Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2020 m. rugsėjo 25 gauta pareiškėjo D. B. replika (t. 1, b. l. 192-202).

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, teismo pranešimu (t. 1, b. l. 189).

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-08-12 pažymos Nr. 60-22212, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2018-11-29 iki 2019-10-24 periodiškai buvo laikomas nurodytose kamerose ir pareiškėjui teko nuo 3,66 m2 iki 22 m2. Pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 m2, kas leidžia daryti išvadą, jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus.

Pareiškėjas skundžiasi tuo, kad naudojantis san. mazgu neužtikrinamas jo privatumas. Taip pat nurodo, kad jei kas nors naudojasi tualetu, kitas negali prieiti prie praustuvės. Teigia, kad kameroje Nr. 97 bei kameroje Nr. 42 laikėsi blogas kvapas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 14.5 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto (minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra). Kameroje įrengiamas praustuvas.

Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sienelės aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m.).

Kaip matyti iš pridedamų nuotraukų, san. mazgo įėjimai kamerose atitverti durimis arba ilgomis, žemę siekiančiomis ir visą įėjimo plotą dengiančiomis užuolaidomis. Matyti, kad užuolaidos tvarkingos, nepermatomos, stangrios bei dengiančios visą įėjimo į san. mazgą plotą. Kadangi jos iš sunkaus pluošto, nei skersvėjis, nei panašūs veiksniai užuolaidų judėjimo neįtakoja.

Atsakovas pažymi, kad vadovaujantis teismų praktika, bendros kameros erdvės atskyrimas nuo san. m. ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaida, paprastai laikomas tinkamu (LVAT 2018-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018 ir kt.). Kad san. mazgo įėjimo atskyrimas užuolaida tinkamai užtikrina juo besinaudojančio asmens privatumą patvirtina ir naujausia EŽTTpraktika - 2019 m. lapkričio 26 dienos sprendime byloje Michno ir Dimbinskas prieš Lietuvą (peticijų Nr. 34179/18 ir 35033/18) nurodoma, kad san. mazgo įėjimo atskyrimas durimis ar užuolaida yra tinkamas.

Kartu atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Be to, iš teismų praktikos matyti, kad apie pareiškėjo teiginius dėl nemalonaus nuo sanitarinio mazgo sklindančio kvapo teismas plačiau nepasisakė, nes tai susiję su kameros vėdinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-11-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018). Taigi, kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Šiaulių tardymo izoliatoriuje įrengti ventiliaciją, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas. Be to, kamerų plotai pakankamai dideli, asmenų skaičius kamerose neviršytas, todėl nėra pagrindo teigti, kad galėjo užsilaikyti blogas kvapas. Be to, vėdinimas per langus galimas.

Pažymi, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose, taigi, ir patalpų vėdinimas priklauso būtent nuo jų valios. Be to, kaip matyti iš pridedamų nuotraukų, toje pusėje, kurioje įrengtas san. mazgas, sienoje išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kameroje užtikrinama pakankama oro cirkuliacija.

Taip pat pažymi, kad kamerose Nr. 50, 55, 96 praustuvės įrengtos ne už san. mazgo atitvaro, todėl net kitam asmeniui naudojantis tualetu, praustuvėmis kiti naudotis gali.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl drėgmės ar papildomos ventiliacijos įrengimo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Be to, kaip minėta, iš pridedamų nuotraukų matyti, kad iš kameros išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kameroje užtikrinama pakankama oro cirkuliacija.

Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su šiais darbais netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.

Taip pat nurodo tai, kad mikroklimato parametrai kamerose priklauso ir nuo jose esančių asmenų skaičiaus bei jų veiksmų (patalpų vėdinimo/nevėdinimo) ir nuo tokių kintančių aplinkybių kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt. Kartu nurodome tai, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Iš 2019-06-07 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-4244 matyti, kad kameroje Nr. 55 yra pelėsis.

Iš 2019-06-12 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-4387 matyti, kad kameroje Nr. 5 lubos, sienos tvarkingos. Padarytas remontas. Pelėsio nėra.

Nors kitos kameros dėl jų atitikimo higienos normoms aktualiu laikotarpiu netikrintos, atsakovas nurodo ir tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Preziumuojama, kad kamera atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.

LVAT tokio pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad byloje nesant duomenų, jog kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiktų ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių higienos normos reikalavimų, ir byloje nesant nevienareikšmiškiems aktualiems ginčo laikotarpiui visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktams apie kameras, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas, t. y. kai jose higienos normos pažeidimai nebuvo nustatyti, nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo laikymo kameros neatitiko higienos normas (pvz., LVAT 2018-04-18 nutartis adm. byloje Nr. A-348/2018 ir kt. )

Pažymi, kad kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Pridedamos Ūkio skyriaus (vėliau reorganizuotas į Turto valdymo skyrių) pažymos apie atliktus remonto darbus.

Iš Šiaulių TI Turto valdymo skyriaus 2019-01-08 pažymos Nr. 62/08-12 matyti, kad iki pareiškėjo laikymo minimose kamerose, remontai atlikti kamerose Nr. 50, 92, 97, 62, 54.

Iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2020-01-22 pažymos Nr. 62-33 matyti, kad iki pareiškėjo laikymo remontai atlikti kameroje Nr. 54.

Kartu pažymi, kad jokių duomenų apie kamerose Nr. 95, 49, 50, 51 netvarkingus langus - ŠTI neturi, be to, pats pareiškėjas su skundais dėl tokių aplinkybių į ŠTI administraciją nesikreipė (Resocializacijos skyriaus 2020-08-10 pažyma Nr. 61-1875). Taip pat nėra duomenų apie netvarkingą gultą kameroje Nr. 49, sulūžusį bakelį kameroje Nr. 55, ar išimtą langą kameroje Nr. 7. Taip pat nurodome, kad lango stiklas vasaros metu gali būti išimamas pačių kameroje laikomų asmenų prašymui (stiklas įdedamas atgal taip pat pagal asmenų prašymą), tačiau pareiškėjas nenurodo, kad su tokiu prašymu būtų kreipęsis, tačiau jis nebūtų tenkintas.

Kad kameros tvarkingos, patvirtina ir pridedamos nuotraukos.

Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 19 punktą, priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas. Asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Po to suimtieji ir nuteistieji iš šių kamerų paskirstomi į gyvenamąsias kameras.

Laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų, pradžioje asmenys laikomi trumpalaikio laikymo kamerose - TLK, esančiose administraciniame pastate, o įforminus dokumentus ir atlikus asmens kratas bei patikrinus jų daiktus, naujai atvykę suimtieji (nuteistieji) laikinai patalpinami į režiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Higienos normos įtvirtino analogiško pobūdžio nuostatą, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Be to, atkreipiame dėmesį, kad higienos normose nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui, o LSP patalpos nėra jos priskiriamos (pagal HN134:2015 11.1 punktą gyvenamoji patalpa - patalpa laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje laikomiems asmenims gyventi, o pagal 11.2. punktą laikinojo sulaikymo patalpa - specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti).

Minėtose patalpose įrengti sanitariniai mazgai, jie iš trijų pusių atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, o įėjimas į san. mazgas atskirtas užuolaida (pridedamos nuotraukos). Be to, pažymime tai, kad asmenys, pagal jų žodinį prašymą, nuvedami ir į atskirą tualeto patalpą, o tai visiškai užtikrina asmenų privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Šiose kamerose taip pat įrengta šalto vandens tiekimo/nubėgimo sistema bei čiaupai, visose kamerose atsisėdimui yra suolai. Tai patvirtina pridedamos nuotraukos. Taigi, pareiškėjo teiginys, kad nėra kur atsisėsti, melagingas.

Pažymėtina ir tai, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų vertybių sąrašą, todėl įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį nei gyvenamosiose, nei kitose patalpose nėra galimybės, tačiau vėdinimas galimas per langus (iš pridedamų nuotraukų matyti, kad langas pasiekiamame aukštyje), vėdinimą kontroliuoja patys suimtieji/nuteistieji, kurie yra toje patalpoje, o patalpoms esant tuščioms, esant poreikiui, langus atidaro pareigūnai ar patalpas prižiūrintys asmenys.

Be to, pareiškėjo laikymas minėtose patalpose buvo trumpalaikis, kas pareiškėjui negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų.

Taip pat atsakovas pabrėžia, kad keičiantis teisiniam reglamentavimui atsirado neatitikimų tarp vartojamų sąvokų. Siekiant aiškumo atsakovas nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus pažymose su duomenimis apie kamerų plotus bei kamerose talpintų asmenų skaičių nurodomos TLK kameros yra trumpalaikio laikymo kameros (laikino sulaikymo kameros), esančios režiminiame korpuse. Duomenų, kuriose trumpalaikio laikymo kamerose, esančiose administraciniame pastate, buvo laikomas pareiškėjas, nėra, kadangi įstatymų leidėjas neįpareigoja tokių duomenų fiksuoti. Taip pat nefiksuojami duomenys, kiek minėtose patalpose asmenų vienu metu laikoma, tačiau asmenys skirstomi taip, kad jiems tektų kuo didesnis tuo metu įmanomas plotas (tai priklauso nuo vienu metu į įstaigą atvežtų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiaus).

Pareiškėjas savo skunde teigia, kad kamerose nebuvo įrengta pagalbos iškvietimo mygtukų, dėl to, užsikimšus san. mazgui, negalėjo išsikviesti pareigūnų.

Atsakovas, vadovaujantis teismų praktika, atkreipia dėmesį į įrodinėjimo ypatumus šio pobūdžio bylose: pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus, tenka atsakovui. Be to, vadovaujantis EŽTT praktika (pvz., 2016-10-20 sprendimas byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius skundą. Tai atsispindi ir naujausioje LVAT praktikoje (pvz., 2018-03-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1963-822/2018).

