- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-18
- Bylos Nr.
- e2S-47-613/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08230-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. (J. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. (J. B.) patikslintą skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2023 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. 13.12.-29 ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 13.12.-38 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones panaikinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėjas pateikė teismui skundą, kurį patikslinęs prašo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. balandžio 7 d. nutarimą Nr. 13.12.-29 ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 13.12.-38 ir pareiškėjo J. B. (J. B.) 2023 m. vasario 15 d. pareiškimą taikyti viešojo intereso gynimo priemones Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai nagrinėti iš naujo.
2. Pareiškėjas patikslintame skunde (c. b. l. 61-71) nurodo, kad magistralinis dujotiekis Ivacevičiai-Vilnius-Ryga VLN (toliau – MD) yra potencialiai pavojingas objektas ir teisės aktų reikalavimų neatitinkanti faktinė užstatymo situacija šio MD pirmos vietovės klasės teritorijoje, kuri kelia grėsmę visų šios teritorijos gyventojų ir jų turto saugumui, tai sudaro pagrindą vertinti šią situaciją kaip turinčią viešojo intereso požymių. Nurodo, kad būtent ginčo teritorijoje žmonių sauga ir nėra užtikrinta, nes faktinė užstatymo padėtis neatitinka 2014 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-12 patvirtintų Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių (toliau - Taisyklės) nuostatų dėl pastatų skaičiaus ir jų aukščio ribojimų, kurie yra ženkliai viršyti. Pareiškėjas nurodo, kad Taisyklių 14 punkto nuostata, kad MD, kuris baigtas statyti iki 2006 m. gruodžio 1 d., bei teritorija, esanti po 200 metrų į abi puses nuo šio MD, priskiriami 1 vietovės klasei, energetikos ministro yra priimta viršijus savo kompetenciją ir prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Anot pareiškėjo, nepriklausomai nuo to, kad tokio prašymo pareiškėjas pareiškime nesuformulavo, nustačius nagrinėjamos teritorijos de facto padėtį, prokurorei buvo tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas pasinaudoti įstatymų leidėjo suteikta teise ir kreiptis į administracinį teismą dėl 2014 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-12 (2017 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1-169 redakcija) patvirtintų Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros Taisyklių 14 punkto teisėtumo ištyrimo ta apimtimi, kuria vietovės klasė nustatyta pagal MD statybos pabaigos metus, neatsižvelgiant į užstatymo ribojimą, įtvirtintą Taisyklių 16 punkte. Prokurorė gavusi objektyvius duomenis apie ženkliai viršytus užstatymo normatyvus, turėjo visapusiškai įvertinti situaciją, neapsiribojant ydingų poįstatyminio teisės akto nuostatų taikymu ar AB „Amber grid“ pateikta informacija ir įstatymo nustatyta tvarka inicijuoti Taisyklių 14 punkto, kiek tai susiję su iki 2006 m. gruodžio 1 d. baigtu statyti MD, teisėtumo ištyrimą, kad žmonių saugumas ginčo teritorijoje būtų užtikrintas nepriklausomai nuo MD statybos pabaigos metų. Pareiškėjo vertinimu, prokurorė tinkamai neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir pateiktų duomenų, todėl nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas siekia apginti savo privatų interesą ir nesurinkusi objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ginčo teritorija atitinka teisės normų imperatyviai nustatytus saugumo reikalavimus, be kita ko, neįsigilino į taikytą ydingą teisės normą ir neįžvelgė jos diskriminacinio pobūdžio bei prieštaravimų Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kitiems teisės aktams, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Pareiškėjo įsitikinimu, aukštesnioji prokurorė, tirdama J. B. skundą dėl prokurorės nutarimo, tinkamai neatliko prokurorės nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo, be kita ko, neteisingai nustatė pareiškėjo kreipimosi į prokuratūrą tikslus ir prielaidas, neįsigilino ir neanalizavo prokurorės taikytos teisės normos jos teisėtumo aspektu, todėl prokurorės nutarimą paliko nepakeistą.
