Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) G. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-423-570/2011 dėl neteisėtai atliktų savavališkos statybos padarinių šalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės skyrius prašo palikti nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-1782-571/2014. Nurodė, kad dėl proceso atnaujinimo palaiko motyvus, išdėstytus atsiliepime į atskirąjį skundą. Teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-423-570/2011, visapusiškai, pilnai ištyrė bei vertino byloje surinktus įrodymus, priėmė pagrįstą įrodymais bei motyvuotą teisės aktais 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai (b. l. 72-73).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Motyvuose nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas, nes G. B. pateikta konsultacinė išvada, kurioje išdėstytos eksperto išvados dėl mėšlidės nugriovimo, nėra naujai paaiškėjusi ir esminė aplinkybė, turinti esminės reikšmės bylai. Pats pareiškėjas nurodė, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu aiškino, jog Liubavo žemės ūkio bendrovei priklausančiose fermose jokių naujų statybų nevykdė, remontavo – betonu išpylė buvusio šakniavaisių sandėlio išlikusias betonines grindis, kas reiškia, kad jo pateiktos eksperto išvados, dėl mėšlidės nugriovimo, nėra naujai paaiškėjusi ir esminė aplinkybė, turinti esminės reikšmės bylai. Tai, kad G. B. nurodyta aplinkybė (buvusio pastato vietoje naujos statybos nėra) jam buvo žinoma ir civilinės bylos Nr. 2-423-570/2011 nagrinėjimo metu, patvirtina ir jo pateiktas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo panaikinimo. Proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus (2014 m. kovo 5 d. konsultacinė išvada ir jos priedai), kurių nebuvo nagrinėjant bylą. Atsakovo prašyme nurodyta aplinkybė (buvusio pastato vietoje naujos statybos nėra) neatitinka šių reikalavimų dėl aukščiau išvardintų motyvų, todėl ji negali būti vertinama kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-423-570/2011. (b. l. 77-79).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Ginčo esmė – ar eksperto V. G. 2014 m. kovo 5 d. konsultacinė išvada yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, turinti esminę reikšmę išnagrinėtai bylai, ir kuri G. B. nebuvo ir negalėjo būti žinoma civilinės bylos Nr. 2-423-570/2011 nagrinėjimo metu.

Proceso civilinėje byloje atnaujinimo instituto tikslas – papildomos, su instancine teismų procesinių sprendimų patikra nesusijusios, galimybės peržiūrėti galimai neteisėtus ir nepagrįstus teismų sprendimus sukūrimas. Tokia galimybė savo esme yra konkuruojanti su įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumo principu (CPK 18 str.), neigiamai įtakojanti teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, todėl negali būti vertinama kaip absoliuti. Dėl nurodytos priežasties proceso atnaujinimo instituto teisiniu reglamentavimu turi būti sukuriama pusiausvyra tarp konkuruojančių pamatinių teisinių vertybių. Praktinė šios pusiausvyros įgyvendinimo išraiška – CPK 370 straipsnio 3 dalis, pagal kurią prašymas dėl proceso atnaujinimo patenkinamas tik teismui nustačius aplinkybių, jog prašymas pateiktas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, visumą.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio. 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011).

Byloje nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui G. B., trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės teritoriniam žemėtvarkos skyriui dėl savavališkos statybos darbų padarinių šalinimo. Teismas 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovą pašalinti savavališkos statybos darbų – apie 20 m. ilgio, apie 17 m. pločio ir apie 340 kv. m. užimamo ploto statomos mėšlidės, valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, esančioje Liubavo k., Kalvarijos sav., padarinius, t. y. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statomą mėšlidę ir sutvarkyti statybvietę. Per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigojo ieškovą Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos nugriauti apie 20 m. ilgio, apie 17 m. pločio ir apie 340 kv. m. užimamo ploto statomą mėšlidę, valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, esančioje Liubavo k., Kalvarijos sav., ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo G. B.. Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 17 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 26 d. nutartimi išaiškino 2011 m. gegužės 18 d. teismo sprendimo Nr. 2-423-570/2011 vykdymą, t. y. kad G. B. privalo išardyti visas savavališkai 20 m. ilgio ir 17 m. pločio, 340 kv. m. užstatymo ploto pastatyto statinio – mėšlidės konstrukcijas iki 50 cm po žemės paviršiumi, valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, esančioje Liubavo k., Kalvarijos sav. Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį paliko nepakeistą. Tai reiškia, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-423-570/2011 yra įsiteisėjęs ir vykdytinas.

Pareiškėjas G. B. kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-423-570/2011, remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Nurodė, jog teismo ekspertui V. G. 2014 m. kovo 5 d. priėmus konsultacinę išvadą ir nustačius, kad pastato vietoje naujos statybos nėra (pastatas – ferma unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. 3G1p nėra nugriautas, virš žemės paviršiaus išlikę pastato konstrukcijos (pamatai ir grindys), tarnaujančios mėšlo rietuvės dugnu), paaiškėjo nauja esminė bylos aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodyta eksperto išvada nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri atsakovui G. B. nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu. Kaip matyti, civilinėje byloje Nr. 2-423-570/2011 dėl neteisėtai atliktų savavališkos statybos padarinių šalinimo buvo nustatinėjama esminė bylos aplinkybė, t. y. ar atsakovo (pareiškėjo) G. B. atlikti veiksmai (betonuojama mėšlidės aikštelė 20 metrų ilgio, apie 17 metrų pločio ir kt.) valstybei nuosavybės teise priklausančioje, nesuformuotoje atskiru žemės sklypu, žemėje yra vykdyta nauja statyba, ar atlikti tam tikri statybos veiksmai ant išlikusio statinio (iš dalies nugriauto statinio). Kaip matyti, teismas atribojo buvusio ir naujo nesudėtingo statinio statybą bei ribas, pažymėdamas, jog negalima daryti išvados, kad mėšlidė įrengta lygiai toje pačioje vietoje, kaip pastatas – ferma, identiškai ant tų pačių pamatų, t. y. nustatydamas G. B. pastatyto pastato – mėšlidės naujumo faktą. Iš bylos duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimo metu, atsakovas siekdamas paneigti naujos statybos faktą (įrodyti, kad naujos statybos veiksmai nebuvo atliekami), nereiškė prašymo atlikti ekspertizę, tokių veiksmų ėmėsi savo iniciatyva išnagrinėjus bylą iš esmės ir išnaudojus kitas procesines priemones, stabdančias teismo sprendimo vykdymą (skundė teismo sprendimą apeliacine tvarka; įsiteisėjus teismo sprendimui prašė išaiškinti jo vykdymą; nurodytą teismo sprendimo vykdymo išaiškinimą skundė atskiruoju skundu ir kt.).

Nurodytoje eksperto konsultacinėje išvadoje pažymima, kad statinio statyba, kurios rūšis nauja statyba, mėšlo rietuvės vietoje nėra atlikta ir nėra požymių, kad šios rūšies statyba buvo vykdoma. Tokią išvadą teismo ekspertas V. G. padarė remiantis – tyrimo objekto būklės foto fiksacija, atlikta 2014-02-18; Savavališkos statybos aktu Nr. TPS 18-15; Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011-02-11 išrašo kopija; kopijomis iš 1995 m. balandžio 10 d. sudarytos Nekilnojamojo turto – statinių kadastro ir registro dokumentų bylos (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)): statinių išdėstymo planu, statinių Nr. 3Glp ir 4Glp patalpų planu, pastato inventorinės žiniomis ir pastato 3 GI p vidaus plotų eksplikacija. Iš civilinės bylos Nr. 2-423-570/2011 duomenų matyti, kad tie patys dokumentai buvo vertinti nagrinėjant bylą dėl neteisėtai atliktų savavališkos statybos padarinių šalinimo. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tų pačių dokumentų pagrindu teismas civilinėje byloje Nr. 2-423-570/2011 ir teismo ekspertas V. G. 2014 m. kovo 5 d. konsultacinėje išvadoje padarė skirtingas (iš esmės priešingas) išvadas dėl pastato –mėšlidės statybos. Pažymėtina, kad aplinkybių naujumas reiškia ne vien formaliai naujo įrodymo pateikimą, tačiau ir užfiksavimą tokio įrodymo turinyje naujų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pareiškėjo pateikta 2014 m. kovo 5 d. konsultacinė išvada dėl naujos statybos nebuvimo yra naujai atsiradęs ir naujai pateikiamas įrodymas, kuris dar neegzistavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau šis įrodymas ir jame suformuluotos išvados dėl pastato – fermos 3G1p atliktų statybos veiksmų pobūdžio (nauja statyba ar statybos veiksmai ant išlikusio statinio) yra išvestiniai iš tų pačių aplinkybių ir faktinių duomenų, kurie buvo nustatyti ir įvertinti bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Naujų duomenų apie pareiškėjo atliktus statybos darbus prašyme atnaujinti procesą ir pridėtuose dokumentuose nepateikta, todėl, esant nustatytų aplinkybių visetui, konstatuotina, kad procesas negali būti atnaujintas vien dėl tų pačių aplinkybių ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie jau buvo ištirti ir įvertinti užbaigtoje byloje, pakartotinio nagrinėjimo.

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 12 d. nutartis pagrįsta ir nėra jokio pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 str. 1 d. 1 p. 338 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.