Šiuo atveju pareiškėjas nenurodo kada ir kurioje kameroje galimai buvo užsikimšęs san. mazgas, todėl dėl didelio dokumentų kiekio ir sąlyginai ilgo kalinimo laikotarpio, nėra įmanoma patikrinti visų tarnybinių pranešimų apie galimai užsikimšusį san. mazgą, taigi, toks skundas negali būti pripažįstamas pagrįstu.

Atsakovas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo būdu (nenurodoma, nei kurioje kameroje, nei kokiu laikotarpiu galimai buvo užsikimšusi kanalizacija), o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala (LVAT 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2133-525/2016).

Nurodo, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktu, reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose veisėsi parazitai, o būtent - blakės. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius jų buvimo pėdsakus, jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Nurodomo, kad laisvės atėmimo vietų administracija įstaigoje esant reikalui organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Informuojame, kad patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos - dezinfekcijos planu 2018-2019 m.

Kad patalpų dezinfekcija, atliekama tinkamai, patvirtina ir pridėti patikrinimo aktai Nr. PA-170, PA-6358.

Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje dviejų aukštų lovose neįrengtos kopėtėlės užlipimui į antrą aukštą.

Atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai neįpareigoja kalintiems asmenims nurodyti kuriame gulte jie turi miegoti bei fiksuoti, kuriame gulto aukšte jie miega, todėl negalime nei patvirtinti, nei paneigti, kad vienu ar kitu pareiškėjo kalinimo laikotarpiu jis miegojo pirmame ar antrame gulto aukšte. Taip pat pažymime, kad jokie teisės aktai taip pat neįtvirtina ir to, jog dviaukščiai gultai privalomai turėtų būti su kopėtėlėmis, todėl šiuo atveju joks teisės aktas nėra pažeidžiamas. Pareiškėjo pretenzijos dėl kopėtėlių nebuvimo yra labai abstrakčios, nekonkretizuotos, todėl atmestinos.

Pareiškėjas nurodo, kad dušu galima pasinaudoti tik kartą per savaitę. Teigia, kad ne visada būdavo karšto vandens, be to, nurodo, kad dušo patalpose pažeidžiamas jo privatumas - nėra jokių pertvarų, be to, pareigūnai gali stebėti pro stebėjimo akutę. Taip pat pažeidžiamas privatumas persirengimo kambariuose neatitinka galios netekusių HN76:2010 reikalavimų.

Aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Aktualios redakcijos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiška nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punktą laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šiaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į dušą vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji).

Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte įtvirtinta, kad „karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas“.

Atsakovas nurodo, kad ŠTI duše bėga karštas vanduo. Nurodome, kad vanduo į ŠTI tiekiamas iš centralizuotų vandentiekio tinklų. Atkreipiame dėmesį, kad atsakovas karšto vandens tiekimo negali įtakoti, todėl, sutrikus centralizuotam vandens tiekimui, už tai nėra atsakingas. Be to, pareiškėjas šios savo skundo dalies neindividualizuoja, nenurodo, kada, anot jo, jis dėl karšto vandens nebuvimo nebuvo nuvestas į dušą.

Taip pat nurodo, kad kiekvienoje kameroje yra šalto vandens čiaupai, tad tai suteikia galimybes rūpintis savo higiena kiekvieną dieną. Be to, Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 20.4.6 papunktyje įtvirtinta, kad lengvajai grupei priskirti nuteistieji gali turėti elektrinį virdulį. Vadovaujantis 25 punktu, minėtos nuostatos taikomos ir suimtiesiems.

Kartu nurodo, kad dušai nuo 2014 m. yra atskirti pertvaromis (aukštesnės nei dušu besinaudojančių asmenų ūgis) (pridedamos nuotraukos), o pareigūnai kalinamų asmenų laukia už durų, kuriose įrengta stebėjimo akutė. Kaip nurodoma ir teismų praktikoje (pvz, 2018-10-10 LVAT byla Nr. A-2696-415/2018), dušo atskyrimas iš abiejų pusių pertvaromis paprastai vertintinas kaip pakankama privatumo užtikrinimo priemonė, nebent būtų įrodyta, kad individualus atvejis yra kuo nors ypatingas. Šioje byloje tokių įrodymų nėra.

Taip pat prideda Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019-02-08 patikrinimo aktą Nr. PA-365, iš kurio matyti, kad ŠTI įrengtos dvi prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 pertvaromis atskirtus dušus. Kartu nurodome, kad asmenys gali persirengti persirengimo kambaryje.

Atsakovas taip pat nurodo, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis ginčo laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl galimas jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirstprieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą.

Pareiškėjas nurodo, kad pasivaikščiojimo trukmė per trumpa, o pasivaikščiojimo kiemelių būklė neatitinka reikalavimų, kiemeliai nešvarūs. Taip pat nurodo tai, kad netinkamai vykdomos socialinės programos, užimtumas.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė, įsigaliojus Bausmių vykdymo kodekso reguliavimo pasikeitimams, nuo 2016 m. balandžio 1 d. vykdoma vadovaujantis šiame kodekse nustatytomis normomis.

