Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant nuotoliniu būdu per vaizdo konferencinę programą ZOOM kaltinamajam R. J., jo gynėjui advokatui Algimantui Ruginiui, prokurorei Vijoletai Meškauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, teistas 2018 m. sausio 31 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta sumažinta bausmė 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: 2017 m. lapkričio 20 d., apie 17.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su Ž. D., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas į atskirą tyrimą ir priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuris yra įsiteisėjęs, R. J. rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius nukentėjusiajam A. R. į veidą ir ne mažiau kaip 15 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, o Ž. D. priėjęs sudavė nukentėjusiajam A. R. rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais su Ž. D. padarant nukentėjusiajam A. R. poodines kraujosruvas abiejų ausų kaušeliuose, dešinėje smakro pusėje ir dešiniame dilbyje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą pakaušyje, kas nukentėjusiajam A. R. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 2 d., 21:00 val., iki 2018 m. gegužės 3 d., 07.30 val., tiksliau ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, veikdamas kartu su E. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas į atskirą tyrimą ir priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuris yra įsiteisėjęs, iš bendro naudojimo rūsio nerakinamų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, K. G. priklausantį, turtą: - 300 eurų vertės dviratį „Extrime“ MTB.

K. R. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad 2017 metų lapkričio mėnesį nuėjo pas savo netikrą „babą“, kur buvo ir jos sugyventinis A. R.. Jis tuo metu buvo išgėręs, tarp jo ir „babos“ sugyventinio kilo konfliktas, todėl jis keletą kartų trenkė nukentėjusiajam. A. R. sudavė gal kokius penkis smūgius, nors jis tų smūgių neskaičiavo, galėjo būti ir penkiolika. Smūgius sudavė į įvairias kūno vietas rankomis ir kojomis, kur tiksliai sudavė nežino, bet buvo ir į galvos sritį ir į visą kūną. Jis pirmas sudavė smūgius nukentėjusiajam, tada prie jo prisijungė Ž. D.. Tiksliai visko nepamena, nes buvo girtas ir girtumas turėjo įtakos jo veiksmams. Mano, jog buvo išprovokuotas nukentėjusiojo, nes pastarasis irgi buvo girtas ir netinkamai elgėsi su jo netikra „baba“. Dviratį kartu su E. J. pavogė iš rūsio koridoriaus, esančio (duomenys neskelbtini). Kad ten yra tas dviratis jis žinojo, nes anksčiau lankydavosi tame name pas draugus. Dviratį pavogė, nes reikėjo pinigų, o nebuvo iš kur jų prasimanyti. Dviratį pavogė paryčiais ir parsivarė į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną tą dviratį iš to buto išsivarė jam nepažįstami asmenys. Nors jis ketino tą dviratį grąžinti, nes jau buvo gavęs pinigų. Sutiko su padaryta žala ir 150 Eur civiliniu ieškiniu bei nurodė, jog atlygins padarytą žalą. Patvirtino, jog tikėtina, kad vagystės metu jis buvo dirbantis.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, gynėjas bei prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. J. visiško kaltės pripažinimo jų kaltė yra įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

- 2017 m. lapkričio 20 d. policijos registruojamų įvykių registre užregistruotu informaciniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad kaimyną R. A. prieš 10 minučių sumušė anūkas su draugu. Mušė rankomis ir kojomis. Vaikų nėra (t. 1, b. l. 122);

- 2017 m. lapkričio 20 d. A. R. protokolu – pareiškimu, kuriame užfiksuota, kad 2017 m. lapkričio 20 d. apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini) bute, jį sumušė jo sugyventinės A. K. pažįstamas. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, sutrikdyta sveikata (t. 1, b. l. 8-9);

- specialisto išvada Nr. G268/2018 (04), kurioje nurodyta, kad: 1. A. R. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejų ausų kaušeliuose, dešinėje smakro pusėje ir dešiniame dilbyje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas pakaušyje. 2. Poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas pakaušyje galėjo būti padaryti tiek tiesioginio trauminio poveikių pasėkoje, tiek griuviminės traumos metu. Tikėtina, kad kiti sužalojimai padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje. 3. Sužalojimai padaryti ne mažiau penkių trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais ar paviršiais. 4. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. 5. A. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 33);

- 2018 m. balandžio 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, kad įtariamasis R. J. atpažino asmenį, pažymėtą skaičiumi Nr. 3, nurodydamas, kad tai yra V. Ž., kuris tada, kai buvo sumuštas A. R. pas jo „babą“ A. K., buvo kartu su juo ir Ž. D., tik stovėjo tarpduryje ir į butą nėjo bei nieko nedarė, pridėtos foto lentelės (t. 4, b. l. 79-81, 82-84);

