Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-3272-818/2020

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-12-22
Bylos Nr.: 1-3272-818/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-34202-2020-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Miroslavas Gvozdovičius
Kaltinamasis: I. M., I. G.
Nukentėjusysis: S. Š.
Advokatai: Jurijus Surininas, Antonas Kviatkovki

Kategorijos

1.1.4.2Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)
1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
1.2.14.3.1Plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
2.1.15.3.3.3Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu (BPK 115 str. ir kt str.)
2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-3272-818/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34202-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.14.3.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.3; 2.3.6.4.5.2 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Albinai Nikitionok,dalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui,kaltinamajam I. M., jo gynėjui advokatui Jurijui Surininui,kaltinamajam I. G., jo gynėjui advokatui Antonui Kviatkovki,nukentėjusiajam S. Š.,vertėjaujant Eglei Smailienei,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neturintis deklaruotos gyv. vietos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 19 kartų, iš kurių paskutinius:

1) 2015-10-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. - 20 parų areštu;

2) 2016-02-01 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 253 str. 1 d., 254 str. 2 d., 287 str. 1 d. - 4 m. 4 mėn. laisvės atėmimo, 2020-03-19 buvo paleistas atlikus bausmę;

3) 2020-10-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. - 30 parų areštu, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje;

I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, teistas 10 kartų, iš kurių paskutinius:

1) 2016-12-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. - 6 mėn. laisvės atėmimo bausme;

2) 2019-10-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. - 1 m. laisvės atėmimo bausme, 2020-06-03 buvo paleistas atlikus bausmę,

3) 2020-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. - 60 p. arešto, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M. ir I. G. pasikėsino įvykdyti plėšimą, o būtent:

jie, 2020-08-25 apie 21.40 val., būdami (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia pastato Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti nukentėjusiajam S. Š. priklausančius daiktus, I. M. priėjus prie nukentėjusiojo ir paėmus už kaklo rankomis, smaugiant pasodinus jį ant žemės, taip savo veiksmais sukėlus nukentėjusiajam fizinį skausmą bei atėmė jam galimybė priešintis, I. G. iš nukentėjusiojo kelnių kišenės ištraukė nukentėjusiajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia“, kurio vertė 150 eurų, bei piniginę, kurios vertė 34 eurų, su joje buvusiais 32,15 eurų grynųjų pinigų ir materialinės vertės neturinčiais daiktais - nukentėjusiojo S. Š. vardu išduotomis asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), banko „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortele „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), 2 vnt. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ elektroninių bilietų „(duomenys neskelbtini)“, mobiliojo ryšio operatoriaus „Telia“ išankstinio apmokėjimo paslaugos papildymo kortele „(duomenys neskelbtini)“, nuolaidų kortele „(duomenys neskelbtini)“, bei suplėšė nukentėjusiojo kelnes ir sudaužė akinius, tokiu būdu pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam S. Š. priklausantį 216,15 eurų vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Šiais veiksmais I. M. ir I. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu I. M. savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino pilnai, nurodė, jog nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad datos tiksliai neprisimena, bet vakare, (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) stotyje, susitiko su nukentėjusiuoju prie stoties paviljonų barų pavėsinėje. Sėdėjo su draugais, išgėrinėjo. Priėjęs nukentėjusysis paklausė jo ar gali jam padėti surasti nakvynės namus, viešbutį. Atsakė, kad šiuo laiku gal sunku. Jis prisėdo prie jų ir kalbėjosi. Visą laiką prašė, kad jie jam surastų kokį nors viešbutį, parodė savo pinigus, kuriuos turėjo piniginėje, ten buvo apie 20 Eurų. Jis jam atsakė, kad gali pernakvoti pas jį. Jis iš pradžių sutiko, vėliau atsisakė. Atsikėlė nuo suoliuko ir pradėjo šalintis nuo jų staliuko. Jis pasišalino kelis metrus. Tada jis jį pavijo, užmetė rankas ant kaklo ir pradėjo sodinti jį ant žemės. Po to pribėgo I. G., ką I. G. darė, nematė. Nukentėjusiojo nepažinojo. Tuo metu to vaikino atsisakymas jam sukėlė tokį pyktį, kad jam sukilo nervinė reakcija. Pasivijęs jį, užmetė ranką jam ant kaklo, pradėjo sodinti jį ant žemės. Buvo atliktas smaugimo veiksmas Porą sekundžių jis nejudėjo, paskui pradėjo priešintis. Vėliaus jis pradėjo keltis, jam nukrito akiniai. Pradėjo kartu su juo ieškoti akinių. Išankstinio susitarimo apiplėšti nebuvo, nes nebuvo priežasties dėl ko jį plėšti. Jis turėjo tik 20 Eurų piniginėje, jis pats rodė piniginę. Jis prašė už tuos pinigus išsinuomoti viešbutį. I. G. padėjo jį kelti, nukentėjusysis buvo pargriuvęs, aš pradėjau jį kelti ir ieškoti su juo jo lūžusių akinių. Atsakydamas į teisėjo klausimus, nurodė, kad gal 10 metrų nuėjo nuo tos vietos, kur vartojo alkoholį iki tos vietos, kur nukentėjusysis pargriuvo. Jokių daiktų neėmė ir nematė kas paėmė. Jis tik padėjo nukentėjusiajam pakelti jo akinius. Iš nukentėjusiojo ištraukti daiktų taip pat nebandė. Jis tik smaugdamas pasodino jį ant žemės. Teismui pagarsinus kaltinamojo I. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis parodė, kad jis tikrai nesakė, kad jis ištraukė daiktus iš nukentėjusiojo kišenės, čia I. G. tai darė. Vaidmens jokio nebuvo, viskas įvyko spontaniškai. Kas liečia daiktų ištraukimo, tai darė kitas kaltinamasis ir jis jam nepadėjo. Ištrauktais daiktais nepasinaudojo, nes buvo iškart sulaikyti pareigūnų. Atsakydamas į prokuroro klausimus nurodė, kad nežino kaip policijos pareigūnai atsirado įvykio vietoje, nes labai greitai viskas įvyko. Gal po minutės iškart juos sulaikė po šio įvykio. Jis nespėjo pasišalinti, nes buvo su nukentėjusiuoju, šalia jo, ieškojo jo akinių. Policijos pareigūnai pas jį nieko nerado, jokių daiktų. Girdėjo tik kaip pareigūnai sakė, jog I. G., kažką numėtė. Lygtais piniginė tai buvo ir telefonas. Pats nieko nematė, nes buvo pastatytas prie sienos, veidu į sieną. Savo elgesį vertina blogai. Jeigu nukentėjusysis laiko savo ieškinį teisingu, jis sutinka jį atlyginti, bet dabar neturi tokios galimybės, nes yra sulaikytas. Sutinku su ieškinio dydžiu, tačiau neturi galimybės sumokėti. Norėtų atsiprašyti nukentėjusiojo. Labai atsiprašo dėl savo poelgio, tikisi, kad nepyksta ant jo.