2018-04-16 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-130 dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems, numatyta pasivaikščiojimo tvarka ir suimtiesiems, ir nuteistiesiems. Pagal šį įsakymą suimtiesiems nustatyta 2 valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė. Vadovaujantis 2019-05-21 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius įsakymu Nr. 1/01-138 „Dėl nerūkymo kamerose ir nerūkančiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skatinimo“, nuo 2019-06-01 nerūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatyta viena valanda ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė, užtikrinant minimalią teisės aktuose nustatytą trukmę rūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Paaiškiname, kad nuo 2019-06-01 rūkantiems suimtiesiems nustatytas 1 valandos trukmės pasivaikščiojimas gryname ore (kas atitinka imperatyvius teisės aktų reikalavimus), o nerūkantiems suimtiesiems - 2 valandų trukmės pasivaikščiojimas gryname ore. Tokia tvarka įtvirtinta Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2019-06-06 įsakymu Nr. 1/01-149.

Nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie yra rūkantys, užtikrinama Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje bei Bausmių vykdymo kodekse įtvirtinta minimali atitinkamai kategorijai priskiriama pasivaikščiojimu trukmė, o ilgesnė, nei numato įstatymai pasivaikščiojimo laiko gryname ore suteikimas yra išimtinai atsakovės atstovo teisė, be kita ko, tai motyvuoja kalinčius asmenis rinktis sveikesnį gyvenimo būdą.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 21 punktas nustato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 22 punktas reglamentuoja, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių.

Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Tokia pasivaikščiojimo tvarka Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019-02-11 patikrinimo akte Nr. PA-384 nustatyta, kad ŠTI bendrojo naudojimo pasivaikščiojimo kiemai valomi ŠTI vadovo nustatyta tvarka, kiemelių patalpos švarios, sniegas nukastas, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Šiaulių departamento 2019­07-12 patikrinimo akte Nr. PA-5294, 2019-07-25 patikrinimo akte Nr. PA-5576, 2019-08-30 patikrinimo akte Nr. PA-6358 nustatyta, kad kai kuriuose kiemeliuose yra trūkumų (nubyrėjęs sienų tinkas, grindinio danga), tačiau atsakovas nurodo kad, nustatyti pažeidimai yra kosmetiniai ir nekeliantys grėsmės kalinamų asmenų saugumui, o pareiškėjo nurodomi pavojai tik teoriniai. Kartu nurodome ir tai, kad atsižvelgiant į gaunamą finansavimą bei oro sąlygas, trūkumai šalinami (Turto valdymo skyriaus 2020-01-22 pažymos Nr. 62-33 duomenys). Atsakovas pažymi, jog nei viename patikrinimo akte nėra nustatyta, kad ŠTI konstrukcijoje yra asbesto, o pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų (t. y. nei rašytinių, nei susijusių su jo sveikatos sutrikimais, susirgimais) dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos būklei, o tik nurodė asbesto tariamą buvimą pastato konstrukcijoje, todėl vien tokių aplinkybių nurodymas neturėtų būti vertinamas kaip neteisėti pareigūnų veiksmai ar jų neveikimas.

Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pažeidimai nustatyti ne visuose kiemeliuose, o pareiškėjas nedetalizuoja, kuriuose kiemeliuose būnant jis galimai patyrė nepatogumus ir pan. Be to, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento darbuotojai nekonstatavo, kad kiemeliai būtų pavojingi sveikatai ar gyvybei ir nekonstatavo, kad jais naudotis negalima.

Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų, iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai veikė pagal galiojančius teisės aktus, todėl pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.

Aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo 42 straipsnis reglamentuoja, kad socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pagrindinės užimtumo formos yra šios: 1) socialinis ir teisinis švietimas; 2) suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas; 3) pagalba sprendžiant suimtųjų problemas; 4) kultūros, sporto ir kiti renginiai.

Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos metinius bei Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus pusmečių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose kreipiasi į Resocializacijos skyriaus specialistą, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.

Atsakovas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymi, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Be to, Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys gali naudotis ŠI veikiančios bibliotekos paslaugomis, o esant galimybėms, kiekvieną dieną į kameras suimtiesiems duodama po vieną laikraštį, įsigytą už tardymo izoliatoriaus lėšas.

Nurodo, kad suimtieji (nuteistieji), tame tarpe ir pareiškėjas, vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę bei stalo teniso patalpą pagal kiekvieną savaitę Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus patvirtintą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems).

Pažymi tai, kad užimtumo grafikai nėra sudarinėjami individualiai, o sudaromi bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems), todėl kiekvienas gali pasirinkti, į kokį siūlomą užimtumą jam eiti. Nurodo, kad jokie teisės aktai nenumato įpareigojimo kalinamiems asmenims sudaryti individualų užimtumo grafiką, o pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas.

Nors pareiškėjas teigia, kad pagal Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standartą (2002) 1 - Rev.2006 kalinamiems asmenims turi būti užtikrinama galimybė bent 8 val. praleisti ne kamerose, o lauke, toks teiginio traktavimas klaidina gerbiamą Teismą.

