- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-17
- Bylos Nr.
- 2K-104/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valerijus Čiučiulka (pirm.), Vytautas Masiokas, Olegas Fedosiukas (pran.)
- Nuteistasis
- M. V.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Vytauto Masioko ir pranešėjo Olego Fedosiuko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį už keturiolika padarytų veikų:
1) laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių už 2008 m. spalio 21 d. įvykdytą sukčiavimą UAB „Senukų prekybos centre“;
2) laisvės atėmimu vienuolikai mėnesių už 2008 m. spalio 28 d. įvykdytą sukčiavimą UAB „Senukų prekybos centre“;
Žemesnės instancijos teismas
3) laisvės atėmimu vienuolikai mėnesių už 2008 m. spalio 28 d. įvykdytą sukčiavimą UAB „Rimi Lietuva“ prekybos centre(toliau – PC) „Hyper Rimi“;
4) laisvės atėmimu vieneriems metams už 2008 m. lapkričio 24 d. įvykdytą sukčiavimą UAB „Senukų prekybos centre“;
5) laisvės atėmimu vieneriems metams už 2008 m. lapkričio 24 d. įvykdytą sukčiavimą UAB „Rimi Lietuva“ PC „Hyper Rimi“;
6) laisvės atėmimu vieneriems metams už 2008 m. lapkričio 24 d. įvykdytą sukčiavimą UAB „Maxima LT“ PC „Hyper Maxima“;
7) laisvės atėmimu vieneriems metams už 2008 m. lapkričio 24 d. įvykdytą sukčiavimą UAB „Rimi Lietuva“ PC „Hyper Rimi“;
Žemesnės instancijos teismas
8) laisvės atėmimu vieneriems metams vienam mėnesiui už 2008 m. lapkričio 26 d. įvykdytą sukčiavimą UAB „Maxima LT PC „Maxima Bazė“;
9) laisvės atėmimu vieneriems metams vienam mėnesiui už 2008 m. lapkričio 26 d. įvykdytą sukčiavimą UAB „Rimi Lietuva“ PC „Hyper Rimi“;
10) laisvės atėmimu vieneriems metams vienam mėnesiui už 2008 m. lapkričio 26 d. įvykdytą sukčiavimą UAB „Senukų prekybos centras“;
11) laisvės atėmimu vieneriems metams vienam mėnesiui už 2008 m. lapkričio 26 d. įvykdytą sukčiavimą UAB „Rimi Lietuva“ PC Nr. 44;
12) laisvės atėmimu vieneriems metams vienam mėnesiui už 2008 m. lapkričio 26 d. įvykdytą sukčiavimą UAB „Rimi Lietuva“;
13) laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams už 2008 m. lapkričio 29 d. įvykdytą sukčiavimą UAB „Maxima LT“ PC „Maxima Bazė“;
14) laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams už 2008 m. lapkričio 29 d. įvykdytą sukčiavimą UAB „Rimi Lietuva“ PC Nr. 39.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi (kuria buvo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 23 d. nuosprendžiai) jam paskirta trejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams dešimčiai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaityta paskirtos ir atliktos bausmės dalis bei laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 3 d. (dvi paros). Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 23 d. nutartis, kuria nuteistojo M. V. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. V. nuteistas už tai, kad nuo 2008 m. spalio 21 d. iki lapkričio 26 d. Vilniuje, įvairių prekybos centrų (UAB „Senukų prekybos centras“, UAB „Maxima LT“, UAB „RIMI Lietuva“) salėse, sukeisdamas prekių brūkšninius kodus ir pateikdamas prekes su sukeistais kodais kasoje bei už jas sumokėdamas mažiau, padarė keturiolika sukčiavimų apgaule įgydamas svetimą turtą. Taip UAB „Senukų prekybos centras“ buvo padaryta 8750,21 Lt, UAB „Maxima LT“ – 1796,02 Lt, UAB „Rimi Lietuva“ – 5185,86 Lt žala.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis M. V. prašo pakeisti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 23 d. nutartį ir sušvelninti bausmę įvertinant atliktąją bausmę, paskirtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi Nr. 2K-650/2010, ir skirti galutinę subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.