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamojo posėdžio metu I. G. savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino pilnai, nurodė, jog nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad jis su draugais sėdėjo prie to suoliuko, jis buvo pavartojęs narkotikų ir nelabai ką prisimena, po to išgirdo triukšmą, pagalvojo, kad mušasi kažkas, apsisuko ir pamatė, kad I. M. stovi šalia nukentėjusiojo. Jis nematė ką I. M. darė, matė tik kad buvo I. M., o nukentėjusysis šalia buvo. Matė, kad gal ieškojo kažką, pakelti bandė. Jis pribėgo prie jo. Tuo metu, I. M. stovėjo, o nukentėjusysis sėdėjo ant žemės. Nematė ką darė I. M. nukentėjusiojo atžvilgiu, jis tik triukšmą girdėjo, daugiau nieko negirdėjo. Toliau čiupo jį ir iškart kišenę pradėjo tikrinti. Nežino kodėl taip darė, tokia buvo reakcija. Jis vienas išplėšė kišenę su telefonu. Pirmiausiai vieną kelnių kišenę patikrino, ten nieko nebuvo, kai kitą tikrino, pajuto, kad kažkas yra ir viskas, išplėšė. Ištraukė telefoną ir piniginę, kas buvo viduje nematė, nes pareigūnai atėmė. Vėliau atsisėdo ant suoliuko. Su minėtais daiktais nieko nedarė, rankoje laikė. Nespėjo patikrinti kokios ten vertybės viduje. Turbūt galėjo būti kažkokios kortelės viduje, jis nematė. Ant nukentėjusiojo nebuvo smurto žymių. Pripažįsta apiplėšęs minėtą asmenį. Pamatęs pareigūnus, išmetė po stalu telefoną ir piniginę. Pareigūnai tai pamatė. Smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nepanaudojo. Su ieškiniu nevisai sutinka, nes jam buvo grąžintas telefonas ir piniginė. O dėl kelnių, gali sumokėti, bet ne dabar, nes suimtas. Su ieškiniu sutinka iš dalies, nes jam buvo grąžinti kai kurie daiktai. Nesutinka dėl piniginės, akinių taip pat nedaužė. Kai priėjo prie I. M. ir nukentėjusiojo, nukentėjusysis sėdėjo ant žemės, o šalia stovėjo I. M.. Jis priėjo, I. M. kažko ieškojo, bandė pakelti. O jis pats tiesiog plėšė kišenę ir viskas. Savo elgesį vertina blogai. Atsiprašo, tikisi, jog nukentėjusysis atleis ir nesipyks.

I. M.

ir I. G. kaltinami vieno apysunkio nusikaltimo padarymu, jie pareiškė, kad savo kaltę dėl jiems pareikšto kaltinimo pripažįsta, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko jų gynėjai ir prokuroras, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju I. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad veikdamas kartu su pažįstamu I. G. apiplėšė nukentėjusįjį. Tačiau nori paaiškinti, kad vykdyti plėšimą jie tikrai nesitarė, viskas gavosi automatiškai. Kodėl jis priėjo prie nukentėjusiojo ir jį smaugė dabar paaiškinti nenori, viską paaiškins teisme. Jis sutinka su tuo, kad priėjo prie nukentėjusiojo ir jį smaugdamas pargriovė ant žemės. Kelnių jis neplėšė, galimai jas galėjo suplėšyti I. G., jis akinių taip pat tyčia nelaužė, tačiau šio įvykio metu jie galėjo nukristi ant žemės ir taip būti sulaužyti. Jis nesakė I. G. iš nukentėjusiojo kelnių kišenių imti daiktus, kodėl jis daiktus paėmė, jis nežino. Kaltę pripažįsta pilnai ir dėl to labai gailisi, nori atlyginti žalą, tačiau dabar neturi tokios galimybės kadangi yra suimtas, o taip pat nori atsiprašyti nukentėjusiojo (2 tomas, b. l. 72-74).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju I. G. kaltu prisipažino ir parodė, kad sutinka su tuo, kad kartu su pažįstamu I. M. apiplėšė nukentėjusįjį. Tačiau nori paaiškinti, kad įvykdyti plėšimą jie iš anksto nesitarė, viskas gavosi spontaniškai. Jis pamatęs, kad I. M. pargriovė jam nepažįstamą vyrą ant žemės, priėjo prie jų iš to vyro kišenės ištraukė telefoną ir piniginę, taip pat jam atrodo suplėšė kelnių kišenę, ar buvo sudaužyti akiniai, jis nematė, kaip jie buvo sudaužyti, jis nežino. Jis tik girdėjo, kaip kažkas kalbėjo jog sudaužyti akiniai. Ką būtų daręs su pagrobtais daiktais jis nežino, apie tai tuo metu negalvojo, viskas gavosi greitai ir spontaniškai. Iš karto po to kai jis paėmė nukentėjusiojo daiktus prie jų priėjo policijos pareigūnai ir jie buvo sulaikyti. Jis labai gailisi kad taip pasielgė, nori atlyginti padarytą žalą (tik dabar neturi tokios galimybės, nes yra suimtas), taip pat nori atsiprašyti nukentėjusiojo dėl to ką padarė (3 tomas, b. l. 56-59).

Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją įtariamasis I. G. parodė, kad dėl pareikšto įtarimo prisipažįsta visiškai. Buvo su I. M. ir V. R., jie nusipirko narkotikų ir grįžo atgal į stotį, dienos neprisimena kada buvo, buvo 2020 metais, prieš du mėnesius iki jo sulaikymo 25 d. Vakare grižo į stotį prie baro su jo išvardintais draugais. Jie vartojo narkotikus, išgėrė ir po to jis išgirdo, kad kažkas parkrito, apsisuko ir pamatė, kad I. M. kelia tą nukentėjusįjį, o jis iš pastarojo kelnių kišenės ištraukė telefoną ir piniginę. Jis net nematė, kaip nukentėjusysis ten atsirado. Jis galvojo, kad I. M. mušasi su nukentėjusiuoju, bet jis jį pakelti norėjo, jis paėmė piniginę ir telefoną, bei nuėjo prie kito stalo ir juos sulaikė pareigūnai. Jis nukentėjusiojo nemušė ir nematė, kad jį kas muštų. Bare sėdėjo su I. M. ir V. R., jam du metrai už nugaros išgirdo garsą ir atsisuko, žiūri I. M. bando kažką pakelti, o jis negalvodamas pribėgo ir ištraukė piniginę ir telefoną, iš karto pareigūnai prisistatė. Jis išmetė piniginę ir telefoną, net nespėjo pažiūrėti piniginės. Jis pribėgo į vieną kišenę įkišo ranką pajuto, kad kažkas yra ir ištraukė, galvojo kad I. M. mušasi su tuo žmogumi, bet gal pakelti norėjo. Jis suplėšė turbūt dar kišenę imdamas daiktus, net nežino kokia piniginė buvo ir koks telefonas. Kaip jų kompanijoje atsirado nukentėjusysis, jis nežino, gal jis pats priėjo ar parkrito, jis išgirdo garsą ir pamatė, kad I. M. bando tą žmogų pakelti, jis pagalvojo kad kažkas mušasi ir pribėgo ištraukti daiktus iš kišenės. V. R. kaip sėdėjo, taip ir sėdėjo, jis nieko nedarė. tas nukentėjusysis išgėręs buvo, jis ištraukė tuos daiktus ir tas žmogus nesipriešino. I. M. bandė tą žmogų kelti, jis pribėgo patikrino kišenes, jas išplėšė, paėmė iš jo daiktus ir nuėjo atsisėsti prie stalo. Nukentėjusysis sėdėjo ant žemės, o I. M. bandė jį pakelti ir buvo pasilenkęs. Jis traukė daiktus greitai ir išplėšė kišenę. Akinai sudužo, gal kai jis pats parkrito. Jis supranta, kad jis kišenę suplėšė ir yra žala, bet dėl akinių jis išvis nieko nežino. Atsimena, kur viskas vyko, vietą galės parodyti. Kaltę pripažįsta visiškai. Jie nebuvo nieko susitarę, V. R. sėdėjo ir nieko nedarė. Jis prisipažįsta, kad iš nukentėjusiojo ištraukė piniginę, telefoną, bet jie nebuvo susitarę. Mintis kilo spontaniškai apvogti. Jis yra nusikaltėlis, gyvena gatvėje, galvojo kad mušasi, tai net negalvodamas ir ištraukti tuos daiktus. Jeigu jie muštųsi, jis nemuštų to žmogaus, tiesiog paimtų ir ištrauktų daiktus (3 tomas, b. l. 12-14).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis S. Š. parodė, kad 2020-08-25 apie 21:40 val. būdamas (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir pavėlavęs į maršrutinį autobusą išėjo iš stoties norėdamas išsinuomoti hostelį. Ėjo šalia paviljonų esančių priešais autobusų stotį. Praeidamas šalia vieno iš (duomenys neskelbtini), sustojo norėdamas užsirūkyti cigaretę ir pasiteiravo pas asmenis sėdinčius ant suolelio, ar kur netoliese yra koks hostelis, kad galėtų pernakvoti. Kiek prisimena, vienas tamsiai apsirengęs asmuo su mergina sėdėjo ant suolelio, o du vaikinai stovėjo šalia. Abu vaikinai buvo apsirengę pilko spalvos rūbais. Tamsiai apsirengęs asmuo pradėjo jam sakyti, kad jis gali pernakvoti pas jį ir kvietė sakydamas, kad eičiau pas jį. Įtikinėjo sakydamas, kad va šalia jo sėdi jo žmona ir kartu nueisim link namų iš išgersim alaus. Tai pat įtikinėjo, kad šiuo metu lyja ir ieškodamas hostelio, jis sušlaps. Nuo pasiūlymą atsakė, pasakė kad nakvynės pas jį nepageidauja, padėkojo už pasiūlymą ir norėdamas išeitį, atsisuko link minėtų asmenų nugarą ir staiga pajuto, kaip kažkas griebė jį už kaklo, jėga pasodino ant žemės ir pradėjo stipriai smaugti. Smaugė ranka apėmęs kaklą ranka iš