Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamiesiems A. S. ir S. S., jų gynėjui advokatui A. S., viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 155 straispnio 1 dalyje,

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duoemnys neskelbtini), adminsitracine tvarka nebaustas, teistas 2009-05-26 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d. viešaisias darbais 3 mėn. įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 val. per mėnesį visuomenės labui, 2009-09-24 Šiaulių apygardos teismo nutartimi nuteistojo ir nukentėjusiojo-privataus kaltintojo apeliaciniai skundai atmesti, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 155 straispnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. ir S. S., veikdami bendrai grupėje nežymiai sužalojo sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą, o būtent 2009 m. balandžio 15 d., tarp 19-20 val., (duomenys neskelbtini), kieme, A. S. du kartus rankos pirštais įžnybė A. Č. į dešinę šlaunį, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką A. S. du kartus rankos pirštais įžnybė A. Č. į kairę šlaunį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, tęsdamas nusikalstamą veiką S. S. sudavė smūgį į galvą A. Č., taip sukeldamas jam fizinį skausmą.

Be to, A. Č. kaltino A. S. ir S. S., veikiant bendrai grupėje, įžeidus jį, o būtent 2009 m. balandžio 15 d., tarp 19-20 val., (duomenys neskelbtini), kieme, A. Č. mažamečių vaikų – I. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje A. S. ir S. S. jį įžeidė vadindami „gaidžiu“, „debilu“, „invalidu“, „kvailiu“.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. kaltės nepripažino ir parodymus duoti atsisakė (1 t.b.l. 107).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. S. kaltės nepripažino ir parodymus duoti atsisakė (1 t.b.l. 107).