Atsiliepimas
3. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjo skundo teismui teiginiai susiję su prokuroro pareiga imtis viešojo intereso gynimo priemonių nėra ir negali būti bylos pagal suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų, atsisakant ginti viešąjį interesą, nagrinėjimo dalyku. Pareiškėjas nesutinka su prokurorės atliktu faktinių aplinkybių vertinimu dėl pareiškėjo kreipimosi į prokuratūrą tikslų bei prielaidų, mano, kad situacija klaidingai buvo įvertinta kaip susijusi su pareiškėjo privačiu interesu. Skunde nurodo, kad pareiškėjo kreipimosi į Generalinę prokuratūrą prielaidos buvo gauti duomenys apie faktinę užstatymo situaciją ginčo teritorijoje. Generalinė prokuratūra nurodo, kad pareiškimo bei skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad MD Ivacevičiai-Vilnius-Ryga VLN pastatytas 1961 metais, t. y. energetikos objektas – MD nėra naujai įrengtas. Įrenginys įregistruotas Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre. Ginčo teritorija priskirta pirmos vietovės klasei, kadangi MD vamzdynas baigtas statyti iki 2006 m. gruodžio 1 d., t. y. vadovaujantis teisės aktų nuostatomis (Taisyklių 14 punktas). Įvertinus tyrimo metu gautus duomenis, atmesti kaip nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad AB „Amber Grid“ netinkamai vykdo MD vamzdyno ir greta esančios teritorijos saugumo užtikrinimo kontrolę. Nagrinėjamu atveju MD vamzdynas baigtas statyti iki 2006 m. gruodžio 1 d., todėl nustatyti ginčo vietovės klasės pagal Taisyklių IV skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas taisykles nėra pagrindo. Generalinės prokuratūros prokurorės nutarime pažymėta, kad šio skirsnio normos teritorijos suskirstymui pagal vietovės klases taikomos tik planuojamo ar projektuojamo MD vamzdyno vietos ir šio MD vamzdyno vietovės klasės (klasių) parinkimo tikslais (Taisyklių 15, 63 punktai). Aplinkybė, kad de fakto ginčo teritorija atitinka 4 vietovės klasei būdingą užstatymą, nėra pakankama Bendrovei nesivadovauti Taisyklių 14 punktų nuostatomis, keisti vietovės klasę pagal esamą užstatymą. Nurodo, kad tyrimo metu buvo pagrįstai konstatuotas pareiškėjo privatus interesas. Pareiškėjas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir nurodė, kad, jo nuomone, būtina kuo skubiau spręsti dėl tokios situacijos keitimo iš esmės ir atlikti reikiamus neatidėliotinus veiksmus grėsmės pašalinimui: 1) magistralinio dujotiekio atkarpos rekonstrukcijos darbų atlikimą; 2) vietovės klasės keitimą, atkreipdamas dėmesį į tai, kad faktinė užstatymo situacija vertinamoje teritorijoje atitinka 4 vietovės klasės teritorijai taikytinus normatyvus. Generalinės prokuratūros vertinimu, šios aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškėjo nurodomas magistralinio dujotiekio atkarpos rekonstrukcijos darbų ir vietovės klasės pakeitimo poreikis iš esmės yra susiję su pareiškėjo galimybe jo privačioje nuosavybėje vykdyti statybos darbus. Pažymėjo, kad vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, pareiškėjas, ar kitas privatus suinteresuotas asmuo turi visas galimybes jo manymu reikalingus veiksmus įgyvendinti savo iniciatyva. Pareiškėjas nenurodo jokio pobūdžio prokurorų veiksmų (neveikimo) ar konkrečių padarytų procesinių pažeidimų, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti Generalinės prokuratūros skyriaus vyriausiosios prokurorės 2023 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 13.12.-38.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjo J. B. patikslintą skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės D. N. 2023 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr.13.12.-38 paliko galioti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės I. I. 2023 m. balandžio 7 d. nutarimą Nr. 13.12.- 29 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones panaikinimo. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
4.1. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl privataus ir viešojo intereso konkuravimo. Konstitucinio teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad kiekvienas viešasis interesas gali būti grindžiamas pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija, jo įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuoti.
