- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-30
- Bylos Nr.
- 2A-288-198/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00427-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Atsakovas
- A. Z.
- Ieškovas
- AB “LESTO”
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmos instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-288-198/2015
Vaidas Vasiliauskas Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00427-2014-7
2015 m. balandžio 30 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. Z. individualios įmonės „Visaza“ apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-842-844/2014 pagal ieškovo AB “LESTO” ieškinį atsakovui A. Z. individualiai įmonei „Visaza“ dėl skolos priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. Z. individualios įmonės „Visaza“, ieškovo naudai 438,18 Lt., skolą už suvartotą elektros energiją, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54,00 Lt., žyminį mokestį. Nurodė, kad A. Z. individuali įmonė „Visaza“ yra ieškovo abonentas Nr. 45024149 (vartotojas). 2010-11-01 su Atsakovu buvo sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 467007-50450/2011499 (toliau Sutartis). T. I. ir Atsakovo yra susiklostę sutartiniai elektros energijos naudojimo/pirkimo-pardavimo santykiai, nes Ieškovas tiekdavo elektros energiją Atsakovo objektui (parduotuvei) adresu: Taikos pr. Nr. 24-1, Visagine, o Atsakovas privalėjo už patiektą elektros energiją ir galios mokestį sumokėti ir laikytis sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Iš Ieškovo ir Atsakovo veiksmų kildintinos sutartinių elektros energijos naudojimo santykių dalyvių teisės ir pareigos (2001 m. CK 1.136 str.). Sutartis nenutraukta. Todėl teigia, kad Atsakovui atsirado ne tik prievolė sumokėti už pateiktą elektros energiją bei galią, bet ir įgyvendinti kitas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau - EETNT) numatytas elektros energijos vartotojo pareigas. Nurodo, kad Atsakovas nevykdo Sutarties 11.2 punkte nurodytų įsipareigojimų, nes nemoka už suvartotą elektros energiją ir galią nustatytais terminais, sumoka ne pilnai, todėl laikotarpiu nuo 2013-04-24, iki 2014-08-30, susidarė 438,18 Lt., skola. Atsakovui, vadovaujantis Sutarties 10.3 p,. buvo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros, tačiau jų jis pilnai neapmokėjo, be to Atsakovui pagal Sutarties 11.15 punktą yra skaičiuojami delspinigiai - 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną, todėl susidarė bendra 438,18 Lt. skola. Teigia, kad skola yra susidariusi, nes Atsakovas nemoka galios mokesčio, nors tą daryti jį įpareigoja Sutarties 11.2 p. ir teisės aktai. Nurodė, kad 2013-05-29 jau yra priimtas teismo sprendimas civilinėje Nr. 2-537-531/2013, kuriuo iš Atsakovo yra priteista skola, kuri susidarė iki 2013-04-24. Atsakovas nagrinėjant minėtą bylą taip pat nesutiko su galios mokesčiu bei su faktu, kad Sutartis, kuri buvo sudaryta su AB „Rytų skirstomieji tinklai“, laikoma sudaryta ir su AB „LESTO“, tačiau tiek Visagino miesto apylinkės teismas, tiek Panevėžio apygardos teismas priteisė susidariusią skolą ir Atsakovo argumentus atmetė. Nurodė, kad nors Atsakovas nesutinka su galios mokesčiu ir pačia Sutartimi, tačiau toliau vartoja elektros energiją, už ją tik kartais mokėdamas, o Sutarties nenutraukia ir Ieškovo paslaugų neatsisako. Pažymėjo, kad AB „LESTO“ yra įsteigta reorganizavus AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir AB „VST“ sujungimo būdu ir nuo 2011-01-01 perėmė AB „Rytų skirstomieji tinklai“ teises ir pareigas.