- 2018 m. balandžio 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, kad įtariamasis R. J. atpažino asmenį, pažymėtą skaičiumi Nr. 2, nurodydamas, kad tai yra Ž. D., tai būtent tas asmuo, apie kurį jis yra davęs parodymus ir sakė, kad būtent jis sumušė A. R., kai jie visi trys kartu buvo nuėję pas jo „babą“ A. K., pridėtos foto lentelės (t. 4, b. l. 85-87, 88-90);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo A. R. parodymais, kur jis apklaustas liudytoju parodė, kad 2017 m. lapkričio 20 d. dieną jis buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), su savo sugyventine A. K. ir pažįstama I. Prisimena, kad į buto duris kažkas pasibeldė. A. tada atidarė duris, ir į butą įėjo trys vaikinai. Vienas iš jų buvo A. netikras anūkas, o kitų dviejų jis nepažįsta, juos matė pirmą kartą. Kai jie atėjo, jis sėdėjo ant minkšto kampo. Prie jo priėjo R.. Šis jam tada nieko nesakė ir tiesiog pradėjo jį mušti, tai yra pradžioje jis jam rankos kumščiu keletą kartų trenkė į veidą, kiek tiksliai kartų jam trenkė, negali pasakyti, bet mano, kad ne mažiau kaip keturis kartus, nuo tų smūgių jis nuvirto ir ant lovos atsigulė kniūpsčias bei rankomis užsidengė galvą, kad jam į ją nekliūtų smūgiai. Tada jautė, kaip šis jį muša ir rankomis, ir kojomis, juto, kaip jam trenkė į galvą, kliuvo į ausis, į sprandą, taip pat spyrė iš kojos į šoną, smūgių juto labai daug, bet nieko nematė, nes buvo užsidengęs galvą. Kiek tiksliai kartų šis jam trenkė, tikrai nurodyti negali, bet mano, kad jis jam tada trenkė ne mažiau kaip 20 kartų. Gulėdamas jis girdėjo, kad A. bandė jį nuo jo nuvaryti, bet šis jos neklausė. Jam atrodo, kad jai taip pat gal trenkė ar ją nustūmė, ir ji palindo po stalu, nes jo išsigando. Paskui, kai R. nustojo jį mušti, jis pasuko galvą į šoną pasižiūrėti kas vyksta ir pamatė, kaip prie jo prieina kitas vaikinas, kuris buvo su pirštinėmis. Priėjęs prie jo šis jį taip pat pradėjo mušti, trenkė jam ir rankomis, ir kojomis į įvairias kūno vietas. Kiek tiksliai kartų ir kur, jis tikrai neprisimena, bet kliuvo jam tada į galvą, ausis, sprandą, šoną. Jis jam sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių. Kur tuo metu, kai jį mušė, buvo I., jis nematė, taip pat nematė, kur buvo ir tas trečias vaikinas, nes kaip jau sakė, gulėjo kniūbsčias ant lovos. Kai jį baigė daužyti ir antrasis vaikinas, jis tiesiog toliau taip ir gulėjo ant lovos, atsikėlęs nebuvo. Netrukus suprato, kad tie vaikinai iš buto išėjo. Kai vaikinai išėjo, jis pasakė A., kad jam labai blogai, kad jam baisiai skauda galvą ir atsigulė. Kas iškvietė policiją ir greitąją pagalbą, tiksliai nežino, bet jam atrodo, I. paskambino. Atsimena, kad buvo atvykę pareigūnai. Jie jį apsiklausė, paskui atvyko ir greitoji, kuri jį išsivežė į ligoninę. Ligoninėje jį apžiūrėjo, suteikė pirmąją pagalbą ir išleido į namus. Jam būtent R. išmušė ir vieną priekinį dantį bei dar du dantys dabar jam kliba, net kalbėti yra gana sunku. Jis apie tai ligoninėje sakė, tačiau pas dantistą niekur nėjo. Jam skaudėti neskauda tie dantys tiesiog kliba. Taip pat po to sumušimo jam vis dar tebeskauda galvą, būna, kad ir kraujas iš nosies pradeda bėgti, ko anksčiau nebūdavo, tačiau jis kol kas pas gydytojus dėl šito nesikreipė. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jam išaiškinta, tačiau jis kol kas jo nereikš, jeigu vėliau sugalvos, informuos papildomai (t. 1, b. l.129-130, 131-132);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos A. K. parodymais, kur ji parodė, kad tą vakarą, kai sumušė jos sugyventinį ir iš jos pavogė telefoną, dabar jau tikslaus mėnesio ir dienos nenurodys, nes nebeprisimena, jos bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo trise, tai yra ji, jos sugyventinis A. R. ir jos draugė I.. Kambaryje jos sėdėjo ant minkšto kampo, kuris buvo padalintas į dvi dalis, ant vienos dalies sėdėjo I., o ant kitos ji su A.. Atsimena, kad tada į butą kažkas pasibeldė, ji nuėjusi prie durų paklausė, kas čia atėjo, ir jai atsakė: „babyte, aš“. Ji tada suprato, kad pas ją atėjo jos sūnaus R. K. žmonos sūnus R. J., todėl ji duris atidarė. Atidariusi pamatė, kad jis atėjo ne vienas, o dar su dviem draugais. Ji tų draugų mačiusi nebuvo ir jų nepažįsta. Jai atidarius duris jie visi trys įėjo į vidų ir nieko jai nesakė. Tada ji nuėjo ir vėl atsisėdo prie A., o R. atėjęs į kambarį taip pat atėjo prie A. ir tiesiog pradėjo jį mušti. Kodėl jis jį pradėjo mušti, ji nesuprato, bet mano, kad todėl, kad A. niekur nedirba, ji jį išlaiko, o R. tai nepatinka. Kai R. nuėjo prie A., A. tuo metu sėdėjo ant to kampo. Ji tada jau taip pat buvo atsisėdusi. Atsimena, kad R. tada tiesiog rankos kumščiu trenkė A. į veidą, trenkė ne mažiau kaip 4 kartus. Tada ji išsigando, pradėjo sakyti, kad jis nusiramintų, norėjo užstoti savo sugyventinį A.. Ji atsistojo, norėjo R. nustumti, bet tada R. ją savo ranka nustūmė, ir ji nugriuvo ant žemės. Jai tuo metu fizinis skausmas sukeltas nebuvo, jokių žymių nuo to stūmimo neliko, dėl to ji jokių pretenzijų R. neturi, tačiau ji išsigandusi palindo po stalu. Tada matė, kad R. ir toliau muša A., pradėjo spardyti ir kojomis, daužyti rankomis. Mano, kad sudavė dar ne mažiau kaip 15 smūgių į įvairias kūno vietas. Ji tuo metu buvo po stalu, todėl tikrai negali nurodyti, kur tiksliai ir kiek smūgių jam kliuvo, tačiau tikrai daug. Jis buvo labai sumuštas. Paskui R. tiesiog matyt pavargo mušti A., todėl prie A. atėjo kitas vaikinas, ir tada šis pradėjo mušti A.. Jis taip pat jam trenkė ir rankomis, ir kojomis, mano, kad ne mažiau kaip 10 kartų, o R. tuo metu stovėjo netoliese prie stalo ir žiūrėjo. Galiausiai prie jų priėjo tas trečiasis vaikinas, kuris kartu atėjo, ir už apykaklės paėmęs tą vaikiną, kuris tada mušė A., jį tiesiog nutempė nuo A.. Tas vaikinas, kuris mušė A., buvo toks šviesių plaukų, neaukštas, vidutinio ūgio, tačiau jo veido bruožų ji nelabai įsidėmėjo, todėl mano, kad jo net atpažinti negalėtų. O tas vaikinas, kuris nieko nedarė, o paskui nuo A. nutempė tą šviesųjį vaikiną, buvo už juos aukštesnis, toks tamsių plaukų. Jie visi buvo panašiai apie 18-19 metų amžiaus. Mano, kad ir šito vaikino atpažinti negalėtų. Visą tą laiką I. taip ir sėdėjo ant to kito kampo ir nesikišo. Mano, kad ji bijojo, kad ir jai nekliūtų. Ji pati paskui iš po stalo išlindo ir atsisėdo ant kėdės. Tas vaikinas, kuris nemušė, visą laiką prastovėjo tarpduryje, kol galiausiai atėjęs nutempė tą šviesesnįjį vaikiną. Atsimena, kad tada jie visi trys iš buto išėjo, o ji greitai nuėjusi užrakino duris. R. ir to kito vaikino, kuris mušė A., akys buvo tokios išsipūtusios, mano, kad jie buvo kokių narkotikų pavartoję. Užrakinusi duris ji išgirdo, kaip A. dejuoja, priėjo prie jo ir paklausė, kaip jis laikosi, ir nusprendė, kad reikia iškviesti greitąją medicinos pagalbą, nes jis tikrai labai buvo sumuštas. Tada I. iškvietė greitąją ir policiją. Po to įvykio jos sugyventinis A. buvo išvežtas net į ligoninę, nes jam buvo reikalinga medikų pagalba, tačiau po apžiūros jis buvo išleistas namo (t. 1, b. l. 136-137, 138- 40);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos I. V. parodymais, kur ji parodė, kad 2017 metų lapkričio mėnesį, tikslios dienos dabar neprisimena, buvo pas savo draugę A. K. ir jos sugyventinį A. R., kurie tuo metu gyveno dar (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte, bet buto numerio dabar neprisimena. Jie ten buvo trise, o paskui į butą atėjo trys vaikinai, kuriuos, kiek atsimena, įleido A.. Ji tuo metu sėdėjo kambaryje. Ji iš tų atėjusių trijų vaikinų atpažino tik A. K. netikrą anūką vardu R., o kitų dviejų ji nebuvo net mačiusi. Tačiau vieną iš jų vadino lyg ir „V.