Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista šioje byloje kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. T. 2021 lapkričio 25 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau) KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį Mercedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,56 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais O. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Iš 2021-11-26 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta daugiabučio namo stovėjimo aikštelė ir jos prieigos. Apžiūros metu nustatyta, kad aikštelė ir jos prieigos yra Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Į automobilių stovėjimo aikštelę patenkama iš J. Baltrušaičio g. ir (duomenys neskelbtini)atkarpos, kurioje yra nusukimas į kiemą, kurio numeris yra paženklintas Nr. (duomenys neskelbtini). Atkarpa tarp (duomenys neskelbtini). ir J. Baltrušaičio g. yra apšviesta. Įsukus į kiemą, dešinėje yra elektros transformatorinė, ant kurios yra apšvietimo stulpas. Už elektros transformatorinės, yra penkiaaukštis daugiabutis namas, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Kiekviena jo laiptinė yra apšviesta. Ties daugiabučio namu yra šaligatvis, išklotas plytelėmis. Ties šaligatviu yra parkuojami automobiliai, aikštelės danga asfaltas. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Apžiūrint atkarpa tarp J. Baltrušaičio g. ir (duomenys neskelbtini) vaizdo stebėjimo kamerų taip pat nepastebėta (b. l. 23-29).

Iš 2021-11-25 23:20 val. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad O. T. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Ji nenurodė, ar vartojo alkoholį, buvo patikrinta alkotesteriu Drager Alcotest 7510, Nr. 1540412 ARKB – 0191 (patikra galioja iki 2022-04-29). Pirmo tikrinimo metu 22:51 val. nustatyta 1,69 promilių girtumas. Antrojo tikrinimo metu 23:08 val. nustatytas 1,56 promilių girtumas. O. T. atsisakė pasirašyti neblaivumo nustatymo aktą (b. l. 50-51, 52, 53).

Iš 2022-11-25 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir apžiūros metu išorinių apgadinimų neužfiksuota (b. l. 54-64).

Iš VĮ Regitra išrašo matyti, kad automobilis MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas A. T. vardu (b. l. 91).

Iš VšĮ Emprekis duomenų bazės matyti, kad automobilio, tokio kaip MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 metų gamybos, vidutinė rinkos vertė yra 2 330 eurų su PVM (b. l. 92).

Teismo posėdžio metu teismui buvo pateikta automobilio MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, kuriame savininke automobilio nurodyta V. S.