Nukentėjusysis A. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2009 m. balandžio 15 d. apie 18 val. jis pamatė, kad kieme, (duomenys neskelbtini), ant įvažiavimo yra išverstos malkos. Jas pradėjo mesti nuo važiuojamos dalies, o tada atėjo Saulius ir A. S.. Jis metė malkas ant vejos, o A.ir S. S. metė malkas atgal. Jis norėjo eiti į kambarį, bet S. S. neleido jam eiti į kambarį. Jis tada atsiklaupė ir vėl pradėjo mėtyti malkas. Tada A. S. jam kelis kartus įžnybo į koją, bet jis susivaldė. Paskui S. S. perdavė filmavimo kamerą K., nurodė kaip pastarasis turi filmuoti ir priėjo jam iš nugaros ir pradėjo mesti malkas atgal. Jis tuo metu malkas metė į kairę pusę. A. ir S. S. metė atgal į krūvą. Tada A. S. spardė malkas su kojom, viena malka pataikė į koją. Tada A. S. atsitūpė šalia jo ir kelis sykius įgnybo jam į koją. Tada, nežino, kaip buvo, norėjo pagąsdinti, ar įtrenkė į galvą. Negali pasakyti, kaip viskas įvyko. Paskui pajuto skausmą galvoje ir pajuto, kad jį smaugia ir atsipeikėjo, kad jau buvo ištemptas iš kiemo. Dukra padėjo jam atsikelti. Jis atsistojo prie vartų ir stovėjo. Pirmiausia atvažiavo greitoji med.pagalba. A. S. atsikėlė. A. S. pasakė K., kad mamai neskambintų, pats paskambins, automobilį nevaryti į aikštelę, gali palikti prie namų. S. S. pasakė A. S., kad šiandien atvažiuos į ligoninę su policija paimti pareiškimo. A. sėdo į greitąją med.pagalbą ir išvažiavo. Paskui atvažiavo policijos darbuotojai: kursantas ir dar vienas. Su kuriais buvo beviltiška. Tada šiaip taip išprašė, kad leistų eiti į kambarį. Tada nuėjo į kambarį. Po to, kai atvažiavo policijos darbuotojas G., tai jis išėjo į lauką. S. policininkui rodė filmuotą medžiagą. Be to, jį A. ir S. S. įžeidinėjo vadindami debilu, gaidžiu, invalidu. Žodį “gaidys” suvokia kalėjimo žargonu, ką reiškia “pideras”. Žodis “debilas” tap pat jam yra įžeidžiantis, nes taip vadinami kvaili žmonės, o jis toks nėra. Žodis “invlidas” jam taip pat yra įžeidžiantis, kadangi priklauso nuo kontekso, o lietuviškai yra žodis neįgalus, pripažįsta, jog jis yra neįgalus, o jo dokumentuose žodžio “invalidas” nėra (1 t.b.l. (107-113).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. Č. parodė, kad ji pačio įvykio, kas ir kaip buvo nematė, nes buvo išvažiavusi iš namų, kadangi 2009 m. balandžio 15 d. nuo 17 val. 30 min. vyko susirinkimas (duomenys neskelbtini). Susirinkimo metu, jai paskambino dukra I. Č. ir pasakė, kad yra atvežtos malkos, tėtis krauna malkas, o S. ir A. tyčiojasi iš tėčio. Ji I. pasakė, kad eitų į kambarį, nes tai ne pirmas konfliktas tarp jų, niekur nesiveltų, nelįstų. I. jai pažadėjo eiti į kambarį. Susirinkimas tęsėsi toliau. Atėjo žinutė, kurią ji yra išsaugojusi, joje parašyta: “Šaiposi iš tėčiaus“ . Pranešimo informacija gauta 2009-04-15 18 val. 48 min. Perskaičiusi žinutę, labai sunerimo, bet vyko susirinkimas, buvo atvažiavę svečių iš Klaipėdos, tai nutaikiusi momentą, praėjus kažkiek laiko, ji jau pati I. paskambino. Iš pokalbio, kas dėjosi, baisu. I. pasakė: “Mama, važiuok namo, greitoji, policija, tėtis, A. muša“. I. kalboje buvo chaosas. Klausė, kur tėtis? I. atsakė, kad namuose. Klausė, kur A.? Atsakė, kad namuose. Toliau aiškino, kad tėčiui iškvietė greitąją. Mama, ar jis kvailas yra ir todėl iškvietė greitąją? Ji nieko negalėjo suprasti ir dar kartą pasakė, kad vaikai eitų į kambarį. Kodėl jos I. neliudija teisme. Dar pamačiusi A. I. nieko, bet išgirdus A., I. didžiulis stresas, o ji viską tai turi pergyventi, turi Ievą raminti. Konfliktai ne naujiena, skaudžiausia, kad vaikai turi bijoti ne svetimo žmogaus, o pačių artimiausių. Pradėjo stresuoti. Ji atsiprašė ir išvažiavo iš susirinkimo. Grįžus namo, prie kiemo stovėjo policijos automobilis. Greitosios nebuvo. Ji atsistojo šalikelėje. Stovėjo patruliai. A. Č. ir vaikų kieme nebuvo. Kieme buvo išverstos malkos. Malkas krovė S. S. ir K. S.. Pirmas vaizdas jai sudarė įspūdį, kad čia nieko nebuvo, kad vaikas prisifantazavo. Pamatęs ją, S. paėmė filmavimo kamerą ir patenkintas ėjo link jos. Tiksliai nepamena, kaip S. S. pasakė, bet suprato, kad jos vyras dabar „prisidirbo”. Ji S. S. paklausė, ką prisidirbo ir pasakė, kad pastariesiems pavyko išprovokuoti. Konfliktas buvo ne pirmą kartą ir žino, kaip dedamos visos pastangos, kad išvesti iš kantrybės. S. ją filmavo. Taip jai su S. S. bekalbant, iš kambario į lauką išėjo Č. Ji A. Č. paklausė, ar viskas gerai? A. Č. atsakė, kad viskas gerai. Paklausė, kur A.? Jai buvo paaiškinta, kad A. išvežė greitoji su sutrenkta galva. Jie laukė, kol atvažiavo kitas policininkas, nes tie, kurie buvo atvykę, nesusitvarkė su savo pareigom. Paskui kambaryje dukros I. klausinėjo apie įvykį. I. jai pasakė, kad daugiausiai iš tėčio tyčiojosi S. ir A., K. filmavo, bet K. nieko daugiau nedarė. Visame pasakojime figūravo S. A., kai tėtis krovė malkas, kišo kojas, S. suėmė už kaklo. Prieš tai, I. buvo pas kaimynų berniuką, bet kai pamatė, kad bręsta konfliktas, tai I. to berniuko buvo paprašiusi kamuolį, kad galėtų mesti į S. ar A., taip juos išskirti ir pagelbėti tėčiui. I. sakė, kad tėtis metė malkas, o A. ir S. S. metė jas atgal, juokėsi, sakė “tu debile, tau psichuškėj vieta yra, tu gaidy, ką tu čia veiki”. Vaikai nesuprato, kodėl policininkams buvo aiškinama, kad jų tėtis čia negyvena, yra svetimas žmogus. Č. yra sunkus ligonis, jis praktiškai iš namų neišeina, tik į teismą. Visas gyvenimas yra (duomenys neskelbtini) ir teismas. Ji klausė dukros, ar S. mušė tėtį? I. pasakojo, kad kai S. iškvietė policiją ir greitąją ir neleido tėčiui mėtyti nuo pravažiavimo malkų, tai tėtis norėjo eiti į kambarį, bet S. jam neleido eiti į kambarį, sakydamas: “tik sėdėk ir lauk”. Dar I. sakė, kad, kai buvo atvažiavę policijos patruliai ir A. jau buvo išvežusi greitoji, o Č. vėl norėjo eiti į kambarį, tai vėl S. neleido eiti į kambarį ir policininkams pasakė, kad jie neleistų jam eiti į kambarį, nes kai atvažiuos kitas darbuotojas, tai jis nebeišeis. Kai Č. leido eiti į kambarį, tai S. pakišo jam koją. Č. nepargriuvo ir paknopstomis perėjo. Č. buvo dešinėje pusėje viršutinėje blauzdoje mėlynės, taip kaip gnybta, pirštų atspaudai, o kairėje kojoje buvo kaip raudona, bet ryškiausiai buvo vidinėje šlaunų pusėje. Sekančią dieną pamatė, kad ten jau yra mėlynės. Jai grįžus A. Č. jai pasakė, jog jam skauda galvą, sprandą (1 t.b.l. 113-116).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. S. parodė, kad kaltinamasis A. S. yra jo tėvas, o kaltinamasis S. S. yra jo dėdė, ir jis atsisako duoti parodymus prieš savo artimuosius (1 t.b.l. 116).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. S. parodė, jog ji yra kaltinamųjų A. S. ir S. S. mama bei atsisako duoti parodymus šioje byloje, kadangi nieko nematė ir nežino (1 .b.l. 137).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. P. parodė, kad nieko konkretaus prisiminti negali, tačiau prisimena, jog buvo kažkoks įvykis, kuriame dalyvavo nukentėjusysis ir tame epizode buvo malkos (1 t.b.l. 139-138).