“. Abu tie vaikinai buvo jauni, tokie smulkūs, tiksliai apibūdinti ji jų negali, neįsidėmėjo. Tačiau gali pasakyti, kad vienas iš tų vaikinų, kuris sakė yra „V.“, stovėjo tarpduryje ir į kambarį nėjo. Jis buvo (duomenys neskelbtini) plaukų, o tas kitas buvo su kepure, tai net nežino, kokie ten jo plaukai buvo. Tada tie du vaikinai, tai yra R. ir tas su kepure, įėjo į kambarį. Jie tada priėjo prie A. ir A.. Ar jie kalbėjosi, ar ne, ji nesuprato ir nežino, kas ten atsitiko, bet tas R. tiesiog pradėjo mušti A.. Jis pradžioje jam stovinčiam iš rankos trenkė į veidą, kiek kartų, tiksliai ji pasakyti negali, bet po tų smūgių A. nuvirto ant lovos, ir R. jį tada toliau mušė. Šis jam trenkė ir rankomis, ir kojomis, tačiau, kiek kartų ir kur tiksliai pataikė, ji pasakyti negali, bet tikrai nemažai, ji tų smūgių neskaičiavo, bet, kaip jau sakė pirmos apklausos metu, galėjo jam trenkti kokius 20 kartų, o gal net ir daugiau. Tuo metu, kai R. mušė A., tas antrasis vaikinas stovėjo šalia jų, o A. buvo palindusi po stalu. Tas trečiasis vaikinas stovėjo tarpduryje koridoriaus ir kambario, bet į kambarį nėjo. Paskui atsimena, kad A. pradėjo dejuoti. Tai tas vaikinas su kepure jam kažką pasakė, kad: „ko čia dejuoji“ ar panašiai ir tada pats priėjo prie A. iš pradėjo jį mušti, o tas R. nuo jo atsitraukė truputį. Tada tas antrasis vaikinas ant lovos gulinčiam A. rankomis ir kojomis taip pat sudavė nemažai smūgių į įvairias kūno vietas, mano, kad trenkė ne mažiau kaip 10 kartų, tačiau kur tiksliai pataikė, ji negali pasakyti. Ji dar klausė R., kodėl jie muša A., o jis jai pasakė, kad jis pats žino, o jai jis liepė tylėti. Tada ji pasakė, kad išeina namo, išėjo į koridorių, bet tada iš buto išėjo visi trys vaikinai (t. 1, b. l. 155-156, 158-159);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo V. Ž. parodymais, kur jis parodė, kad prieš pusę metų, tikslaus laiko, dienos, mėnesio nepamena, kartu su Ž. D. ir R., pavardės nežino, vieną vakarą išgėrinėjo. Jiems būnant kartu R. pasakė, kad nori eiti pas savo močiutės sugyventinį ir jį pamokyti už tai, kad jis ją skriaudžia. Kadangi jie visi buvo kartu, tai ir išėjo pas R. močiutę ir jos sugyventinį, kurie gyvena prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) name. Atėję, į kurį aukštą palipo, nepamena, bet R. pasibeldęs į močiutės butą ir, jai atidarius, užėjo į vidų kartu ir jis su Ž. D.. Jie su Ž. liko stovėti buto koridoriuje, o R. J. su savo močiute užėjo į kambarį. Kambario durys buvo atidarytos. R. užėjus į kambarį matė, kad įėjęs R. puolė ant kažkokio vyriškio, kuris buvo kambaryje ir sėdėjo ant lovos. R. užsimojo ranka, trenkė keletą kartų sėdėjusiam vyriškiui į galvą, nugarą, kiek kartų tiksliai sudavė R., nepamena. R. mušdamas vyriškį, esantį kambaryje, šaukė ant jo ir rėkė, kad čia už močiutė tau ir daugiau tu prie jos nelįsi. Jis pamatęs, kad R. pradėjo mušti vyriškį, esantį kambaryje, puolė prie R. ir jį atitraukė šiek tiek toliau, o tuo tarpu su jais kartu atėjęs Ž., kai jis atitraukė R., kad toliau nesimuštų, puolė prie to vyriškio ir su ranka 1 kartą trenkė į nugarą ir iš kojos spyrė 1 kartą tam vyriškiui. Pamatęs, kad Ž. taipogi skriaudžia vyriškį, atitraukė ir jį. Ragino ir Ž., ir R. eiti lauk iš buto, kad nevyktų jokių muštynių. Viso šio konflikto metu R. močiutė sėdėjo kambaryje ant sofos, vertė ir prašė nustoti mušti jos sugyventinį. Sugyventinis, kurį puolė mušti R., nesipriešino, tik dengėsi veidą nuo smūgių. Viskas labai greitai įvyko. Jis atitraukęs R., po to Ž. ragino išeiti. Taip ir padarė. Išėjo toliau išgėrinėti į butą, kuris yra (duomenys neskelbtini). Iš R. močiutės buto išėjo visi trys. Kiek tą vakarą išgėrė prieš eidami pas R. močiutę, jis nepamena, nes tai buvo seniai (t. 1, b. l. 176-177);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais Ž. D. parodymais, kuris apklaustas įtariamuoju, parodė, kad tikslaus mėnesio ir dienos jis neprisimena, bet gali būti įtarime nurodyta data ir laikas, jis iš Klaipėdos atvažiavo į Mažeikius pas savo giminaitį A. Ž., kuris gyvena adresu M(duomenys neskelbtini), butas lyg ir (duomenys neskelbtini), bet tiksliai neatsimena. Tame bute jie vartojo alkoholinius gėrimus, kiek tiksliai ten žmonių tuo metu buvo, jis tiksliai pasakyti negali, bet tarp jų buvo tas A. Ž., V. Ž., M. Ž. bei R., jo pavardės nežino. Po kurio laiko jie trise, tai yra jis, V. Ž. ir R. sugalvojo išeiti, R. pasiūlė nueiti iki jo „babos“ lyg ir poros eurų paprašyti. Jie trise nuėjo į tokį namą prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, tikslaus adreso jis nežino. Kai jie nuėjo prie to buto, kur gyveno ta R. „baba“, šis pats pabeldė į duris. Jas atidarė kažkokia moteris, kaip suprato, tai ir buvo ta R. „baba“. Ji jiems leido užeiti į butą. Kiek atsimena, jie dviese, tai yra jis ir R., įėjo į buto vidų, o V. Ž. pasiliko stovėti tarpduryje, o gal buvo į koridorių įėjęs, tiksliai nepamena, bet jie dviese įėjo į kambarį. Kambaryje buvo dvi moterys, tai yra ta R. „baba“ ir dar viena moteris, ir vienas vyriškis. Jie visi sėdėjo kambaryje prie stalo. Tada R. paprašė tos savo giminaitės poros eurų, tačiau ji jam pinigų nedavė, o tas vyras tada kažką pasakė R.. Ką tiksliai sakė, jis neatsimena, bet tada R. priėjo prie to vyro ir jam trenkė. Jam atrodo, pirmas smūgis buvo iš kojos tam vyrui į veidą, nes jis sėdėjo ant lovos, o po to jis pradėjo jį daužyti kumščiais, gal spyrė ir kojomis, tiksliai pasakyti negali, bet tų smūgių buvo nemažai. Matė, kad keli smūgiai kliuvo tam vyrui į galvą, kur jam kliuvo, tiksliai pasakyti negali, neprisimena. Negali pasakyti, kiek tiksliai smūgių jis jam sudavė, bet gal kokius 7 ar 8. Tuo metu, kai R. mušė tą vyrą, jis stovėjo jam už nugaros. Ta kita moteris toliau taip ir sėdėjo prie stalo, o R. „baba“, jam atrodo, kažkur išėjo, tiksliai pasakyti negali, nepastebėjo. Pakui, tiksliai negali pasakyti, nei kaip, nei kodėl, bet jam atrodo, kad jis R. patraukė nuo to vyro ir tada pats pradėjo šį mušti, tai yra savo rankų kumščiais pradėjo jį daužyti į galvą bei šonus, kiek tiksliai smūgių jam sudavė, tiksliai nežino, bet gal iki 10 smūgių. Tada atsimena, kad moterys pradėjo cypti ir klykti, tai jis nuo to vyro atsitraukė, ir jie tiesiog visi trys iš buto išėjo. Ar V. Ž. buvo įėjęs į kambarį, jis net negali pasakyti, tačiau šis tikrai to vyro nemušė, jį mušė tik jis ir R.. Kai jie išėjo iš buto, jis tikrai nematė, kad kas nors būtų turėjęs kokį nors telefoną, nei R., nei Vytenis jokio telefono jam nerodė. Jis net negali pasakyti, kodėl jis pradėjo mušti tą vyrą, gal todėl, kad R. buvo pasakojęs, kad tas jo „babos“ sugyventinis pastoviai jos „babos“ prašinėja pinigų, pats niekur nedirba, tai kažkaip, kai R. pradėjo mušti tą vyrą, pradėjo ir jis. Tuo metu jie buvo šiek tiek vartoję alkoholio, bet nedaug, visas aplinkybes jis prisimena. Gali pasakyti, kad tikrai nuoširdžiai gailisi, kad taip atsitiko, kad mušė žmogų, daugiau tikrai nieko panašaus nebus (t. 3,b. l. 179-180);