4.2. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčo magistralinis dujotiekis turi ypatingą reikšmę ginčo teritorijoje gyvenančių žmonių ir jų turto saugumui (magistraliniai dujotiekiai yra priskiriami potencialiai pavojingiems įrenginiams, juos prižiūrintis operatorius turi pareigą užtikrinti žmonių, esančių greta jų saugumą, t. y. visuomenės saugumo užtikrinimą (konstitucinio gėrio apsauga). Toks visuomenės intereso patenkinimas reikalauja gyventojų saugumą užtikrinančių priemonių, dėl ko egzistuoja aiškiai išreikštas viešasis interesas. Tai, kad kompetentingos institucijos nurodė, kad ginčo pastatai į vietovės klasės teritorijos ribas nepatenka, o pareiškėjas ginčija faktinę užstatymo situaciją, kaip neatitinkančią nustatytų teisės aktų reikalavimų, nepaneigia šios teritorijos gyventojų saugos reikšmingumo.
4.3. Akcentavo, kad situacija formaliai ir patenka į viešojo intereso gynimo sritį, tačiau, įvertinus bylos medžiagą, su prokurorų išvada pareiškėjo reikalavimai iš esmės yra susijęs su jo ir kitų asmenų privačiais interesais, susijusiais galimybėmis statyti pastatus įsigytuose žemės sklypuose. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2013), kad tam, kad viešasis interesas būtų ginamas, nepakanka, kad tam tikri teisiniai santykiai pagal savo turinį patektų į viešojo intereso veikimo sritį. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar jis realiai buvo pažeistas, t. y., ar visuomenė (arba tam tikra jos dalis) patyrė žalą ar kitokius neigiamus padarinius. Be to, turi būti įvertinama, ar nebus pažeista pusiausvyra tarp viešojo intereso apsaugos bei atskirų asmenų teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo, ar viešojo intereso gynimas toks pats aktualus ir svarbus visuomenei jo gynimo metu, kaip ir tada, kai buvo pažeistas.
4.4. Nurodė, kad pareiškėjas patikslintą skundą iš esmės grindžia netinkamu prokurorės pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir pateiktų duomenų įvertinimu, t. y., kad prokurorė nesurinko objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ginčo teritorija atitinka teisės normų imperatyviai nustatytus saugumo reikalavimus ir neįsigilino į taikytą ydingą teisės normą bei prieštaravimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kitiems teisės aktams. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kadangi prokurorė vertino ir tyrė ne tik pareiškėjo pateiktus duomenis, analizavo skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus, prokurorės procesinis sprendimas motyvuotas, nurodant, kodėl nagrinėjamu atveju prokuratūrai nėra pagrindo kreiptis į teismą su pareikšimu dėl viešojo intereso gynimo ar taikyti kitas viešojo intereso gynimo priemones, išvada pagrįsta faktinių aplinkybių analize. Prokurorė surinko išsamią informaciją iš kompetentingų institucijų – AB „Amber Grid“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės. Tiek AB „Amber Grid“, tiek Vilniaus rajono savivaldybė savo raštuose nurodė, kad ginčo pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), į vietovės klasės teritorijos ribas nepatenka. Vien tai, kad prokurorė įvertinusi surinktus duomenis, jai suteiktose kompetencijos ribose, nenustatė pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, neleidžia konstatuoti procesinių teisės normų ar skundo tyrimo procedūrų pažeidimą.
Šalies argumentai
4.5. Teismas įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, jog aukštesnioji prokurorė tinkamai neanalizavo pareiškėjo skunde nurodytų faktų ir aplinkybių. Nurodė, kad kitais teismui pateikto patikslinto skundo argumentais pareiškėjas nesutinka su prokurorų motyvais ir padarytomis išvadomis, todėl šie pareiškėjo patikslinto skundo argumentai teismo yra nevertintini kaip nesusiję su galimo proceso teisės pažeidimo tyrimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).