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo A. Z. individualios įmonės „Visaza“ 438,18 Lt skolą už suvartotą elektros energiją, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 438,18 Lt. sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo 2014 m. balandžio 16 d. teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas - 54 Lt žyminio mokesčio ieškovo AB „LESTO“ naudai. Priteisė iš atsakovo A. Z. individualios įmonės „Visaza“ 28,90 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas darė išvadą, kad atsakovas pažeidė savo prievolę, t. y. nepagrįstai vengė sumokėti už suvartotą elektros energiją ir galią. Teismo vertinimu, atsakovas neteisingai suvokia susidariusią situaciją, manydamas, kad jo ir Ieškovo nesieja jokie sutartiniai santykiai, ir kad jis su AB „LESTO“ nėra sudaręs jokios sutarties dėl elektros tiekimo. Byloje esantys įrodymai įrodo priešingai, negu teigia atsakovas. Teismas konstatavo, kad sutartiniai santykiai tarp šalių nėra nutrūkę. Teismui atsakovo pateikti duomenys nepaneigia fakto, jog jis nėra skolingas ieškovui už jo, minimos Sutarties pagrindu, suteiktas paslaugas, arba, kad jis neprivalo mokėti ieškovui už jo teikiamas paslaugas. Nesant ginčo dėl sutarties 39 sąlygos, ir jokių kitų atsakovo reikalavimų, teismas nepasisakė dėl atsakovo deklaratyvių teiginių, jog AB „LESTO“ jį šantažuoja ir atsisako vykdyti savo pareigą tiekti elektros energiją jo įmonės biurui, ir tuo pažeidžia Europos Bendrijų tarybos direktyvą 93/13/EEB, 1993 m. balandžio 5 d. „Dėl nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse“. Pažymėjo, kad Atsakovo atstovas dėl sutartinių santykių su Ieškovu yra kreipęsis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką, AB „LESTO“, Lietuvos Respublikos Energetikos ministrą (b.l. 82-83; 86), prašydamas pateikti atsakymus į jam rūpimus klausimus susijusius su AB „LESTO“ tiekiama elektros energija ir yra gavęs išsamius atsakymus į juos (b.l. 84-85; 107-108), kur jam išaiškinta kas yra galios mokestis ir kada už jį mokama. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jis, vadovaudamasis Taisyklių 25 punktu yra pranešęs AB „LESTO“ apie sutarties nutraukimą. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad minima Sutartis yra nutraukta. Teismas nustatė, kad atsakovui už elektros energiją pateikiamos sąskaitos buvo išrašomos AB „LESTO“ vardu, tačiau jis dėl pasikeitusio elektros energijos tiekėjo jokių pretenzijų nereiškė ir toliau naudojosi tiekiama elektros energija, tačiau už ją nesumokėjo. Todėl esant tokioms aplinkybėms, net ir nesant sutarties, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 1.136 str., atsakovui atsiranda prievolė mokėti už faktiškai suvartotą elektros energiją.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apelianto teigimu ši byla pagrįsta dviem klausimais – AB „LESTO“ nenoru ir atsisakymu sudaryti sutartį dėl elektros energijos tiekimo sutinkamai su ES bei LR įstatymais ir monopolisto bandymais gauti mokestį už techninius elektros tinklų parametrus. Nurodo, kad AB „LESTO“ nėra sudariusi sutarties su apelianto įmone. „Tipinės“ sutartys dėl elektros energijos pažeidžia pagrindinį elektros energijos tiekimo įstatymą, Tarybos direktyvą 2009/72/EEB, Tarybos direktyvą 93/13/EEB 1993-04-05 dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais. AB „LESTO“ reikalavimai mokėti už elektros tinklų techninį parametrą „Nustatyta galia“ pažeidžia elektrotechnikos pagrindus, Tarybos Direktyvą 2009/72/EEB, Tarybos Direktyvą 93/13/EEB 1993-04-05 ir kt. Apelianto teigimu AB „LESTO“ tvirtinimas, kad šis parametras yra elektros energija yra tiesioginis vartotojų apgaudinėjimas ir spekuliacija dėl elektrotechnikos pagrindų nežinojimo. Nurodo, jog Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Utenos teritorinio skyriaus išaiškinimai absurdiški iš esmės ir prieštarauja organų, kontroliuojančių energetiką įsipareigojimams ir Tarybos Direktyvos 2009/72/EEB reikalavimams bei daugiau susiję su elektros energijos kainos apskaičiavimo metodika. Nurodo, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija jau įtraukė visas AB „LESTO“ sąnaudas, pelną į elektros energijos tarifą. Teigia, kad AB „LESTO“ turi įsiskolinimą apelianto įmonei už elektros energijos tiekimą (2014-01-01 dienai), nes apelianto įmonė sumokėjo avansą už 266 kW, tačiau nuo 2014 m. kovo mėn. nutraukė elektros energijos tiekimą. Dėl to apelianto įmonė neteko biuro ir patiria vidutiniškai iki 1000 Lt nuostolių per mėnesį, kadangi naudotis biuru be elektros energijos yra neįmanoma.