Žemesnės instancijos teismas
Kasaciniame skunde nuteistasis teigia, kad teismai padarė esminius BPK pažeidimus, nes neatsižvelgė į faktines ankstesnio nuteisimo aplinkybes ir netinkamai subendrino bei paskyrė galutines bausmes. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad galutinė bausmė jam skirtina atsižvelgiant į 2010 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi paskirtą bausmę, nors šioje byloje minėtos nutarties nėra ir teismas netgi nenurodo, kokia būtent šio teismo nutartimi remiasi, bendrindamas kasatoriui paskirtas bausmes. Taip teismas pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalį. Ankstesnėje baudžiamojoje byloje Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 23 nuosprendžiu, pakeistais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi Nr. 2K-650/2010, jis buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už dvidešimt dvi veikas, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį už vieną veiką, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį už vieną veiką, padarytas įvairiuose Kauno prekybos centruose nuo 2008 m. spalio 18 d. iki lapkričio 25 d. Šioje byloje skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už analogiškas veikas, padarytas nuo 2008 m. spalio 21 d. iki lapkričio 29 d., todėl pirmosios instancijos teismas, bendrindamas paskirtąją bausmę su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi Nr. 2K-650/2010, pažeidė BK 63 straipsnio 9 dalies taisykles, nes, nuteistojo manymu, jis atlieka bausmę pagal anksčiau paskirtąją nutartį baudžiamojoje byloje ir dalį jos jau yra atlikęs. Nuteistasis M. V. teigia, kad veikos, už kurias nuteistas anksčiau ir šioje byloje skundžiamu nuosprendžiu, padarytos tuo pačiu laikotarpiu, yra analogiškos nusikalstamo veikimo būdu, kitais objektyviaisiais ir subjektyviaisiais nusikaltimo sudėties požymiais, tik skiriasi veikų padarymo vieta, nes šioje byloje kasatorius nuteistas už veikas, padarytas Vilniuje. Kasatorius mano, kad jeigu baudžiamasis procesas dėl jo padarytų veikų būtų buvęs vientisas, tai jam būtų paskirta viena subendrinta bausmė, kuri būtų neabejotinai švelnesnė. Kasatorius pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje yra prokuroro nutarimai sujungti ikiteisminius tyrimus, ir jeigu būtų sujungti visi ikiteisminiai tyrimai, jam būtų priimtas švelnesnis nuosprendis. Kasatorius teigia, kad tokia situacija, kai paskiriama bausmė priklauso ne nuo veikų sunkumo, o nuo prokuroro teisės sujungti ar išskirti ikiteisminius tyrimus, numatytos BPK 170 straipsnio 4 dalies 1 punkte, realizavimo, negali būti laikomas teisingu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio požiūriu. Be to, kasatorius pažymi, kad teismų praktika yra formuojama tokia linkme, jog pripažįstant asmenis kaltais būtent pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, pagal kurią kvalifikuotos visos kasatoriaus veikos, apskritai vengiama skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Tai grįsdamas kasatorius nurodo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 12 d. nuosprendį Nr. 1A-606/2009.
Atsiliepimas
Atsiliepime į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Ugnius Vyčinas prašo nuteistojo M. V. kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras nurodo, kad 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 23 d. nuosprendį ir, vadovaudamasi BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, nuteistajam M. V. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrino, iš dalies jas sudedant, ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams devyniems mėnesiams. Ankstesniu nuosprendžiu M. V. nuteistas už Kaune padarytas nusikalstamas veikas, o šioje byloje Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nuosprendžiu nuteistas už panašiu laikotarpiu Vilniaus mieste padarytas veikas, todėl teigti, kad M. V. du kartus nuteistas už tas pačias veikas ar jau atliko dalį bausmės už Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nuosprendyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymą, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
Prokuroras nesutinka su kasatoriaus argumentais, kad teismų praktika formuojama tokia linkme, jog, pripažįstant asmenis kaltais pagal BK 182 straipsnį, vengiama skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas nurodė išsamius bausmės kasatoriui individualizavimo motyvus, BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, pobūdį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį (nusikalstamos veikos padarytos veikiant tyčia), nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis, kad praeityje keturis kartus teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už tapačių nusikalstamų veikų padarymą, atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Apeliacinės instancijos teismas šį nuosprendį paliko nepakeistą. Prokuroras nurodo, kad BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatos, M. V. paskyrus subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, taip pat BK 63 straipsnio 4, 9 dalių nuostatos, šią bausmę subendrinus su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi paskirta trejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskyrus galutinę subendrintą penkerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pritaikytos tinkamai, todėl nuosprendis ir nutartis teisėti.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatų ir bausmių bendrinimo
Kolegija atmeta nuteistojo kasacinio skundo teiginius, kad pažeistos BK 63 straipsnio 9 dalies taisyklės netinkamai subendrinant ir paskiriant galutinę bausmę, nes jie grindžiami ne teisiniais argumentais, bet neteisingu jo paties baudžiamojo įstatymo interpretavimu ir išvedžiojimais.
Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad naujai paskirta bausmė su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme buvo bendrinama vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Jau atliktos bausmės įskaitymas į subendrintą bausmę apsaugo nuteistąjį nuo nepagrįsto jo teisinės padėties apsunkinimo.
Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. V. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už keturiolika veikų. Už šias veikas jam paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos paskiriant subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Ši nauju nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu (pakeistu aukštesnės instancijos teismų sprendimais) paskirta trejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams dešimčiai mėnesių. Į šios bausmės laiką įskaityta ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalis, taip pat laikinajame sulaikyme išbūtas laikas. Šiuo įskaitymu užtikrinta, kad į bausmės laiką, kurį nuteistasis jau realiai atliko pagal ankstesnį nuosprendį, tinkamai atsižvelgta ir jo teisinė padėtis dėl to nepasunkėjo.
Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas neįvardijo, kokiu konkrečiai teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis nuteistajam turi būti įskaityta į naujai paskirtos bausmės laiką. Taigi tokio laiko tikslus apskaičiavimas buvo paliktas bausmės vykdymo institucijai. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, motyvuojamojoje nutarties (2011 m. birželio 23 d.) dalyje detalizuodamas įskaitytinos bausmės laiką, suklydo. Pažodžiui skaitant apeliacinės instancijos teismo nutartį, galima suprasti, kad į bausmės laiką turi būti įskaitytas tik laikinojo sulaikymo laikas nuo 2008 m. lapkričio 29 d. iki 2008 m. gruodžio 1 d. Tai yra akivaizdi klaida.
Konstatuotina, kad į Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nuosprendžiu M. V. paskirtą bausmės laiką (laisvės atėmimas penkeriems metams dešimčiai mėnesių) įskaitytas ne tik laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 3 d., bet ir visas bausmės laikas, kuris realiai nuteistojo atliktas pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendį (pakeistą Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 23 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi). Taigi įskaitytiną atliktos bausmės laiką reikia skaičiuoti nuo laisvės atėmimo atlikimo pradžios iki nuosprendžio priėmimo dienos (2011 m. vasario 28 d.). Pažymėtina, kad pagal byloje esančius duomenis (T. 3, b. l. 67) nuteistasis į pataisos namus atvyko 2010 m. rugpjūčio 16 d.
Siekiant pašalinti įsivėlusį netikslumą, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai keistini patikslinant, pagal kokį teismo nuosprendį paskirtos ir atliktos bausmės dalis įskaitytina į naujai paskirtą bausmę.
Dėl kitų kasatoriaus argumentų
Kasatoriaus teigimu, jam nepagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė, nes tokio pobūdžio bylose teismų praktikoje vengiama skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Šis teiginys nepagrįstas. Iš teismo nuosprendžio turinio matyti, kad realaus laisvės atėmimo skyrimą lėmė padarytų nusikaltimų skaičius (keturiolika), lengvinančių aplinkybių nebuvimas, neigiama asmenybės charakteristika – teistas, daug kartų baustas administracine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo argumentus dėl neteisingai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nurodė, kad nuteistasis, sistemingai pažeisdamas įstatymus, nedaro jokių išvadų dėl savo poelgių, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių bei pasitaisyti, yra linkęs nusikalsti ir gali būti pataisytas bei perauklėtas tik izoliavus jį nuo visuomenės. Kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingų išvadų.
Konstatuotina, kad realios laisvės atėmimo bausmės skyrimas M. V. atitinka baudžiamojo įstatymo (BK 54 straipsnis, 56 straipsnio 1 dalis) reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad teismas, bendrindamas keturiolika paskirtų bausmių, taikė pakankamai palankų nuteistajam sudėjimo būdą, iš esmės sudedamas tik labai mažas paskirtų bausmių dalis.
Kasatorius taip pat teigia, kad jam būtų paskirta švelnesnė galutinė bausmė, jeigu du baudžiamieji procesai dėl Vilniuje ir Kaune padarytų sukčiavimų nebūtų atskirti, ir kad jų atskyrimas apsunkino jo teisinę padėtį. Toks kasatoriaus teiginys nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad sujungus procesus dėl Vilniuje ir Kaune padarytų sukčiavimų, jis būtų teisiamas ne už keturiolika, bet už trisdešimt aštuonias nusikalstamas veikas, po to subendrinta bausmė būtų bendrinama su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme. Nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad tokiu atveju galutinė bausmė būtų švelnesnė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 23 d. nutartį pakeisti.
Nustatyti, kad į M. V. paskirtos bausmės laiką įskaitytina Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 23 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi) paskirtos ir atliktos bausmės dalis, taip pat laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 3 d. (dvi paros); bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011 m. vasario 28 d.
Kitų nuosprendžio ir nutarties dalių nekeisti.