4.6. Atkreipė dėmesį į tai, kad civilinio proceso esmė yra ta, kad teismas savo iniciatyva negali pradėti bylos ir spręsti teisminį ginčą iš esmės, kol proceso normų nustatyta tvarka nėra pareikšto reikalavimo (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnis). Tai, kad prokurorė pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, nesudaro teisinio pagrindo teismui spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas ir teismas tokiu atveju negali vertinti konkrečių faktinių aplinkybių susijusių su ginčo esme. Teismo vykdoma prokuroro kontrolė turi apsiriboti įvertinimu, ar prokuroras ėmėsi pakankamų procesinių veiksmų išimtinėms aplinkybėms nustatyti. Nagrinėjamu atveju iš pateiktos medžiagos nematyti papildomų aplinkybių ar dokumentų, kuriuos prokurorė būtų galėjusi papildomai surinkti ir būti ištirti.
4.7. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad pareiškėjas patikslintame skunde nepateikė jokių argumentų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad prokurorų veiksmai atsisakant ginti viešąjį interesą pažeidė proceso teisės normas, o teismui nenustačius jokių aplinkybių dėl proceso teisės pažeidimo, pareiškėjo patikslintą skundą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. nutartį ir pareiškėjo patikslintą skundą tenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Nurodo, kad nagrinėdamas bylą ypatingosios teisenos tvarka teismas nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis), neišnagrinėjo skundo argumentų dėl prokuroro nutarimui keliamo teisėtumo reikalavimo pažeidimo, 2023 m. rugsėjo 1 d. nutartimi nepagrįstai atmetė pareiškėjo 2023 m. liepos 18 d. prašymą dėl norminio teisės akto, kuriuo grindžiamos prokurorų išvados, teisėtumo patikrinimo, todėl neatskleidė bylos esmės ir neatliko prokuroro procesinės veiklos teisminės kontrolės.
5.2. Pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 1 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo patikrinti norminio teisės akto teisėtumą, nusprendęs, kad pareiškėjo prašomas ištirti teisės aktas (kuriuo prokurorės grindė savo išvadas), tikrinant prokurorų nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą proceso teisės aspektu netaikytinas, o skundžiamoje 2023 m. spalio 6 d. nutartyje nurodė, kad nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo teismas prokuroro veiksmus vertina tik proceso teisės normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras vykdydamas įstatyme nustatytas procedūras nepadarė pažeidimų, ar prokuroras, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų (ar rinko faktinius duomenis, juos analizavo, vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo). Tačiau nagrinėdamas pareiškėjo patikslintą skundą teismas netyrė ir neanalizavo prokuroro atliekamo tyrimo eigos procedūrų, įtvirtintų teisės aktuose, kad galėtų spręsti dėl jų pažeidimo, todėl tinkamai neatliko prokuroro veiksmų teisminės kontrolės.
5.3. Nagrinėjamu atveju teismas turėjo pagrindą tikrinti teisės normas, kuriomis grindžiamos prokurorų išvados, įskaitant jų teisėtumą, kas šiuo atveju nebuvo padaryta, neišnagrinėjus pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su tyrimo procedūrų pažeidimu, o 2023 m. rugsėjo 1 d. nutartimi nepagrįstai atmetus ir pareiškėjo prašymą dėl teisės akto dalies teisėtumo ištyrimo. Teismas nenustatė aplinkybių dėl proceso teisės pažeidimų, kurie buvo padaryti, kadangi tinkamai neatliko prokurorų procesinių veiksmų teisminės kontrolės.