Iš 2021-12-18 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai. Apžiūros metu nustatyta, kad pirmas apžiūrimas Body kameros vaizdo įrašo, kurio pavadinimas 2021_1125_22394_006.Vaizdo įrašo fragmento trukmė - 5 minutės, vaizdo įrašas spalvotas, jame užfiksuota jo darymo data ir laikas: 2021/11/25 22:39:49. Vaizdo įrašo fragmente užfiksuota, kaip prie automobilio, kurio vairuotojo vietoje sėdi moteris (toliau automobilio vairuotoja), prie atidarytų automobilio durelių stovi pareigūnas ir su moterimi bendrauja. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip moteris kairėje rankoje laiko mobilaus ryšio telefoną bei raktus nuo automobilio. Lipdama iš automobilio, moteris pareigūnui sako, kad jis neturi teisės. Pareigūnas jai nurodo, jog ji vairuoja, jie turi teisę. Moteris nurodo, jog ji nevairavo. Pareigūnė jos paklausia, kaip ji nevairavo, po ko nurodo, jog yra žmonės, kurie matė, kaip ji vairavo. Iš automobilio išlipusi moteris griežtu tonu pareigūnams nurodo, kad valandą sėdėjo mašinoje, pareigūnė prašo jos nepasakoti pasakų. Pareigūnas vyras jos paprašo surasti ir pateikti vairuotojo pažymėjimą, tuo tarpu vairuotoja kurį laiką žiūri į savo mobilaus ryšio telefoną, po ko įsideda įrenginį į striukės kišenę. Pareigūnas vyras kažką sako vairuotojai, tačiau nesigirdi ką būtent, o vaizdo įrašą daranti pareigūnė jai nurodo, jog ji važiuojant gėrė alų. Vairuotoją nustebusiu balsų jos paklausia, ar ji, pareigūnė patvirtina. Toliau pareigūnė dar kartą paprašo moters vairuotojos rasti vairuotojo pažymėjimą. Vairuotoja sėdasi į automobilį ir atsidariusi rankose laikomą rankinę jos viduje ieško dokumento. Pareigūnė, kuri daro vaizdo įrašą, ramiu tomu paklausia, ar vairuotoja čia gyvena, į ką vairuotoja piktu tonu atsako, kad tai ne jos reikalas. Pareigūnė jai atsako, kad ji gyvena ne čia, o (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotoja tai patvirtina, po ko pareigūnė nurodo, jog ji tik šia sugebėjo įvažiuoti. Vairuotoja pareigūnės paklausia, ar sugebėjo, po ko pareigūnei nurodo, jog ji gyvena (duomenys neskelbtini) namas. Tuomet pareigūnė paklausia, ar ji čia gyvena, vairuotoja atsako, kad taip. Pareigūnė dar kartą paprašo surasti dokumentą, o vairuotoja jo ieško. Ieškodama dokumento vairuotoja nurodo, kad tai nesąmonė, po ko prašo palaukti, nurodo, jog pas ją daug dokumentų ir toliau ieško. Truputi paieškojusi nurodo, kad pasas jiems nereikalingas, klausia, kas reikalingas. Pareigūnė ramiu tonu atsako, kad gali būti pasas, vairuotojo pažymėjimas arba asmens tapatybės kortelė. Vairuotoja pažvelgusi į pareigūnę, griežtu tonu klausia: o reikia? Pareigūnė ramiu tonu atsako, kad reikia. Tuomet vairuotoja klausia, o kam. Pareigūnė jai nurodo, jog nežino su kuo bendrauja ir jai reikia nustatyti moters tapatybę. Radusi vairuotoja pasą jį duoda pareigūnei, kuri perskaito dokumente moters vardą ir pavardę. Tuomet kreipdamasi į vairuotoja vardu ramiu tonu prašo eiti kartu iki tarnybinio automobilio ir nurodo, kad ten ji pasitikrins, kiek yra išgėrusi. Nurodo, kad yra žmonės, kurie matė, kad ji vairavo, galimai neblaivi. Tuo metu kitas pareigūnas grąžina vairuotojai jos pasą, kuri moteris įsideda į savo rankinę. Pareigūnė jai toliau aiškina, kad jai nustatys, kad jeigu ji yra blaivi, tai paleis, o gerokai viršijus leistiną normą, tai bus baudžiamoji atsakomybė. Tai išgirdusi vairuotoja pašaipiai pareigūnės klausia, ar jai labai "faina", į ką pareigūnė nurodo, jog jai nėra malonu čia stovėti ir šalti. Tuomet vairuotoja pareigūnei nurodo, jog prie ko čia tai šalti, sako pareigūnei, jog ji "nusikėlė" nuo temos. Pareigūnė jos pasitikslina apie ką ji kalbą, o vairuotoja nurodo, jog nežino. Pareigūnės klausia, kodėl ji čia atvažiavo. Pareigūnė jai atsako, kad dėl jos, nes žmonės matė. Tuomet vairuotoja arogantiškai pareigūnei nurodo, kad Lietuvos žmonės yra "stukačiai". Pareigūnė tai patvirtina, po ko nurodo, jog tikriausiai. Vairuotoja nurodo, kad tokie tegu ir būna, nurodo, kad tame ir gyventų. Pareigūnė vairuotojai paaiškina, kad ir ji taip darytų, į ką vairuotoja nusijuokia ir sako: "nu fainai, aš džiaugiuosi". Pareigūnė vairuotojai nurodo, jog tikriausiai ji dar nesupranta atsakomybės, kari jai gresia, todėl jai taip smagu. Vairuotoja pareigūnės išdidžiai klausia: kokia. Po ko vairuotoja pareigūnei nurodo, jog ji tokia "mandra". Pareigūnė patvirtina, jog yra "mandra". Tą pakartoja ir vairuotoja. Tuomet pareigūnė nurodo vairuotojai lipti iš mašinos, eis tikrintis. Pareigūnė prieina prie vairuotojos ir laipina ją iš automobilio. Tuo metu vairuotoja liepia jos nejudinti. Pareigūnė vairuotojai ramiu tonu nurodo, jog ji liptu gražiai iš mašinos ir vedasi vairuotoją prie tarnybinio automobilio. Vaizdo įrašas pasibaigia.

