Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-10-22 · Civilinė byla Nr. e2S-1246-730/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-22
Bylos Nr.
e2S-1246-730/2020
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-01024-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Ieškovas
R. L.
Atsakovas
M. B.
Trečiasis asmuo
G. B., A. B., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1246-730/2020Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01024-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.3; 3.1.18.2.13 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. L. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. L. patikslintą ieškinį atsakovei M. B. dėl motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pripažinimo, kad atsakovė neteko teisės paveldėti pagal įstatymą, tretieji asmenys G. B., A. B., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pateikė ieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydama atsakovei taikyti neterminuotą motinos valdžios apribojimą jos vaikų G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; nustatyti nepilnamečiams vaikams G. B. ir A. B. nuolatinę globą, jų nuolatine globėja skirti ieškovę, jų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės 220 EUR per mėnesį dydžio išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. B. ir 220 EUR per mėnesį dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai G. B. iki pilnametystės, kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo teismui dienos; priteisti iš atsakovės 1760 EUR išlaikymo įsiskolinimą; paskirti ieškovę nepilnamečių vaikų G. B. ir A. B. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja iki jų pilnametystės; pripažinti, kad atsakovė neteko teisės paveldėti po ieškovės sūnaus A. B. mirties atsiradusio palikimo.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), areštą, uždraudžiant juos parduoti, dovanoti, įkeisti ir atlikti kitus teisinius ar kitokius veiksmus, dėl kurių keistųsi jų savininkas ar sumažėtų jų vertė; skirti ieškovei nepilnamečių vaikų A. B. ir G. B. laikinąją globą ir priteisti po 200 EUR laikiną išlaikymą iš atsakovės, iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje. Prašymo pagrindu nurodo aplinkybes, kad atsakovės finansinė būklė nežinoma, atsakovės gyvenimo būdas yra asocialus, turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, todėl taikytinas turto areštas. Pažymi, jog atsakovė vaikais nesirūpina, netinkamai juos prižiūrėjo, todėl nustatytina laikinoji globa ir priteistina po 200 EUR laikino išlaikymo iš atsakovės nepilnamečiams vaikams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nutarė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies, taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams A. B. ir G. B. kiekvienam vaikui po 150 EUR nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Šių lėšų tvarkytoja paskirti vaikų A. B. ir G. B. laikinąją globėją. Kitos ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalies netenkinti. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

3.1. Pirmosios instancijos teismas dėl laikinosios globos nustatymo nurodė, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, jeigu nustatoma vaiko laikinoji globa (rūpyba), vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu. Tokį procesą inicijuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, gavusi teismo leidimą paimti vaikus. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismo leidimas paimti vaikus iš atsakovės yra gautas. Teismas atsižvelgdamas į materialinės teisės normas dėl globos nustatymo nutarė ieškovės prašymo dėl laikinosios globos netenkinti.

3.2. Pirmosios instancijos teismas dėl turto arešto nurodė, kad turto areštas taikomas esant aplinkybėms, jog, nesiėmus šios priemonės, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovei, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad prašoma priteisti išlaikymo vaikams įsiskolinimo suma nėra didelė, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė nemokės vaikų išlaikymui po 220 EUR kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jų pilnametystės, ieškovė nenurodė jokių ypatingų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovės turtinė padėtis yra sunki, kad ji yra nesąžininga ir imsis priemonių siekdama išvengti įpareigojimų vykdymo, šią prašymo dalį atmetė.

3.3. Pirmosios instancijos teismas dėl laikino išlaikymo priteisimo nurodė, kad vaikų laikinoji priežiūra patikėta vaikų močiutei – ieškovei. Šie duomenys patvirtina, jog vaikai negyvena su atsakove. Teismas atsižvelgęs į atsakovės gaunamas pajamas – 518,18 EUR, į vaikų interesus gauti išlaikymą nutarė ieškovės prašymą tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam vaikui po 150 EUR kas mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) prašo Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti iš dalies ir klausimą spręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui ir jame esantiems statiniams, adresu (duomenys neskelbtini). Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

4.1. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino grėsmę galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymui. Teigia, kad atsakovės turtinė padėtis, finansiniai įsipareigojimai nežinomi, ji dirba trumpais periodais, linkusi piktnaudžiauti alkoholiu, jos netinkamas gyvenimo būdas, bendrauja su abejotinos reputacijos žmonėmis, o išlaikymo skola susidariusi nuo 2020 m. gegužės 5 d.

4.2. Apeliantė nurodo, kad turto areštas turi būti taikomas siekiant, kad atsakovė turto neperleistų tretiesiems asmenims, negalėtų jo perleisti ar paslėpti, kas būtų išsaugotas dabartinis statusas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, turėjo taikyti turto areštą, nes jo nepritaikius kyla grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmetamas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl atskirojo skundo argumentų

6. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos nutartimi iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto – taikymo netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, galimą grėsmę ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

7. Atsižvelgiant į apeliantės nurodytus argumentus (nutarties 6 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nutardamas netenkinti apeliantės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalies dėl turto arešto tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir taikė proceso teisės normas

8. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, tai yra nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.

9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė preliminariai pagrindė ieškinio reikalavimus. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Dėl šios priežasties paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu.

10. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl turto arešto nurodė, kad apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovės turtinė padėtis yra sunki, kad ji yra nesąžininga ir imsis priemonių siekdama išvengti įpareigojimų vykdymo, nenurodė jokių ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

11. Kaip minėta anksčiau, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos dvi sąlygos ir, nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi minėtas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl apeliantė, kuri šioje byloje prašo taikyti turo areštą, turi procesinę pareigą įrodyti atsakovės prastą turtinę padėtį ir (arba) nesąžiningumą minėtu aspektu (CPK 178 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašydama taikyti turto areštą nurodo, kad atsakovė galbūt turimą turtą perleis, jį parduos arba ketins nuslėpti, tačiau jokių įrodymų ar objektyvių motyvų dėl galimo jos nesąžiningumo nepateikė (CPK 178 straipsnis). Apeliantės nurodytos atsakovės asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, tai yra jog atsakovė galbūt piktnaudžiauja alkoholiu, bendrauja su abejotinos reputacijos asmenimis, nėra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – turto areštą, kadangi šios aplinkybės neįrodo nei prastos atsakovės turtinės padėties, nei jos nesąžiningumo, be kita ko, pažymint, jog šių aplinkybių nepagrindžia byloje teikiami ieškovės rašytiniai įrodymai.

13. Pažymėtina, kad atsakovės turtinė padėtis savaime nėra pagrindas taikyti turto areštą – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar tyčinis vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Taigi net ir tuo atveju, jeigu būtų pagrindas konstatuoti prastą atsakovės finansinę padėtį, tai nesuteikia pagrindo pripažinti egzistuojant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme, nes tai, kad atsakovės turtinė padėtis galbūt yra prasta, nepatvirtina jos nesąžiningo elgesio.

14. Atsižvelgiant į šias aplinkybes sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalį, tai yra spręsdamas dėl turto arešto taikymo, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirojo skundo argumentais ir motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

15. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

16. Esant nustatytoms nutarties 6–14 punktuose nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Erinija Kazlauskienė