5.4. Teismas, be kita ko, nurodė, jog byloje kilo ginčas dėl privataus ir viešojo intereso konkuravimo ir nors sprendė, kad nagrinėjamu atveju ginčo MD turi ypatingą reikšmę ginčo teritorijoje gyvenančių žmonių ir jų turto saugumui, o toks visuomenės intereso patenkinimas reikalauja gyventojų saugumą užtikrinančių priemonių, dėl ko egzistuoja aiškiai išreikštas viešasis interesas, visgi pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimai iš esmės yra susiję su jo ir kitų asmenų privačiais interesais, susijusiais su galimybėmis statyti pastatus įsigytuose žemės sklypuose. Tačiau tokios išvados teismas nepagrindė bylos duomenimis ir nenustatė, kad teisės aktų reikalavimų neatitinkanti faktinė užstatymo situacija MD pirmos vietovės klasės teritorijoje ((duomenys neskelbtini)) yra susijusi tik su pareiškėjo privačiu interesu. Teismo nustatyta aplinkybė, kad pastatas (duomenys neskelbtini) nepatenka į vietovės klasės teritorijos ribas, neteikia pagrindo vertinti, kad grėsmė šios teritorijos gyventojams išnyko, nes į šios teritorijos ribas patenka kiti keliasdešimt pastatų, skirtų žmonėms būti.
Žemesnės instancijos teismas
5.5. Teismas neįvertino prokurorų nutarimų jų teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, neatliko teisinės prokurorų argumentacijos patikrinimo, todėl teismo išvada, kad teismas nenustatė jokių aplinkybių dėl proceso teisės pažeidimo, kuri padaryta nepatikrinus prokurorų atlikto tyrimo procedūros, nėra pagrįsta. Prokurorų išvados turi būti pagrįstos faktinių aplinkybių analize ir motyvuotos teisės normų analize, todėl prokurorų tyrimo procedūros, reglamentuotos Rekomendacijų 23 - 24 punktuose bei Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamus nutarimus.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
6.1. Nurodo, kad Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė I. I., išnagrinėjusi J. B. prašymą viešojo intereso gynimo aspektu, 2023 m. balandžio 7 d. priėmė nutarimą Nr. 13.12.-29 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Nutarime pažymėta, kad Gamtinių dujų įstatymo ir Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014-01-28 įsakymu Nr. 1-12 normos imperatyvios bei jomis užtikrinamas viešasis interesas ir konstituciškai svarbių vertybių apsauga. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad AB „Amber Grid“ netinkamai vykdo MD vamzdyno ir greta esančios teritorijos saugumo užtikrinimo kontrolę ir kad dėl MD pirmos vietovės klasės vienete (duomenys neskelbtini) esamų pastatų ir jų aukštų skaičiaus yra keliama grėsmė visų šios teritorijos gyventojų ir jų turto saugumui. Atsižvelgdama į tai, prokurorė konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti viešojo intereso ir teisės aktų pažeidimo, kuris būtų pagrindu taikyti Prokuratūros įstatyme nustatytas viešojo intereso gynimo priemones.
6.2. Generalinėje prokuratūroje Prokuratūros įstatymo 15 straipsnyje numatyta tvarka pagal J. B. skundą aukštesnysis prokuroras, patikrinęs Generalinės prokuratūros prokurorės surinktus dokumentus ir jų pagrindu priimto nutarimo pagrįstumą, 2023 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 13.12.-38 atmetė pareiškėjo skundą, nurodydamas, kad vertinant prokuroro nutarimo bei jį kvestionuojančio skundo motyvus ir argumentus konstatuotina, kad nutarimas surašytas argumentuotai, išanalizavus visas sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes – tai atlikta kvalifikuotai, išsamiai ir pakankamai, todėl Generalinės prokuratūros prokurorė pagrįstai nusprendė atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir naikinti skundžiamo sprendimo nėra pagrindo.
6.3. Atskirajame skunde teismui pareiškėjas kartoja nesutikimo su Generalinės prokuratūros prokurorės 2023 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 13.12.-29 argumentus, kurie aukštesniojo prokuroro ir Vilniaus miesto apylinkės teismo jau išnagrinėti, motyvuotai pasisakant dėl jų prokuroro ir teismo procesiniuose sprendimuose.
6.4. Pirmosios instancijos teismas padarė teisėtas bei pagrįstas išvadas, kurias grindė byloje nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su prokuratūroje atliktu tyrimu, bei teismų praktika, kurioje yra nurodyta, jog apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne prokuroro pareiga, o jo teisė. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad teismas, nagrinėjęs skundą dėl prokuroro priimto nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, privalėjo įpareigoti prokurorą tokias priemones taikyti, t. y. vertinti ir nutartyje pasisakyti, ar nagrinėjamoje situacijoje buvo padarytas viešojo intereso pažeidimas, ar ne. Tokie teiginiai prieštarauja ne tik teisės aktuose įtvirtintam prokuroro nepriklausomumo principui, bet ir tokio pobūdžio bylose aiškiai suformuotai teismų praktikai. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui.
6.5. Nurodo, kad tyrimo prokuratūroje metu, o vėliau ir teismo buvo pagrįstai konstatuotas pareiškėjo privatus interesas. Pareiškėjas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir nurodė, kad, jo nuomone, būtina kuo skubiau spręsti dėl tokios situacijos keitimo iš esmės ir atlikti reikiamus neatidėliotinus veiksmus grėsmės pašalinimui: 1) magistralinio dujotiekio atkarpos rekonstrukcijos darbų atlikimą; 2) vietovės klasės keitimą, atkreipdamas dėmesį į tai, kad faktinė užstatymo situacija vertinamoje teritorijoje atitinka 4 vietovės klasės teritorijai taikytinus normatyvus. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškėjo nurodomas magistralinio dujotiekio atkarpos rekonstrukcijos darbų ir vietovės klasės pakeitimo poreikis iš esmės yra susiję su pareiškėjo galimybe jo privačioje nuosavybėje vykdyti statybos darbus. Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, pareiškėjas, ar kitas privatus suinteresuotas asmuo turi visas galimybes jo manymu reikalingus veiksmus įgyvendinti savo iniciatyva.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo patikslintas skundas dėl nutarimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2-3 dalyse nustatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. CPK 5 straipsnio 3 dalyje, 49 straipsnyje nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Nurodytos nuostatos detalizuotos, be kita ko, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.
11. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui paduoti (pvz., ar egzistuoja konkuruojantis viešasis interesas, kuris būtų pažeistas pateikiant ieškinį, ar nėra svarbiau užtikrinti teisinių santykių stabilumą, nei galbūt pažeisto viešojo intereso gynimą, ar gauta nauda bus proporcinga bylinėjimosi kaštams, kurie bus realūs ieškinio patenkinimo padariniai, ir pan.). Prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).
12. Prokurorai, atlikdami tyrimą dėl viešojo intereso galimo pažeidimo, turi įgaliojimus: 1) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ir fizinių asmenų pateikti dokumentus ir informaciją; 2) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių atlikti patikrinimus, auditą, pateikti išvadas; 3) kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus; 4) gauti iš teismo išnagrinėtą bylą; 5) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių vadovų paskirti specialistus padėti prokurorui nustatyti viešojo intereso galimus pažeidimus ir jį ginti (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1-5 punktai). Prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus nurodytus: kreiptis į teismą; nutarimu reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti; įstatymų nustatytais atvejais nutarimu sankcionuoti fizinių asmenų iškeldinimą; nutarimu įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų; nutarimu reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 1-5 punktai). Prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalis).
13. Teisės aktai nepateikia universalios ir aiškios viešojo intereso sąvokos apibrėžties. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/20110). Tai reiškia, kad teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokių būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).
14. Kasacinės instancijos teismo praktikoje dėl prokuroro kompetencijos ginant viešąjį interesą yra konstatuota, jog Prokuratūros įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).
