- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-01-11
- Bylos Nr.
- 1-73-951/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-2-00310-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Kaltinamasis
- E. K.
- Nukentėjusysis
- E. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-12-11 nuosprendžiu pagal LR BK 146 str. 1 dalį 31 para arešto; 2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-01-31 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; 3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-06-11 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2011-05-06 nuosprendžiu, 5 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 4) 2016-05-20 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 294 str. 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, Šiaulių apygardos teismo 2016-11-09 nutartimi, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., 2016-05-20 Šiaulių apygardos teismo paskirta 1 metų 6 šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2009-06-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2011-05-06 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta 8 mėnesių 26 dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K., neturėdamas teisėto pagrindo, laikė asmens dokumentą, o būtent, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis bei tiksliai nenustatytu laiku, bet, ne anksčiau kaip nuo 2016-05-07 ir ne vėliau kaip iki 2016-05-17 dienos, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), laikė svetimą dokumentą: asmens tapatybės kortelę Nr. 12846384, išduotą E. P. vardu, kol 2016-05-17 atliekant kratą jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelė buvo rasta sekcijoje.
Kaltinamasis E. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad nepamena tikslios dienos, kuomet susikirto keliai su E. P., tą dieną dalyvavo vakarėlyje. Tik vėliau viską sudėliojo. Anksčiau jos nepažinojo. Dokumentą rado gegužės 15 d., tuo metu sirgo. Nežinojo, kur dėti dokumentą, kaip jis pas jį atsidūrė. Gegužės 17 d. pareigūnai darė kratą ir rado dokumentą. Iki vakarėlio nukentėjusiosios nepažinojo. Radęs kortelę iš karto nesuprato, kieno tai dokumentas. Kai rado, nežinojo, iš kur atsirado, kieno jis. Vėliau, kai tyrėja paaiškino, kas ta E., kur buvo susitikę, įvardino adresą, jis pagal datas susidėliojo, kur jie galėjo susitikti. Vakarėlis vyko (duomenys neskelbtini), dienos nepamena. Buvo vakaras, draugas pakvietė jį atvažiuoti. Buvo išgėręs, todėl kitas draugas jį atvežė ir ten paliko. Ten buvo daug vaikinų, merginų. Buvo mažiausiai trys merginos, jos keitėsi, visą laiką nebuvo. Nežino, kur nukentėjusioji padėjo savo rankinę. Nematė, kad kas kraustytų rankinę, daug žmonių nepažinojo. Buvo draugas Žydrūnas, pavardės nežino. Nežino, kas tuo adresu gyvena, šeimininko nepažinojo, žinojo tik draugą Žydrūną, kuris jį pakvietė. Jis vakarėlyje turėjo rankinę. Iš pradžių jo rankinė buvo virtuvėje, po to padėjo viename iš kambarių, nes