tyrimą, dėl kurio ir buvo sustabdyta civilinė byla, pažymi, jog informacija yra abstraktaus pobūdžio. Iš byloje pateikto pranešimo matyti, jog atsakovė 2020 m. lapkričio 5 d. pranešimu kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo įtariant sukčiavimą, nurodydama eismo įvykio aplinkybes, kai tuo tarpu iš atsakovės susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, jog skundžiamos nutarties priėmimo dieną ieškovui įtarimai ikiteisminiame tyrime nebuvo pareikšti, tyrėja nurodė tik apie planuojamą 2021 m. balandžio 29 d. pranešti ieškovui įtarimą pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalis, 22 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamų veikų epizodų, tarp jų ir dėl pasikėsinimo apgaule gauti draudimo išmoką už galimai 2020 m. gegužės 8 d. inscenizuotą eismo įvykį). Taigi, viena vertus, įtarimas ieškovui tik planuojamas pareikšti, kita vertus, kaip jau buvo nurodyta kasacinio teismo praktikoje, vien tik įtarimo pareiškimas ieškovui nelaikytinas pakankamu pagrindu stabdyti civilinę bylą.
18. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teisme nagrinėjama civilinė byla dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo gali būti stabdoma CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytu fakultatyviuoju pagrindu tik išimtiniais atvejais, įsitikinus, jog bylą stabdyti būtina, nes teismas, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys procesinių veiksmų negali atlikti ar visiškai neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje. Civilinė byla dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo negali būti stabdoma, t. y. negali būti konstatuojamas būtinumas ją stabdyti, jeigu ikiteisminiame tyrime tiriamos ir nustatomos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės ir civilinei bylai, gali būti nustatomos civilinio proceso tvarka. Bet kuriuo atveju teismas, pripažindamas būtinumą stabdyti civilinę bylą dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo, turi nurodyti, kokios konkrečiai ikiteisminio tyrimo metu nustatytinos aplinkybės turės įrodomąją reikšmę stabdomoje civilinėje byloje, taip pat kodėl jų negalima nustatyti civilinio proceso tvarka, taikant civilinio proceso nustatytas priemones. Jeigu dėl tokių ikiteisminiame tyrime nustatytinų aplinkybių bent dalies civilinės bylos nagrinėjimui reikšmingų įrodymų nėra galimybės gauti civilinio proceso tvarka, tai sudaro pagrindą sustabdyti civilinę bylą iki bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020).
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis (tarp jų ir susijusius su ikiteisminiu tyrimu), šalių paaiškinimus bei skundžiamoje nutartyje nurodytus argumentus konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pripažino esant būtinumą sustabdyti civilinę bylą dėl ikiteisminio tyrimo formaliai nurodęs, kad egzistuoja objektyvios aplinkybės, kliudančios nagrinėti civilinę bylą, o ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės turės įtakos šios bylos nagrinėjimui. Apeliacinio teismo vertinimu, toks nagrinėjamos bylos sustabdymo būtinumo motyvavimas neatitinka aukščiau aptartos kasacinio teismo praktikos. Kaip teisingai nurodė apeliantas, teismas motyvuotai nepagrindė, dėl kokių konkrečių veiksmų atlikimo ir įrodymų gavimo bylos nagrinėjimas yra sustabdytas, taip pat, kodėl šių įrodymų negalima gauti civilinio proceso tvarka. Pažymėtina ir tai, jog tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovė, remdamasi abstraktaus pobūdžio teiginiais apie ikiteisminio tyrimo reikšmę nagrinėjamai civilinei bylai, ir nurodydama, jog detalesnių duomenų dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo atskleisti negali tikslu nepakenkti vykstančiam ikiteisminiam tyrimui.