Nurodo, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 - Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai - outside their cells) ir užsiimti skirtingo pobūdžio tikslinguose užsiėmimuose.

Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo leista skambinti, naudotis interneto telefonija.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau - Suėmimo vykdymo įstatymas) 23 straipsnis nustato, kad tardymo izoliatoriaus administracija suimtajam leidžia paskambinti telefonu, jeigu nėra gautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas neleisti suimtajam paskambinti telefonu. Suimtųjų teisės paskambinti telefonu apribojimai netaikomi suimtųjų telefoniniams pokalbiams su savo gynėju.

Pažymi, kad D. B. suėmimo laikotarpiu buvo gauti 2018-11-20 Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimas ir 2019-05-16 Panevėžio apygardos teismo nutartis, kuriais D. B. draudžiama skambinti visiems kitiems asmenims, išskyrus asmenis nurodytus minėtuose dokumentuose. Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes D. B. buvo leidžiama skambinti tik minėtuose dokumentuose nurodytiems asmenims ir gynėjui (Saugumo valdymo skyriaus 2020-09-02 pažyma Nr. 60-24554).

Atsakovo atstovas atsiliepime taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos nebuvimo ir neužtikrinto natūralaus apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis” Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš administracinėje byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad galimybė išvėdinti kamerų gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta ir tai atitinka atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai yra deklaratyvūs, o byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių ar kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), būklės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017). Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. birželio 7 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-4244 (patikrinimas atliktas 2019 m. birželio 3 d., t. 1, b. l. 138-139) matyti, kad kameroje Nr. 55 (ant palangės ir langų rėmų) yra vizualiai matomų pelėsių (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punktas), todėl tai vertintina pareiškėjo naudai. Kitais paminėtais patikrinimo aktais kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, nėra konstatuota nei pelėsio, nei drėgmės, nei netinkamos temperatūros ar apšvietos, o ir pats pareiškėjas nesikreipė su skundais ar prašymais tiek į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių, tiek į kitas kompetentingas institucijas dėl netinkamų laikymo sąlygų, todėl laikytina, kad kitos pareiškėjo laikymo sąlygos atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Taip pat iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. sausio 22 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-170 (patikrinimas atliktas 2019 m. sausio 17 d., t. 1, b. l. 142-144) matyti, kad ŠTI gyvenamąsias patalpas, vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose laikomi asmenys. ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais) aprūpinti. Valikliai išduodami esant poreikiui. Kad kameros tvarkingos, išvalytos, matyti iš pateiktų kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukų (t. 1, b. l. 153-170), todėl pareiškėjo argumentas, kad laikytose kamerose sąlygos baisios (t. 1, b. l. 22), atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose įrengtos sovietinių laikų liuminescensinės lempos, kurios kenkia sveikatai, kamerose sena elektros instaliacija, kuri netvarkoma ir kelia grėsmę gyvybei (t. 1, b. l. 29-30). Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2020-09-02 pažymos Nr. 62-325 (t. 1, b. l. 100) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus patalpų apšvietimo šviestuvuose sumontuotos vamzdelio formos liuminescensinės lempos yra be gyvsidabrio komponentų, nekenksmingos sveikatai. Be to, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2019-01-08 pažymos Nr. 62/08-12 Apie 2018 metais atliktus remonto darbus (t. 1, b. l. 107–117) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020-01-22 pažymos Nr. 62-33 Apie 2019 metais atliktus remonto darbus (t. 1, b. l. 118–126) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2018-2019 metus ne tik kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, bet ir daugumoje kitų gyvenamųjų kamerų buvo tvarkomas apšvietimas: sudėtos naujos dieninės lempos, sutvarkytas naktinis apšvietimas, sumontuoti nauji dieninio apšvietimo šviestuvai ir kt., todėl nurodytas pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo skundo teiginiai, kad kamerose Nr. 95, 49, 50, 51, 61 netvarkingi langai, kameroje Nr. 49 netvarkingas gultas, kameroje Nr. 7 visą laiką buvo išimtas langas, vertintini kritiškai. Kaip jau buvo ne kartą nurodyta, pareiškėjas dėl išvardintų aplinkybių į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių skundais ir prašymais nesikreipė, o Šiaulių tardymo izoliatorius tokių duomenų irgi neturi, nes pareiškėjas, tik kreipdamasis į teismą, praėjus beveik metams po bylai aktualaus laikotarpio, nurodė tokias aplinkybes.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose į gultų antrus aukštus užlipti nebuvo kopetėlių, antrų aukštų gultai buvo be apsaugų, kad naktį neiškristų. Šis pareiškėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes nei teisės aktai, nei Lietuvos higienos normos HN 134:2015 nuostatos nereglamentuoja, jog dviejų aukštų gultai turi būti su apsaugomis ir kopėtėlėmis, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatyta, juo labiau, kad pareiškėjas nenurodė jokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių kopėtėlių ir apsaugos nebuvimas galėjo sukelti pareiškėjui papildomus nepatogumus, ir kad ši aplinkybė turi reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį.