2009-04-17 specialisto išvadoje Nr. G 113/09(13) nurodytos įvykio aplinkybės, jog 2009-04-15 apie 19 val., namuose pažįstamas suspaudė pirštais dešinę koją. Skundžiasi dešinės šlaunies skausmu. Tyrimo duomenimis nustatyta dešinės šlaunies priekiniame paviršiuje, viršutiniame trečdalyje dvi šviesiai mėlynos spalvos kraujosruvos 2 cm ir 3 cm skersmens, 12 cm atstumu viena nuo kitos. Išvadoje nurodyta, kad A. Č. nustatytos kraujosruvos dešinėje šlaunyje, sužalojimai padaryti prieš 1-2 dienas, kietu buku daiktu ir sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t.b.l. 5).

Teisiamojo posėdžio metu ištyrus garso įrašą, pateiktą iš baudžiamosios bylos Nr. 1-65-715/2010, nustatyta, jog S. S. pranešė policijai apie chuliganiškus veiksmus jo kieme, Purienų takas 11, kuriame svetimas žmogus svaido malkas bei ardo gyvatvores (1 t.b.l. 92).

Teisiamojo posėdžio metu ištyrus vaizdo įrašą, pateiktą iš baudžiamosios bylos Nr. 1-65-715/2010 (1 t.b.l. 91-92), kuriame padarytas įrašas susijęs su nagrinėjama baudžiamąją byla prasideda nuo 22:53 min. ir baigiasi 33:43 min. Iš vaizdo įraše esančios užfiksuotos informacijos matyti, jog nukentėjusysis A. Č. svaido malkas nuo pravažiavimo į dešinę pusę ant vejos (vaizdo įraše laikas nuo 23:40 min. iki 24:53 min). Vėliau nukentėjusysis A. Č. mėto malkas į kairę pusę (vaizdo įraše laikas nuo 24:49 min. iki 27:39 min.). Kaltinamieji A. S. ir S. S., A. Č. sumestas malkas į kairę pusę, meta atgal į malkų krūvą (vaizdo įraše laikas nuo 27:40 min. iki 27:59 min.). Vaizdo įraše matosi, kaip kaltinamasis A. S., pritūpęs šalia nukentėjusiojo A. Č., dešine ranka du kartus įžnybia A. Č. į kairę koją, pats nukentėjusysis A. Č. A. S. tris kartus pasako „ko čia gnybi“ (vaizdo įraše laikas nuo 28:00 min. iki 28:03 min.). Tada nukentėjusysis A. Č. su malka trenkia kaltinamajam A. S. (vaizdo įraše laikas 28:04 min.). Po nukentėjusiojo A. Č. smūgio su malka kaltinamajam A. S., S. S. dešinės rankos kumščiu smūgiuoja nukentėjusiajam A. Č. į galvą (vaizdo įraše laikas 28:05 min., aiškiau smūgis matosi vaizdo įrašą sulėtinus), po to kaltinamasis S. S. dešine ranka suėmęs nukentėjusįjį A. Č. už kaklo laiko jį (vaizdo įraše laikas 28:08 min. iki 28:11 min.). Įraše kalbama, jog įstatymai yra vienodi ir invalidams nėra atskirų įstatymų (vaizdo įraše laikas nuo 29:03 min. iki 29:10 min.). Vėliau įraše matosi, kaip nukentėjusiajam neleidžiama eiti į namus (vaizdo įraše laikas nuo 29:16 min. iki 29:40 min., 32:40 min. iki 33:30 min.). Nukentėjusysis A. Č. nueina į namus (vaizdo įraše laikas nuo 33:31 min. iki 33:32 min.).

Darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr.0405843 nurodyta, jog A. Č. nustatytas nedarbingumas. Netektas nedarbingumas 65 procentai (1 t.b.l. 33).

Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir skausmo sukėlimo.

LR BK 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant, žnybiant ir pan.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta neabejotinai įrodyta, kad kaltinamieji A. S. ir S. S. kartu bendrai susitarę, tyčia sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo nukentėjusįjį A. Č., tai yra kaltinamasis A. S. tyčia žnybdamas nukentėjusiajam, o kaltinamasis S. S. tyčią ranka smogdamas nukentėjusiajam į galvą.

Nors kaltinamieji ir nepripažino padarę nusikalstamas veikas, tačiau iš teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų matyti, jog kaltinamasis A. S. iš pradžių du kartus tyčia įžnybė nukentėjusiajam A. Č. į dešinę šlaunį ir tai patvirtina nukentėjusiojo A. Č. parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu, jog „A. S. man kelis kartus įžnybo į koją, bet aš susivaldžiau“ (1 t.b.l. 107), ir liudytojos D. Č. duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu, jog „Č. buvo dešinėje pusėje viršutinėje blauzdoje mėlynės, taip kaip gnybta, pirštų atspaudai... Sekančią dieną pamatėme, kad ten jau yra mėlynės“ (1 t.b.l. 114) bei 2009-04-17 specialisto išvada Nr. G 113/09(13), kurioje nurodyta, kad dešinės šlaunies priekiniame paviršiuje, viršutiniame trečdalyje yra dvi šviesiai mėlynos spalvos kraujosruvos 2 cm ir 3 cm skersmens, 12 cm atstumu viena nuo kitos (1 t.b.l. 5). Taip pat nustatyta, jog kaltinamasis A. S. du kartus tyčia įžnybė nukentėjusiajam A. Č. į kairę šlaunį, tai byloje patvirtina nukentėjusiojo duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu, jog „Tada jis atsitūpė šalia manęs ir kelis sykius įgnybo man į koją“ (1 t.b.l. 107), liudytojos D. Č. parodymais duotais teisiamojo posėdžio metu, jog „... o kairėje kojoje buvo kaip raudona...“ (1 t.b.l. 114) bei vaizdo įraše, ištirtame teisiamojo posėdžio metu, nuo 28:00 iki 28:03 min, kur įraše matosi, kad kaltinamasis A. S. pritūpęs šalia nukentėjusiojo A. Č., dešine ranka du kartus įžnybia A. Č. į kairę koją, pats nukentėjusysis A. Č. kaltinamajam A. S. tris kartus pasako „ko čia gnybi“ (1 t.b.l. 92). Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis S. S. tyčia kumščiu smūgiavo nukentėjusiajam į galvą, tai byloje patvirtina nukentėjusiojo parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu, jog „Paskui pajuto skausmą galvoje ir pajuto, kad jį smaugia ir atsipeikėjo, kad jau buvo ištemptas iš kiemo.” (1 t.b.l. 107), liudytojos D. Č. parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu, jog “Kai grįžau, tai Čejuskas buvo baltas, baltas sakė, kad skauda galvą, skauda sprandą.“ (1 t.b.l. 114) bei teisiamojo posėdžio metu ištirtas vaizdo įrašas, kuris buvo peržiūrėtas sulėtintai, tai yra sulėtinus vaizdo įrašą, ir vaizdo įraše matosi, po A. Č. suduoto smūgio su malka A. S., S. S. stovėdamas už A. Č. dešinės rankos kumščio smūgiuoja A. Č. į galvą, o po to dešine ranka suėmęs už kaklo laiko A. Č., vaizdo įraše laikas nuo 28:05 iki 28:11 min. (1 t.b.l. 92). Taigi šių teisiamajame posėdyje nustatytų faktinių bylos duomenų visuma teismui yra pakankama konstatuoti, kad kaltinamieji tyčia fiziškai smurtavo nukentėjusiojo A. Č. atžvilgiu. Panaudoto smurto padarinys – sukeltas fizinis skausmas bei nežymiai sutrikdyta A. Č. sveikata, todėl A. S. ir S. S. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl A. Č. įžeidimo.