nugaros. Smaugimo metu pajuto fizinį skausmą. Jis pradėjo priešintis ir pamatė, kad jį smaugė prieš tai ant suolelio sėdėjęs juodai apsirengęs vaikinas. Smaugimas buvo stiprus ir jis pradėjo jaustis silpnai, dėl fizinio skausmo jam buvo atimta galimybė priešintis. Smaugdamas juodai apsirengęs vaikinas pradėjo sakyti kitiems šalia jo stovėjusiems vaikinams, kad ištrauktų viską iš jo kišenių ir asmenys pradėjo traukti jam priklausančius daiktus kurie buvo jo kelnių kišenėse. Savo rankomis priešinosi neleisdamas išimti jam priklausančius daiktus bet smaugimas buvo stiprus ir iš jo kišenių, pilkai apsirengę asmenys ištraukė jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną, bei jo piniginę. Ištraukę visus tuo meta jo kišenėse buvusius daiktus, smaugęs asmuo paleido jį. Atsistojęs, pradėjo reikalauti, kad atiduotų jo daiktus, o juodai apsirengęs vaikinas pradėjo iš jo tyčiotis sakydamas, kad kažkoks gruzinas paėmė jo daiktus ir nubėgo, bet tuo metu prie jų pribėgo policijos pareigūnai. Atėjus policijos pareigūnams, jis nurodė asmenis, kurie panaudodami prieš jį smurtą, jį apiplėšė. Nurodytus asmenis policijos pareigūnai sulaikė. Panaudodami smurtą, jam nepažįstami asmenys iš jo kišenės ištraukė jam priklausanti mobilaus ryšio telefoną „Sony Xperia“, baltos spalvos galinis dangtelis. Telefonas buvo nesudaužytas ir neturėjo jokių išskirtinių bruožų. Telefone nebuvo įstatyta jokia SIM kortelė. Telefono vertė apie 150 eurų. Tai pat iš jo kišenės buvo ištraukta odinė, susilekianti iš dviejų dalių, rudos spalvos piniginė, vertė apie 34 eurus. Piniginės viduje buvo 20 eurų grynųjų pinigų viena kupiūra bei kažkiek eurų monetomis, tikslaus skaičiaus nežino. Tai pat buvo jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė, "(duomenys neskelbtini)" banko kortelė, vilniečio kortelės, kitos nuolaidų kortelės ir bilietai į traukinį bei sąskaitų šaknelės. Tai pat plėšimo metu jam buvo sudaužyti jo akiniai. Kai jį smaugė asmuo, akiniai nukrito ir jie buvo sulaužyti. Akinius vertina apie 150 eurų. Ir asmenys, ištraukdami iš jo kišenės piniginę, nuplėšė galinę, kairės pusės kelnių kišenę. Suplėšytas kelnes vertina 30 eurų. Bendrai jam nusikalstama veika buvo padaryta apie 400 eurų turtinė žala. Asmenis, kurie apiplėšė, nurodė policijos pareigūnams ir pareigūnai juos sulaikė. Nusikalstama veika jam buvo padaryta fizinė ir turtinė žala (1 tomas, b. l. 23-26).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis S. Š. parodė, kad tų asmenų, kurie jį apiplėšė jis nepažįsta ir niekada jų nepažinojo. Su jais stotyje jis susitiko visai atsitiktinai, kadangi nespėjo į traukinį ir tuo metu ieškojo kur galima pernakvoti. Kiek ten tuo metu tiksliai buvo žmonių jis pasakyti negali, nes nelabai atsimena. Žino tik, kad su vienu iš jų (tų vaikinų) buvo moteris, tačiau kaip ji atrodė jis šiuo metu pasakyti negali. Su tais vaikinais jis labai trumpai pakalbėjo apie tai, kad neturi kur pernakvoti ir jau ėjo nuo jų, kaip staiga pajuto kad vienas iš tų vaikinų griebė už kaklo ir pradėjo smaugti (iš už nugaros). Jis bandė priešintis, tačiau nepavyko. Tas vaikinas prispaudė jį prie žemės ir pašaukė kitus su juo buvusius, sakydamas patikrinti jo kišenes. Smūgių jam jie nesudavė, tačiau labai stipriai smaugė. Jis galimai ir galėtų atpažinti asmenis, kurie jo atžvilgiu įvykdė šį plėšimą. Plėšimo metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir tokiu būdu jam buvo atimta galimybė priešinti, kadangi tuo metu kada jį smaugė jis nieko padaryti ir apsiginti negalėjo, juto fizinį skausmą. Smaugimo ir sumušimo žymių ant jo kūno neliko, pas medikus jis nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus jis taip pat nevyko. Tie asmenys iš jo kelnių kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną „Sony Xperia“, be