Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. S. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo P. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje. Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskirta 80 MGL dydžio bauda. Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį paskirta100 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos iš dalies ir paskirta subendrinta galutinė 150 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 100 MGL dydžio bauda, nustatant ją sumokėti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 11 d. iki 2018 m. rugpjūčio 12 d. išbūtas laikinajame suėmime, jį prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu, P. S. priklausančios devynios 50 Eur kupiūros, viso 450 Eur konfiskuotos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, P. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, terminas skaičiuojamas nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t.y. 2018 m. rugpjūčio 12 d.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, iš P. S. išieškota konfiskuotino turto – automobilio (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkanti pinigų suma – 5405 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas advokatas Evaldas Liutkevičius prašo paskirti švelnesnes bausmes, sumažinti baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki vienerių metų, sumažinti konfiskuotinos baudos dydį ir iš skundžiamo nuosprendžio pašalinti išvadą, jog P. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo P. S. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

7. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas P. S. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam P. S. paskirta bausmė yra adekvati jo padarytiems nusikaltimams ir atitinka bausmės paskirtį.

8. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę (P. S. dirba, teistas, bet teistumas išnykęs, turi galiojančių administracinių nuobaudų, psichiatrinio kabineto bei priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas), tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino tai, jog nuteistasis padarė du tyčinius baigtus nusikaltimus, vienas iš kurių (BK 281 straipsnio 7 dalis) priskiriamas nesunkių nusikaltimų, kitas (BK 227 straipsnio 2 dalis) – apysunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad kaltę P. S. pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos pripažinta, tai kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Apeliaciniame skunde prašoma pašalinti iš nuosprendžio šią sunkinančią aplinkybę dėl BK 227 straipsnio 2 dalies. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad P. S. nustatytas žymus apsvaigimas (2,12 promilių), ir tai be jokios abejonės turėjo įtakos nuteistojo elgesiui, priimant sprendimą papirkti pareigūnus. Taigi Alytaus apylinkės teismas teisingai nustatė, kad P. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl nėra pagrindo šią aplinkybę šalinti iš nuosprendžio.

9. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu ir be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018). Todėl, nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas nekelia abejonių.

10. Iš bylos duomenų matyti, kad P. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,12 promilės etilo alkoholio, vairavo ne sau priklausančią transporto priemonę, todėl byloje buvo taikytos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, kuriose nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims teismas iš kaltininko išieško konfiskuojamo turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018). Sprendžiant, ar veikos padarymo priemonės vertės išieškojimas yra proporcinga priemonė, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į automobilio vertę, kuri nagrinėjamu atveju yra 5405 Eur. P. S. apklausiamas Alytaus apylinkės teisme nurodė, jog jo darbo užmokestis iš bendrovės yra apie 500 Eur, tačiau jis papildomai gauna 1500-2000 Eur iš individualios veiklos. Nors gaunamas darbo užmokestis nėra didelis, o konfiskuojama suma nemaža, tačiau vien šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip priežastys netaikyti BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Byloje nenustatyta, jog P. S. finansinė padėtis būtų itin bloga, nenustatyta, jog turėtų išlaikomų asmenų, jis turi išlaikyti tik pats save. Nagrinėjamu atveju be šioje nutartyje jau aptartų P. S. charakterizuojančių aplinkybių apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių kitų argumentų, galinčių pagrįsti išvadą, kad konfiskuotina pinigų suma jam būtų itin didelė finansinė našta arba nepagrįstai didelius nepatogumus gyvenime sukelianti poveikio priemonė. Nuteistasis neabejotinai žinojo apie savo finansinę padėtį, visgi, nepaisydamas gresiančios atsakomybės ir finansinių pasekmių pasiryžo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairuoti transporto priemonę. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet nuteistasis neturi pakankamai pajamų bausmei įvykdyti, tačiau tai nelemia šių pasekmių netaikymo. Nuteistasis turės pats išspręsti savo finansinius sunkumus, kurie ir susidarė dėl jo paties elgesio. Išimtis iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

11. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad apylinkės teismas neteisingai nustatė konfiskuotino turto (automobilio (duomenys neskelbtini)) vertę. Bylos medžiagoje yra VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, jog minėto automobilio vidutinė kaina rinkoje yra 5405 Eur (17 b. l.). Nuteistojo gynėjas pažymėjo, kad teismas nustatydamas konfiskuotino turto vertę neatsižvelgė į bylos medžiagoje esančią UAB „B. F. T.“ pateiktą pažymą apie ilgalaikio turto vertę, kurioje nurodyta, jog minėto automobilio likutinė vertė yra 208,75 Eur (38 b. l.) Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų leidžiančių nustatyti kitokią automobilio vertę, kadangi VšĮ „Emprekis“ pažyma atspindi transporto priemonės vidutinę rinkos vertę, o UAB „B. F. T.“ pateikė duomenis apie ilgalaikio turto vertę įmonės turto apskaitoje, kuri neatspindi realios automobilio vertės ir yra aiškiai per maža. Įmonės balanso duomenys neparodo realios turto vertės, nes turto vertė balanse apskritai gali kisti priklausomai nuo to, koks turto apskaitos standartas įmonėje taikomas. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytą turto vertę galėtų paneigti kiti duomenys (pvz. turto vertinimo ataskaita), tačiau tokių įrodymų byloje nėra.

12. Baudžiamajame įstatyme kaip viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra numatytas uždraudimas naudotis specialia teise (šios bylos kontekste – teise vairuoti transporto priemones), kai asmuo naudodamasis šia teise padaro nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas naudotis specialiąja teise uždraudžia nuo 1 iki 3 metų. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones termino nustatymu. P. S. gynėjas prašo šį terminą sutrumpinti iki vienerių metų, įvertinant tai, kad jis nėra Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, neturi panašaus pobūdžio nuobaudų, teistumo. Šiuo atveju, Alytaus apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu P. S. 1 metams ir 6 mėnesiams uždraudė naudotis teise vairuoti transporto priemones, kas, pasak apelianto, yra per griežta poveikio priemonė. Teisėjų kolegija, nekartodama šiame sprendime jau aptartų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, pažymi, jog P. S. teisė vairuoti skundžiamu nuosprendžiu yra atimta beveik minimaliam terminui. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje P. S. nurodė, kad jam vairavimo teisė reikalinga nuvežti mamą pas gydytojus. Teisėjų kolegijos manymu, vien asmens darbiniai ar asmeniniai interesai negali būti pagrindu netaikyti neigiamų teisinių padarinių jo atžvilgiu, nes asmuo jau sėsdamas prie vairo būdamas neblaivus, prisiima savo neteisėto elgesio neigiamas pasekmes. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie nuteistojo teiginiai nepaneigia apylinkės teismo padarytos išvados, jog specialiosios teisės atėmimo terminas yra adekvatus ir proporcingas susidariusiai situacijai, todėl apelianto reikalavimas jį dar labiau sutrumpinti atmestinas.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje situacijoje paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos terminą, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios apelianto padaryto KET pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę.

14. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde pažymi, jog apylinkės teismas netinkamai pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu nuo galutinės subendrintos bausmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 64¹ straipsnyje nėra aiškiai nurodyta kuri bausmė – paskirta už atskiras nusikalstamas veikas, ar galutinė subendrinta bausmė – mažinama vienu trečdaliu. Tačiau teismų praktikoje dėl aptariamo BK straipsnio taikymo yra suformuota aiški nuostata, kad BK 64¹ straipsnis taikomas galutinei subendrintai bausmei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-303/2015). Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismas tinkamai subendrino bausmes ir tinkamai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertindama tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo P. S. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.