- 2018 m. gegužės 5 d. policijos registruojamų įvykių registre užregistruotu informaciniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2018 m. gegužės 3 d. apie 7.30 val., pranešėjas pastebėjo, kad iš bendro naudojimo rūsio patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas jam priklausantis dviratis „Extrime“ MBT. Padaryta žala 300 eurų, turtas nedraustas (t. 2, b. l. 134-136);

- 2018 m. gegužės 5 d. K. G. protokolu – pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2018 m. gegužės 3 d. apie 7.30 val., jis pastebėjo, kad iš bendro naudojimo rūsio patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas jam priklausantis dviratis „Extrime“ MBT. Padaryta žala 300 eurų, turtas nedraustas (t. 1, b. l. 25);

- 2018 m. gegužės 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Į namo rūsį patenkama iš vidinės kiemo pusės per duris, kurios atidarytos. Rūsyje yra laiptai žemyn. Nusileidus laiptais, po dešine užėjus už laiptų yra patalpa, kurioje yra rogės ir lentyna. Daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų nepastebėta (t. 2, b. l. 139);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo K. G. parodymais, kur jis apklaustas liudytoju parodė, kad 2016 metais jis nusipirko dviratį „Extrim“ MTB, 21 bėgių, diskiniai stabdžiai, ratlankiai raudoni, priekinė šakė balta, rėmas juodas su nedideliais raudonos spalvos pamarginimais, su užrašu baltos spalvos „Extrim“, už dviratį buvo mokėjęs 300 eurų, dviratį pirko naudotą, bet keitė padangas į naujas, tai buvo kaip naujas. Dviračiu naudojosi visa šeima. Dviratį pastoviai laikydavom (duomenys neskelbtini), namo rūsyje bendro naudojimo patalpose, o ne rakinamame sandėliuke. Laukutinės rūsio durys yra nerakinamos. 2018 m. gegužės 2 d. apie 21.00 val., jo posūnis A. R. minėtą dviratį pastatė rūsyje, bendro naudojimo patalpose, o 2018 m. gegužės 3 d. apie 07.30 val., A. R. susiruošė vykti į darbą ir nuėjęs į rūsį neberado dviračio. 2018 m. gegužės 5 d. jis žiūrėdamas skelbimus „Facebook“, tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ pamatė skelbimą, kad už 90 eurų parduodamas dviratis, ir savo pavogto dviračio nuotrauką. A. R. susisiekė (jam atrodo, kad susirašė su skelbimą įdėjusiu žmogumi, t. y. G. Š.). Tą dieną , apie 17 val., jam į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino vyriškis, kuris prisistatė G. Š. sugyventiniu, nurodė, kad yra E., ir pasakė, kad dviratį nupirko jo sugyventinė, prašė, kad vakare susitiktų ir šis jam grąžins tą dviratį, nes dabar yra išvykęs. Jis pasakė, kad buvo policijoje ir jam policininkai sakė, kad neimtų iš niekur savo dviračio. Dar E. nebuvo paskambinęs, kai jis buvo nuvažiavęs apie 14.00 val. į policiją pranešti, kad rado skelbimą apie jo dviračio pardavimą. Tada jam ir pasakė policininkai, kad jie patys išims dviratį. Jie su E. susitarė, kad susitiks vakare. Šis turėjo jam perskambinti vakare, bet vėliau nebeperskambino, o jis pats nebandė jam prisiskambinti. Pas jį į namus policininkai atvyko apie 21.00 val. ir tada jis parašė pareiškimą dėl dviračio vagystės. Tiksliai negali pasakyti, kokiu laiku A. R. bendravo su G. Š., bet tikrai jis negalėjo leisti jai parduoti jų dviračio. Jis tai tikrai neleido ir nebuvo sakęs, kad A. R. taip pasakytų G. Š.. Dar iki tol, kol pamatė skelbimą apie parduodamą dviratį, jis nupirko naują dviratį už 300 eurų. 2018 m. gegužės 2 d. matė, kaip pas kaimyną T. B. iš 4 buto, tiksliau namo kieme, gėrė alkoholį iš matymo pažįstami R. J. ir E. J., todėl jis juos įtaria dėl dviračio vagystės, o be to ir G. Š. A. R. nurodė, kad pirko dviratį iš R. J. ir E. J.. Dėl dviračio vagystės jam padaryta 300 eurų žala. Jam išaiškinta teisė byloje reikšti civilį ieškinį, tą teisę suprato, civilį ieškinį pateiks artimiausiu metu (t. 2, b. l. 143-144, 146, 147). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis K. G. parodė, kad su juo susisiekė įtariamasis E. J. bei 2020 m. gegužės 14 d. atlygino jam pusę padarytos žalos dėl pavogto dviračio, tai yra sumokėjo 150 eurų, o likusią sumą - 150 eurų įsipareigojo atlyginti iki 2020 m. birželio 15 d. Jie su E. J. susirašė susitarimą, tačiau jis liko pas E. J., todėl jo pateikti negali. Kadangi jam pusę padarytos žalos atlygino, tai yra 150 eurų jau atlygino, o likusią dalį, tai yra taip pat 150 eurų, įsipareigojo atlyginti, prašo jo pateikto civilinio ieškinio byloje nebenagrinėti (t. 2, b. l. 148). Papildomos apklausos metu liudytojas K. G. parodė, kad jam padarytą turtinę žalą dėl dviračio vagystės, kurio vertė 300 eurų atlygino tik dalinai, tai yra 150 eurų sumokėjo įtariamasis E., pavardės nepamena. E. jam žalą atlygino 2020 metų vasarą ir raštiškai pasižadėjo per mėnesį atlyginti kitą pusę. Jam to pasižadėjimo nedavė, sakė, kad pateiks tyrėjai. Iki šios dienos likusi žala, tai yra 150 eurų, jam nėra atlyginta, todėl prašo šią sumą išieškoti iš įtariamojo R. J.. Jis civilinį ieškinį buvo pareiškęs 300 eurų sumai, tai liko 150 eurų neatlyginta (t. 2, b. l. 149);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais E. J. parodymais, kur jis apklaustas įtariamuoju, parodė, kad R. J. pažįsta maždaug 4 metus, tačiau artimi draugai nebuvo, susitikdavo tik kartais. 2018 m. gegužės pradžioje, datos ir laiko tiksliai nepamena, buvo rytas, jie su R. J. nuėjo pas jo pažįstamą T., pavardės nežino, gyvenantį (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, bet buvusi (duomenys neskelbtini). Tiksliau ne pas jį, bet į jo namo kiemą, ir gėrė alų. Išgėrė 2 litrus alaus trise. Po to su R. J. išėjo į mikrorajoną ir nuėjo į (duomenys neskelbtini) namo susitiko pažįstamą E., kaip vėliau sužinojo, jo pavardė N., kuris pasiūlė eiti kartu baliavoti, ir jie nuėjo į (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) aukštą, užlipus laiptais pasukti į kairę ir už koridoriuje esančių durų pirmos durys kairėje. Kieno tas butas, nežino. Kai nuėjo į butą, ten buvo kažkoks nepažįstamas vyriškis apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) cm, stambaus kūno sudėjimo, trumpų plaukų, kaip jį vadino nepamena, bet jį vadino vardu. Po to dar atėjo 3-4 nepažįstami vyriškiai, kurių neįsidėmėjo. Tame bute jie gėrė degtinę, kiek išgėrė, nepamena, jie atsinešė alaus, o tie kiti degtinės. Kiek ilgai prabuvo tame bute, nežino, bet ilgai. Paskui tie atėję vyriškiai pradėjo sakyti, kad jie yra jiems skolingi pinigų, už ką, nežino, gal už tai, kad gėrė jų degtinę. Vėliau vienas iš tų vyriškių išsivedė R. J. į koridorių. Kas ten vyko, nežino. Paskui tas pats vyriškis pasakė jam su R. J., kad jie yra skoloje ir gali suktis kaip nori, bet turi turėti pinigų, bet nesakė kokios sumos reikia, o gal jis nepamena, kokią sumą sakė. Nei jis, nei R. J. neturėjo pinigų, todėl jis jam pasiūlė pavogti dviratį iš to namo rūsio, kur gyvena T. ir jį pardavus užsidirbti pinigų. Jis sutiko eiti kartu vogti dviratį, ir jie nuėjo į (duomenys neskelbtini), buvusį (duomenys neskelbtini) pastatą. Jis pasiliko laukti (duomenys neskelbtini) kieme, o R. J. vienas nuėjo į namą, kur gyvena T., ir netrukus sugrįžo varydamas dviratį. Jis nėjo kartu, nes bijojo, kad nepagautų. Į pateiktą klausimą atsako, kad R. J. žinojo, kad neužrakintame namo rūsyje yra laikomas dviratis, tai jis matė, kai jie ryte pas T. atėję gėrė alų. Dviratį nusivarė į tą patį butą (duomenys neskelbtini) name, kur tebebuvo tie patys žmonės. Tuo metu buvo po vidurnakčio, gal pirma valanda nakties. Tą dviratį atidavė tiems vyrams, kurie buvo atėję į butą už neva jiems turimą skolą, nes jie sakė, kad turi kur parduoti dviratį. Dviratis buvo baltos ir juodos spalvos rėmu, pavadinimo neatsimena. Nei jis, nei R. J. dviračio nepardavė, kur tie vyrai padėjo dviratį, nežino. Jiems su R. J. niekas už dviratį jokių pinigų nedavė (t. 3, b. l. 87-89, 91-92). Papildomai E. J., apklaustas įtariamuoju parodė, kad jis padarytą 300 eurų žalą dėl pavogto dviračio nukentėjusiajam K. G. iš dalies jau atlygino, tai yra sumokėjo jam 150 eurų bei likusią sumą, tai yra 150 eurų, įsipareigojo jam atlyginti iki 2020 m. birželio 15 d., ir tikrai tai padarys. Jie su K. G. sudarė susitarimą, kuriuo jis padarytą žalą jam įsipareigojo atlyginti, susitarimo kopiją pateikė (t. 3, b. l. 94);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo A. R. parodymais, kur jis parodė, kad jo patėvis K. G. buvo nupirkęs vadinamą kalnų dviratį „Extrim“ MTB, kurio rėmas juodos baltos ir raudonos spalvų, ant rėmo užrašas „Extrim“. Šiuo dviračiu daugiausiai naudojosi jis. Kadangi strigdavo galiniai stabdžiai, tai buvo pakeitęs, o vėliau dėl strigimų juos išvis atjungė. Dviratį jis laikydavo (duomenys neskelbtini) rūsyje, bet ne sandėliuke, o bendro naudojimo patalpose, rūsio durys nėra rakinamos. 