Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Makelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. J. (V. J.) ir E. J. (E. J.) prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo civilinėje byloje pagal ieškovės T. J. ieškinį atsakovams V. J. (V. J.) ir E. J. (E. J.) dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. lapkričio 11 d. teisme gautas atsakovo V. J. prašymas išdėstyti 2019 m. spalio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi iš atsakovo valstybės naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 166,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, susidariusių nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ir 224,50 Eur už apeliacinį skundą, vykdymą šešiems mėnesiams.

2020 m. sausio 28 d. teisme gautas atsakovo E. J. patikslintas prašymas išdėstyti 2019 m. spalio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi iš atsakovo valstybės naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 166,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, susidariusių nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ir 112,50 Eur už apeliacinį skundą, vykdymą šešiems mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybės naudai išdėstymo netenkintinas.

Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus arba išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtinais atvejais. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo turi būti įvertinta ir reali asmenų finansinė būklė ir turtinė padėtis, susiklosčiusi šio klausimo sprendimo momentu. Turtinę padėtį apibūdina ne tik asmens periodinės pajamos, bet taip pat ir išlaidos, nuosavybės teise turimas turtas ir pan. Sunki turtinė padėtis ar labai sprendimo vykdymą apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1011-661/2016).

2019 m. spalio 18 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimą ir priteisė iš atsakovų V. J. ir E. J. valstybės naudai po 159,50 Eur žyminio mokesčio, 7,30 Eur pašto išlaidų, iš viso – po 166,80 Eur, iš atsakovo V. J. valstybės naudai priteisė 224,50 Eur žyminio mokesčio už apeliacinius skundus, o iš atsakovo E. J. - 112,50 Eur žyminio mokesčio už ieškovės apeliacinį skundą. Atsakovai prašo išdėstyti šių bylinėjimosi išlaidų mokėjimą, tačiau savo prašymų negrindžia jokiomis aplinkybėmis bei jokiais rašytiniais įrodymais, išskyrus atsakovo V. J. pateiktą pažymą apie tai, kad 2019 m. birželio 27 d. jam buvo suteiktas bedarbio statusas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas V. J. nedirba, tačiau kiekvieną mėnesį gauna iš valstybės šiek tiek daugiau nei 300 Eur išmokos. Duomenys apie turimas santaupas, turtą, bankų sąskaitų išrašai, iš kurių būtų matyti atsakovo V. J. turtinė padėtis, į bylą nepateikti. A. E. J. 2020 m. sausio 20 d. teismui pateiktame pranešime nurodė, kad jam liko sumokėti valstybei 50 Eur, kuriuos jis sumokės sausio mėnesio gale. Duomenų apie savo turtinę (finansinę) padėtį ir gaunamas pajamas atsakovas E. J. teismui nepateikė. Prašymo dėl Vilniaus apygardos teismo nutartimi iš atsakovo E. J. valstybės naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų išdėstymo nemotyvavo.

Minėta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimo (nutarties) vykdymo išdėstymo turi atsižvelgti į šalies turtinę padėtį, todėl prašymą dėl sprendimo išdėstymo pareiškusi šalis turi pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius jos sunkią finansinę padėtį ir tuo pačiu būtinybę išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovai aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų išdėstyti bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai mokėjimą, atsakovai nenurodė. Atsakovas E. J. nepateikė jokių savo turtinės padėties įrodymų, o atsakovas V. J. pateikė tik pažymą apie tai, kad yra bedarbis, tačiau nepateikė jokių kitų jo tutinę padėtį apibūdinančių įrodymų.

Nesant į bylą pateiktų pakankamų duomenų apie atsakovų sunkią turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai savo prašymų nemotyvavo, nuo galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos praėjo keturi mėnesiai, per kuriuos atsakovai turėjo galimybių kaupti lėšas teismo sprendimo įvykdymui, atsakovas E. J. nurodė, kad sausio mėnesio gale turės galimybę įvykdyti savo įsipareigojimus valstybei, daro išvadą, kad išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą nėra. priemonės, teismas sprendžia atsakovų prašymo netenkinti.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovų prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, kuriuo taip pat prašo priteisti iš atsakovų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas atsiliepimui parengti, kurias pagrindžia į bylą pateikta PVM sąskaita faktūra ir pinigų priėmimo kvitu, iš kurių matyti, kad ieškovė už konsultaciją, susipažinimą su dokumentais bei atsiliepimo parengimą advokatei sumokėjo 150 Eur.

Atsakovų prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo nutartimi priteistų bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai vykdymo išdėstymo netenkintas. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas spendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovams pareiškus nepagrįstą prašymą, ieškovei patyrus su tuo susijusių bylinėjimosi išlaidų, jos priteisiamos iš atsakovų ieškovės naudai lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284, 290, 291, 292 straipsniais,

nutaria:

netenkinti atsakovų V. J. (V. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. J. (E. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) prašymų dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo.

Priteisti ieškovei T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų V. J. (V. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. J. (E. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) po 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.