- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-06
- Bylos Nr.
- AS-732-575/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09069-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas, Ričardas Piličiauskas, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- D. S.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (skundas atsiųstas teismui elektroniniu paštu) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 23S183423 (toliau – ir 2023 m. spalio 13 d. Sprendimas).
Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamu sprendimu jis išsiunčiamas iš Lietuvos, apie šį administracinį aktą atsitiktinai sužinojo, kai per Lavoriškių pasienio punktą vyko į Baltarusijos Respubliką 2023 m. spalio 13 d.. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) pareigūnas informavo pareiškėją, kad jo leidimas gyventi Lietuvoje panaikintas 2023 m. spalio 11 d., pareiškėjas su sprendimu dėl leidimo gyventi panaikinimo nesupažindintas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2023 m. lapkričio 13 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y pareiškėjas turi papildyti savo reikalavimą, pateikiant daugiau duomenų apie 2023 m. spalio 13 d. Sprendimą; nuosekliai, aiškiai ir išsamiai nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas (skundžiamo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas) bei nurodyti tai patvirtinančius įrodymus; nurodyti proceso šalis, nurodyti, kokiu būdu pareiškėjas pageidauja gauti procesinius dokumentus, išreikšti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka; nurodyti skundo surašymo vietą bei datą; ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas pateikti skundo originalą, prie skundo pridėti skundžiamą sprendimą ir kitus įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimą; pateikti teismui tiek skundo su priedais egzempliorių, kiek yra proceso šalių ir kad dar vienas egzempliorius liktų teismui; dokumentus, kurie surašyti ne lietuvių kalba, teikti išverstus į lietuvių kalbą.
Teismas taip pat nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnį skundai administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus. Teismas nustatė, kad pareiškėjas už skundą nėra sumokėjęs žyminio mokesčio. Kadangi ABTĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už skundą, nesvarbu, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, teismas nurodė, kad pareiškėjas už skundą turi sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 8 d. elektroninių ryšių priemonėmis teismui padavė skundą, kuriuo prašė panaikinti 2023 m. spalio 13 d. Sprendimą, išreikalauti ir panaikinti Migracijos departamento 2023 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. 23S181676 (toliau – ir 2023 m. spalio 11 d. Sprendimas), įvertinti VSAT veiksmų teisėtumą vykdant pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas skunde atsakovu nurodė Migracijos departamentą, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis – VSAT ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą, skunde išdėstė faktines aplinkybes ir argumentus, kuriais grindė nesutikimą su 2023 m. spalio 13 d. Sprendimu (skundžiamą sprendimą pridėjo prie skundo). Pareiškėjas nurodė, kad apie 2023 m. spalio 11 d. Sprendimą, kuriuo panaikintas jo leidimas laikinai gyventi, sužinojo iš 2023 m. spalio 13 d. Sprendimo, pareiškėjas nebuvo supažindintas su 2023 m. spalio 11 d. Sprendimu, Migracijos departamentas niekaip pareiškėjo neinformavo, kad panaikintas jo leidimas laikinai gyventi, nesudarė galimybės pareiškėjui apskųsti minėtą sprendimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi pareiškėjo D. S. skundą laikė nepaduotu.
Teismas nustatė, kad vykdydamas teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartį, pareiškėjas padavė patikslintą skundą. Atsižvelgęs į pareiškėjui nustatytų skundo trūkumų pobūdį bei susipažinęs su pareiškėjo pateiktu patikslintu skundu, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas visų skundo trūkumų pilnai nepašalino.
Buvo pažymėta, kad teismo 2023 m. spalio 26 d nutartimi, be kita ko, pareiškėjas buvo įpareigotas sumokėti būtent 30 Eur žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus teismui (tai aiškiai buvo nurodyta teismo nutartyje); tokio dydžio žyminis mokestis buvo nustatytas atsižvelgiant į tai, kad buvo užvesta popierinė byla (skundą teikiant elektroniniu paštu yra užvedama popierinė byla). Teismas nustatė, kad pareiškėjas sumokėjo tik dalį žyminio mokesčio (21 Eur), todėl konstatavo, jog pareiškėjas šio skundo trūkumo – už skundą sumokėti 30 Eur žyminį mokestį – neįvykdė. Buvo atkreiptas dėmesys, kad net ir teikiant skundą elektroniniu būdu, žyminio mokesčio dydis yra 22,50 Eur, o ne 21 Eur.
Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nustatyta tvarka ir terminu nurodytų visų skundo trūkumų tinkamai nepašalino, todėl teismas skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.). Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad ši nutartis nekliudo jam vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (ABTĮ 33 str. 4 d.).
III.
Pareiškėjas D. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį ir perduoti jo skundą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad jis, šalindamas nustatytus trūkumus, 2023 m. lapkričio 8 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) pateikė skundą, tačiau dėl techninės klaidos sumokėjo mažiau žyminio mokesčio nei buvo nurodyta nutartyje. Pareiškėjas pažymi, kad trūkstama suma buvo sumokėta gavus skundžiamą nutartį, t. y. 2023 m. lapkričio 14 d., tačiau dėl EPP sistemos atnaujinimo darbų pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie sumokėtą žyminį mokestį.
Pareiškėjas paaiškina, kad jis skundą su visais priedais 2023 m. lapkričio 8 d. įkėlė į EPP, nelaukdamas nustatyto termino pabaigos, žyminio mokesčio taip pat mokėjo tiek, kiek suformavo EPP (21 Eur). Pareiškėjas naudojosi EPP žyminio mokesčio skaičiuokle bei EPP esančia mokomąja medžiaga, kur, be kita ko, buvo pažymėta, kad teikiant dokumentus elektronine forma, mokėtinas 25 proc. mažesnis žyminis mokestis. Pareiškėjui nekilo abejonių, kad EPP sistemoje mokėtinas žyminis mokestis apskaičiuotas teisingai.
Pareiškėjas akcentuoja, kad nustatyti skundo trūkumai buvo pašalinti laiku, tačiau dėl objektyvių priežasčių (EPP suformuotos žyminio mokesčio sumos) pareiškėjas nesumokėjo visos reikiamos žyminio mokesčio sumos. Pareiškėjas prašo teismo neriboti jo teisės į teisminę gynybą vien formaliu pagrindu, kadangi jis proceso nevilkino, aktyviai ėmėsi veiksmų, siekdamas kuo skubiau ištaisyti skundo trūkumus.
Šalies argumentai
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2023 m. lapkričio 16 d. gautas pareiškėjo atsisakymas nuo atskirojo skundo. Pareiškėjas nurodo, kad jis 2023 m. lapkričio 15 d. pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties, tačiau, siekdamas kuo griečiau išspręsti susiklosčiusią situaciją ir apginti savo teises, pareiškėjas kreipsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti, todėl atsisako atskirojo skundo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pagal ABTĮ 151 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus skyriuje „Atskirieji skundai“ nustatytas išimtis.
Apeliacinio skundo atsisakymo tvarka ir pasekmės yra įtvirtintos ABTĮ 136 straipsnyje. Apeliantas turi teisę apeliacinio skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apelianto pareiškimas raštu arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo, pridedamas prie bylos (elektroninės bylos) (ABTĮ 136 str. 1 d.). Tokiu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų proceso dalyvių, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia, apie tai informavęs apeliacinio proceso dalyvius (ABTĮ 136 str. 2 d.). Apeliacinio skundo atsisakęs apeliantas pakartotinai jį paduoti neturi teisės (ABTĮ 136 str. 3 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatyta, kad sprendžiant dėl apeliacinio proceso nutraukimo turi būti įvertinta, ar atsisakymas nuo apeliacinio (atskirojo) skundo yra besąlyginis, neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų ir teisės aktų nuostatoms, ar nėra duomenų, kad apeliacinio proceso nutraukimas pažeistų viešąjį interesą ar kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, ar nėra kitų kliūčių, dėl kurių apeliacinio (atskirojo) skundo atsisakymas negalėtų būti priimtas (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1353-789/2021; 2020 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-609-575/2020; 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-720-502/2019; 2018 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-96-261/2018).
Pareiškėjo 2023 m. lapkričio 16 d. pareiškime dėl atskirojo skundo atsisakymo, be kita ko, nurodyta, kad jis atsisako atskirojo skundo dėl to, kad kreipsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu su atnaujinti terminą skundui paduoti. Aptariamame pareiškėjo pareiškime nėra nurodyta, kad jam žinomos atskirojo skundo atsisakymo procesinės pasekmės (ABTĮ 136 str. 2 ir 3 d.). Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pareiškėjas 2023 lapkričio 16 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir skundą (administracinės bylos Nr. eI2-12915-1114/2023), kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento 2023 m. spalio 13 d. Sprendimą ir 2023 m. spalio 11 d. Sprendimą, įvertinti VSAT veiksmų teisėtumą vykdant pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 17 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nutartį pareiškėjas apskundė atskiruoju skundu, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme byla apeliacine tvarka pagal pareiškėjo atskirąjį skundą neišnagrinėta.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, bei į tai, kad pareiškėjo atsisakymas nuo 2023 m. lapkričio 15 d. atskirojo skundo nagrinėjamoje byloje yra sąlyginis, pareiškėjas nenurodė, kad jam yra žinomos tokio atsisakymo teisinės pasekmės, šias aplinkybes vertina kaip sudarančias kliūtis priimti atskirojo skundo atsisakymą, todėl pareiškėjo atskirojo skundo 2023 m. lapkričio 16 d. atsisakymą atsisakytina priimti.
Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas už paduotą skundą sumokėjo 21 Eur žyminį mokestį, darė išvadą, kad pareiškėjas laiku 2023 m. spalio 26 d. nutartyje nustatyto trūkumo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo nepašalino, todėl laikė pareiškėjo skundą nepaduotu.
Pareiškėjas atskirajame skunde, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos nutartimi, akcentuoja, kad jis, šalindamas nustatytus trūkumus ir elektroninių ryšių priemonėmis teikdamas skundą bei mokėdamas žyminį mokestį, vadovavosi EPP esančia žyminio mokesčio skaičiuokle, todėl neturėjo pagrindo abejoti, kad EPP žyminį mokestį apskaičiavo neteisingai. Paaiškėjus šiai aplinkybei, pareiškėjas nedelsiant sumokėjo trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Pareiškėjo įsitikinimu, jo teisė į galbūt pažeistų teisių teisminę gynybą neturėtų būti varžoma vien formaliais pagrindais.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; kt.). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015, kt.).
Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas teismui elektroniniu paštu atsiuntė skundą dėl Migracijos departamento 2023 m. spalio 13 d. Sprendimo panaikinimo, kuriuo prašė panaikinti minėtą sprendimą. Pareiškėjas prie skundo pridėjo savo paso kopiją.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2023 m. lapkričio 13 d. skundo trūkumams pašalinti – be kita ko, teismas nurodė pareiškėjui sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo ir prie jo priedų turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 26 d. nutartimi, vadovaudamasi ABTĮ 34 straipsniu, pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas turi sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus, kadangi skunde jis formulavo reikalavimą dėl Migracijos departamento individualaus akto panaikinimo, tokio pobūdžio skundai nepatenka į žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų kategoriją, todėl už pareiškėjo skundą mokėtinas ABTĮ 35 straipsnyje nustatyto dydžio žyminis mokestis.
Dėl teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartyje nustatyto įpareigojimo pareiškėjui sumokėti žyminį mokestį, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-496/2011; 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-580/2011; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011; 2023 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-242-415/2023).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 26 d. nutarties, kuria buvo nustatytas terminas pareiškėjui pašalinti skundo trūkumus turinį (dėl teismo įpareigojimo pareiškėjui sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus), pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis ABTĮ 35 straipsnio 1 dalimi, nurodė, jog administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas neišsamiai pacitavo ABTĮ 35 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, t. y. nenurodė, kad pagal ABTĮ 35 straipsnio 3 dalį, šiame straipsnyje nurodytus skundus ir jų priedus paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartyje pareiškėjas, kuris yra kitos valstybės pilietis, netekęs teisės būti Lietuvoje ir neatstovaujamas advokato, nėra informuotas, kaip, į kokios institucijos sąskaitą turi būti mokamas žyminis mokestis.
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, gavęs pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartį, ėmėsi veiksmų, kad būtu pašalinti teismo nustatyti skundo trūkumai ir sumokėtas žyminis mokestis, tačiau mokėdamas žyminį mokestį internetu (kadangi skundas pašalinus trūkumus buvo teikiamas per EPP) ir atsižvelgdamas į EPP sistemiškai suformuotą žyminio mokesčio dydį, suklydo. Aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja išvadą, jog neinformatyvi pirmosios instancijos teismo nutartis bei pareiškėjui nesuteikta informacija užkirto kelią laiku pašalinti skundo trūkumus, t. y. laiku sumokėti reikiamo dydžio žyminį mokestį už skundą.
Įvertinus šioje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo skundo trūkumų šalinimu, tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjas piktnaudžiavo procesu ir nesąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, trūkstama žyminio mokesčio dalis 2023 m. lapkričio 14 d. buvo sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kitų nepašalintų skundo trūkumų pirmosios instancijos teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartyje nenustatė, konstatuotina, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Negali būti tenkinamas pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimas grąžinti jo skundą nagrinėti, kadangi dar nėra išspręstas pareiškėjo skundo priėmimo klausimas. Šį klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 33 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo136 straipsniu, 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsisakyti priimti pareiškėjo D. S. atsisakymą nuo atskirojo skundo.
Pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo D. S. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.