2018 m. gegužės 2 d. apie 21.00 val., jis minėtą dviratį pastatė namo rūsio bendro naudojimo patalpose, o kitą rytą, apie 7.30 val., dviračio neberado. 2018 m. gegužės 2 d. namo kieme baliavojo (gėrė alkoholinius gėrimus) name gyvenantis T. B. ir jo draugai R. J., E. N. ir E. J.. Apie vidurnaktį jie išsiskirstė, daugiau jokio triukšmo negirdėjo. 2018 m. gegužės 5 d. patėvis K. G. „Facebook“ tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ pamatė skelbimą apie parduodamą dviratį, tokį kaip buvo jiems pavogtas. Todėl jis parašė skelbimą įdėjusiai moteriai - G. Š., kad nori apžiūrėti dviratį. Ji jam pasakė, kad dabar nėra galimybės, nes ji išvykusi. Jis paklausė, ar dviratis turi defektų. Ji pasakė, kad taip. Tada jis nurodė tuos defektus dėl stabdžių. Ji patvirtino, kad ir yra tokie defektai. Tada pasakė, kad dviratis yra jo, ir ji pažadėjo išimti skelbimą, kad parduoda dviratį. Pasakė, kad vakare susitiks, ir ji atiduos dviratį, tiksliai laiko nesitarė, sakė, kad parašys į „Messenger“ programą, bet taip ir nebeparašė. Kol bendravo su ja, tai jis pasakė, kad patėvis jau spėjo nupirkti kitą dviratį. Vėliau ji ir išėmė skelbimą. Į pateiktą klausimą atsakė, kad jis G. Š. tikrai nerašė, kad ji gali parduoti dviratį. Jie telefonu su ja nebendravo, tik susirašinėjo per „Messenger“. Tą dieną K. G. paskambino G. Š. draugas, bet ką jie kalbėjo, jis nesigilino ir nežino. Jis daugiau nieko nežino ir papildyti negali. Po dviračio vagystės jis su R. J. ir E. J. susitikęs nebuvo ir nebendravo, jų daugiau nematė, kur jie dabar yra nežino. Su E. N. yra kalbėjęs po vagystės, bet jis sakė, kad nieko nežino, pats dviračio nevogė, daugiau nieko nesakė ir nenurodė, kas pavogė dviratį (t. 3, b. l. 155);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos G. Š. parodymais, kur ji parodė, kad 2018 m. balandžio 27 d. ji socialiniame tinkle „Facebook“ ir dar kažkokiame tinkle, gal „(duomenys neskelbtini)“, įdėjo skelbimą, kad ieško pirkti dviratį iki 100 eurų, bet nebuvo nurodžiusi konkrečiai kokį. Praėjus keletui dienų, kada tiksliai, nepamena, su ja susisiekė (neatsimena, ar susirašė per „Facebook“, ar paskambino, nes lyg ir telefono numerį buvo nurodžiusi), numerio neišsaugojo, vyriškis ir pasakė, kad turi parduoti dviratį. Jie susitarė susitikti prie pašto, esančio (duomenys neskelbtini). Apie 17.30-17.40 val. ji pasiėmusi vaiką iš darželio privažiavo prie pašto, kur prie įėjimo į paštą atėjo vienas pats jai nepažįstamas vyriškis, kuris buvo apie 30 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsaus gymio, beveik be plaukų (kaip nukritę plaukai), kuris buvo išgėręs. Vyriškis pradėjo sakyti, kad dviratis geras, nėra vogtas, o parduoda, nes reikia pinigų išgerti. Ji pasakė, kad mokės 60 eurų. Vyriškis neturėjo su savimi dviračio, sakė, kad yra namuose ir parodė į namą už (duomenys neskelbtini), priešais „(duomenys neskelbtini)“, adreso nežino, (duomenys neskelbtini). Jie sutarė, kad jis tuoj atvarys dviratį, o ji palauks. Kiek pamena, vyriškis dar parodė dviračio nuotraukas savo telefone, bet jos buvo blogos kokybės, todėl pasakė, kad pirmiausiai nori pažiūrėti, kaip atrodo dviratis, ir tik tada pirks. Vyriškis sugrįžo gal už kokių 5 minučių, parmynė dviratį, kuris buvo MTB, tačiau nešvarus rėmas. Rėmas buvo juodai raudonas, buvo nulūžusi bėgių perjungimo rankena, stabdžiai neveikė bei cypė „lenciūgas“ (grandinė). Apžiūrėjusi dviratį nusprendė jį pirkti už 60 eurų, nes buvo geri ratai. Po to, nuvažiavo pasiimti pinigų ir sugrįžo atgal gal po pusvalandžio. Ji nuvažiavo prie to anksčiau vyriškio parodyto namo priešais „(duomenys neskelbtini)“, kur tebelaukė tas pats vyriškis su dviračiu, ir ji jam padavė pinigus bei pasiėmė dviratį. Vyriškis buvo vienas, daugiau su juo žmonių nebuvo. Vyriškis jai užgarantavo, kad dviratis yra tikrai nevogtas, sakė, kad savininkas atmynė dviračiu iš kaimo, o dabar girtas miega, todėl jis ir pardavinėja dviratį. Kol ji bendravo su vyriškiu, jam visą laiką kažkas skambinėjo į telefoną, kiek girdėjo, kad tą žmogų kalbėdamas telefonu vadino „E.“, po to dar sakė „N.“, sakė, kad jis nepergyventų, bet ji nelabai gilinosi į tą pokalbį. Ji vakare valė tą dviratį, nes buvo purvinas, paskui bandė pravažiuoti, bet jis cypė ir girgždėjo, todėl sugalvojo, kad geriau jį parduos ir nusipirks kitą, nes tokie dviračiai yra paklausūs. Pagalvojo, kad ji paprašys didesnę kainą ir dar užsidirbs parduodama. Kitą dieną įdėjo skelbimą į „Facebook“, kad parduoda tą dviratį, ir iškart, gal po 5 minučių jai parašė vaikinas sakydamas, kad tai jo dviratis, anketinių duomenų nepamena, vėliau susiskambino, ir šis paaiškino, kaip nusipirko tą dviratį. Tas vaikinas pasakė, kad jam svarbu išsiaiškinti, kas pavogė dviratį, ir vagys tegu nuperka jam naują dviratį, sakė, kad jam dviratis nereikalingas, ir ji gali parduoti tą dviratį. Prašė tik pasakyti, iš ko nupirko dviratį. Ji sakė, kad nežino iš ko pirko, tik paminėjo, kad pardavėjas vis minėjo „E. N.“, tada dviračio savininkas dar jos klausė, ar nebuvo E.. Sakė, kad nežino. Dar ji paklausė, iš kur buvo pavogtas dviratis. Jai dviračio savininkas paaiškino, kad „E.“, E. ir dar kažkas gėrė tame name, iš kur buvo pavogtas dviratis, o vėliau jis dviračio ir neberado. Dviračio savininkas sakė, kad dviračio jis nenori, leido jai jį parduoti, minėjo, kad nusipirko naują dviratį, o jai leido parduoti dviratį, kad atgautų pinigus, kuriuos sumokėjo vagims. Po to pokalbio ji vėl įdėjo skelbimą „Facebook“, kad parduoda dviratį, dabar jau nepamena, kada, ar tą pačią dieną, ar kitą dieną su ja susisiekė kažkoks vyriškis iš Šiaulių ir pasakė, kad pirktų dviratį. Sekančią dieną vyriškis atvažiavo ir iš jos nusipirko už 80 eurų dviratį. Prašė 90 eurų, bet nuleido už kelionę. Ji su tuo vyriškiu „Facebook“ nesusirašinėjo, tik telefonu bendravo. Vyriškis buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) cm, stambaus kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini) plaukais, kokiu automobiliu buvo atvažiavęs, nepamena, o be to, neskiria modelių. Po to jai pradėjo skambinėti dviračio savininkas ir jo patėvis bei aiškintis dėl dviračio, kas pavogė dviratį, bet neprašė jiems grąžinti dviračio, sakė norintys tik išsiaiškinti vagis. Tuo metu į Lietuvą buvo sugrįžęs jos sugyventinis E. J., kuris išgirdęs visą tą situaciją dėl dviračio ir vėliau susitikęs mieste E. N. bei pamatęs su kuo jis eina, suprato, kad dviratį galėjo pavogti R. J. ir E. J., kurių ir klausė, kodėl jie pardavė jai vogtą dviratį. Nežino, ar šie prisipažino pavogę dviratį. E. N., R. J., E. J. nepažįsta, tik yra girdėjusi, kad Mažeikiuose yra toks E. N.. Dviratį pardavė šiauliškiui jau žinodama, kad dviratis yra vogtas. Taip ji padarė, nes dviračio savininkas neprašė, nereikalavo, kad jam sugrąžintų dviratį, net leido jai parduoti jo dviratį sakydamas, kad