Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui A. A. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo ir teismo šaukimas atsakovui buvo įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 25 d. proceso šalys susilaukė sūnaus D. A.. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (anksčiau Klaipėdos miesto teismas) 2015 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-635-613/2015 patvirtinta proceso šalių taikos sutartis, kurios 2.1. punktu atsakovas įsipareigojo teikti nepilnamečiui sūnui D. A. materialinį išlaikymą, mokamą po 87 Eur kas mėnesį. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja padidinti teikiamą materialinį išlaikymą iki 215 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Ieškovė, reikšdama ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (didinimo), ieškinio pagrindu nurodo sūnaus poreikių pasikeitimą. Pastebėtina, kad nuo teismo nutarties, kuria patvirtintas šalių susitarimas dėl išlaikymo dydžio iki ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismui pateikimo dienos praėjo daugiau nei šešeri metai. Natūralu, kad praėjus tiek laiko padidėjo sūnaus poreikiai maistui, rūbams, avalynei, higienos bei mokyklinėms priemonėms įsigyti, užklasinei veiklai bei laisvalaikiui. Pagal suformuotą teismų praktiką pripažįstama, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-276/2013). Šiuo metu šalyje yra nustatytas 460 Eur (atskaičius mokesčius) minimalus mėnesinis atlyginimas. Tuo tarpu, pagal teismo patvirtintą proceso šalių taikos sutartį, atsakovas prie sūnaus išlaikymo materialiai prisideda tik 87 Eur per mėnesį. Teismo įsitikinimu, teikiamas išlaikymas nėra pakankamas vaiko net būtiniausių poreikių patenkinimui ir tik pakeitus išlaikymo dydį gali būti apsaugoti nepilnamečio vaiko interesai.

Spręstina, kad dėl pasikeitusių vaiko poreikių yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą padidinti 2015 m. vasario 12 d. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nustatytą išlaikymą nepilnamečiui D. A..

Valstybinio socialinio draudimo registro ir Registrų centro duomenimis teismas nustatė, kad atsakovas dirba (verčiasi individualia veikla), taip pat turi nekilnojamojo turto: butą, (duomenys neskelbtini) žemės sklypus, adresu Ža(duomenys neskelbtini). Duomenų apie atsakovo kitus pajamų šaltinius, nekilnojamąjį, registruotą kilnojamąjį turtą, teismas neturi. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, nes sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

Pažymėtina, kad atsakovas neteikė atsiliepimo į ieškinį, neginčijo ieškovės ieškinyje nurodytų argumentų ar prašomo priteisti išlaikymo dydžio. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog atsakovas yra pajėgus kas mėnesį teikti sūnaus išlaikymui po 215 Eur, todėl yra teisinis pagrindas reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinti visiškai. Padidinta išlaikymo suma skaičiuotina nuo kreipimosi į teismą dienos – 2021-07-22 iki D. A. pilnametystės.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovės bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93, 98 straipsniai, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovės atstovo pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovės išlaidos teisinei pagal sudarė 500 Eur. Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (8.2, 8.19 punktai), teismas jas pripažįsta pagrįstomis, šios išlaidos išieškotinos iš atsakovo.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo byloje dėl išlaikymo padidinimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.) CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Bylose dėl išmokų ar davinių sumažinimo arba padidinimo mokėtinas žyminis mokestis nustatomas pagal sumą, kuria sumažinamos arba padidinamos išmokos ar daviniai, bet ne daugiau kaip už vienerius metus (CPK 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo mokėtinas 35 Eur dydžio žyminis mokestis (215 Eur – 87 Eur = 128 Eur × 12 mėn. × 3 proc. = 35 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.)). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo taip pat priteistinas 35 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

Pakeisti civilinėje byloje Nr. N2-635-613/2015 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (anksčiau Klaipėdos miesto teismas) 2015 m. vasario 12 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2.1 punktą ji išdėstant taip:

„Atsakovas A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja teikti savo nepilnamečiam sūnui D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį po 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2021 m. liepos 22 d. iki sūnaus pilnametystės, pinigus pervedant iki sekančio mėnesio 15 dienos į V. S. vardu atidarytą banko sąskaitą Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodant nepilnamečio išlaikymas.“

Iš atsakovo A. A. priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei V. S..

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) žyminį mokestį valstybei, pinigus sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.