20. Iš ieškinio argumentų matyti, jog ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad atsakovė nepagrįstai neišmokėjo patirtos žalos įvykus eismo įvykiui. Atsakovė, prašydama sustabdyti civilinę bylą, nenurodė konkrečių aplinkybių, trukdančių teisingai išspręsti šalių ginčą šioje civilinėje byloje pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, nepaaiškino, kodėl negalima civilinio proceso normų pagalba rinkti įrodymų bei nustatinėti eismo įvykio aplinkybes. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2021 m. kovo 29 d. ieškovas pateikė prašymą dėl ekspertizės atlikimo, nurodyti ekspertai, pateikti jų sutikimai bei ekspertizės atlikimo trukmė, kuri, kaip matyti iš sutikimų, yra gerokai trumpesnė nei atliekamas ikiteisminis tyrimas, apie kurio pabaigą byloje nėra duomenų. Taigi, nesant svarių argumentų dėl aplinkybių, kurios gali būti nustatytos tik atliekant ikiteisminį tyrimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įrodymų rinkimas ir atsakovės nurodomi tikslai galėtų būti pasiekti ir civilinėje byloje pagal civilinį procesą reglamentuojančias teisės normas. Pažymėtina ir tai, jog atsakovės pozicija, kad ikiteisminiame tyrime nustatytos aplinkybės patvirtintų ar paneigtų atsakovės įtarimus dėl eismo įvykio aplinkybių, leidžia spręsti, jog sustabdžius civilinės bylos nagrinėjimą, siekiama perkelti ikiteisminio tyrimo institucijai atsakovės įrodinėjimo pareigą civilinėje byloje.
21. Kita vertus, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Taigi formaliais pagrindais ir nenustačius objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti kilusį ginčą civilinės bylos sustabdymu neišvengiamai užtęsiamas teisminis procesas.
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat vertina, jog skundžiamoje nutartyje nepagrįstai remiamasi ir argumentais, kad įrodymų rinkimas ir iš naujo tų pačių aplinkybių nustatinėjimas ir veiksmų atlikimas, kuris yra (bus) atliekamas ikiteisminiame tyrime, nustatinėjimas civilinėje byloje nesuderinamas su ekonomiškumo principu. Pažymėtina, kad viena vertus, nesant tikslių duomenų apie ikiteisminiame tyrime atliekamus veiksmus, negalima teigti, jog ir civiliniame procese bus nustatomos tos pačios aplinkybės ar atliekami tapatūs veiksmai. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodė apeliantas, teismas nepagrindė, ar tarp vykstančio ikiteisminis tyrimo ir nagrinėjamos civilinės bylos yra prejudicinis ryšys. Pažymėtina ir tai, jog priešingai nei nurodė apylinkės teismas, iš pateiktų atsakovės abstrakčių duomenų apie ikiteisminį tyrimą negalima daryti išvados, jog ikiteisminis tyrimas yra pažengęs ar surinkta jame pakankamai duomenų ir civilinio proceso tęstinumas pažeis ekonomiškumo principą, o civilinės bylos sustabdymas dėl ikiteisminio tyrimo, kurio pabaiga nėra aiški, pateisinamas.
23. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad nei atsakovė, nei apylinkės teismas nepagrindė bylos sustabdymo dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo sustabdymo pagrindo egzistavimo ir tikslingumo, t. y. kad nesustabdžius bylos, nėra galimybės tinkamai ją išnagrinėti ir kad bylos sustabdymas nevilkins jos nagrinėjimo.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas bylos nagrinėjimą, netinkamai aiškino ir taikė CPK įtvirtintus fakultatyvius bylos sustabdymo pagrindus, nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos. Taip pat vertintina, kad nagrinėjamoje byloje civilinės bylos sustabdymas CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu neatitinka teisinio apibrėžtumo reikalavimų, neužtikrina civilinio proceso operatyvumo principo (CPK 22 straipsnis, 7 straipsnis, 72 straipsnis). Todėl skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis naikinama ir atsakovės prašymas dėl bylos sustabdymo išsprendžiamas iš esmės, atsisakant jį tenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o civilinė byla perduodama toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
tenkinti apelianto (ieškovo) T. K. atskirąjį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ prašymo sustabdyti civilinę bylą iki ikiteisminio tyrimo pabaigos netenkinti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.