vagys jam nupirks kitą dviratį ir jam nereikia to pavogto dviračio (t. 2, b. l. 157-158, 159, 160-161);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo T. B. parodymais, kur jis parodė, kad E. J. (kur gyvena, nežino), E. N., R. J. (gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino) jis pažįsta, tačiau mažai su jais bendrauja, nėra artimi draugai. Paskutinį kartą juos matė, kai kaimynui K. G., gyv. (duomenys neskelbtini), iš namo rūsio pavogė dviratį. Kokia buvo data, nepamena. Kiek buvo valandų, kai pas jį atėjo R. J., E. J. ir E. N., nepamena, galėjo būti po pietų, tiksliai laiko nepamena. Jie gėrė alų, kiek išgėrė, nepamena. Gėrė bute. Bent jau jis negėrė. Jie pabuvę gal valandą ar dvi išėjo, kur išėjo, nežino. Jis pasiliko namuose. Kai jie išėjo, dar tikrai buvo šviesu, bet nežino, kiek valandų. Sekančią dieną pas jį atėjo K. G. ir pasakė, kad iš namo rūsio dingo dviratis, daugiau nieko nesakė. K. G. jo neklausė, kas pas jį tokie buvo atėję, nes jis juos ir taip pažįsta, o be to jo posūnis A. bendrauja su E.. Gal paskutiniu laiku apsipykę, kad nebemato, kad pas A. ateitų. Po tos dienos jis nei su vienu nebebuvo susitikęs (E. J., E. N., R. J.) ir neklausė, ar jie pavogė ar nepavogė dviračio. Pats nematė, kada ir kaip bei kas pavogė K. G. dviratį, pats to dviračio nevogė (t. 3, b. l. 183);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo E. J. parodymais, kur jis parodė, kad 2018 m. vasarą, tikslaus mėnesio ir dienos neprisimena, bet jis tą dieną buvo su savo draugu A. M., kuriam apie (duomenys neskelbtini) metai, kur šis gyvena, tiksliai nežino, lyg ir (duomenys neskelbtini), bet šiuo metu yra užsienyje, bei tokiu D., kurio pavardės nežino, kontaktinių duomenų neturi, šis, kiek žino, taip pat yra užsienyje. Jie visi trys vartojo alkoholinius gėrimus pas D. namuose, o paskui išėjo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį bendrabutį, (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) namą, nežino tiksliai, kokiame bute buvo, taip pat nežino. Ten eiti sugalvojo D.. Jiems atėjus į tą bendrabutį bute buvo du jauni vaikinai, apie 20 metų amžiaus, vienas šviesesnis, o kitas šiek tiek tamsesnis. Jis jų nepažįsta. Dar buvo, jei gerai atsimena, E. N. bei dar kažkoks kiek vyresnis vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų, miegojo. Jiems atėjus, jie su tais jaunuoliais pradėjo vartoti alkoholį. Tada gėrimai baigėsi, o jie norėjo dar išgerti, ir visi pradėjo kalbėti, iš kur jiems gauti pinigų gėrimams. Atsimena, kad, kai tik jie atėjo į tą butą, jis matė, kad jame stovi dviratis, kaip jis atrodė, apibūdinti negali, nes neprisimena. Tačiau atsimena, kad vienas iš tų jaunesnių vaikinų, kiek atsimena, tas šviesesnis, pasakė, kad tas dviratis yra jo ir kažkaip lyg ir pats paklausė, kad gal jie žino, kam galėtų tą dviratį parduoti, kad gautų pinigų gėrimams. Tada jis pats ar jo draugas A. sugalvojo, kad reikia pasiūlyti tą dviratį jo sugyventinei G., nes jai kaip tik tuo metu reikėjo dviračio. Kas jai paskambino ir pasiūlė dviratį nusipirkti, jis tikrai neprisimena, tačiau ji sutiko atvažiuoti to dviračio, ir kažkas jai tą dviratį nuvarė parduoti. Tačiau kas būtent dviratį pardavė G., jis pasakyti negali. Jam atrodo, kad kažkuris iš tų jaunų vaikinų. Jis kaip tik tuo metu, kai G. sutiko dviratį nupirkti, išėjo iki savo mamos, kuri gyvena netoli to (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio bendrabučio, pasiimti telefono pakrovėjo, o paskui, kai grįžo atgal į butą, jame jau buvo alkoholio. Kiek jie gavo už dviratį ir kas būtent paėmė pinigus iš G., jis tikrai nežino, taip pat nežino, kas pripirko alkoholinių gėrimų, tačiau, kiek žino, visus tuos už dviratį gautus pinigus jie išleido alkoholiui, ir jie tada sėdėjo toliau tame bute ir vartojo alkoholinius gėrimus. Po kokios valandos jie su A. išėjo namo. Kad tas dviratis yra vogtas, jis tikrai nežinojo, kaip jau sakė, tas vaikinas, toks šviesus, sakė, kad tai jo dviratis. Jei būtų žinojęs, kad dviratis vogtas, tikrai nebūtų jo siūlęs savo sugyventinei G., gi niekam nereikalingas vogtas dviratis. Jis manė, kad galėtų tuos du jaunus vaikinus atpažinti. Paskui, kai jis jau grįžo į namus ir išmiegojo, nes tą dieną buvo tikrai labai girtas, jis pradėjo kalbėtis su G. ir, jam atrodo, kad ji jam tada ir pasakė, kad tas dviratis yra vogtas. Jis tada dar ant jos net supyko, nes sakė, kad dviratį pardavė pats savininkas, o G. jam pasakė, kad ją kviečia į policiją ir kad tikrai tas dviratis yra vogtas. Nors dabar dar galvoja, kad gal jau buvo praėjusios kelios dienos po tų jo išgertuvių, kai G. jam pasakė, kad tas dviratis yra vogtas, tikrai neprisimena tiksliai kaip ten kas buvo. Paskui gal dar po kelių dienų jis iš kažkur sužinojo, kad tas dviratis yra pavogtas iš tokio „K.“, tačiau, kas jam tai pasakė, jis tikrai neprisimena, atsimena, kad paskui jis su tuo „K.“ kalbėjosi telefonu, sakė, kad jie nežinojo, kad tas dviratis yra vogtas ir kad toks šviesus jaunuolis sakė, kad tas dviratis yra jo. Ką dar jie su tuo „K.“ kalbėjo, jis tiksliai nebeprisimena. O kur tas dviratis liko, kada, kam ir už kiek jį pardavė G., jis net nežino. Paskui jis tų jaunuolių, kurie buvo tame bute, net nebebuvo sutikęs (t. 2, b. l. 191-192);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo E. N. parodymais, kur jis parodė, kad R. J. jis pažįsta maždaug metus laiko, tačiau su juo nebendrauja ir draugysčių nepalaiko. R. J. gyvena Mažeikių mieste, koks adresas nežino, tik žino, kad pas mamą. Kur jis šiuo metu yra, nežino, su juo po tos dviračio vagystės nebebendravo. E. J. jis pažįsta gal pusmetį, susitikę pasisveikina ir tiek, taip nebendrauja. Kur gyvena E. J., nežino. 2018 m. gegužės mėnesio pradžioje, datos tiksliai nepamena, galėjo būti apie 12-13 val., jis buvo pas draugą T. B., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Be jo, T. B., dar buvo E. J., R. J.. Jie gėrė alų, kiek išgėrė, nepamena, bet daug. Jie gėrė kartu gal vieną ar pusantros valandos, paskui E. J. ir R. J. išėjo. Po kiek laiko ir jis išėjo iš T. B., tačiau jis juos vėl mieste susitiko ir nuėjo pas jo pažįstamą D., pavardės nežino, kokiu adresu gyvena, nežino, tačiau tame pačiame name gyvena ir R. J.. D. butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte pasukus po kaire pirmos ar antros durys. Kiek žino, D. nuomojasi butą. D. yra apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių trumpų plaukų. Kai atėjo pas D., ar buvo daugiau žmonių, nepamena, bet vėliau tai tikrai atėjo, tik jis jų nepažįsta. Jie visi pradėjo gerti alkoholį. Kiek ilgai gėrė, nepamena. Jis nulūžo, tai yra užmigo. Kiek ilgai miegojo, nepamena. Kai atsibudo, bute buvo dar daugiau žmonių, kurių nepažinojo. Jie ateidavo ir vėl išeidavo, kadangi buvo girtas, tai nelabai sekė. Praėjus gal 10-20 minučių į butą įėjo R. J. ir E. J. su kažkokiu nepažįstamu vyriškiu, kurio nepažįsta. R. J. į butą įsivarė dviratį. Kai paklausė iš kur gavo dviratį, jam atsakė, kad pasiskolino. Daugiau jo neklausinėjo iš ko ar kodėl skolinosi dviratį. Tas nepažįstamas vyriškis buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, galva plikai skusta, vardo ir pavardės nežino. Po to jie vėl visi gėrė tame bute. Kiek pamena, tą dviratį iš buto išvarė R. J. ir tas nepažįstamas vyriškis plika galva. Dviratis buvo panašus į MTB stilių, juodos su balta spalvos, jei gerai pamena. Kad tas dviratis yra vogtas, nežinojo, tik sužinojo, kai jį susiradę policininkai pradėjo apklausinėti apie dviračio vagystę. Jis tą dieną nematė (duomenys neskelbtini) jokio dviračio kol buvo pas T. B.. Po to jis susitikęs su R. J. nebuvo ir nieko iš jo nesužinojo, į jo skambučius jis neatsiliepė. Šiuo metu jis net nebeturi išsisaugojęs jo telefono numerio (t. 2, b. l. 176);

