Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-09-03 · Civilinė byla Nr. e2-950-450/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-09-03Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-10-20Vilniaus apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2021-06-30Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-03
Bylos Nr.
e2-950-450/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00319-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Ieškovas
T. S.
Atsakovas
V. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-950-450/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00319-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 3 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo T. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo T. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovo T. S. ieškinį atsakovei V. R. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas T. S. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės V. R. 274 865,62 Eur lėšų sumą, 4 857, 21 Eur dydžio palūkanas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovas sumokėjo 274 865,62 Eur lėšų sumą tretiesiems asmenims įvykdydamas prievolę už atsakovę apmokėti likusią nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo kainą; atsakovė ieškovui šių piniginių lėšų nėra grąžinusi.

3. Ieškinio reikalavimui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 274 865,62 Eur sumai areštuoti atsakovės nekilnojamąjį turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Prašymą grindė didele reikalavimo suma, atsakovės vengimu mokėti įsiskolinimą, galimybe perleisti turtą tretiesiems asmenims, siekiant išvengti teismo sprendimo vykdymo. Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškė, kad jokių sumų, kurių grąžinimą atsakovė bando pagrįsti į bylą pateiktais pinigų gavimo aktais, atsakovė ieškovui niekada neperdavė ir negrąžino; 14 207,60 Eur ieškovui pavyko atgauti tik po ieškinio pareiškimo dienos, t. y. praėjus daugiau nei 7 metams nuo dienos, kai ieškovas už atsakovę įvykdė prievoles tretiesiems asmenims. Kadangi atsakovė ieškovui grąžino 14 207,60 Eur įsiskolinimą, ieškovas sumažina ieškinio sumą, kurios atžvilgiu prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimas

4. Atsakovė atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė ieškovo prašymą atmesti, nurodydama, kad ieškovas pateikė tikrovės neatitinkančius faktus, neteisingą esamų faktinių aplinkybių vertinimą, be to, ieškovas nepagrindė privalomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Ieškovas yra nesąžiningas, teigdamas, kad ieškinio pateikimo dieną atsakovė jam buvo skolinga 274 865,62 Eur; skolos likutis sudarė 14 207,60 Eur. Atsakovė visą 14 207,60 Eur skolą ir 276,90 Eur palūkanas už 142 dienas 2020 m. kovo 4 d sumokėjo ieškovui bankiniu pavedimu. Atsakovė paaiškino, kad jos pateikiamų Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenų bazės išrašų duomenimis jai nuosavybes teise priklausančių objektų bendra turto vertė sudaro 414 500 Eur; be to, ji turi santaupų, yra darbingo amžiaus, dirba gydytoja, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovo ieškiniu reiškiamo reikalavimo suma jai yra akivaizdžiai didelė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 10 d. nutartimi atmetė ieškovo T. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo V. R. priklausančiam nekilnojamajam turtui.

6. Teismas, įvertinęs ieškovo procesinio dokumento turinį bei prie jo pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra aiškiai nepagrįstas. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas nurodė ieškinio faktinį pagrindą ir pateikė reiškiamus materialinius reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Jeigu ieškinyje nurodytos aplinkybės pasitvirtintų, ieškinys galėtų būti tenkinamas. Be to, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tuomet, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas.

7. Kitas būtinas elementas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pagal naujausią ir aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien didelė ieškinio kaina negali būti vertinama kaip pakankamas pagrindas dėl tokios grėsmės buvimo fakto nustatymo.

8. Teismas vertino, kad atsakovė turi teisę valdyti, naudotis, disponuoti jai priklausančiu turtu ir vien ta aplinkybė, kad ieškovo duomenimis atsakovė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ketina parduoti, nesuteikia pagrindo abejoti atsakovės sąžiningumu ir grėsmės dėl galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo, kadangi sprendimą bus galima įvykdyti iš lėšų, pardavus turtą. Kita vertus, ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių tokius jo teiginius (dėl galimo turto pardavimo).

9. Teismas konstatavo, kad šioje proceso stadijoje nėra nustatytas atsakovės nesąžiningumas, ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių antrąją būtinąją sąlygą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmę, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, todėl atmetė ieškovo T. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovas T. S. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones 260 658,02 Eur sumai areštuoti atsakovės nekilnojamąjį turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Atsakovės pozicija yra aiškiai nesąžininga ir pagrįsta fiktyviais įrodymais, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu neįvertino ir tai lėmė neteisėtos nutarties priėmimą.

10.2. Atsakovės į bylą pateiktų pinigų gavimo aktų turinys ir formalių rekvizitų nebuvimas patvirtina fiktyvų šių dokumentų pobūdį. Netinkamais pinigų gavimo aktais paremta gynybinė atsakovės pozicija pati savaime patvirtina atsakovės nesąžiningumo.

10.3. Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių grynųjų pinigų – 900 000 litų, disponavimo pagrindą laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 16 d. iki 2013 m. gruodžio 21 d. Šios aplinkybės papildomai patvirtina, kad į bylą atsakovės pateikti pinigų gavimo aktai yra fiktyvūs, o atsakovės gynybinė pozicija dėl lėšų grąžinimo ieškovui leidžia konstatuoti atsakovės nesąžiningumą ir grėsmę ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

10.4. Atsakovė aktyviai siekia parduoti turtą (adresu (duomenys neskelbtini)); likusio atsakovės valdomo nekilnojamojo turto vertė sudarytų 173 500 Eur, t. y. būtų mažesnė, nei byloje pareikštas ieškinio reikalavimas. Be to, atsakovės butas adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 124 000 Eur, yra įkeistas bankui. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, už nekilnojamojo turto (adresu (duomenys neskelbtini)) pardavimą atsakovės gauti pinigai per vykstantį teisminį procesą galėtų būti nesunkiai paslėpti.