Įžeidimas, numatytas LR BK 155 str., yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. LR BK 155 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje ar per visuomenės informavimo priemonę, spaudinyje, internete. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai arba vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškoms moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas viešai nepadoriai apibūdindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to nori. Įžeidimas padaromas aktyviais veiksmais, kaltininkui suvokiant užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir siekiant tą asmenį pažeminti. Tokiu būdu įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia. Kaip jau buvo minėta kiekvienas asmuo, manydamas, kad yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, turi teisę kreiptis įstatymų nustatyta tvarka į atitinkamas institucijas dėl pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo.

Nors nukentėjusysis A. Č. nurodė, kad kaltinamieji A. S. ir S. S. jį įžeidė, vadindami „gaidžiu“, „debilu“, „invalidu“, „kvailiu“, tačiau objektyvių duomenų byloje, kad kaltinamieji nukentėjusįjį būtų įžeidinėję jį vadindami „gaidžiu“, „debilu“ ir „kvailiu“ nenustatyta. Tuo tarpu iš byloje esančio bei teisiamojo posėdžio metu ištirto vaizdo įrašo matyti, jog A. Č. atžvilgiu buvo išsakyti žodžiai „invalidumas“ ir „invalidas“, kuris anot nukentėjusiojo jį žeidžia. Žodis invalidas (lot. Invalidus - bejėgis ligotas) tarptautiniame žodžių žodyne išaiškintas, kaip žmogus, visai arba iš dalies netekęs darbingumo dėl sužeidimo, suluošinimo, ligos arba senatvės. Iš byloje esančios darbingumo lygio pažymos kopijos matyti, jog nukentėjusiajam A. Č. nustatytas netektas darbingumas 65 procentai (1 t.b.l. 33). Be to, apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. Č. patvirtino teismui, jog yra neįgalus ir serga išsėtine skleroze (1 t.b.l. 107-108). Todėl nelaikytinas įžeidimu žodis “invalidas”.

Taip pat išaiškintina, jog nukentėjusiojo nurodytas įžeidžiantis žodis „gaidys“, pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką nėra laikomas įžeidžiančiu žodžiu. Žodis „gaidys“ bendrinėje kalboje neturi jokios neigiamos potekstės, todėl negali būti vertintinas kaip įžeidimas (LAT 2007-11-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-663/2007).

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes kaltinamieji A. S. ir S. S., kurie nukentėjusiojo-privataus kaltintojo A. Č. kaltinti dėl įžeidimo, išteisintini, nes neįrodyta, kad kaltinamieji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Dėl bausmės A. S..

A. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str. bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą LR BK 41 str.

Teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, į veikos motyvus ir tikslus - veika padaryta tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas yra baigtas. Taip pat atsižvelgiama į kaltininko asmenybę – nusikalstamos veikos padarymo metu neteistas bei administracine tvarka nebaustas (1 t.b.l. 44, 47), nusikalstamos veikos padarymo metu buvo dirbantis (1 t.b.l. 105).

Įvertinus šių aplinkybių visumą, teismo nuomone bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, bausmės dydį nustatant artimą minimumui, tai yra 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 30 valandų per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (LR BK 48 str. 6 d. 5 p.).

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl bausmės S. S..

S. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str. bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą LR BK 41 str.

Teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, į veikos motyvus ir tikslus - veika padaryta tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas yra baigtas. Taip pat atsižvelgiama į kaltininko asmenybę – administracine tvarka nebaustas (1 t.b.l. 44), nusikalstamos veikos padarymo metu neteistas, tačiau 2009-05-26 pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. dėl veikos padarytos 2007-08-27 prieš nukentėjusįjį A. Č. (1 t.b.l. 45, 2 t.b.l. 68-70), dirba (1 t.b.l. 105).