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas AB „LESTO“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog A. Z. individuali įmonė „Visaza“ yra AB „LESTO“ klientas, nes AB „LESTO“ perėmė visas AB Rytų skirstomųjų tinklų teises ir pareigas, be to sutarties nei jis, nei AB „LESTO“ nenutraukė. Atsakovas jokių prieštaravimų nereiškė dėl konkrečių Sutarties punktų, elektros energiją vartojo iki to momento, kol jos tiekimas buvo nutrauktas dėl skolos. Nurodo, kad galios dedamoji yra viena iš elektros tarifo sudedamųjų dalių, kurią ne buitinis vartotojas moka priklausomai nuo suteiktos leistinos naudoti galios, o ne „nustatyta galia“, kuri yra techninis parametras, kaip teigia atsakovas. Paaiškino, kad atsakovas atsiskaitydavo tik už elektros energiją pagal elektros skaitiklį, o jam pateiktose sąskaitose nurodyto galios mokesčio nemokėjo, todėl sąskaitos buvo apmokamos nepilnai ir tokiu būdu susidarė skola. Nurodo, kad AB „LESTO“, skirstydama atsakovo sumokėtas sumas rėmėsi Sutarties 21p., pagal kurį, kliento mokėjimai už sunaudotą elektros energiją įskaitomi LR CK nustatytu eiliškumu: netesybos (delspinigiai), skola už praėjusio laikotarpi sunaudotą elektros energiją, einamieji mokėjimai už sunaudotą elektros energiją.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas. Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Sutikdamas su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis vertinant įrodymus, taikant teisės normas, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, visų jų išsamiai nekartoja, pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo motyvų.
Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl prievolės buvimo elektros energijos vartotojui mokėti už leistinosios naudoti galios kilovato (kW) dedamąją, nepriklausomai nuo suvartotos elektros energijos kiekio ir elektros energijos vartojimo fakto.
Byloje nustatyta, kad AB Rytų skirstomieji tinklai (RST) ir atsakovas A. Z. individuali įmonė „Visaza“ 2010-11-01 sudarė Elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 467007-50450/2011499, pagal kurią AB RST tiekė atsakovui elektros energiją atsakovo objektui adresu: Taikos pr. 24-1, Visagine, o atsakovas privalėjo sumokėti už patiektą elektros energiją ir galios mokestį bei laikytis sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Šios sutarties 36 punkte įtvirtinta, kad teisės aktų nustatyta tvarka reorganizavus RST ar pasikeitus RST teisiniam statusui, RST teisių perėmėjas automatiškai tampa sutarties šalimi vietoje RST nuo teisių perėmimo momento (b. l. 39-45, 1 t.). Vadovaujantis LR 2.97 str. 4 d. ir 2010-12-31 Perdavimo-priėmimo akto 1 ir 2 punktais (b. l. 37-38, 1 t) ieškovas AB Lesto perėmė visas RST teises ir pareigas, tame tarpe visas RST teises ir pareigas pagal sandorius bei kitais pagrindais atsiradusias prievoles. Vadinasi, ieškovas AB Lesto pagal 2010-11-01 Elektros energijos pirkimo- pardavimo sutarties, sudarytos tarp AB Rytų skirstomieji tinklai (RST) ir atsakovo A. Z. individuali įmonė „Visaza“, 39 punktą, perėmė iš AB Rytų skirstomieji tinklai šios sutarties vykdymą atsakovo atžvilgiu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties 39 punktą, todėl ieškovas neprivalėjo inicijuoti naujos sutarties su atsakovu sudarymo, ar vesti derybas su atsakovu dėl sutarties sąlygų. Nė viena iš šalių nėra inicijavusi sutarties nutraukimo, todėl sutartis yra galiojanti. Taigi, sutartiniai santykiai tarp Ieškovo ir Atsakovo yra nenutrūkę. Atsakovas tai žino, kaip ir pats nurodė, jog šios sutarties pagrindu yra vykdęs mokėjimus ieškovui, už jo suteiktas paslaugas (b. l. 26-27, 1 t.). Duomenų, kad minima Sutartis būtų nutraukta byloje nėra. Todėl ieškovas ir atsakovas privalo vykdyti 2010-11-01 Elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartį - gauti tokiomis pačiomis sąlygomis tiekiamą elektros energiją ir už ją tomis pačiomis atsiskaitymo sąlygomis, kaip ir prieš tai buvusiomis, atsiskaityti.