15. Nagrinėjamu atveju aktualios ir Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. I-218 patvirtintos Rekomendacijos dėl viešojo intereso gynimo (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 5 punkte nustatyta, kad prašymus dėl galimai pažeisto viešojo intereso nagrinėja apygardų prokuratūrų, o ypatingos svarbos atvejais – Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai. Prašymo nagrinėjimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po prašymo užregistravimo prokuratūroje (Rekomendacijų 8 punktas). Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras rezoliucija prašymą paveda nagrinėti prokurorui (prokurorams), prokurorui ir vyriausiojo prokuroro (prokuroro) padėjėjui (padėjėjams). Vyriausiojo prokuroro (prokuroro) padėjėjui (padėjėjams) pavesti nagrinėti prašymą galima tik kartu su prokuroru. Pirmasis rezoliucijoje nurodytas vykdytojas (prokuroras) organizuoja prašyme išdėstytų aplinkybių tyrimą, tyrimui reikalingų duomenų išsireikalavimą, apibendrina kitų vykdytojų pateiktus pasiūlymus ir priima galutinį sprendimą dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo (Rekomendacijų 16 punktas). Nagrinėdamas prašymą prokuroras pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatytus įgaliojimus renka medžiagą, išsiųsdamas paklausimą raštu, išaiškindamas paklausimo reikalavimų (išskyrus Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 4 punktą) nevykdymo pasekmes (Rekomendacijų 19 punktas). Prokuroro ar aukštesniojo prokuroro sprendimas dėl prašymo (ieškinio, pareiškimo, prašymo teismui ar nutarimo taikyti (netaikyti) viešojo intereso gynimo priemones) ar skundo dėl prokuroro nutarimo (panaikinti ar palikti galioti prokuroro nutarimą) turi būti priimtas per 20 darbo dienų nuo prašymo prokuratūroje gavimo dienos, jeigu kituose teisės aktuose nenustatyti kiti prašymų nagrinėjimo terminai (Rekomendacijų 25 punktas). Šis terminas gali būti pratęstas (Rekomendacijų 26-28 punktai). Prokuroras, išnagrinėjęs prašymą gali priimti nutarimą taikyti viešojo intereso gynimo priemones arba netaikyti (Rekomendacijų 32-44 punktai). Prokuroras nutarime privalo išaiškinti apskundimo tvarką (Rekomendacijų 48.1-48.6 punktai). Aukštesnysis prokuroras, išnagrinėjęs skundą dėl prokuroro nutarimo, priima vieną iš šių nutarimų palikti galioti prokuroro nutarimą; panaikinti prokuroro nutarimą ir priimti naują sprendimą; panaikinti prokuroro nutarimą ir perduoti medžiagą prokurorui nagrinėti iš naujo (Rekomendacijų 52.1-52.3 punktai). Aukštesnysis prokuroras, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo, gali rinkti papildomus dokumentus, kuriuos įvertinęs gali palikti galioti skundžiamą nutarimą arba jį panaikinti (Rekomendacijų 54 punktas).
16. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad prokurorų išvados turi būti pagrįstos faktinių aplinkybių analize ir motyvuotos teisės normų analize, tačiau prokurorų tyrimo procedūros, reglamentuotos Rekomendacijų 23 - 24 punktuose bei Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje buvo pažeistos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Visų pirma, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti prokuroro veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu, ką šiuo konkrečiu atveju teismas ir padarė, o vertinti pačių išvadų ar motyvų neturėjo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, dėl jo nuomone egzistuojančios būtinybės ginti viešąjį interesą, buvo detaliai išanalizuoti prokurorų nutarimuose. Paminėtina, kad prokurorų nutarimuose pasisakyta dėl visų pareiškėjo pareiškime keliamų argumentų, vien tai, kad pareiškėjas kitaip vertina tam tikras faktines aplinkybes, nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, t. y. kad nebuvo tirti, vertinti įrodymai ir priimtos nemotyvuotos išvados. Skundžiame Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės D. N. 2023 m. gegužės 12 d. nutarime Nr.13.12.