Įvertinus šių aplinkybių visumą, teismo nuomone bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, nes tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai, kadangi kaltinamasis S. S. teisiamas ne pirmą kartą panaudojęs smurtą prieš tą patį asmenį, tai yra nukentėjusyjį A. Č., bausmės dydį nustatant artimą vidurkiui, tai yra 6 mėnesius.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Jau atliktos bausmės įskaitymas į subendrintą bausmę apsaugo nuteistąjį nuo nepagrįsto jo teisinės padėties apsunkinimo (LAT nutartis Nr. 2K-104/2012).

2009-05-26 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu S. S. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta viešųjų darbų bausmė 3 mėnesiams, įpareigojant neratlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui (2 t.b.l. 68-70, 71-74). S. S. 2009-05-26 nuosprendžiu bausmę yra atlikęs (1 t.b.l. 45).

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 9 dalimi subendrintina su 2009-05-26 nuosprendžiu paskirta bausme, ir skirtina galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką įskaitoma pagal 2009-05-26 nuosprendį atlinkta bausmė.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismo nuomone, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumą, vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas gali būti atidėtas vienerių metų laikotarpiui, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent draudimą prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens, kadangi vadovaujantis LR BK 67 str. 3 d. kartu su bausme ši konkreti baudžiamojo poveikio priemonė gali būti taikoma, tokią teisminę praktiką yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT nutartis Nr. 2K-P-6/2010).

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tokios bausmės pradžios skaičiavimo praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Šiaulių apygardos teismas nutartis 1A-190-354/2010).

Dėl žalos.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Minėtojo Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintą pilnutinio žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, LR CK 5 straipsnis).

Pagal LR CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartys Nr.3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kas yra laikoma neturtine žala (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), o 2 dalyje išdėstytos aplinkybės (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės) bei kriterijai (sąžiningumas, teisingumas ir protingumas), pagal kuriuos turi būti sprendžiama dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Nukentėjusysis A. Č. pareiškė ir teisiamojo posėdžio metu palaikė civilinį ieškinį, reikalaudamas solidariai iš kaltinamųjų atlyginti jų veiksmais padarytą 23,00 Lt turtinę žalą (1 t.b.l. 6), 10000 Lt neturtinę žalą bei advokato atstovavimo išlaidų (1 t.b.l. 30-32). Civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti grindžia tuo, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų jis patyrė didelį fizinį ir dvasinį skausmą, patyrė sveikatos sutrikdymą, išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą prieš savo mažamečius vaikus, kuriems jis turėjo aiškintis, kodėl pastoviai yra mušamas jų dėdžių.

Byloje nustatyta, kad dėl A. S. ir S. S. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam A. Č. padaryti tokie sužalojimai, kaip kraujosruvos dešinės kojos šlaunies srityje. Šie sužalojimai nežymiai sutrikdė A. Č. sveikatą. Be patirto fizinio skausmo, A. Č. patyrė pažeminimą, nukentėjusysis fizinį smurtą patyrė savo mažamečių vaikų akivaizdoje. Tačiau byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nukentėjusiojo ateities investicijomis arba nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais jo darbo ar socialiniais santykiais, gerove. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamųjų skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys tenkintinas iš dalies, A. Č. priteisiant iš kaltinamųjų solidariai 23,00 litų turtinei žalai, 2000,00 litų neturtinei žalai atlyginti bei 1500,00 litų advokato atstovavimo išlaidų.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso Kodekso 297-307 str., str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu įpareigoti neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. S. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes neįrodyta, kad kaltimasis dalyvavo padarant nusikaltimą.

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsmio 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2009-05-26 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Į bausmės laiką įskaityti pagal 2009-05-26 nuosprendį atliktą bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 67 str. 3 d., 72¹ str., S. S. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti 6 (šešis) mėnesius prisiartinti prie nukentėjusiojo A. Č., gim. 1962 m., uždraudžiant kaltininkui bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiuoju, lankytis vietose, kuriose būna nukentėjusysis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

S. S. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes neįrodyta, kad kaltimasis dalyvavo padarant nusikaltimą.

A. Č. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti solidariai iš A. S. ir S. S. A. Č. 23,00 Lt (dvidešimt tris litus) turtinei žalai atlyginti, 2000,00 Lt (du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti bei 1500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.