Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-02-09 · Byla Nr. 2KT-18-943/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-09
Bylos Nr.
2KT-18-943/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-38654-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
Ž. V.
Kategorijos
  • 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-18-943/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38654-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 98.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. vasario 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjos Ž. V. pareiškimu dėl Vilniaus apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-214-340/2015, pradėta pagal pareiškėjos Ž. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-46495-868/2014, pagal pareiškėjos Ž. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis R. V..

Nušalinimo pareiškime teigiama, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas H. J., dangstydamas Vilniaus apygardos teismo teisėjo V. L. nusikalstamus veiksmus atmetė pareiškėjos atskirąjį skundą, ta pačia nutartimi priteisdamas iš pareiškėjos 8,40 Lt, dėl kurių priverstinio išieškojimo ir buvo paduotas skundas dėl antstolių veiksmų. Dėl šios priežasties pareiškėja mano, kad yra pagrindas nušalinti visus Vilniaus apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. 2S-214-340/2015 nagrinėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus visų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-279/2003;2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-234/2012).

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.). Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo (teisėjų kolegijos) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu.

Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Nušalinimo pareiškimas pagal įstatymo reikalavimus privalo būti motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos Ž. V. nušalinimas visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams grindžiamas aplinkybe, kad teisėjas H. J. civilinėje byloje Nr. 2SA-23-345/2011, vertindamas pareiškėjos atskirojo skundo dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, 2011 m. vasario 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą ir priteisė iš pareiškėjos atlyginti valstybei 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dėl kurių priverstinio išieškojimo ir kilo ginčas byloje. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, jog tik ta aplinkybė, jog teisme, kuriam pavesta vertinti skundo pagrįstumą dirba teisėjas, kuris spręsdamas kitus su pareiškėja susijusius ginčus priėmė jai nepalankų procesinį sprendimą, nesudaro nušalinimo pagrindo. Pareiškėja be nurodytų aplinkybių, neįvardija jokių konkrečių argumentų, kuriais grindžiamas nepasitikėjimas ne tik teisėju H. J., bet ir visais Vilniaus apygardos teismo teisėjais. Be to, atkreipiamas pareiškėjos dėmesys, kad civilinę bylą pagal jos atskirąjį skundą dėl 2014 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, skirta nagrinėti teisėjai T. Ž., argumentų dėl kurios galimo suinteresuotumo bylos baigtimi ar šališkumo pareiškėjos atžvilgiu, nenurodyta.

Įvertinus nušalinimo pareiškimo turinį spręstina, jog pareiškėja konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami šio teismo teisėjų nušalinimo pagrindai nepateikta, t. y. nenurodyta nė vieno iš CPK 65 straipsnyje nurodytų nušalinimo pagrindų. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, dėl kurių ji nepasitiki visais Vilniaus apygardos teismo teisėjais laikytinos tik subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis. Remiantis tuo, kas išdėstyta, yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėja nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2S-214-340/2015 gali būti išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą. Todėl nėra pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo ir perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

Netenkinti pareiškėjos Ž. V. pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-214-340/2015 nagrinėjimo.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė