- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-08-08
- Bylos Nr.
- 1-2877-311/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33508-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- D. Ž.
- Advokatai
- Angelė Fominienė
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Ž., gimęs 1973-10-19 Šilutės raj., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB “Keliūta” šaltkalviu, faktinė gyvenamoji vieta Darbininkų g. 7, Garliava, Kauno raj., deklaruota gyvenamoji vieta Mechanizacijos g. 22, Klaipėda, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) BK 281 straipsnio 7 dalyje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Ž. R. 2018-07-14 apie 11.50 val. Kauno raj., kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 126 punktų reikalavimus tuo, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta virš 1,5 promilės alkoholio koncentracija, o konkrečiai – nustatyta mažiausia koncentracija kraujyje - 2,54 promilės etilo alkoholio, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Pontiac Vibe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė reikiamo atstumo, dėl to atsitrenkė į priekyje jo Kauno link važiavusio ir stabdžiusio automobilio „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo M. D., galinę dalį, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Kaltinamasis D. Ž. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018-07-14 buvo Prienų raj., (duomenys neskelbtini), kur su draugais gėrė degtinę. Po to jam reikėjo važiuoti į Vilnių. Žinojo, kad vairuoti neblaiviam negalima, skubaus įvykio nebuvo, tiesiog žmonai reikėjo automobilio. Nieko kito nebuvo, kas galėtu nuvežti automobilį. Nutarė rizikuoti ir važiuoti. Apie 11.40 val. išvažiavo. Vairavo nuosavą automobilį “Pontiac Vibe”. Jau įvažiavus į Kauno rajoną, priekyje važiavęs automobilis “Volvo” staigokai stabdė, jis taip pat stabdė, tačiau atstumo sustoti nepakako, atsitrenkė į “Volvo” galinę dalį. Smūgis nebuvo stiprus, sužeistų žmonių nebuvo. Savo kaltę pripažino, norėjo atlyginti nuostolius. Buvo iškviesti policininkai, kurie nustatė, kad jis neblaivus
Automobilis įregistruotas jo vardu. Jis dirba, tačiau uždarbis yra minimumas. Augina vaiką 15 metų. Žmona taip pat dirba, taip pat uždirba minimumą. Automobilis reikalingas jam į darbą važiuoti ir su juo žmona paštą vežioja. Automobilis yra nuomojamas paštui.
Kadangi kaltinamasis D. Ž. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, 291 straipsniu.
Liudytojas M. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-07-14 apie 11.50 val. (duomenys neskelbtini) vairavo nuosavą automobilį VOLVO XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo techniškai tvarkingas, vairavo blaivus. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) į Kauną. Jau įvažiavus į Kauno raj. ribas įvyko eismo įvykis. Judėdamas apie 70 km/h greičiu truputį pristabdė, nes stabdė priekyje važiavęs automobilis. Tuo metu staiga pajuto stiprų smūgį į judančio automobilio galinę dalį. Sustojo dešinėje kelio pusėje. Atsitrenkė paskui važiavęs automobilis PONTIAC VIBE, valst. (duomenys neskelbtini) vairuojamas vyro. Važiavo vienas. Pradėjus bendrauti su vairuotoju, jis savo kaltę pripažino, norėjo atlyginti žalą. Kilo įtarimas, kad gali būti neblaivus: kalbėjo nerišliai, jautėsi alkoholio kvapas. Paklausus, ar gėrė, linktelėjo galvą. Pranešė apie įvykį policijai. Atvykę pareigūnai patikrino abiejų blaivumą, užregistravo eismo įvykį. PONTIAC vairuotojas įpūtė 2,35 promiles. Įvykio metu sužeistų žmonių nebuvo. Dėl automobilio sugadinimo kreipėsi į kaltininko draudimo kompaniją ERGO. Žalos dydis skaičiuojamas. Įvykio metu važiavimo sąlygos buvo normalios, kelio danga šlapia (b.l. 42).
Iš Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio Edvardo Kazlausko tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018-07-14 apie 11.55 val. gavęs iš VPK budėtojo nurodymą nuvykti į eismo įvykio vietą ties (duomenys neskelbtini) kur kaltininkas gali būti neblaivus, nuvyko į kelio (duomenys neskelbtini) kilometrą. Rado stovinčius apgadintus automobilius „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Pontiac Vibe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pastarojo vairuotojas D. Ž. paaiškino, kad jis atsitrenkė į priekyje važiavusį ir stabdžiusį automobilį „Volvo“, pripažino, kad iš ryto vartojo alkoholį. Alkoholio matuokliu D. Ž. nustatė 2,35 promilių girtumą, po to jį pristatė į LSMUL Kauno klinikas kraujo tyrimui atlikti (b.l. 10).
Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2018-07-14 buvo apžiūrėta įvykio vieta Kauno r., Kelias (duomenys neskelbtini) km, kur buvo sulaikytas D. Ž., vairuojantis automobilį ir atsitrenkęs į kitą automobilį (b.l. 11-18).
Iš 2018-07-14 transporto priemonės perdavimo-priėmimo akto Nr. 158 matyti, kad automobilis “Pontiac Vibe” , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti UAB “(duomenys neskelbtini)” (b.l. 22,23).
Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2018-07-14 12.02 val. D. Ž. konstatuotas 2,35 promilių girtumas (b.l. 34).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 6934/2018(01) matyti, kad D. Ž. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija - 2,54 promilės etilo alkoholio (b.l. 38).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo D. Ž. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį
Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis D. Ž. 2018-07-14 apie 11:50 val., vairuodamas jam priklausantį automobilį “Pontiac Vibe” ir važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini) kilometre sukėlė eismo įvykį, t.y. atsitrenkė į priekyje jo ta pačia eismo juosta važiavusį kitą automobilį. Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams ir kilus įtarimui, kad D. Ž. neblaivus, jis buvo patikrintas alkotesteriu ir buvo nustatyta, kad jis neblaivus, t.y. nustayta 2,35 % (promilės) girtumas. Vėliau D. Ž. buvo nuvežtas į medicinos įstaigą, kur buvo nustatyta jo kraujyje daugiau nei 1,5 promilės alkoholio koncentracija, o konkrečiai - kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija -2,54 ‰ (promilės) etilo alkoholio.
Kad vairavo automobilį, prieš tai vartojęs alkoholinių gėrimų, pripažino ir pats D. Ž..
Dėl bausmės
Kaltinamasis D. Ž. kaltas ir baustinas.
Kaltinamojo D. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu visiškai prisipažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis D. Ž. kaltu visiškai prisipažino, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas (b.l. 52), baustas administracine tvarka, nuobaudos galiojančios (b.l. 53-55), dirba UAB „Keliūta“, VšĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro garliavos Roko Šliūpo poliklinikos psichikos sveikatos priežiūros skyriuje, respublikinės priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas (b.l. 50,51).
Visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, rodo, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant BK 281 straipsnio 7 dalyje sankcijose numatytą bausmę–baudą. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį–D. Ž. padarė nusikalstamą veiką, susijusią su transporto eismo saugumu, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl skiria jam baudą, artimą minimaliai.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir D. Ž. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu jam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu D. Ž. paskirta kardomoji priemonė–dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina, vairuotojo pažymėjimas prersiųstinas į VĮ „Regitra“.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės-specialios teisės atėmimo taikymo
Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos A. T. nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Nustatyta, jog D. Ž. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t.y. būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,54 promilės), vairavo transporto priemonę. Vairavimas transporto priemonių neblaiviame stovyje kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Nors D. Ž. kaltu prisipažino, nurodė, kad dėl to labai gailisi, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, paskyrus tik bausmę, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad D. Ž. anksčiau jau baustas adminsitracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl tikslinga D. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 68 straipsnyje-uždraudimą naudotis specialia teise- teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, nustatatant 2 metų laikotarpį.
Dėl automobilio konfiskavimo
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte bei 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys).
Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), tirdamas turto konfiskavimo kaip papildomos bausmės atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) konstatavo, kad turto konfiskavimu yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri visų pirma lemia savanaudiškų nusikaltimų padarymą (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas).
BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. Ž. automobilį vairavo, būdamas neblaivus. Automobilis „Pontiac Vibe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso D. Ž., todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos priemone ir privalo būti konfiskuotas.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro M.Šukio nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobile “Pontiac Vibe”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) (b.l. 28-29) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinas nepakeistu, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipnsiais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir nuteisti 75 (septyniasdešimt penkių) MGL, t.y. 3750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. Ž. galutinę bausmę–50 (penkiasdešimties) MGL, t.y. 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 68 straipsniu skirti D. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę-uždrausti naudotis specialia teise-teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 2 (dvejiems) metams.
Ikiteisminio tyrimo metu D. Ž. paskirtą kardomąją priemonę–dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, vairuotojo pažymėjimą Nr. 01209768, išduotą D. Ž. vardu, persiųsti į VĮ „Regitra“.
Automobilį „“Pontiac Vibe”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), saugomą Kauno apskrities VPK aikštelėje, (duomenys neskelbtini), Kaune, konfiskuoti.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro M.Šukio nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį “Pontiac Vibe”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti D. Ž., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į jo pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.