- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-09
- Bylos Nr.
- 1A-71-348/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33508-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- D. Ž.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir nuteistas 75 MGL dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta D. Ž. galutinė bausmė – 50 MGL dydžio bauda, kurią įpareigotas sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu D. Ž. uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams ir konfiskuotas automobilis „Pontiac Vibe”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. Ž. nuteistas už tai, kad 2018 m. liepos 14 d. apie 11.50 val. (duomenys neskelbtini) kelio (duomenys neskelbtini) 17-me kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 126 punktų reikalavimus tuo, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta virš 1,5 promilės alkoholio koncentracija, o konkrečiai – nustatyta mažiausia koncentracija kraujyje - 2,54 promilės etilo alkoholio, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Pontiac Vibe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė reikiamo atstumo, dėl to atsitrenkė į priekyje jo Kauno link važiavusio ir stabdžiusio automobilio „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo M. D., galinę dalį, ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis D. Ž. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendį pakeisti: paskirti 50 MGL dydžio baudą, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti ilgesnį baudos sumokėjo terminą bei sutrumpinti specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 metų.
2.1. Skunde apeliantas nurodo, jog, teismas paskirdamas 75 MGL dydžio baudą, neatsižvelgė į jo ir jo šeimos turtinę padėtį, t. y. į tai, jog tiek jis, tiek ir sutuoktinė gauna minimalų darbo užmokestį, augina nepilnametį vaiką. Dėl to, apylinkės teismas turėjo teisinį pagrindą skirti jam įstatyme numatytą minimalią baudą.
2.2. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemenes paskyrimo terminu. Nurodoma, jog nustatydamas šios priemonės trukmę, teismas nustatyto termino visiškai nemotyvavo. Apeliantas pažymi, kad jo darbo pobūdis yra susijęs su automobilio vairavimu, todėl ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas labai apsunkins jo darbą, gali netekti darbo. Be to, apeliantas pažymi ir tai, kad anksčiau nėra baustas už vairavimą išgėrus.
2.3. Apelianto teigimu, apylinkės teismas paskirdamas didelę baudą bei jo sumokėjimo trupą terminą, dvejiems metams atimdamas teisę vairuoti transporto priemonę, t. y. suvaržydamas jo teisę dirbti, apsunkino galimybes laiku, per teismo paskirtą terminą sumokėti baudos. Paskirtas toks ilgalaiki baudžiamojo poveikio priemonės terminas nepadės pasiekti bausmės tikslų.
2. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistasis D. Ž. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
3. Nuteistojo D. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apeliaciniame skunde keliamas tik bausmės individualizavimo ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl bausmės dydžio
5. Skundžiamu nuosprendžiu D. Ž. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymą nuteistas 75 MGL dydžio bauda, o pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas bausmė sumažinta vienu trečdalius ir paskirta 50 MGL dydžio bauda, įpareigojant baudą sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
6.1. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį bausmės D. Ž. individualizavimo aspektu, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė teisingą bausmę.
6.2. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę D. Ž., atsižvelgė į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos stadiją ir pobūdį, jo kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus. Įvertino ir nuteistojo asmenybę, konstatuodamas, kad D. Ž. anksčiau neteistas, padarė nesunkų nusikaltimą, baustas administracinėmis nuobaudomis, kurios yra galiojančios. Vertindamas D. Ž. asmenybę, apylinkės teismas įvertino ir tai, kad jis dirba, atsižvelgė į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą vieką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
6.3. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai D. Ž. bus pasiekti paskyrus jam už padarytą nusikaltimą bausmę – baudą. Priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismo nustatytas baudos dydis nėra aiškiai per didelis, jis neprieštarauja ir teisingumo principui. Nors apeliaciniame skunde D. Ž. apeliuoja į gaunamą minimalų atlyginimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė 4 mėnesių baudos sumokėjimo terminą, kuris įvertinus baudos dydį nėra per trumpas. Teismo vertinimu, D. Ž. paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, tinkamai individualizuota ir nėra teisinio pagrindo ją švelninti. Teismas, paskirdamas galutinę bausmę, pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažini vienu trečdaliu. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam D. Ž. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino.
6. Skunde apeliantas teigia, jog apylinkės teismas paskyrė per ilgą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas apsunkins darbinę veiką bei galimybę laiku sumokėti paskirtą baudą. Teisėjų kolegija, išanalizavusi šiuos skundo argumentus, konstatuoja, jog baudžiamojo poveikio priemonė apeliantui skirta teisingai ir ją keisti (trumpinti jos terminą) skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.
7.1. Baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Viena iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis.
7.2. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemonę dvejiems metams, tinkamai vadovavosi baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindais, teisingai parinko tiek jos rūšį, tiek ir jos trukmę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad D. Ž. tyčinę nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, dienos metu vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus - jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,54 promilės). Taip pat byloje esantys duomenys rodo, kad D. Ž. buvo ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nors baudas yra sumokėjęs, tačiau tai jam teigiamos įtakos nepadarė. Šios aplinkybės leidžia spręsti apie apeliantui būdingą neatsakingą požiūrį į visuomenėje priimtinas ir nusistovėjusias elgesio taisykles, viešai įtvirtintas kelių eismo saugumo taisykles, atsainų požiūrį į galimas skaudžias tokio neteisėto elgesio pasekmes, o kartu ir į teisines tokio elgesio pasekmes bei dėl to kylančią realią grėsmę kitų asmenų turtui, sveikatai bei gyvybei. Todėl net ir esant byloje nustatytai atsakomybę švelninančiai aplinkybei (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant bausmės tikslų, siekiant užkirsti kelią naujoms neteisėtoms veikoms, siekiant užtikrinti kitų visuomenės narių apsaugą, byloje D. Ž. pagrįstai skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise dviejų metų laikotarpiui. Šiuo atveju nuteistojo patiriami suvaržymai ir nepatogumai pateisinami viešojo intereso ir visuomenės apsauga, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, turi prioritetą prieš asmeninius interesus. Apibendrinant daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonė D. Ž. skirta teisingai. Skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo trumpinti šios priemonės terminą.
7. Atsižvelgusi į visas aptartas ir pirmos instancijos teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį nuteistojo D. Ž. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.