2022-01-07 kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėti tris Body kameros vaizdo įrašų fragmentai. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimi tris vaizdo įrašų fragmentai, kurių pavadinimai - "2021_1125_224449_007"; "2021_1125_224948_008"; ir "2021-11-25_230446_009". Visi vaizdo įrašų fragmentai daryti tamsiu paros metu, geros kokybės. Vaizdo įrašo fragmente, kurio data 2021-11-25, laikas - 22:44:48, pavadinimas - "2021_1125_224449_007" yra užfiksuotas pirmas sulaikytos moters ir pasodintos į tarnybinio automobilio sulaikymui skirtą vietą, pūtimo faktas, kai jo metu jai buvo nustatytas 1,69 promilių girtumas. Vaizdo įrašo fragmento pabaigos laikas - 22:49:47. Sekančiame vaizdo įrašo fragmente, kurio data 2021-11-25, laikas 22:49:47 val. užfiksuota, kaip policijos pareigūnė informuoja budėtoją apie pirmo pūtimo rezultatus. Laike 22:50:06 vaizdo įrašas pasibaigia. Sekantis apžiūrimas vaizdo įrašo fragmentas, kurio pavadinimas "2021-11-25_230446_009". Jo data ir laikas - 2021-11-25 23:04:46. Jame užfiksuotas antras sulaikytos moters pūtimo faktas ir jo metu jai nustatytas 1,56 promilių girtumas. Vaizdo įrašo fragmento pabaigos laikas - 23:06:04 (b. l. 97-99).

Motyvuojamoji dalis

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamosios O. T. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir jai pareikštas kaltinimas visiškai pasitvirtino. Kaltinime nurodytas faktines aplinkybes patvirtina pačios kaltinamosios prisipažinimas ir parodymai, taip pat liudytojų S. Ž., E. T., N. E. ir V. E. parodymai, neblaivumo tikrinimo aktas, tikrinimo alkotesteriu duomenys, automobilio apžiūros protokolas ir fotolentelė, bei kiti byloje esantys, teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.

Kaltinamoji teigė, kad ji važiavo automobiliu negėrusi alkoholio, tačiau iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad pranešimas apie įtartiną vairuotoją Bendrajame pagalbos centre gautas 22:28 val., policijos pajėgos į įvykį išsiųstos 22:30 val., o atvykimo į vieką laikas fiksuotas 22:38 val., t. y. praktiškai po 10 min. nuo pranešimo apie įtartiną, galimai neblaivų vairuotoją. Atvykę į vietą pareigūnai bendraudami su O. T. jau fiksavo girtumo požymius, nerišlią kalbą, alkoholio kvapą ir nekoordinuotus judesius, agresyvumą ir pan. Policijos pareigūnai patvirtino, kad prie jų, O. T. nevartojo jokio alkoholio ar kitų gėrimų. Liudytojai N. E. ir V. E., taip pat nematė, kad O. T. sėdėdama automobilyje kieme, kol atvyko policijos patrulis, būtų vartojusi alkoholį ar ką nors kitą. Pažymėtina ir tai, kad iš N. E. ir V. E. parodymų seka, kad važiuodama Ukmergės gatve ir gerdama iš skardinės, O. T. pastebėjo N. E. automobilį, lėtino greitį, vėliau greitėjo, ir bandė nuo jų atsiplėšti. Taigi, ji turėjo matyti, kad ją lydi liudytojas su automobiliu, todėl mažai tikėtina, kad sustojusi kieme, ji būtų vartojusi alkoholį dėl to priežasties, kaip nurodo pati – nes nenorėjo, kad tai, jog ji vartoja alkoholį, pamatytų jos vaikai. Iš tikrinimo alkotesteriu rezultatų matyti, kad tarp tikrinimų išlaikytas 17 minučių tarpas, pirmą kartą patikrinta 22:51 val., t. y. praėjus 13 min. nuo pareigūnų atvykimo į vietą. Pirmu atveju nustatyta 1,69 promilės girtumas, o antru 1,56 promilių girtumas, t. y. tikrinimo rezultatai skiriasi labai nežymiai, rezultatas mažėjantis, nedidėjantis, o tai atmeta tiek burnos alkoholio tikimybę, tiek tai, kad girtumas užfiksuotas dėl to, jog O. T. kieme vartojo alkoholį, kol atvyko policijos pareigūnai.