Pareiškėjas replikoje (t. 1, b. l. 192-202) nurodė, kad jis nebuvo kameroje Nr. 5. Toks pareiškėjo aiškinimas vertintinas kritiškai, nes iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-08-12 pažymos Nr. 60-22212 Dėl D. B. (t. 1, b. l. 80-87) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-09-30 pažymos Nr. 60-3765 (t. 2, b. l. 2) matyti, kad pareiškėjas kameroje Nr. 5 buvo nuo 2019-08-19 iki 2020-08-26.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03-26 Nr. 20/01-1860 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planą 2018-2019 m. (t. 1, b. l. 127-129).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikino sulaikymo, karantino patalpose drėgna, tamsu, šalta, patalpose nebuvo langų.

Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles ir Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, asmenys, atvykę į Šiaulių tardymo izoliatorių, laikomi trumpalaikio laikymo kamerose - TLK, esančiose administraciniame pastate, o įforminus dokumentus ir atlikus asmens kratas bei patikrinus jų daiktus, laikinai patalpinami į režiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Analogiška norma, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais įtvirtinta Lietuvos higienos normoje HN 134:2015. Nurodytoje higienos normose nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui, o LSP (TLK) patalpos nėra jos priskiriamos (pagal HN134:2015 11.1 punktą gyvenamoji patalpa - patalpa laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje laikomiems asmenims gyventi, o pagal 11.2. punktą laikinojo sulaikymo patalpa - specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai, bet ne ilgiau kaip 5 valandas, laikyti). Iš byloje esančios LSP-2 (TLK-2) fotonuotraukos (t. 1, b. l. 172), kurioje buvo pareiškėjas, matyti, kad joje įrengta šalto vandens tiekimo/nubėgimo sistema, yra suolai atsisėsti, langas, todėl pareiškėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjo laikymas nurodytose patalpose buvo trumpalaikis ir negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per jo nurodytą laikotarpį kamerose, sporto salėse, nuteistųjų susibūrimo vietose nebuvo įrengta aliarmo iškvietimo sistema, ir, esant reikalui, negalėjo išsikviesti pareigūnų.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerų sanitariniuose mazguose nebuvo atskiros ventiliacijos, kamerose tualetas yra gyvenamosiose patalpose, jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nes buvo matomas kitiems asmenims, esantiems kameroje ir kameros duris atidarantiems pareigūnams.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai atitverti iš visų keturių pusių, o nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma medžiagine iš storos spalvotos polietileno plėvelės užuolaida, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (t. 1, b. l. 101-102) matyti, kad kamerose Nr. 62, 49, 43, 48, 7, 42, 25 sanitarinis mazgas atitvertas mūrine atitvarine konstrukcija, kurių aukštis nuo 1,81 m. iki 2,34 m., kamerose Nr. 95, 96, 92, 50, 51, 55, 65, 97, 54 sanitarinis mazgas atitvertas OSB, kurių aukštis nuo 1,81 m iki 2,36 m., o kameroje Nr. 5 sanitarinio mazgo atitvarinė konstrukcija yra plastikinė d., kurios aukštis 1,92 m. HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).

Pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo abstraktūs. Administracinėje byloje esančiose kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukose (t. 1, b. l. 153-170) matyti, kad nei vienoje kameroje įėjimai į sanitarinius mazgus nėra įrengti priešais įėjimo duris, kuriose įrengtas kameros stebėjimo langelis. Įėjimai į sanitarinius mazgus yra šone (kairėje arba dešinėje) arba iš kameros vidinės pusės (kameros Nr. 5, 25, 48, 50) įėjimo durų atžvilgiu. Šiaulių tardymo izoliatoriuje sanitariniai mazgai kamerose atitverti mūrinėmis sienelėmis, OSB ar plastikine d., o įėjimai atitverti durimis arba užuolaidomis (įėjimai iš kameros vidinės pusės kamerose Nr. 5 ir Nr. 50 atitverti užuolaidomis (t. 1, b. l. 153, 160), o kamerose Nr. 25 ir Nr. 48 atitverti durimis (t. 1, b. l. 155, 158). Atsižvelgiant į tai, jog sanitarinis mazgas yra atskirtas aukštomis mūrinėmis, OSB ir kitomis atitvarinėmis konstrukcijomis, atitvarais ir įėjimas yra atitvertas durimis arba neperšviečiamomis užuolaidomis, šiuo atveju matyti pareiškėjo negalėjo nei kameroje esantys asmenys, nei duris atidarantys pareigūnai. Taigi, pareiškėjui buvo užtikrintas minimaliai būtinas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017, 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-882-662/2020, 2020 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-622/2020 ir kt.).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, kad „Šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais“. Šiaulių TI pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 687-756/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-683-756/2020 ir kt.). Taip pat iš kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, tai patvirtina kamerų fotonuotraukos (t. 1, b. l. 153-170), todėl įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo neteisėti veiksmai dėl blogo kvapo kamerose Nr. 50, Nr. 97, Nr. 42, kaip ir kitose kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, nenustatyti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikinojo sulaikymo, karantino patalpose, gamtinius reikalus atlikdavo vietoje, kurioje nebuvo jokių atitvarų (užuolaidų ar kabinos, t. y. 1, b. l. 27). Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-08-12 pažymos Nr. 60-22212 Dėl D. B. (t. 1, b. l. 80-87) matyti, kad pareiškėjas, atvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių, būdavo patalpintas į laikino sulaikymo patalpą (TLK-2). Iš pateiktos LSP – 2 (TLK – 2) fotonuotraukos (t. 1, b. l. 172) matyti, kad sanitarinis mazgas atitvertas iš visų pusių ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, o įėjimas į san. mazgą atskirtas užuolaida. Toks sanitarinio mazgo atitvėrimas užtikrina minimaliai būtiną privatumas, naudojantis pareiškėjui sanitariniu mazgu TLK-2 patalpoje. Taip pat iš atsakovo atstovo atsiliepimo matyti, kad asmenys pagal žodinį prašymą nuvedami ir į atskirą tualeto patalpą, o tai visiškai užtikrina asmenų privatumą naudojantis sanitariniu mazgu.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nuo drėgmės puvo čiužiniai.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41 punktas nustato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymui ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. sausio 22 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-170 (patikrinimas atliktas 2019 m. sausio 17 d., t. 1, b. l. 142-144) konstatuota, kad ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Laikomiems asmenims (kiekvienam) užpildoma kortelė „Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninė sąskaita“. Išduodant inventorių kiekvienas suimtasis ar nuteistasis turi galimybę pasitikrinti išduodamą jam patalynę bei inventorių.

Pretenzijų dėl išduodamų čiužinių kokybės pareiškėjas nepareiškė, neprašė jų pakeisti, dėl netinkamos išduodamų čiužinių kokybės į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių nesikreipė, nenurodė kada naudojosi pūvančiais čiužiniais. Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti, jog Šiaulių tardymo izoliatorius pažeidė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 43 punktą ir neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kartais Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebūdavo karšto vandens, todėl jam buvo apribota galimybė nusiprausti po dušu vieną kartą per savaitę. Duše pertvarų nėra, nebuvo jokio privatumo nei nuo kitų nuteistųjų, nei nuo pareigūnų, kurie per duryse esančią akutę pastoviai stebėdavo. Jam per bylai aktualų laikotarpį nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duše maždaug keturis kartus.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. vasario 11 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-384 (patikrinimas atliktas 2019 m. vasario 4 d., t. 1, b. l. 146–148) konstatuota, kad ŠTI dušų, prausyklų patalpos valomos pagal ŠTI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintą Šiaulių tardymo izoliatoriaus (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planą 2018-2019 m. Valymą ir dezinfekciją atlieka dezinfekuotojas. Peržiūrėjus sanitarinėje švarykloje pildomą Dušo ir persirengimo patalpų kasdienio dezinfekavimo žurnalą nustatyta, kad dušinių, prausyklų patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną naudojimosi šiomis patalpomis dieną, po kiekvieno pasinaudojimo dušu. Dezinfekcija atliekama autorizuotu biocidiniu produktu „Mikrobac forte“. Dezinfekcijos priemonė naudojama pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas.

Į ŠTI vanduo tiekiamas iš centralizuotų vandentiekio tinklų. Nustatytas chloridų kiekis geriamajame vandenyje atitiko Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-07-23 įsakymu Nr. V-455, 20.4 papunktyje nustatytą parametro ribinę vertę.

Patikrinimo akte nurodytas aplinkybes patvirtina teismui pateiktas Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03-26 Nr. 20/01-1860 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planas 2018-2019 m. (t. 1, b. l. 127-129). Duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė paminėtą planą, pateikta nėra.

Pareiškėjas teigia, kad duše pertvarų nėra, nebuvo jokio privatumo nei nuo kitų nuteistųjų, nei nuo pareigūnų, kurie per duryse esančią akutę pastoviai stebėdavo. Iš pateiktos dušų patalpų fotonuotraukos (t. 1, b. l. 171) matyti, kad kiekviena dušo vieta atskirta iš abiejų pusių pertvaromis ir pakankamai užtikrina pareiškėjo privatumą, todėl pareiškėjo argumentas, kad nebuvo užtikrintas privatumas nei nuo kitų nuteistųjų, nei nuo pareigūnų, atmestinas kaip nepagrįstas. Tuo pačiu, teismas pažymi, kad pareiškėjas buvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje, t. y. įkalinimo įstaigoje, turėjo specifinį teisinį statusą, todėl jo atžvilgiu tam tikra apimtimi buvo neišvengiami tam tikri jo asmeninių laisvių suvaržymai, siekiant užtikrinti režimo laikymąsi ir tiek pačio pareiškėjo, tiek su juo buvusių asmenų saugumą.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad per bylai aktualų laikotarpį nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duše maždaug keturis kartus. Tačiau pareiškėjas nenurodė, kada jam nebuvo suteikta teisė nusiprausti duše jo paminėtus apie keturis kartus.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja CPT išaiškinimui, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke.