rankinėje buvo telefonas, dokumentai. Rankinę buvo palikęs įvairiose vietose. Toje pačioje rankinėje rado E. P. dokumentą, dokumentas buvo šalia piniginės. Pagrindiniame skyriuje būdavo telefonas, piniginė, dokumentai. Tame skyriuje ir rado svetimą dokumentą. Sekmadienį bandė atgaminti, kieno tai dokumentas, kad galėtų kam nors paskambinti. Namie dar buvo paliktas E. mokinio pažymėjimas, tai tą dokumentą padėjo šalia į sekciją, nes nešiotis nenorėjo. Pirmadienį nesugalvojo, kad reikia nešti į policiją. Mokinio pažymėjimas buvo E., ji jo draugė, pažįstama, kuri kartais pas jį atvykdavo. E. mokinio pažymėjimą rado namie, išmestą į šiukšlių dėžę, tai išėmė ir padėjo į sekciją. Pažymėjimo grąžinti nepavyko, nes su juo nebelabai ji bendravo, paskui užsimiršo. E. sakė, kad jai jis nereikalingas, nes buvo nebegaliojantis. E., kiek žino, su E. nepažįstama. E. dokumentą padėjo (duomenys neskelbtini). Ten nuosavas namas, padalintas į tris butus. Jis ten gyveno vienas, nuomojosi vieną butą. Vakarėlyje galėjo būti 6-7 vaikinai. Atvyko jau išgėręs, pusę paros toliau išgėrinėjo. Rankinę ne visada turėjo prie savęs. Dokumentą rado sekmadienį, tą savaitgalį sirgo, gulėjo namie, turėjo temperatūros. Kratą darė gegužės 17 d., po dviejų dienų nuo vakarėlio. Pirmadienį dokumento į policiją nenešė, nes blogai jautėsi, gulėjo lovoje su temperatūra. Kad sirgo, gali patvirtinti dukterėčia, nes vežė jam vaistų. Dukterėčia V. J.. Nepripažįsta, kad sąmoningai įgijo dokumentą. Nežino, kaip dokumentas galėjo atsidurti rankinėje. Gal kas nors sumaišė rankines ir ne ten įdėjo. Iš vakarėlyje buvusių asmenų pažinojo tik vieną žmogų, apie kitus nieko pasakyti negali. Ž. neturėjo tikslo jam kenkti. Pasveikęs ruošėsi ieškoti savininko ar nunešti dokumentą į policiją. Nežinojo, kad yra atsakomybė už svetimo dokumento laikymą namie. Tyčios, tikslo laikyti kortelę namie pastoviai neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu manė, kad E. galėjo pažinoti E., bet, jei būtų nepažinojusi, nebūtų jai davęs E. kortelės. Kol neprasidėjo byla, nesudėliojo įvykių, nesuprato, kad kortelė atsirado iš po to vakarėlio. Kol nebuvo kratos, neturėjo supratimo, iš kur tas dokumentas. Tik pagalvojo, kad E. gali būti susijusi su E.. Su nukentėjusiąja susipykę nebuvo. Ji sunkiai pamena įvykius. Ji balkone pykosi su jo draugu. Jis nerūko. Konfliktą matė iš kambario. Nukentėjusioji buvo gerokai išgėrusi. Ten dviejų kambarių butas. Iš virtuvės eidavo į kambarį, po to į balkoną. Kas nerūko, būdavo kambaryje, o kas rūkydavo, eidavo į balkoną. K. M. nepažįsta. Ovidijaus irgi nepažįsta. Dokumentas pas jį atsirado nepiktybiškai. Radęs jį, 2 dienas nežinojo, ką su juo daryti, nes sirgo. Jei dokumento laikymas nusikaltimas, tai tada nusikalto. Supranta, kad pagal šį straipsnį vien dokumento laikymas yra nusikaltimas. Rado dokumentą dvi dienos iki sulaikymo. Dokumentą rado savo rankinėje. Gegužės 17 dienos ryte jį sulaikė. Gegužės 15 d. rado dokumentą, bet sirgo, dėl to negrąžino. Policija dokumentą rado sekcijoje, kur buvo ir E. S. mokinio pažymėjimas. Pats pareigūnams parodė, kur dokumentas. Dokumentai buvo saldaininėje, sekcijoje, kad nepasimestų, jei atsirastų savininkas. Sirgdamas tvarkėsi rankinę, rinko nereikalingus dokumentus, rado asmens tapatybės kortelę. Buvo visokių minčių, bet fiziškai nežinojo, kieno tas dokumentas. E. prisiminė tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui. Pirmomis dienomis dokumento nesutapatino su asmeniu. Iš nuotraukos, esančios asmens dokumente, merginos neprisiminė. Kai tyrėja pradėjo dėstyti įvykius, prisiminė merginą. Pats situacijos neatkūrė. Po to prisiminė, kad buvo susitikę vakarėlyje (duomenys neskelbtini). Buvo pas draugą, ten buvo S. ir Ž., jo draugai. Kitų asmenų nepažinojo. Viso ten buvo 10-12 asmenų. Ten buvo išgėrinėjama, linksminamasi, šokama. Butas buvo dviejų kambarių. Pasisėdėjimas vyko visame bute. Vieni buvo balkone, kiti kambariuose, pagrinde visi rinkosi virtuvėje. Tame bute jokio dokumento nematė. Pats dokumento neėmė, neįsidėjo į rankinę. Neįsivaizduoja, kaip jis ten atsidūrė. Rankinę buvo atidaręs du kartus, kai trūko alkoholio ir ėmė pinigus. Rankinė visada prie jo nebuvo. Nors nerūko, joje buvo cigarečių pakelis, kurį ėmė kiti asmenys, o rankinė buvo padėta ir balkone. Nežino, kaip dokumentas atsidūrė pas jį, gal kas nors pajuokavo. Jis dokumento nepagrobė. Nežinojo, kokia tvarka yra radus svetimą dokumentą. Dabar žino, kad dokumentą reikia nešti į migracijos tarnybą. Būtų nunešęs, kai būtų sužinojęs, ką su juo daryti, bet gulėjo namie, sirgo. Fizinės galimybės nunešti dokumentą neturėjo. Kiti asmenys vakarėlyje taip pat turėjo rankines. Bute buvo chaosas, nebuvo taip, kad visi būtų sėdėję prie stalo. Visi vaikščiojo, kur norėjo, darė, ką norėjo. Asmens dokumentas buvo pagrindiniame skyriuje, kur laikomas telefonas, piniginė, o kortelė buvo tarp popierių.
Nukentėjusioji E. P. teisme parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, kažkada yra susitikę. Nuvažiavo su drauge K. M. pas jos pusbrolį, kurio vardo nežino. Ten sėdėjo kaltinamasis E., visi buvo gerokai išgėrę. Pabuvo 2-3 valandas, rankines buvo pasidėjusios ant šaldytuvo. Rankinėje buvo piniginė, kurioje buvo pasas. Per tą laiką piniginės išsiėmusi nebuvo. Grįžusi namo pasigedo piniginėje buvusios asmens tapatybės kortelės. Jai paskambino iš policijos, pasakė, kad pas E. per kratą rado dokumentą. Tai buvo gal prieš metus laiko, tiksliai nepamena. Galėjo būti 2016 m. gegužės mėn. Adreso nepamena, tas butas gali būti Gegužių gatvėje. Pati buvo virtuvėje, bet buvo iš jos išėjusi. Buvo balkone, į kurį įėjimas iš kambario. Rankinę palikdavo ant šaldytuvo, kartu nesinešdavo. Vakarėlyje dar buvo E. draugas. Iš virtuvės buvo išėjusi gal 10 kartų. Užtrukdavo apie 5 minutes. Kiti asmenys kartais pasilikdavo virtuvėje. Rankinė nėra labai didelė, yra užtrauktukas. Rankinė buvo užtraukta. Einant namo nepastebėjo, kad rankinė būtų buvusi atitraukta, viskas buvo tvarkingai. Piniginė galėjo būti rankinės viršuje. Piniginėje buvo ir kitų dokumentų: vairuotojo pažymėjimas, mokinio pažymėjimas. Šie dokumentai piniginėje liko. Asmens tapatybės kortelė buvo prie visų kitų dokumentų. Jos pasigedo po dviejų dienų, kai ėjo į parduotuvę ir reikėjo parodyti dokumentą. Pasigedusi ištikrino visą rankinę, piniginę, bet asmens tapatybės kortelės nerado. Jai paskambino iš „credit24“, pasiteiravo, ar nori paimti paskolą, bet pasakė, kad nenori. Pasakė, kad buvo kreiptasi, užpildyta paraiška paskolai. Skambučio sulaukė po poros dienų praėjus vakarėliui, kaip tik prieš valandą buvo pasigedusi asmens tapatybės kortelės. Kai pasigedo asmens tapatybės kortelės, vyko į policiją. Nepagalvojo, kur ji galėjo dingti. Paskambino K. M., pasakė, kad neberanda dokumento, paprašė, kad ji paklaustų pusbrolio, ar nerado. Mažai tikėtina, bet gal kur iškrito. Draugė sakė, kad nerado, pusbrolis klausė E., bet niekas nieko nežinojo. Po kelių dienų paskambino iš policijos ir pasakė, kad rado. E. K. kontaktų neturi, su juo nebendravo. Asmens tapatybės kortelės išėmimas kainavo 14 Eur. Ji su E. vakaro metu buvo apsipykusi dėl menkniekių, nes nesutapo nuomonės. Po to susitaikė, išsiskirstė. Dėl to buvo kilęs įtarimas, kad dokumentą paimti galėjo E.. Daugiau svetimų žmonių tame bute nebuvo. Buvo ji su drauge, jos pusbrolis, E. ir jo draugas. Nežino K. M. adreso, nes nebebendrauja. Jos pusbrolis O., pavardės nežino. Jos draugė sakė, kad kalbėjo su pusbroliu. Jis sakė, kad niekas dokumento paimti negalėjo, klausė K.. Ar klausė iš tikrųjų, nežino. Draugei sakė, kad įtaria K.. Ji sakė, kad pusbrolis skambino K.i, paklausė, ar neėmė kortelės. Asmens tapatybės kortelės pasigedo apie valandą iki skambučio iš „credit 24“, į policiją vyko kitą rytą. Bendrų draugų su K. neturi. E. S. nepažįsta. K. M. už ją 1 metais vyresnė. Nežino, kur ji mokosi ar dirba. Draugė tikrai negalėjo paimti dokumento, o su kitais asmenimis konfliktų nebuvo. K. nepažįsta, nežino, koks jis žmogus. Su K. kalbos apie sutarčių sudarymą nebuvo. Socialiniuose tinkluose su K. nebendrauja, jau pusę metų yra susipykusios. Tikrai konfliktavo su E. K.. Į kaltinamąjį panašaus asmens vakarėlyje nebuvo. Atvyko blaivi, o jie gėrė nuo vakar dienos. Tikrai buvo blaivesnė nei jie. Viską pamena, orientavosi gerai. Alkoholis nekliudo prisiminti aplinkybių. Kaltinamasis išeidavo į balkoną, bet nematė, ar jis rūko. Vakarėlio pačioje pradžioje buvo asmenys, kuriuos minėjo praeitame posėdyje. Gal kai ji išvažiavo, buvo 12 žmonių, nematė. Nemano, kad buvo tiek žmonių. Kiti svečiai taip pat turėjo rankinių. Jos buvo visur. Vyrukai irgi turėjo rankines. Vakarėlyje buvo visko, galėjo imti cigaretes, telefonus iš rankinių. Vyrukų rankinės buvo odinės, juodos, vienos į kitas panašios. Viena rankinė buvo ant stalo, kita ant palangės, buvo chaosas. Jos rankinė buvo juoda, bet didesnė. Laikė ją ant šaldytuvo.
Liudytoja E. S. teisme parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, kažkada bendravo, šiuo metu nebendrauja. Nukentėjusiosios nepažįsta. Buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad kaltinamojo nepažįsta. Iš tiesų jį pažįsta, yra bendravę gal 3 mėnesius. Su kaltinamuoju kartu negyveno. Kai mokėsi Šiaulių profesinio rengimo centre, turėjo mokinio pažymėjimą. Šiuo metu jo neturi, pametė. Nėra mokinio pažymėjimo niekam paskolinusi. Nežino, kur jį pametė. Mokinio pažymėjimą pametė, ne išmetė. Jis nereikalingas tapo tuomet, kai jo galiojimas pasibaigė, kai baigė Šiaulių profesinio rengimo centrą, 2016-02-01. Pamesti galėjo po galiojimo pasibaigimo, nes anksčiau pirkdavo autobuso nuolatinį bilietą, mokinio pažymėjimą naudodavo. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad mokinio pažymėjimą išmetė, nes išsigando, pirmą kartą susidūrė su tokia situacija. Tyrėja jos nesupažindino dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Sakė, kad E. K. nepažįsta. Jai parodė 4 nuotraukas, iš kurių jo nepažino. Vardo ir pavardės niekur neminėjo. Iš to, ką kalbėjo, surašė ir sakė pasirašyti. Su E. K. susipažino darbe, bendravo apie 3 mėnesius, jo vardą žinojo. Kai tyrėja ją apklausė, niekur nesakė kaltinamojo vardo ir pavardės, įvardindavo tik „šis asmuo“. Iš nuotraukos asmens nepažino, nes ilgai jo nepažinojo, nuotraukoje gal kitaip atrodė. E. K. pažymėjimo padavusi nebuvo. Mokinio pažymėjimą pametė, išgalvojo aplinkybę, kad išmetė, nes buvo išsigandusi. Žino, kad yra atsakomybė už melagingų parodymų davimą. Tyrimo metu pasakė neteisybę. Pas E. K. yra buvusi svečiuose, galėjo ten pamesti pažymėjimą. Turėjo telefono dėkliuką, kur yra kišenė dokumentams. Ten laikė ir mokinio pažymėjimą. E. K. neklausė, kada pasiims pažymėjimą. Jo neklausė, ar pas jį nepametė.
Liudytoja V. J. teisme parodė, kad E. K. pažįsta, jis jos dėdė. Žino, kodėl jis kaltinamųjų suole tiek, kiek pats pasakojo. Sakė, kad jį sulaikė ir viskas. Sakė, kad pas jį kažką rado, pažymėjimą ir dar kažką, daugiau nesigilino. Bendravo kiekvieną dieną, santykiai tarp jų geri. Nuveždavo ją į darbą, kai nedirbdavo, susitikdavo dieną. Neprisimena, kada buvo sulaikytas, gal viduryje savaitės. Pamena, kad iki sulaikymo tą savaitgalį jis sirgo. Prieš darbą, darbo metu vežė jam maisto, vaistus. Gali patvirtinti, kad E. K. sirgo, jam buvo aukšta temperatūra, gulėjo lovoje, blogai jautėsi. Jautėsi prastai, net negalėjo nueiti nusipirkti vaistų. Apie jokį dokumentą jai nepasakojo.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji E. P. atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 4, kad tai tas pats vaikinas E., apie kurį davė parodymus (1 t. 32-36 b. l.).
Iš 2016-05-17 kratos protokolo ir kratos metu rastų ir paimtų objektų apyrašo matyti, kad pas E. K. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sekcijoje buvo rasta ir paimta E. P. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. 12846384 (1 t. 52-58 b. l.).
2016-10-14 apžiūros protokole užfiksuota asmens tapatybės kortelės Nr. 12846384, išduotos E. P. vardu, apžiūra. Kortelė išduota 2012-04-13 ir galioja iki 2017-04-13 (1 t. 59-61 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
BK 302 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Minėti veikos objektyvieji požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų.
Formuluojant kaltinimą E. K., buvo nurodyta, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė asmens dokumentą - E. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. 12846384. Teisiamojo posėdžio metu, aiškinantis svetimo asmens dokumento atsiradimo pas kaltinamąjį aplinkybes, E. K. teisme teigė, kad jis buvo vakarėlyje, kuriame, kaip vėliau suprato, dalyvavo ir nukentėjusioji E. P., jis tame vakarėlyje turėjo rankinę, kurią buvo palikęs įvairiose vietose, o praėjus maždaug savaitei po vakarėlio, būdamas namuose, tvarkėsi rankinę ir joje rado svetimą asmens tapatybės kortelę, kurią padėjo į sekciją. Kaltinamasis teismui neigė pats įsidėjęs svetimą dokumentą į savo rankinę ir aiškino, jog nežino, kaip dokumentas galėjo atsidurti rankinėje, gal kas nors sumaišė rankines ir ne ten įdėjo, nes kiti vakarėlyje buvę asmenys taip pat turėjo rankines, be to, teigė, jog jo rankinėje buvo cigaretės, kurias ėmė rūkyti ir kiti asmenys. Teismas atkreipia dėmesį, jog posėdžio metu apklausta nukentėjusioji E. P. taip pat patvirtino, jog būdama vakarėlyje, rankinę buvo pasidėjusi virtuvėje, pati iš virtuvės buvo išėjusi gal 10 kartų, tuo metu rankinę palikdavo ant šaldytuvo, kartu nesinešdavo, išėjusi užtrukdavo apie 5 minutes, kiti asmenys tuo metu kartais pasilikdavo virtuvėje. Nukentėjusioji teismui taip pat patvirtino, kad kiti svečiai taip pat turėjo rankinių, jos buvo visur, vakarėlyje buvo visko, galėjo imti cigaretes, telefonus iš rankinių, vyrukų rankinės buvo odinės, juodos, vienos į kitas panašios, buvo chaosas. E. P. taip pat teigė, kad ji E. K. nekaltina, nėra įsitikinusi, jog E. K. pavogė asmens dokumentą, nes kas nors galėjo tą dokumentą į jo rankinę įdėti.
Iš bylos aplinkybių matyti, kad svetimas asmens dokumentas, t.y. E. P. asmens tapatybės kortelė, buvo rasta pas kaltinamąjį kratos metu. Tokių aplinkybių neginčija ir pats kaltinamasis. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant klausimą, ar E. K. svetimą dokumentą įgijo neteisėtai, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad įgyja kito asmens dokumentą ir nori taip veikti. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje. Pareiga įrodinėti byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) taikymą baudžiamajame procese (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-455/2014).
Šiuo atveju ištyrus teismo posėdžio metu apkaustų asmenų parodymus – kaltinamojo paaiškinimus, nukentėjusiosios parodymus, teismas negali daryti neabejotinos išvados, kad E. K. E. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę įgijo neteisėtai, todėl tokia aplinkybė iš kaltinimo šalintina.
Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl svetimo dokumento laikymo, teismas atkreipia dėmesį, jog pats kaltinamasis teismui pripažino, kad E. P. dokumentą laikė, t.y. paaiškino, kad tvarkydamas savo rankinę, dokumentą joje rado sekmadienį, gegužės 15 d., nežinodamas, kieno tai dokumentas, jį padėjo į sekciją, o po dviejų dienų, t.y. gegužės 17 d., atliekant kratą jo namuose, šis dokumentas buvo rastas. Teismas remiasi tokiais kaltinamojo paaiškinimais, nes jie atitinka ir kitą bylos medžiagą, t.y. byloje esantis 2016-05-17 kratos protokolas patvirtina dokumento radimo aplinkybes. Tačiau posėdžio metu E. K. teigė, jog jis neturėjo fizinės galimybės dokumentą kam nors grąžinti, nes tuo metu sirgo. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. J. teismui patvirtino, jog ji tą savaitgalį iki E. K. sulaikymo vežė jam vaistus, nes pastarasis jautėsi blogai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pasisakyta, jog kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2014, 2K-210/2014). Šiuo atveju teismas konstatuoja, kad iš bylos aplinkybių matyti, jog E. K. suvokė, jog laiko svetimą fizinio asmens dokumentą, E. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, kaip matyti, aiškiai suprato, kad dokumentas yra ne jo, ir norėjo taip veikti, t.y. pasidėjo jį savo namų sekcijoje, kas rodo, kad nesiėmė jokių veiksmų šį dokumentą grąžinti tikrajam savininkui, taigi jis veikė tiesiogine tyčia. Dar daugiau, nors E. K. teismui tvirtino, kad pasveikęs ruošėsi ieškoti savininko ar nunešti dokumentą į policiją, o tyčios, tikslo laikyti kortelę namie pastoviai neturėjo, tačiau teisme apklausta nukentėjusioji E. P. patvirtino, jog jai pasigedus dokumento, jai paskambino iš „credit24“ ir pasiteiravo, ar ji nori paimti paskolą, tačiau dėl paskolos į šią įstaigą ji pati kreipusis nebuvo ir jos imti nenorėjo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nei motyvas, nei tikslas nėra būtinieji kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–458/2014).
Pažymėtina ir tai, kad analizuojant kaltinamojo paaiškinimus, matyti, jog E. K. versija dėl ligos atsirado tik teisminio nagrinėjimo metu, kai tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu tokia aplinkybė nurodyta nebuvo, kas taip pat šiuo atveju teismui neleidžia tikėti kaltinamojo nuoširdumu ir traktuoti jo parodymų kaip atitinkančių objektyvią tiesą.
Aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad E. K., savo rankinėje radęs svetimą dokumentą, tikslingai rinkosi tokį elgesio variantą, t.y. laikė fizinio asmens dokumentą savo namuose, kol kratos metu jį surado ir paėmė policijos pareigūnai. Jis nesiėmė jokių veiksmų, kad E. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę grąžintų teisėtam savininkui, nepranešė policijos pareigūnams, neatliko kitokių veiksmų, nors iš esmės tam turėjo visas galimybes, nes nežinodamas dokumento savininko, kad ir negaluodamas, turėjo visas galimybes pranešti policijai skambindamas telefonu ar pranešdamas kitokio ryšio priemonėmis. Pažymėtina, kad asmens kaltės nepaneigtų net asmens dokumento radimas nedarbo dieną, nes policijos pareigūnai budi nuolatos.
Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad E. K., neteisėtai laikydamas E. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje.
Skirdamas bausmę E. K. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į bausmių skyrimo ypatumus, veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.
E. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).
Kaltinamasis E. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus (1 t. 123-135, 156-161 b. l.), baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų (1 t. 138-155 b. 1.), registruotas Lietuvos darbo biržoje, nedirbantis (1 t. 112, 122, 136 b. 1.). Tokių aplinkybių visuma rodo, kad E. K. nelinkęs taisytis laisvėje, nuolat ir sistemingai pažeidinėja įstatymus, savo neteisėtu elgesiu ne tik linkęs pažeisti teisės normas, bet ir akivaizdžiai ignoruoti doros visuomenės principus, privalomas normalaus elgesio taisykles. Įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas E. K. už padarytą nusikaltimą skiria sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apygardos teismo 2016-11-09 nutartimi paskirta laisvės atėmimo bausme.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016-05-17 9.00 val. iki 2016-10-17, taip pat visas atliktas bausmės laikas pagal 2016-11-09 Šiaulių apygardos teismo nutartį.
Nukentėjusioji E. P. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 14 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t. 30 b. l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad prašoma suma yra pagrįsta, žala nukentėjusiajai padaryta dėl nusikalstamų E. K. veiksmų, todėl E. P. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo E. K. 14 eurų nukentėjusiosios naudai.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – asmens tapatybės kortelė Nr. 12846384, išduota E. P. vardu, esanti pakete Nr. l prie bylos viršelio - nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotina dokumentą išdavusiai institucijai.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2016-11-09 nutartimi paskirta laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę E. K. paskirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. K. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016-05-17 9.00 val. iki 2016-10-17, taip pat visą atliktą bausmės laiką pagal 2016-11-09 Šiaulių apygardos teismo nutartį.
Nukentėjusiosios E. P. pareikštą 14 eurų civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisiant šią sumą iš E. K. nukentėjusiosios naudai.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – asmens tapatybės kortelę Nr. 12846384, išduotą E. P. vardu, esančią pakete Nr. l prie bylos viršelio - nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti dokumentą išdavusiai institucijai.
Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.