Sutiktina su pirmos instancijos teismo argumentais, kad atsakovas neteisingai suvokia susidariusią situaciją, manydamas, kad jo ir ieškovo nesieja jokie sutartiniai santykiai ir kad jis su AB „LESTO“ nėra sudaręs jokios sutarties dėl elektros tiekimo, nes byloje esantys įrodymai įrodo priešingai, nei teigia atsakovas. Sutiktina ir su tuo, kad teismui atsakovo pateikti duomenys nepaneigia fakto, jog atsakovas nėra skolingas ieškovui už jo, minimos Sutarties pagrindu, suteiktas paslaugas, arba, kad jis neprivalo mokėti ieškovui už jo teikiamas paslaugas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog elektros energijos kainą sudaro dvi dedamosios dalys - vieno leistinosios naudoti galios kilovato (kW) kaina mėnesiui ir sunaudotos elektros energijos kilovatvalandės (kWh) kaina. Pagal galiojančių norminių aktų reikalavimus galios dedamoji mokama nepriklausomai nuo abonento suvartotos elektros energijos kiekio ir elektros energijos vartojimo fakto. 2013-11-27 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-707 nustatyti AB „LESTO“ visuomeninės elektros energijos kainos ir tarifai bei jų taikymo tvarka. Šioje tvarkoje galios dedamoji apibrėžiama vieno leistinosios naudoti galios kilovato (kW) kaina vienam kalendoriniam mėnesiui, mokama už kiekvieną vartotojo objektą nepriklausomai nuo persiųsto elektros energijos kiekio ir elektros energijos persiuntimo ir elektros energijos pirkimo-pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutarties sudarymo fakto. Taip pat nenumatyta jokių šios nuostatos taikymo išimčių, todėl darytina išvada, kad galios dedamoji turi būti mokama visą sutarties galiojimo laikotarpį. Nagrinėjamu atveju sutartis yra galiojanti, Atsakovas yra elektros energijos vartotojas, todėl Atsakovui kyla pareiga atsiskaityti su Ieškove už suteiktas paslaugas. Elektros energijos tiekimo vartotojams (pirkimo–pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 str. 1 d., 6.383 str. 3 d.). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. Energijos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuoja CK šeštosios knygos septintojo skirsnio normos, kuriose energijos vartotojas įvardijamas kaip abonentas (t. y. pirkimo–pardavimo sutarties šalis – pirkėjas). Netgi ta aplinkybė, jog elektros energija nėra vartojama, nepaneigia atsakovo pareigos, galiojant tarp šalių sudarytai elektros energijos tiekimo sutarčiai, mokėti dedamosios galios mokestį. Atsakovui už elektros energiją pateikiamos sąskaitos buvo išrašomos AB „LESTO“ vardu, tačiau jis dėl pasikeitusio elektros energijos tiekėjo jokių pretenzijų nereiškė ir toliau naudojosi tiekiama elektros energija, tačiau už ją pilnai nesumokėjo. Nustatyta, jog ieškovė įsipareigojo atsakovui suteikti galimybę naudotis 8 kW galios elektros energiją, t.y. ieškovė rezervavo atsakovui atitinkamą galią ir jos negali suteikti kitiems vartotojams, už ką sutartis ir Elektros energijos kainų ir tarifų taikymo tvarka numato vartotojui mokėti „abonentinį mokestį“ - galios dedamąją, kuris mokamas nepriklausomai nuo suvartotos elektros energijos kiekio ir elektros energijos vartojimo fakto. Ieškovė tinkamai vykdo savo įsipareigojimus, yra rezervavusi atsakovui sutartyje numatyto dydžio galios energiją ir yra pasirengusi bet kuriuo metu atkurti atsakovei elektros energijos tiekimą.