-38 pasisakyta dėl magistralinio dujotiekio atkarpos rekonstrukcijos darbų atlikimo, vietovės klasės keitimo t. y. pasisakyta dėl visų argumentų, kuriuos pareiškėjas kėlė savo skunde, pateiktame Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Matyti, kad nagrinėjant pareiškėjo skundą, prokurorė I. I. surinko išsamią informaciją iš kompetentingų institucijų – AB „Amber Grid“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės. Tiek AB „Amber Grid“, tiek Vilniaus rajono savivaldybė savo raštuose nurodė, kad ginčo pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), į vietovės klasės teritorijos ribas nepatenka. Iš esmės prokuroras rinko skundo nurodytoms aplinkybėms išnagrinėti reikalingus duomenis, jie analizuoti ir vertinti aktualių teisės aktų nuostatų kontekste, pateiktos argumentuotos išvados. Pažymėtina, kad aukštesniajam prokurorui, nagrinėjančiam skundą, Rekomendacijų 54 punkte nustatyta teisė rinkti papildomus įrodymus, tačiau ne pareiga, todėl nagrinėjant skundą aukštesnysis prokuroras gali vertinti ir tik jau surinktus duomenis, nurodant tiek argumentų, kad jų pakaktų išvadai pagrįsti, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas argumentas turi būti atsakytas detaliai ir plačiai. Pareiškėjas kitų procedūrinių pažeidimų, išskyrus netinkamai vertintus įrodymus, ir jo nuomone nesurinktus pilnai duomenis, nenurodė.
17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tai, kad prokurorė pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, nesudaro teisinio pagrindo teismui spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas ir teismas tokiu atveju negali vertinti konkrečių faktinių aplinkybių susijusių su ginčo esme. Teismo vykdoma prokuroro kontrolė turi apsiriboti įvertinimu, ar prokuroras ėmėsi pakankamų procesinių veiksmų išimtinėms aplinkybėms nustatyti.
18. Apeliantas taip pat teigia, kad teismas nagrinėdamas bylą ypatingosios teisenos tvarka nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės t. y. 2023 m. rugsėjo 1 d. nutartimi nepagrįstai atmetė pareiškėjo 2023 m. liepos 18 d. prašymą dėl norminio teisės akto, kuriuo grindžiamos prokurorų išvados, teisėtumo patikrinimo. Su šiuo apelianto argumentu nesutiktina. Pažymėtina, kad šioje civilinėje byloje sprendžiamas aukštesniojo prokuroro priimto procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o apelianto keliami klausimai dėl norminio teisės akto, kuriuo grindžiamos prokurorų išvados t. y. Energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12 patvirtintos MD įrengimo ir plėtros taisyklės netaikytinos. Šis norminis aktas nagrinėjamoje byloje neaktualus, nesusijęs su bylos nagrinėjimo dalyku – aukštesniojo prokuroro nutarimo teisėtumu bei pagrįstumu.
19. Apeliantas iš esmės teikia argumentus, kad nebuvo įvertinti prokurorų nutarimų jų teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tačiau pažymėtina, kad tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo atlieka, įrodymus renka ir vertina prokuroras jam teisės aktuose nustatytos kompetencijos ribose. Ir būtent prokuroras pagal atlikto tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas taikyti vienas ar kitas viešojo intereso gynimo priemones. Kaip minėta, teismas, spręsdamas dėl skundžiamo prokuroro nutarimo pagrįstumo, negali nagrinėti ginčo, kurį nagrinėjo prokuroras iš esmės, ir taip pažeisti prokuroro diskrecijos teisę priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją.
20. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nebuvo pažeistos proceso normos, nustatančios skundo tyrimo procedūras, kadangi buvo rinkti faktiniai duomenys dėl skunde nurodytų aplinkybių, jie analizuoti bei vertinti ir pateiktos argumentuotos išvados dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Pažymėtina, kad apeliantas argumentais, kuriais ji ginčija skundžiamą nutartį, iš esmės nesutinka su prokuroro atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, tačiau teismui nesuteikta teisė vertinti prokuratūros išvadų, padarytų įvertinus surinktus įrodymus.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl prokuroro nutarimo, tinkamai aiškino teisės normas bei ją aiškinančią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Minėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.