- 2019 m. balandžio 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, kad liudytoja G. Š. iš jai parodytų atpažinti nuotraukų, tarp kurių buvo E. J. ir R. J. nuotraukos, neatpažino nei vieno kaip asmens, kuris jai pardavė dviratį, pridėtos foto lentelės (t. 2, b. l. 163-165, 167-169);

- 2019 m. spalio 2 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, kad liudytojas E. J. parodė, kad iš jam pateiktų atpažinti nuotraukų jis atpažįsta asmenį, pažymėtą skaičiumi Nr. 3 (E. J. nuotrauka) kaip tą asmenį, apie kurį jis davė parodymus sakydamas, kad jaunuolis buvo tamsiais plaukais, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ir buvo kartu su tuo kitu šviesiu vaikinu, jei neklysta, būtent šito vaikino vardas yra E.. Jis jį atpažino iš bendrų veido bruožų, pridėtos foto lentelės (t. 3, b. l. 194-196, 197-199);

- 2019 m. spalio 2 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, kad liudytojas E. J. parodė, kad, iš jam pateiktų nuotraukų jis atpažįsta asmenį, pažymėtą numeriu 2 (R. J. nuotrauka) kaip tą asmenį, kuris sakė, kad dviratis priklauso jam. Jis buvo tokiais šviesiais trumpais plaukais. Atpažįsta jį iš bendrų veido bruožų, jis tikrai labai panašus į tą jaunuolį, apie kurį jis davė parodymus, pridėtos foto lentelės (t. 3, b. l. 1-3, 4-6).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą, tai yra neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui nepriklausančio turto užvaldymas (pasisavinimas), atimantis iš jo savininko galimybę valdyti, naudotis, kitaip disponuoti jam priklausančiu turtu, tuo tarpu kaltininkas turi realią galimybę (atsiradusią jo veiksmų rezultate) tuo turtu disponuoti pagal savo nuožiūrą.