Pareiškėjo argumentas dėl dviejų valandos pasivaikščiojimo trukmės patvirtinamas aukščiau paminėtais Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymais. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, į kokius pasivaikščiojimo kiemelius buvo išvestas ir ar buvo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose paminėtuose kiemeliuose, o jei ir buvo, tai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose neuždraudė vesti asmenis pasivaikščioti į patikrinimo aktuose nurodytus kiemelius, kuriuose nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimai, tik nurodė pašalinti nustatytus sienų ir grindų trūkumus. Juo labiau, pareiškėjas iš Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimo nekildina neturtinės žalos. Priešingai, patikrinimo aktuose užfiksuota, kad pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, tvarkingi, veiksnių (slidžios dangos), galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, pasivaikščiojimo kiemeliuose nenustatyta, o tikrintų pasivaikščiojimo kiemelių patalpos ir jose esantys įrenginiai švarūs. Juo labiau, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020-01-22 pažymos Nr. 62-33 „Apie 2019 metais atliktus remonto darbus” (t. 1, b. l. 118–126) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2019 metus buvo remontuojami pasivaikščiojimo kiemeliai (Nr. 5, 16, 17 – dalinis remontas: grindų duobių ir sienų prie grindų betonavimas; kiemeliai Nr. 21, Nr. 20 – kosmetinis remontas: atliktas durų slenksčio betonavimas prie kiemelio durų). Pareiškėjo argumentai, kad pasivaikščiojimo kiemeliai uždengti asbestu, kiemelių betoninė grindų danga, kuriose laikėsi dulkkės, drėgmė, purvas, yra nepagrįsti, paneigiami į bylą pateiktais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktais, todėl atmestini. Taigi, pareiškėjo skundo teiginiai yra deklaratyvūs, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės ir pasivaikščiojimo trukmės pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laisvo ploto judėti trūkumas kamerose nebuvo kompensuojamas.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1/01-88 patvirtinta suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (t. 1, b. l. 134-137), kurioje nurodyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymėtina, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos pusmečių bei socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į būrio viršininką, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.

Taip pat, vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsniu, Šiaulių tardymo izoliatoriuje organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais. Įstaigoje veikia biblioteka, kas mėnesį organizuojami sportiniai ir kultūros renginiai. Šiaulių tardymo izoliatorius bendradarbiauja su visuomeninėmis organizacijomis, savanoriais, kurie vykdo meno terapiją, moko rankdarbių, skaito paskaitas įvairiomis socialinėmis temomis. Suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, stalo tenisą, krepšinio aikštelę bei užimtumo kambarį – skaityklą pagal kiekvieną savaitę Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus tvirtinamą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Į krepšinio aikštelę suimtieji (nuteistieji) vedami tik esant tinkamoms oro sąlygoms. Šiaulių tardymo izoliatoriuje organizuojamose sporto varžybose dalyvauja suimtieji ir nuteistieji, kurie patys kreipiasi į būrio viršininką ir pareiškia norą juose dalyvauti, informacija apie planuojamus renginius skelbiama kamerose.

Duomenų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nurodyta programa, išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūros renginiuose, nėra. Suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam buvo apribota teisė skambinti ir kalbėti telefonu bei naudotis interneto telefonija.

Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio nuostatas, tardymo izoliatoriaus administracija suimtajam leidžia paskambinti telefonu, jeigu nėra gautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas neleisti suimtajam paskambinti telefonu. Suimtųjų teisės paskambinti telefonu apribojimai netaikomi suimtųjų telefoniniams pokalbiams su savo gynėju.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-09-02 pažymos Nr. 60-24554 (t. 1, b. l. 88), Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimo (t. 1, b. l. 89-90), Panevėžio apygardos teismo nutarties (t. 1, 91-92) matyti, kad pareiškėjui draudžiama skambinti visiems kitiems asmenims, išskyrus asmenis nurodytus minėtuose dokumentuose. Šia teise pareiškėjas ir naudojosi (t. 1, b. l. 93-98), todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl to pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė psichologinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus.

Susipažinus su asmens sveikatos istorija (t. 1, b. l. 53) nustatyta, jog pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas nurodė nusiskundimus, žalingus įpročius. Per visą aktualų laikotarpį pareiškėjas į Sveikatos priežiūros skyrių dėl galvos skausmo kreipėsi du kartus (b. l. 58, 60) ir kartą skundų neturėjo (b. l. 59). Jokių įrašų dėl blakių įkandimo nėra. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2020-08-10 pažymos Nr. 61-1875 Dėl D. B. (t. 1, b. l. 99) matyti, kad pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių nuo 2018-11-29 iki 2019-10-24 su skundais ar prašymais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.