Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui R. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau VSAT prie LR VRM) Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo Ukrainos Respublikos piliečiui R. K. gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas dalinai.

3. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

4.1. 2025 m. spalio 30 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus (Jonava) pranešime Nr. IBPS-S-629971-25 nurodyta, jog Užsienietis sulaikytas 2025 m. spalio 29 d. apie 23 val. 55 min. Jonavos rajone Ruklos miestelyje K. M. gatvėje sėdintis automobilyje TOYOTA PRIUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio salone taip pat rastas polietileninis maišelis su viduje esančia žalios spalvos augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga. Užsienietis paaiškino, jog minėta medžiaga priklauso jam. Užsienietis buvo sulaikytas 48 valandoms ir pristatytas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę.

4.2. Nustatyta, jog Užsieniečio (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini) Ukrainoje, Ukrainos Respublikos piliečio) buvimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas.

4.3. 2025 m. spalio 30 d. Užsieniečiui pareikštas įtarimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-38361-25, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį.

4.4. 2025 m. spalio 31 d. VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro sprendimu Nr. 25S235008 Užsienietis sulaikytas iki 48 val. Užsieniečių registracijos centre.

4.5. Teismo posėdžio metu Užsienietis pateikė teismui S. L., gimusiai (duomenys neskelbtini) išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, gimimo liudijimo, patvirtinančio, kad Užsienietis yra S. L. sūnus, nuorašą, 2023-08-11 būsto nuomos sutartį, pagal kurią S. L. nuomojasi būstą adresu (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. spalio 31 d. S. L. sutikimą rūpintis Užsieniečiu.

4.6. Migracijos departamento prie LR VRM naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų, jog Užsienietis turėtų kitą dokumentą, suteikiantį jam teisę būti ar gyventi šalyje. Administracinių nusižengimų registre duomenų apie šį asmenį nėra. Patikrinus duomenų bazę dėl Lietuvos Respublikos sienos kirtimo, duomenų nerasta.

5. Teismas pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

6. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Įstatymo (toliau – Įstatymas) X2 skyriaus, reglamentuojančio Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 140⁷ str.).

7. Užsieniečio tapatybė nustatyta, jis teikimo nagrinėjimo dienai nėra prieglobsčio prašytojas, neturi jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, tai yra jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, todėl turi būti nustatoma Užsieniečio teisinė padėtis ir priimami atitinkami sprendimai. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienietis gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.

8. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Įstatymo 140¹⁸ straipsnio 1 dalis numato, kad užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

9. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje yra išvardintos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, tarp jų nurodytos šios aplinkybės: užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje (2 p.); neturi šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.)

10. Nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalies, 5 dalies 9 punktuose numatyti sulaikymo pagrindai, nes Užsienietis neteisėtai yra Lietuvos Respublikoje, todėl turi būti vykdomos išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos procedūros.

11. Pažymėtina, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 punktas; 2024 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1315-662/2024, 20 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

12. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022, 2024 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-822/2024).

13. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis).

14. Teismas, vadovaudamasis aptartu teisiniu reguliavimu, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes (Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai 2018 metais, tačiau šiuo metu joje neteisėtai (neturi galiojančio asmens dokumento, taip pat jokių dokumentų, leidžiančių būti Lietuvos Respublikos teritorijoje), jo atžvilgiu 2025-10-29 pradėtas ikiteisminis tyrimas, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (nuo 2018 m. iki minėtos dienos duomenų, kad Užsienietis būtų padaręs administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas - teismui nepateikta) ir Užsieniečio individualias savybes (Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas, jis neturi galiojančio asmens dokumento, kelionės dokumento, šiuo metu Lietuvos Respublikoje gyvena jo sugyventinė su nepilnamečiais vaikais, motina ir sesuo, Užsienietis turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikoje gyvenantys šeimos nariai sutinka suteikti ir gyvenamąjį būstą ir finansinę paramą), prieina prie išvados, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog, atsižvelgiant į Užsieniečio individualias savybes, Užsieniečiui siūloma taikyti judėjimo laisvės Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimo priemonė – sulaikymas yra per griežta, o Užsieniečio ir jo atstovo prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė – įpareigojimas elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Departamentui arba Tarnybai apie savo buvimo vietą būtų adekvati ir pakankama Įstatyme įtvirtintiems tikslams pasiekti. Tai, kad Užsienietis pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius užsieniečių atvykimą ir buvimą Lietuvoje, bei tai, kad Užsienietis nepateikė konkrečių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų apie savo dabartinę gyvenamąją vietą ir lėšas pragyventi Lietuvoje, šios individualios situacijos kontekste nesudaro pagrindo taikyti jam kraštutinę judėjimo laisvės apribojimo priemonę. Analogišką praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2364-821/2023, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1610-822/2023, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1554-502/2025). Teismas daro pagrįstą išvadą, jog Įstatymo tikslai gali būti pasiekti Užsieniečiui taikant Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę iki 3 (trijų) mėnesių, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kilmės šalį ar išnyks sulaikymo pagrindai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 5 dalimi, 115 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 117 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti dalinai.

Skirti Ukrainos Respublikos piliečiui R. K. gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU (duomenys neskelbtini)), alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą kiekvieną antradienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. elektroninių ryšių priemonėmis pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie savo buvimo vietą.

Nustatyti alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą – 3 (tris) mėnesius, tai yra iki 2026 m. sausio 30 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo grąžinimo/išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba išnyks sulaikymo pagrindai.

Sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, bet per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.