SIM kortelės. Šio telefono dokumentų neturi ir pateikti negalės. Telefono vertė 150 eurų. Telefonas buvo nesudaužytas, tačiau šio įvykio metu jis buvo sudaužytas ir apgadintas. Taip pat tie asmenys iš kelnių kišenės ištraukė odinę, rudos spalvos piniginę, kurios vertė 34 eurai. Piniginėje buvo 20 eurų nominalo kupiūra, bei pinigai įvairiomis eurų, bei centų monetomis - 12,15 euro. Piniginėje taip pat buvo jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė, "(duomenys neskelbtini)" banko kortelė, dvi vilniečio kortelės, nuolaidų kortelės (kokios tiksliai šiuo metu pasakyti negali), bilietai į traukinį, sąskaitų šaknelės - šie daiktai vertės neturi ir jis jų nevertina. Taip pat plėšimo metu buvo sudaužyti jo akiniai, kurių vertė 150 eurų, bei suplėšytos kelnės, kurių vertė 30 eurų. ,Kada tie vaikinai smaugė jis vis priešinosi, kaip staiga pamatė, kad atbėga policijos pareigūnai, kaip ir iš kur atsirado policijos pareigūnai jis nežino, net neįsivaizduoja. Kadangi greitai atbėgo policijos pareigūnai, tie asmenys nespėjo pabėgti su jo daiktais ir įvykdyti plėšimo. Jie kada pamatė, kad atbėga policijos pareigūnai, visus jo daiktus numetė ant žemės. Ar plėšimo metu jie buvo trise ar dviese, jis negali tiksliai pasakyti, tačiau tikrai žino kad buvo ne vienas žmogus. Jis turi šiems asmenims pretenzijų ir jiems tikrai neatleis. Kadangi iš karto po plėšimo tie asmenys buvo sulaikyti, bei iš jo pagrobti daiktai buvo grąžinti, jis reikš 330 eurų dydžio civilinį ieškinį, nes buvo sudaužytas jo telefonas, sudaužyti akiniai, bei suplėšytos kelnės. Taip pat jam buvo sukeltas fizinis skausmas, bei atimta galimybė priešintis (1 tomas, b. l. 31-34).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju R. P. parodė, kad 2020-08-25 21 val. 42 min. buvo adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie paviljonų, esančiu nurodytu adresu. Būdamas tarp minėtu paviljonų, pastebėjo, kaip prie vyriškos lyties asmens, jo vardo ar pavardės nurodyti negali, jo išvaizdos nurodyti taip pat negali, nes neįsidėmėjo (prisimena, kad jisai dėvėjo raudonos spalvos maikutę) priėjo šeši asmenys, (dvi ar tai trys merginos ir trys vaikinai) kurie prisėdo prie minėto asmens ir pradėjo prie jo kabinėtis. Jam kilo įtarimas, kad minėti asmenys nori minėtą vyrą apiplėšti, kadangi jie jį apsupo, pradėjo jį kalbinti, stebėti jį (jo kišenės). O be to vieną vaikiną iš minėtos draugijos atpažino, jisai nuolatos vykdo vagystes (jo vardo ar pavardės nurodyti negali, apytiksliai 1.75 m. amžiaus nurodyti negali, ilgesniu, tamsiai rudu plauku, pastoviai vaikšto su tamsios spalvos kuprine, minėtą asmenį atpažinti galėtų). Kitų asmenų neįsiminė, negali nurodyti kaip asmenys atrodė. Atsižvelgęs į minėtų asmenų keistą elgesį bei tai, kad vienas jų pastoviai vykdo vagystės, nuėjęs toliau, paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu „112“ ir pranešė apie įvykį (1 tomas, b.l. 82-84).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas jis parodė, kad įvykio metu buvo neblaivus. Jis tik atsimena, kad jam nepažįstamą asmenį norėjo apiplėšti trys narkomanai. Jis tų asmenų nepažįsta ir su jais nieko bendro neturi, Tačiau žino, kad jie dažnai būna stotyje, apiplėšinėja žmones ir vartoja narkotines medžiagas. Vienas iš jų kuris buvo su kuprine, buvo jį taip pat apiplėšęs rugpjūčio mėnesyje, tačiau į policiją jis nesikreipė ir pretenzijų neturi. Tą vakarą jis pamatė, kaip tie narkomanai nusivedė už paviljonų stotyje nepažįstama vyriškį, tada jis suprato, kad jie irgi nori apiplėšti. Jis nematė, ką tie narkomanai darė tam vyrui, nematė kaip jie ji mušė ir ar jie sudavė smūgius. Tačiau jis gerai žino, kad jie buvo trise. Po ko jis iš karto paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Greitai atvažiavo policijos pareigūnai ir tie narkomanai buvo sulaikyti. Jis taip pat matė, kaip vienas iš sulaikytų asmenų išmetė telefoną. Kas ir ką tuo metu kalbėjo jis nežino ir pasakyti negali, nes tuo metu stovėjo šiek nuošaliau. Gal ir galėtų atpažinti asmenis (narkomanus), kurie tą vakarą norėjo įvykdyti plėšimą (1 tomas, b. l. 87-90).