Bylos įrodymai patvirtina, jog nuo 2013-04-24 iki 2014-05-30 atsakovas nemoka galios dedamosios mokesčio, to neneigė ir atsakovas, kuris taip pat nepaneigė nesumokėto galios dedamosios mokesčio dydžio ir jo paskaičiavimo pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, jog galios mokestis turi būti mokamas kol šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai, t.y. iki kol nėra nutraukta Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis.
Pirmos instancijos teismas atkreipė apelianto dėmesį į tai, kad 2013-05-29 jau yra priimtas teismo sprendimas civilinėje Nr. 2-537-531/2013, kuriuo iš Atsakovo jau yra priteista skola, kuri susidarė iki 2013-04-24. Atsakovas ir nagrinėjant ankstesnę bylą nesutiko su galios mokesčiu bei su faktu, kad Sutartis, kuri buvo sudaryta su AB „Rytų skirstomieji tinklai“, laikoma sudaryta ir su AB „LESTO“, tačiau tiek Visagino miesto apylinkės teismas, tiek Panevėžio apygardos teismas priteisė susidariusią skolą ir atsakovo argumentus dėl sutarties nebuvimo atmetė bei pateikė išaiškinimą dėl sutarties galiojimo. Tačiau ir teismų sprendimų atsakovas ir toliau vartojo elektros energiją, dėl sutarties, kuri jo manymu prieštaravo įstatymams, nutraukimo į teismą nesikreipė.
Pažymėtina, kad atsakovas cituoja direktyvų punktus, tačiau nenurodo su kuo konkrečiai sutartyje nusutinka, kas būtent jo manymu, neatitinka jo vardijamiems įstatymams. Todėl pirmos instancijos teismas, nesant ginčo dėl sutarties 39 sąlygos ir jokių kitų atsakovo reikalavimų, pagrįstai nepasisakė dėl atsakovo deklaratyvių teiginių, jog AB „LESTO“ jį šantažuoja ir atsisako vykdyti savo pareigą tiekti elektros energiją jo įmonės biurui, ir tuo pažeidžia Europos Bendrijų tarybos direktyvą 93/13/EEB, 1993 m. balandžio 5 d. „Dėl nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse“.
Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad AB „LESTO“ turi įsiskolinimą atsakovo įmonei už elektros energijos tiekimą 2014-01-01 dienai, kadangi atsakovas sumokėjo avansą už 266 kW. Atsakovas mokėjo už suvartotą energiją, tačiau atsiskaitydavo tik už elektros energiją pagal elektros skaitiklį, o jam pateiktose sąskaitose nurodyto galios mokesčio nemokėjo, todėl sąskaitos buvo apmokamos nepilnai ir tokiu būdu susidarė skola. Pagal sutartį Atsakovas buvo įsipareigojęs mokėti ir už galią. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad skirstydamas atsakovo sumokėtas sumas rėmėsi sutarties 21 punktu, pagal kurį, kliento mokėjimai už sunaudotą elektros energiją įskaitomi LR civiliniame kodekse nustatytu eiliškumu: netesybos (delspinigiai), skola už praėjusio laikotarpio sunaudotą elektros energiją, einamieji mokėjimai už sunaudotą elektros energiją.
Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.