Taigi byloje ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, jog O. T. 2021 lapkričio 25 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo automobilį Mercedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,56 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais veiksmais kaltinamoji pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kaltinamajai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių girtumas, todėl tokie kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji ir jos gynėjas prašė atleisti O. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant motiną V. S. prašė perduoti kaltinamąją jos atsakomybėn pagal laidavimą.

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

Kaip matyti iš bylos duomenų, O. T. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 40 straipsnio 1 dalis), nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo metu jis teigė, kad visiškai prisipažįsta savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo ir gailėjosi ją padariusi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), byloje civilinis ieškinys nepareikštas, turtinė ar neturtinė žala niekam nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taip pat būtina nustatytai BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą aplinkybę, kad yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tam kad būtų sprendžiama dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019, 2K-127-628/2021).

Vertinant šią situaciją ir kaltinamosios asmenybę tuo aspektu, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, būtina atsižvelgti į tai, kad kaltinamoji transporto priemonę vairavo ne tik neblaivi, bet bylos nagrinėjimo metu nors formaliai teigė, kad pripažįsta kaltę, tačiau buvo gyvybiška, duodama parodymus ginčijo faktines bylos aplinkybes. Tai rodo, jog nėra kritiška savo elgesiui, o linkusi jį pateisinti. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu į 2022-04-07 posėdį atvyko galimai neblaivi, elgėsi agresyviai, įžeidinėjo liudytojus policijos pareigūnus, pasišalino ir teismo salės iškvietus policijos pareigūnus blaivumo patikrinimui. Iš jos medicininių įrašų matyti, kad kaltinamoji yra ambulatoriškai gydyta VšĮ (duomenys neskelbtini)ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2021-11-14, diagnozė: (duomenys neskelbtini), tačiau kaltinamoji neigia, kad turi kokią nors alkoholio vartojimo problemą ar dėl jos būtų kreipusis medicininės pagalbos. Tai taip pat rodo, kad kaltinamoji nėra kritiška savo elgesiui ir būklei, o tai neleidžia jai tinkamai ir veiksmai spręsti savo problemas. Duomenų O. T. nuobaudas į bylą nepateikta, tačiau iš policijos informacijos apie asmenį matyti, kad yra bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Taigi nustatytas aplinkybes, tai kad kaltinamoji nėra visiškai nuoširdi pripažindama jai pareikštą kaltinimą, tai padarė tik paskutinio posėdžio metu, galimai ir siekdama atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o ne nuoširdžiai galėdamasi dėl savo suklydimo, kad duodama parodymus ginčijo faktines kaltinimo aplinkybes, kad į pirmąjį teismo posėdį atvyko galimai neblaivi ir pasišalino iš jo siekdama išvengti girtumo patikrinimo, manytina, kad išlieka tikimybė, jog atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, ji gali vėl nusikalsti ir padaryti analogišką nusikalstamą veiką. Šios išvardintos aplinkybės nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, kad O. T. verta teismo pasitikėjimo, tai yra, kad laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl ji negali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Nenustačius vienos iš būtinų laidavimo sąlygų ir nesant pagrindo taikyti laidavimą, teismas laiduotojo asmenybės nevertina.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis O. T. šioje byloje BPK 140 straipsnio tvarka sulaikyta nebuvo, jai paskirta kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas nuo 2021-11-27, dokumento vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (b. l. 124-126, 127, 129).

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamoji O. T. yra neteista, todėl jos atžvilgiu taikytinos BK 55 straipsnio nuostatos, numatančios teismui pareigą asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skirti su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Šiuo metu kaltinamoji teisiama už vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą. Ji yra dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra neįgali, (duomenys neskelbtini) procentų darbinga, išsituokusi, turi (duomenys neskelbtini) vaikus, iš kurių du nepilnamečiai. Psichiatrine tvarka negydyta. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padariusi nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, kadangi paskutinio posėdžio metu pripažino kaltinimą, išreiškė dėl to gailestį. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, į tai, kad neteista, administracine tvarka bausta, taip pat įvertinus kaltinamosios padaryto nusikaltimo pavojingumą, tai kad neblaivi vairavo mieste, nustatytas girtumas tik labai nežymiai viršija tą, dėl kurio taikoma baudžiamoji atsakomybė, darytina išvada, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai baudos bausmę. Bausmės dydis parenkamas atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, tai, kad yra serganti, išlaiko du nepilnamečius vaikus, dirbanti, tačiau turi neįgalumą, kad galiausiai prisipažino padariusi nusikaltimą, gailėjosi.