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju policijos pareigūnas G. P. parodė, kad 2020-08-25 apie 21.40 val. tarnybos metu iš Vilniaus AVPK VPK OVS buvo gautas pranešimas apie, tai kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie geltonos spalvos kioskelių, grupė asmenų panaudodami fizinę jėgą prieš asmenį bando atimti jam priklausančius daiktus. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėjas R. P., kuris paaiškino, kad trys asmenys išsivedė vieną asmenį už kioskų ir jį nori apiplėšti, bei nurodė kryptį kur grupė vyrų nusivedė vieną vyrą. Nubėgus į jo nurodytą vietą, pamatė, kaip vienas vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo S. Š., šaukiasi pagalbos, rankose laikydamas sulaužytus akinius, bei šalia jo stovinčius tris vyrus. Tie vyrai juos pamatę pradėjo po truputį skirstytis į šalis, tačiau jie buvo sulaikyti. Prieš sulaikant I. G., šis jų akivaizdoje numetė ant žemės mobilaus ryšio telefoną ir rudos spalvos piniginę. S. Š. paaiškino, kad I. M., panaudodamas fizinę jėgą, o tiksliau smaugdamas jį laikė už kaklo, o tuo pat metu kitas vyras parodė į vyrą (V. R.) jį laikė už rankų, bei trečias vyras I. G. kraustė jo kišenes. I. M., V. R. ir I. G. neigė vykdę plėšimą. Sumušimo žymių ant S. Š. nebuvo matyti, tačiau buvo sulaužyti jo akiniai, bei jam atrodo kad buvo suplėšytos jo kelnės. I. M., V. R. ir I. G. buvo sulaikyti. Tarnybos metu jis turėjo "body" kamerą, tačiau dėl techninių kliūčių (dėl laiko stokos, skubėjimo) jis jos nespėjo įjungti arba ji tiesiog neįsijungė (1 tomas, b. l. 113-116).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju (ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas) V. R. parodė, kad pažįsta I. M. ir I. G., kurio pavardės nežino. Jie visi yra narkomanai ir kartais susitinka, dažniausiai susitinka ir kartu vartoja narkotines medžiagas. Vakar, 2020-08-25, jis visą dieną buvo (duomenys neskelbtini) stotyje. Jis ten būnu, nes tiesiog neturi ką veikti. Būdamas stotyje jis ir susitiko su I. M. ir I. G.. Vakare, kažkur apie 21 val. jie nuėjo prie baro. Jis tada buvo su pažįstama mergina, vardu D., jos pavardės nežino, kur ji gyvena nežino. Ji taip pat būna stotyje ir jie ten susitinka. Kaip ir kur ją galima surasti, jis nežino. Jai kažkur apie 30 metų, ji vidutinio ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių ilgų plaukų. Jokių išskirtinių jos bruožų nurodyti negali. Ji taip pat vartoja narkotines medžiagas. Jis vakare sėdėjo su D. prie baro esančioje pavėsinėje, o I. M. ir I. G. buvo toliau. Jis alaus negėrė. Baras jau buvo uždarytas. Jis tuo metu buvo apsvaigęs, nes prieš tai buvo pavartojęs narkotinių medžiagų ir kas vyko nežino ir pasakyti negali. Daugiau jokių pašalinių asmenų nematė, taip pat nematė ką veikė I. M. ir I. G.. Jis atsipeikėjo kada prie jo sėdinčio priėjo policijos pareigūnai ir sulaikė. Jie taip sulaikė ir Igorį su I. G.. Jis tuo metu net nesuprato dėl ko yra sulaikomas. Ten taip pat buvo jam nepažįstamas vyriškis, kuris rodydamas į I. M. ir I. G. sakė, kad jie bandė jį apiplėšti. Ar I. M. su I. G. bandė jį apiplėšti jis nežino, jis nematė ir apie tai nieko paaiškinti negali. Kodėl kartu buvo sulaikytas ir jis paaiškinti negali. Jis kartu su I. M. ir I. G. apiplėšti nieko nenorėjo, kartu su jais nieko nesmaugė, į kišenes nelindo ir jokių pašalinių daiktų neėmė. Jo parodymus galėtų patvirtinti kartu su juo tuo metu buvusi D., tačiau kaip ją galima surasti, jis nežino (1 tomas, b.l. 139-142).