10.5. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nei vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo bei nevaržytų teisių daugiau, nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti.

Atsiliepimas

11. Atsakovė V. R. pateikė atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą, prašydama atmesti ieškovo atskirąjį skundą kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

11.1. Ieškovas klaidina teismą tiek dėl likusios reikalavimo sumos, prašomos priteisti iš atsakovės, tiek dėl nurodytos sumos negrąžinimo aplinkybių. Beveik septynerius metus nuo prievolės atsakovės vardu įvykdymo pradžios, ieškovas jokių pretenzijų jai nereiškė, o nepagrįsti reikalavimai pradėti reikšti nutrūkus ieškovo ir atsakovės dukters santykiams.

Atsiliepimas

11.2. Atsakovės kartu su atsiliepimu pateikti ieškovo dar 2013 metais pasirašyti aktai (900 000 litų sumai) patvirtina apie dalinį prievolės pasibaigimą; atsakovė taip pat pateikė susirašinėjimo su ieškovu ištrauką, kurioje matyti, kad atsakovei dar nežinant apie teismui pateiktą ieškinį, 2020 m. vasario 27 d. ieškovui buvo išsiųstas atsakymas, nurodant likusią skolos dalį ir kad skola bus grąžinta 2020 m. gegužės 1 d.; neįvykdytos prievolės dalis ieškinio pateikimo dieną sudarė 14 207,60 Eur, kurią atsakovė ieškovui sumokėjo bankiniu pavedimu. Atsakovės elgesys nesudaro pagrindo daryti prielaidas apie jos nesąžiningumą.

11.3. Atsakovės nuosavybės teise valdomo turto vertė sudaro 414 500 Eur, ji turi santaupų, yra darbingo amžiaus, dirba gydytoja, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškiniu reiškiamo reikalavimo suma atsakovei yra akivaizdžiai didelė.

11.4. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė ketina parduoti nekilnojamąjį turtą ((duomenys neskelbtini)). Pažymi, kad galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nagrinėjamu atveju ieškovas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

12. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnis). Šio kodekso 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo pagrindų

14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

15. Atskirajame skunde apeliantas nekvestionuoja teismo išvadų, susijusių su ieškinio preliminariu pagrįstumu, todėl apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, taip pat į tai, kad ieškovo materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumas bus įvertintas bylą išnagrinėjus iš esmės (nustačius bylos aplinkybes, ištyrus įrodymus), šios išvados teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, buvimu.

16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad vien nustatyta aplinkybė, jog ieškinys prima facie (tikėtinai) yra pagrįstas, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui gali būti reikšminga ir ieškinio suma, ir atsakovės turtinė padėtis bei jos pokyčių perspektyvos, ir atsakovės elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu, ir kitos panašios aplinkybės.

17. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir vertindamas ieškovo įrodinėjamą atsakovės nesąžiningumą (ketinimą parduoti turtą, esantį (duomenys neskelbtini); nenorą grąžinti prašomą priteisti sumą), konstatavo, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė galėtų būti nesąžininga ir vengtų vykdyti galbūt ieškovui palankų teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais būtų siekiama sumažinti galimybes įvykdyti šioje byloje teismo sprendimą.

18. Pažymėtina, kad kalbant apie didelę ieškinio sumą, kaip galimą grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui konstatuoti, atsižvelgtina į aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kurioje pasisakoma, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-236/2019; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019; 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018). Todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis naujausia ir aktualiausia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, pagrįstai nurodė, kad nepriklausomai nuo atsakovui reiškiamos ieškinio sumos dydžio, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas vertinti dėl grėsmės buvimo būsimam teismo sprendimui įvykdyti.

19. Apeliantas papildomuose paaiškinimuose pateikia parduodamų (duomenys neskelbtini) apartamentų nuorodą, pažymėdamas, kad nekilnojamojo turto brokerių Baltic Sotheby's interneto svetainėje buvo patalpintas kotedžo pardavimo skelbimas, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu vien ši aplinkybė pati savaime nesuteikia pagrindo atsakovės elgesio vertinti kaip nesąžiningo, be to, kaip matyti šie apartamentai parduodami už beveik dvigubai didesnę (499 000 Eur) kainą nei ieškovo ieškiniu prašoma priteisti skolos suma.

20. Aptariamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymų. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Kaip jau buvo pažymėta nutarties 18 punkte, prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019).

21. Be to, civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai taip pat lemia, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą bei poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui. Šiuo atveju ieškovas galimą atsakovės nesąžiningumą grindžia iš esmės ginčo aplinkybėmis (nurodo, jog atsakovė į bylą pateikė fiktyvius pinigų gavimo aktus, be to, atsakovė neigia ieškovo prašomą priteisti skolą ir neketina jos grąžinti). Tačiau tokių aplinkybių pagrįstumas bus vertinamas sprendžiant ginčą iš esmės, taigi, aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, negali būti pagrindas konstatuoti ginčo šalies nesąžiningumą, lemiantį laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Dėl to, spręstina, kad skundžiamoje nutartyje pagrįstai padaryta išvada dėl grėsmės nebuvimo būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Dėl procesinės bylos baigties

22. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisinį reglamentavimą, aktualią teismų praktiką, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė teisingai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustačius aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą dėl atsakovės nesąžiningumo, remdamasis vien didelės ieškinio sumos kriterijumi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti grėsmės būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą ir pagrįstai netaikė atsakovės atžvilgiu turto arešto. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Radzevičienė