Dėl specialiosios teisės atėmimo

Kaltinamoji nusikaltimą padarė esant neblaivumo požymiams, t. y. pažeisdamas reikalavimus keliamus naudojimuisi specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BK 68 straipsniu, kaltinamajai taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise. Atsižvelgiant į tai, kad nustatytas vidutinis girtumas, kuris tik labai nežymiai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, šioje byloje teisės vairuoti transporto priemones atėmimas taikytinas 1 metų laikotarpiui, skaičiuojamam nuo 2021-11-27.

Dėl konfiskavimo

Prokurorė prašė taikyti turto konfiskavimą, ir konfiskuoti transporto priemonės Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2300 eurų.

BK 72 straipsnis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalies nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju transporto priemonė nepriklauso nuosavybės teise O. T..

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-02-13 nutartyje Nr. 2K-14-511/2018 yra pasisakęs, kad kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai; išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais <...> asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai ((kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Taigi, šiuo atveju automobilių konfiskavimas turi būti taikomas privalomai, kadangi asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nebent konfiskavimo taikymas prieštarautų teisingumo principui.

Kaltinamoji transporto priemonę Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo neblaivi, kai nustatyta vidutinis 1,56 promilių girtumas, kuris tik labai nežymiai viršija girtumą, nuo kurio taikoma baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į visa tai, taip pat įvertinus, kad kaltinamoji neteista, girtumas tik šimtosiomis dalimis viršina girtumą, už kurį taikoma administracinė atsakomybė ir jos taikymo metu nenumatyta transporto priemonės konfiskavimas. Atsižvelgiant į visa tai, ir vadovaujantis teisingumo principu, bei BK 54 straipsnio 3 dalimi, teismas mano, jog šiuo atveju automobilio konfiskavimas prieštarautų teisingumo principui, todėl nei automobilis, nei o vertę atitinkanti pinigų suma, nekonfiskuotina.

Už automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą paskaičiuota 164,80 eurų, kurie pripažintini proceso išlaidomis ir priteistini iš kaltinamosios O. T. Vilniaus apskr. VPK naudai (sąskaita Nr. 32 7044 0600 0118 8548, AB SEB bankas).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašė priteisti iš O. T. 170,00 euro teisinės pagalbos išlaidų.

Kaltinamąją bylos nagrinėjimo metu gynė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT, Tarnyba) paskirtas advokatas Vidmantas Baumila. VGTPT pateikė pažymas apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas ir prašo išspręsti klausimą dėl šių išlaidų išieškojimo iš kaltinamojo.

Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d. akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui.

Šioje byloje gynėjo dalyvavimą būtinu kaltinamajai dėl jos asmenybės ypatumų, kadangi jai nustatyta (duomenys neskelbtini), proceso metu jos elgesys buvo emociškai labilus. Dėl išvardintų priežasčių gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas ne dėl to, kad šito pageidavo kaltinamoji, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Atsižvelgiant ir į nuteistosios turtinę padėtį – kaltinamoji dirbanti, tačiau serga, jai reikalingas gydymas, nustatytas tik (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas, išsituokusi, viena išlaiko du nepilnamečius vaikus, todėl teismas vertina, jog šiuo atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų nuteistosios padėtį, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos iš kaltinamosios nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -298, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

O. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 50 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND)) (2 500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu O. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams, terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t.y. 2021-11-27.

O. T. paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą, dokumento paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išdavimo data 2012-11-21, galioja iki 2022-11-21, perduoti VĮ „Regitra“

Daiktinius įrodymus – 1 CD su įrašais palikti saugoti prie bylos.

Priteisti iš O. T. 164,80 eurų proceso išlaidų Vilniaus apskr. VPK naudai (sąskaita Nr. 32 7044 0600 0118 8548, AB SEB bankas).

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 170,00 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš O. T.

Išaiškinti nuteistajai, kad bauda turi būti sumokėta per 18 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai): (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas”, (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Medicinos bankas”, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas”, ar (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.

Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

BK 47 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.

BK 47 straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.