2020-10-30 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio nutarimu ikiteisminis tyrimas įtariamojo V. R. atžvilgiu nutrauktas (1 tomas, b.l. 199-202).

Iš akistatos tarp nukentėjusiojo S. Š. ir įtariamojo I. M. protokolo matyti, kad įtariamasis I. M. iš dalies pakeitė savo parodymus ir prisipažino smaugęs nukentėjusįjį S. Š. (3 tomas, b. l. 20-24).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis I. G. patvirtino savo įtariamojo apklausos metu duotus parodymus (3 tomas, b.l. 29-31).

Iš akistatos tarp nukentėjusiojo S. Š. ir įtariamojo I. G. protokolo matyti, kad kiekvienas pasiliko prie savo parodymų (3 tomas, b.l. 38-42).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjęs S. Š. atpažino I. M., kaip asmenį kuris jį smaugė, bei atėmė iš jo galimybę priešintis, po ko buvo bandoma pagrobti jam priklausančius daiktus (1 tomas, b.l. 37-40).

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad apklausti liudytoju V. R. nepavyko, kadangi nėra žinoma jo buvimo vieta, 2020-10-16 Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2 PK yra paskelbta jo paieška. 2020-10-30 V. R. ankstesnės gyvenamosios vietos adresu Vilniaus g. 24, Vilnius buvo išsiųstas šaukimas atvykti į apklausą 2020-11-06 09.00 val, tačiau liudytojas V. R. neatvyko. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti, tiriamo įvykio metu, kartu su V. R. buvusios merginos, vardu D. (1 tomas, b.l. 210).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta esanti adresu (duomenys neskelbtini)., Vilniuje. Apžiūros metu nieko nerasta ir nepaimta (1 tomas, b.l. 14-16)

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti iš nukentėjusiojo S. Š. paimti daiktai: akiniai, kelnės, piniginė, mobilaus ryšio telefonas (1 tomas, b.l. 61-63).

Iš kitų daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas iš BPC gautas garso įrašas, apžiūros metu nustatyta, kada apžiūrimas BPC el. paštu atsiųstas garso įrašas „2020_08_25_21-42-17_ (duomenys neskelbtini) ". Įrašas yra 5,06 trukmės. Garso įraše užfiksuotas pokalbis tarp pranešėjo ir BPC darbuotojos, bei tarp pranešėjo ir policijos darbuotojo (1 tomas, b.l. 120-123).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį kvalifikavimo

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pažymėtina, kad asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal BK 22 straipsnio 1 arba 2 dalį ir BK kodekso straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą (BK 22 straipsnio 3 dalis). BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pažymėtina, kad plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-349-648/2017, 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015). Plėšimo atveju fizinė jėga yra panaudojama nukentėjusiojo valiai palaužti. Taigi kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, ar kaip priemonė, siekiant užvaldyti nukentėjusiojo turtą, jo atžvilgiu buvo panaudotas smurtas. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad grindžiant kaltinimą dėl plėšimo svarbu atsižvelgti ne tik į įvykio situaciją, bet ir į nuteistojo elgesį tiek prieš veikos padarymą, tiek po jos, be to, BK 180 straipsnyje nustatyto nusikaltimo pavojingumas priklauso ne nuo turto vertės, kuri neturi jokios reikšmės veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį, bet nuo turto užvaldymo būdo, kuriuo yra kėsinamasi į žmogaus sveikatą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-351-387/2018).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji I. M. ir I. G. savo kaltę dėl minėtos veikos pilnai pripažino bei parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje prieš nukentėjusįjį I. M. panaudojo fizinį smurtą, o I. G. bandė jį apiplėšti, tačiau to padaryti nepavyko, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Kaltinamieji iš esmės tokias pačias aplinkybes nurodė apklausiami ikiteisminio tyrimo metu.

Be kaltinamųjų I. M. ir I. G. prisipažinimo padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką bei aukščiau nurodytų duomenų, jų kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo S. Š. bei liudytojų R. P., G. P., V. R. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, byloje esančios fotonuotraukos, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas ir kita anksčiau minėta byloje esanti medžiaga, kuri pripažintina įrodymais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad byloje yra visiškai įrodyta, jog kaltinamieji I. M. ir I. G. 2020-08-25 apie 21.40 val., būdami (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia pastato Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti nukentėjusiajam S. Š. priklausančius daiktus, I. M. priėjus prie nukentėjusiojo ir paėmus už kaklo rankomis, smaugiant pasodinus jį ant žemės, taip savo veiksmais sukėlus nukentėjusiajam fizinį skausmą bei atėmė jam galimybė priešintis, I. G. iš nukentėjusiojo kelnių kišenės ištraukė nukentėjusiajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia“, kurio vertė 150 eurų, bei piniginę, kurios vertė 34 eurų, su joje buvusiais 32,15 eurų grynųjų pinigų ir materialinės vertės neturinčiais daiktais - nukentėjusiojo S. Š. vardu išduotomis asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), banko „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortele „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), 2 vnt. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ elektroninių bilietų „(duomenys neskelbtini)“, mobiliojo ryšio operatoriaus „Telia“ išankstinio apmokėjimo paslausos papildymo kortele „(duomenys neskelbtini)“, nuolaidų kortele „(duomenys neskelbtini)“, bei suplėšė nukentėjusiojo kelnes ir sudaužė akinius, tokiu būdu pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam S. Š. priklausantį 216,15 eurų vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Pažymėtina, kad pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas, darant nusikalstamą veiką. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką bendrininkų tarpusavio susitarimas yra būtinasis bendrininkavimo požymis, tačiau įstatymas nenurodo, kokiu būdu dėl bendros nusikalstamos veikos bendrininkai turi susitarti. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis, be to, įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-67-511/2016).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal teismų praktiką bendrininkavimo atveju plėšimas gali pasireikšti įvairiai, t. y. kai vieni bendrininkai prieš nukentėjusįjį naudoja smurtą, kiti naudoja fizinį smurtą bei grobia arba tik grobia nukentėjusiųjų turtą pirmiesiems, tai matant ir neprieštaraujant (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-67-511/2016). Kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamieji realizavo visus plėšimo objektyviuosius požymius, t. y. I. M. nukentėjusįjį pargriovė ant žemės ir, tokiu būdu atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis, o I. G. bandė apiplėšti, pagrobė kišenėje buvusius piniginę su tūriniu ir mobiliojo ryšio telefoną. Kaltinamieji už bendrininkų grupėje padarytą nusikalstamą veiką atsako bendrai, nepriklausomai kokius konkrečius veiksmus realizavo kiekvienas iš jų.

Tokie kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 180 straipsnio 1 dalį, nes I. M. ir I. G., veikdami bendrininkų grupe, panaudodami fizinį smurtą prieš S. Š., pasikėsino pagrobti jam priklausantį turtą. Nusikalstamos veikos bendrininkai nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios.