Teismas, remdamasis teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, sprendžia, kad yra pagrindo konstatuoti, jog R. J. nurodytas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje padarė veikdamas tiesiogine tyčia ir jo padarytos nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuotos bei jis trauktinas atsakomybėn už šių veikų padarymą.

Dėl kaltinamajam R. J. skirtinos bausmės

K. R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog veikas padarė bendrininkų grupėje bei būdamas recidyvistas. Nesutiktina su kaltinamojo gynėjo pozicija, jog teismas neturėtų pripažinti atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nes veikas, kuriomis yra kaltinamasis galėjo padaryti ir vienas, ir įtakos bendrininkavimas neturėjo, bei jog, kaltinamasis yra recidyvistas, tai formali sunkinanti aplinkybė. Priešingai nei pageidauja kaltinamojo gynėjas, teismas sprendžia, jog kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra pagrįstos ir įrodytos, o būtent vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Bylos duomenimis nustatyta, jog BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką kaltinamasis padarė būdamas anksčiau teistas, t. y. 2018 m. sausio 31 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu, ir teistumas nebuvo išnykęs, nes paskirtos baudos R. J. nėra sumokėjęs iki šiol. Tuo tarpu abiejose veikose R. J. buvo aktyvus, aktyviais veiksmais prisidėjo prie nusikalstamų veikų atlikimo, byloje besąlygiškai nustatyta, jog abi veikas kaltinamasis įvykdė su bendrininkais, pirmu atvejus su Ž. D. (BK 140 straipsnio 1 dalis), antru atveju su E. J. (BK 178 straipsnio 1 dalis), todėl visiškai nėra pagrindo nepripažinti šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Teismas, skirdamas R. J. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į R. J. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padaryti du tyčiniai (tiesiogine tyčia) nesunkūs nusikaltimai, vienas iš tų kuriuo kėsinamasis į asmens sveikatą (BK 140 straipsnio 1 dalis), o kitas, kuriuo kėsinamasi į asmens turtines teises, jo nuosavybę (BK 178 straipsnio 1 dalis), veikos baigtos), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai), ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, padarius veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – nevedęs (t. 3, b. l. 184), nedirbantis (t. 4, b. l. 19, 21), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 4, b. l. 20, 22), baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 187-188), teistas (t. 3, b. l. 191-196, t. 4, b. l. 1-9), bausmės neatlikęs (t. 4, b. l. 13), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (t. 4, b. l. 18), nesilaikė ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės įpareigojimo registruotis policijos įstaigoje (t. 4, b. l. 111-147), ikiteisminio tyrimo metu buvo pasislėpęs nuo ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų bei buvo paskelbta jo paieška (t. 4, b. l. 24-25), buvo pasislėpęs Airijoje.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, nustatant bausmės dydį, sankcijoje numatytam minimumui. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės iš paskirtų bausmių pridedant švelnesnės bausmės dalį. Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų sunkumą pridėtinos bausmės dalis lygį skirtinos laisvės atėmimo bausmės minimumui (BK 50 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, todėl jam paskirta subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2018 m. sausio 31 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (nesumokėta 16 MGL (602,56 Eur)) ir kaltinamajam skirtina galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas ir bauda.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis R. J. faktiškai Airijoje buvo sulaikytas 2021 m. kovo 15 d. (t. 5, b. l. 49, 56, 116-117), 2021 m. liepos 28 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė suėmimas (t. 4, b. l. 166-169). Kardomosios priemonės – suėmimo terminas iki 2021 m. rugsėjo 27 d. Suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).

R. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Bausmės pradžia R. J. skaičiuotina nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2021 m. rugsėjo 13 d.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 4 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-628/2013, 2K-59/2014, 2K-281-746/2016, 2K-7-68-222/2018, Taigi, tenkinant civilinį ieškinį, turi būti nustatyta nurodytų sąlygų visuma; sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas.

2019 m. lapkričio 4 d. K. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 300,00 Eur turtinės žalos (t. 2, b. l. 152). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. J. ieškinį pripažino visiškai ir pažadėjo žalą atlyginti. E. J. dalį šio civilinio ieškinio – 150,00 eurų atlygino išskirtame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-19699-20 (t. 3, b. l. 114-119), kuriame 2020 m. birželio 11 d. priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu šis civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas (t. 3, b. l. 59-65). Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog turtinė žala K. G. atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo R. J. veiksmų, nes jis veikdamas su dar vienu asmeniu, t. y., E. J., pagrobė 300,00 eurų vertės K. G. priklausantį dviratį „Extrime“ MTB. Civilinio ieškovo K. G. civilinis ieškinys pagrįstas įrodymais, pats civilinis ieškovas palaiko ieškinio reikalavimus 150,00 eurų sumai, nes dalis ieškinio atlyginta, todėl pareikštas 300,00 Eur dydžio civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir priteistinas iš kaltinamojo R. J. 150,00 eurų civilinio ieškovo K. G. naudai (CK 6.263, 6.290 straipsniai).

2019 m. gegužės 7 d. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 41,65 Eur civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 38-39). 2020 m. spalio 28 d. Ž. D. šį civilinį ieškinį atlygino išskirtame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-43059-20 (t. 2, b. l. 62-64), kuriame 2020 m. lapkričio 13 d. priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu procesas dėl šio civilinio ieškinio buvo nutrauktas (t. 3, b. l. 114-119).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl gynėjo dalyvavimo išieškojimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021 m. rugpjūčio 25 d. pateikė pažymą Nr. (12.35Mr) PT-5532, kurioje nurodė, kad vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai iš kaltinamojo R. J. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma – 306,00 eurai.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu pripažino, kad R. J. gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme yra būtinas. Byloje nustatyta, jog R. J. niekur nedirba, tačiau yra jauno amžiaus, jis nekilnojamojo ir privalomai registruojamo turto neturi (t. 4, b. l. 20).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, proceso trukmę, teismas sprendžia, kad valstybės už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą patirta ir prašoma išieškoti išlaidų suma yra protinga ir atitinka kaltinamojo turtinę padėtį. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta rašytiniais duomenimis, todėl ji išieškotina iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 302-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir R. J. skirti subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. J. paskirti bausmę - 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti visiškai sudedant su 2018 metų sausio 31 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir R. J. skirti galutinę bausmę - 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo ir 16 MGL (602,56 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į R. J. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. kovo 16 d. iki 2021 m. rugsėjo 13 d.

Bausmės pradžią R. J. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra 2021 m. rugsėjo 13 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. J. palikti galioti kardomąją priemonę – suėmimą.

K. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. J. 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) K. G. turtinei žalai atlyginti.

Priteisti Valstybei iš R. J. 306,00 Eur (tris šimtus šešis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, skirtų kaltinamojo gynėjui advokatui apmokėti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (kodas 188659752), įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.