Dėl bausmės skyrimo

Baudžiamasis įstatymas už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato alternatyvias bausmes – areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe ir būdami recidyvistais BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai).

Teismas, skirdamas I. M. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Jis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), kuriuo pasikėsinta į turtines teises, turtinius interesus bei asmens sveikatą. Nusikaltimas baigėsi pasikėsinimo stadijoje. Kaltinamasis teisiamas 20 kartą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, jis vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.1 d.). Anksčiau jis baustas ir administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. I. M. nedirbo, nevedęs, neturintis išsilavinimo, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė praėjus pakankamai trumpam laikui po to, kai buvo paleistas į laisvę. Šios kaltinamojo veiksmus ir jo asmenį apibūdinančios aplinkybės rodo asmens polinkį nusikalsti. I. M. anksčiau teistas taip pat už turtinio bei smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Darytina išvada, kad ankstesni teistumai teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė. Esant paminėtų aplinkybių visumai, kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, apibūdinančias veiką ir kaltinamojo asmenybę, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad yra I. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis gailisi dėl padaryto nusikaltimo, į tai, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, teismas, vadovaudamasis BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį nustatant mažesnį, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, t. y. už šios veikos padarymą skiriant 1 (vienerių) metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

I. M. teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 str. 4 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. - 30 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, bendrintina su 2020 m. spalio 27 d. nuosprendžiu, taikant visišką bausmių sudėjimo būdą ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę 1 metus ir 3 mėnesius laisvės atėmimo, paskirti bausmę vykdyti pataisos namų režimu.

Kaltinamasis I. M. buvo sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d., 21.50 val., (2 tomas, b. l. 5-6). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-27 nutartimi I. M. skirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams iki 2020-10-27 (2 tomas, b. l. 35-38). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-23 nutartimi I. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams iki 2020-12-27 (2 tomas, b. l. 49-52). Kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kardomajame kalinime - suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

Teismas, skirdamas I. G. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. I. G. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.). Nusikaltimas baigėsi pasikėsinimo stadijoje. Kaltinamasis teisiamas 11 kartą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, jis vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.1 d.). Anksčiau jis baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. I. G. nedirbo, nevedęs, gyvenamosios vietos taip pat neturėjo. Šiuos kaltinamojo veiksmus ir jo asmenį apibūdinančios aplinkybės rodo jo polinkį nusikalsti. Kaltinamasis anksčiau teistas taip pat už turtinio pobūdžio nusikaltimus. Darytina išvada, kad ankstesni teistumai teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė. Esant paminėtų aplinkybių visumai, kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, apibūdinančias veiką ir kaltinamojo asmenybę, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad yra I. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis gailisi dėl padaryto nusikaltimo, teismas, vadovaudamasis BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį nustatant mažesnį, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, t. y. už šios veikos padarymą skiriant 1 (vienerių) metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

I. G. nuteistas 2020-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. - 60 p. arešto, bausmės neatlikęs, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, teismas šiuo nuosprendžiu skiriamą bausmę ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrina visiško sudėjimo būdu, paskiriant galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 1 metus ir 4 mėnesius.

Kaltinamasis I. G. buvo sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d., 21.50 val. (2 tomas, b. l. 169-170). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-27 nutartimi I. G. skirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams iki 2020-10-27 (2 tomas, b. l. 194-197). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-20 nutartimi I. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams iki 2020-12-27 (3 tomas, b. l. 20-24). Kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į I. G. skirtiną bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme ir jo suėmime išbūtas laikas.

Dėl kitų klausimų

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.469 straipsnyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Baudžiamojo proceso metu nukentėjusysis S. Š. pareiškė 330,00 Eur ieškinį nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti (1tomas, b. l. 35).

Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiojo S. Š. prašomas priteisti žalos atlyginimas už žalą, kuri buvo patirta kaltinamųjų neteisėtais veiksmais, be to ir patys kaltinamieji sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu (t. y. iš esmės nėra ginčo dėl to), nukentėjusiojo S. Š. ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų, S. Š. naudai 330,00 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė prašymą iš I. M. valstybės naudai priteisti 262,34 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro I. M. gynėjo advokato J. Surinin darbo užmokestis.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė prašymą iš I. G. valstybės naudai priteisti 461,66 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro I. G. gynėjo advokato A. Kviatkovki darbo užmokestis.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju gynėjai I. M. ir I. G. buvo paskirti BPK 51 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus teismo turimus duomenis apie I. M. ir I. G. turtinę padėtį, teismas turi pagrindo manyti, jog I. M. ir I. G. turtinė padėtis yra sunki, abu nedirbantys, neturintus gyvenamosios vietos, šiuo metu atliekantys bausmę pataisos namuose, dėl ko iš I. M. ir I. G. valstybės naudai priteistina dalis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, t. .y iš I. M. – 131 Eur, o iš I. G.- 230 Eur.

Byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307, 313 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti I. M. (I. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti I. M. 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nuosprendžiu, skirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Pripažinti I. G. (I. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikaltimą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti I. G. 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu, skirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę (suėmimą) palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

S. Š., civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš I. M. ir I. G. solidariai S. Š. naudai priteisti 330,00 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Iš I. M. valstybės naudai priteisti 131 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Iš I. G. valstybės naudai priteisti 230 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Išaiškinti I. M. ir I. G., kad valstybei priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: AB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Luminor Bank“ Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB „SEB bankas“ Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius