Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorui Svajūnui Petravičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji N. G. vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

2023 m. rugpjūčio 13 d. apie 16.31 val., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), ji, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi – 2023 m. rugpjūčio 13 d. 17.01 val. alkotesteriu Alcotest 6810 ARFM-0393 jai nustatytas 2,14 ‰ (promilių) neblaivumas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji N. G. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai galisi. Parodė, kad buvo draugų grupės susitikime, kuriame vartojo alkoholio. Iš susitikimo ją parvežė draugė, tačiau jos automobilį pastatė kitoje vietoje, nes tuo metu jos namo kieme nebuvo vietos. Pastebėjusi, kad atsirado vietos namo kieme, nusprendė automobilį perstatyti. Automobilio nesuvaldė ir trenkėsi į stulpą. Anksčiau niekada nėra vairavusi automobilio neblaivi. Savo elgesį vertina labai blogai. Prašo teismo taikyti laidavimą ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, o jo laiduotoju paskirti brolį, kuris jai gali daryti teigiamą įtaką. Su broliu sieja geri santykiai, jis yra autoritetas.

Kadangi kaltinamoji N. G. savo kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji sutiko duoti parodymus, kaltinamosios gynėja ir prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios N. G. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamosios kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

2023 m. rugpjūčio 13 d. policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad 2023 m. rugpjūčio 13 d. 16.31 val. iš Klaipėdos apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), lengvasis automobilis kliudė gatvės atitvarus ir nuvertė elektros stulpą. Atvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo automobilis Toyota Yaris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nustatyta, jog automobilį vairavo N. G., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini). Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFM 0393 (patikros Nr. 1940797) N. G. 16.39 val. pirmu tikrinimu nustatytas 2,30 ‰ (promilių) neblaivumas, 17:01 val. antru tikrinimu nustatytas 2,14 ‰ (promilių) neblaivumas. Automobilis Toyota Yaris nuvežtas į UAB „Okreta“ automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 5-10, 11-12).

2023 m. rugpjūčio 13 d. neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio rodmenimis užfiksuota, jog matavimo prietaisu Alcotest 6810 Nr. ARFM 0393 (patikros Nr. 1940797) N. G. 16.39 val. pirmu tikrinimu nustatytas 2,30 ‰ (promilių) neblaivumas, 17.01 val. antru tikrinimu nustatytas 2,14 ‰ (promilių) neblaivumas. N. G. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 13, 15).

2023 m. birželio 22 d. patikros sertifikate Nr. 1940797 nurodyta, jog alkotesteris Alcotest 6810 Nr. ARFM 0393 patikrintas 2023 m. birželio 22 d. ir jo patikra galioja iki 2023 m. gruodžio 20 d. (b. l. 14).

2023 m. rugpjūčio 13 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte užfiksuota, jog automobilis Toyota Yaris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)nuvežtas į UAB „Okreta“ automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 16).

2023 m. rugpjūčio 13 d. apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad apžiūrimas automobilis Toyota Yaris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovi (duomenys neskelbtini), ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), prie šaligatvio, po eismo įvykio. Matosi, jog yra apgadintas automobilio priekinis bamperis, valstybinio numerio ženklas, kapotas, grotelės, dešinės pusės ratas. Ant automobilio galinio bamperio matomas įlenkimas. Automobilio salono priekyje, prie porankio matosi padėti akiniai bei dokumentai. Vairuotojo durelių daiktadėžėje įdėtas plastmasinis butelis nuo vandens. Kairėje pusėje, ant galinės sėdynės padėtas oranžinės spalvos bliuzonas, dešinėje pusėje ant galinės sėdynės matomos įvairios knygos. Keleivio pusės daiktadėžėje matomos knygos. Automobilio bagažinėje matomi įvairūs išmėtyti daiktai, tokie kaip skėtis, sudužę indai, pirmosios pagalbos vaistinėlė, skėtis ir kt. Matoma, jog yra apgadintas gatvės apšvietimo stulpas, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia apšvietimo stulpo matomos automobilio važiavimo žymės bei apgadinti šaligatvio borteliai. Ties pastatu, pažymėtu Nr. 24, gatvėje, šalia šaligatvio stovi automobilis BMW 2ER Reiche, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Matoma, jog yra įlenktas automobilio galinis dešinysis sparnas, galinis bamperis, galinės dešinės pusės durelės, kuro užpylimo angos apsauginis dangtelis (b. l. 18-33).

Iš 2023 m. rugpjūčio 14 d. informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis, nustatyta, kad automobilio Toyota Yaris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)savininkas yra AB SEB bankas, o valdytojas – UAB „Agrochema“. 2023 m. sausio 20 d. šio automobilio vertė buvo 17359,00 Eur (b. l. 17).

Iš liudytojo S. K. ((duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo) ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad automobilis Toyota Yaris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini), t. y. įmonės turtas. (duomenys neskelbtini) yra leidusi naudotis šiuo tarnybiniu automobiliu Toyota Yaris darbuotojai N. G.. Jam buvo pranešta, kad 2023 m. rugpjūčio 13 d. N. G., neblaivi vairuodama minėtą tarnybinį automobilį Toyota Yaris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį ir šis automobilis buvo nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę Kretingoje. Apie tai, kad įmonės automobilis saugomas automobilių aikštelėje, jis sužinojo iš policijos pareigūnų, susisiekusių su juo dėl automobilio pasiėmimo (b. l. 45-47).

Iš liudytojo A. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 13 d. 16.30 val., eidamas šaligatviu (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, pamatė kaip (duomenys neskelbtini) gatve važiuojantis automobilis Toyota Yaris ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) priekiu trenkėsi į apšvietimo stulpą, esantį prie sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, o po to tas pats automobilis atsitraukęs atbuline eiga, trenkėsi į šone prie (duomenys neskelbtini) namo stovėjusį BMW markės automobilį. Jis bandė sustabdyti Toyota automobilį, nes matė, kad po atsitrenkimo į BMW automobilį jis bando važiuoti į priekį, tačiau kiek pavažiavęs (duomenys neskelbtini) gatve už sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, automobilis Toyota sustojo. Pradžioje jis dar pagalvojo, kad gal vairuotojui pasidarė bloga, kad šitaip vairuoja, bet priėjęs arčiau suprato ir matėsi, kad vairuotoja yra neblaivi. Automobilį Toyota vairavo moteris, kartu su ja niekas nevažiavo, ji automobilyje buvo viena pati. Per bendrąjį pagalbos numerį buvo pranešta policijai apie šį įvykį ir netrukus į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Iš kurios vietos atvyko šis Toyota automobilis, jis negali nurodyti, nes jį pamatė tik tuo metu, kai jis jau trenkėsi į apšvietimo stulpą (b. l. 36-39).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji N. G. 2023 m. rugpjūčio 13 d. apie 16.31 val. (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), ji vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,14 ‰ (promilių) neblaivumas. Kaltinamoji N. G. prisipažino, kad įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus, o po to, būdama neblaivi vairavo automobilį. Be kaltinamosios N. G. prisipažinimo, byloje yra pakankamai įrodymų – įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, kita byloje esanti medžiaga - patvirtinančių jos kaltę. Kaltinamosios kaltė įrodyta. Kaltinamosios N. G. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Nusikaltimą N. G. padarė tiesiogine tyčia, t. y. ji suvokė, kad vairavo transporto priemonę išgėrusi alkoholinių gėrimų, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamoji N. G. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, N. G. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi pripažįsta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios N. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji N. G., jos gynėja bei kaip liudytojas apklaustas A. V. pateikė prašymus atleisti N. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant (duomenys neskelbtini) (b. l. 100-114).

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Kaltinamoji N. G. padarė nesunkų nusikaltimą, teisiama pirmą kartą (b. l. 51), administracine tvarka nebausta (b. l. 53). Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kalta ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kas teismo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nusikalstama veika padaryta žala atlyginta. N. G. dirba, darbovietės administracijos charakterizuojama teigiamai (b. l. 110) ir tai suponuoja manymą, kad naujų nusikalstamų veikų ji nedarys.

Šios kaltinamąją ir jai inkriminuotą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad N. G. nėra piktybinė teisės normų reikalavimų pažeidėja, kurią galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Teismo vertinimu, nagrinėjama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir yra pagrindas parodyti jai pasitikėjimą, nes jau pats baudžiamasis procesas kaltinamajai turėjo pakankamą poveikį, leido jai kritiškai įvertinti savo veiksmus, ir tikėtina paskatins ją ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų. N. G. padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, nes ji vairuodama transporto priemonę būdama apgirtusi, elgėsi nepateisinamai lengvabūdiškai ir tokiais savo veiksmais kėlė pavojų tiek sau, tiek ir kitiems asmenims, vis tik, dėl šių neteisėtų jos veiksmų jokie sunkesni padariniai nekilo, niekas nebuvo sužalotas. Visos šios aptartos aplinkybės neleidžia spręsti apie išskirtinai didelį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Taip pat, kaip minėta pirmiau, N. G. tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, o ir įstatymo leidėjas tokią veiką vertina kaip nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nesunkaus tyčinio nusikaltimo ir net apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymas neeliminuoja galimybės taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, esant jame numatytoms kitoms šios teisės normos taikymo sąlygoms, kurios šiuo atveju yra.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018 ir kt.). Taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, 2K-145-895/2018 ir kt.). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-239-648/2020 ir kt.).

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gautas A. V. prašymas dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jos perdavimo pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu A. V. sutiko laiduoti už savo seserį kaltinamąją N. G.. Jo nuomone, jis yra vertas teismo pasitikėjimo, kadangi neteistas, administracine tvarka nebaustas. Teisiamojo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas A. V. nurodė, kad kaltinamosios padarytą veiką vertina labai neigiamai, tačiau viską įmanoma pakoreguoti. Paaiškino, kad gyvena kaime, kur veiklos yra daug – turi ekologinį ūkį, kuriame augina vaisius, daržoves. Kadangi darbuotojų nesamdo ir viską prižiūri patys, turi daug darbo. Į šią veiklą jis įtraukia ir seserį N. G.. Su kaltinamąja sieja glaudus ir artimas ryšys. Paaiškino, kad per mėnesį gaunamas pajamas sudaro maždaug 1000 – 2000 Eur suma. Šeima turi sodybą. Sumokėti 1000 Eur užstatą nebūtų problema ir didelė skriauda šeimos biudžetui.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog A. V. nėra teistas. Baudžiamojoje byloje nėra A. V. neigiamai charakterizuojančių duomenų. Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 21 d. išduotos A. V. charakteristikos matyti, kad asmuo charakterizuojamas teigiamai ir seniūnija dėl A. V. neturi nusiskundimų iš gyventojų.

Įvertinęs laiduotoją A. V. charakterizuojančią medžiagą, tiek kaltinamosios bei jos brolio paaiškinimus, duotus teisme, vertinant juos kompleksiškai, atsižvelgdamas į A. V. asmenines savybes, gyvenimo būdą, į tai, kad A. V. yra kaltinamajai N. G. artimas žmogus ir nėra kitų asmenų, kurie galėtų laiduoti už ją, taip pat į tai, kad A. V. niekada nebuvo teistas už nusikalstamų veikų padarymą, jo atžvilgiu nėra atliekamų ikiteisminių tyrimų, jis yra pasiryžęs prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo bei garantuoti, kad jo sesuo daugiau įstatymų nepažeis, jo požiūrį į N. G. padarytą nusikalstamą veiką (įvykį vertina neigiamai), bei tai, kad jis sutiko padėti savo šeimos nariui, su kuriuo sieja glaudus ryšys, teismas turi pagrindą manyti, kad A. V. turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkei, tai daro ir darys, tad jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir yra tinkamas būti laiduotoju, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, numatytus reikalavimus.

Apibendrinus minėtas teismo aptartas aplinkybes, spręstina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, atleisti N. G. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą pagal laiduotojo A. V. laidavimą. Tokiu būdu bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje, numatyti bausmės skyrimo tikslai.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininkę ir laiduotoją charakterizuojančius duomenis, į tai, kad A. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog sutinka laiduoti, net ir tuomet, jei teismas paskirtų laidavimą su užstatu, laidavimas, atsižvelgiant į A. V. paaiškinimus apie šeimos finansinę situaciją skiriamas su 1000 Eur užstatu (BPK 40 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendžia, kad paskyrus laidavimą su 1000 Eur užstatu, tai bus didesnė paskata tiek pačiai kaltininkei susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kad pateisintų jai parodytą valstybės bei laiduotojo pasitikėjimą, tiek ir paskata laiduotojui dėti kuo didesnes pastangas, darant teigiamą įtaką kaltininkei, kad ši padarytų tinkamas išvadas, įrodytų supratusi savo elgesio pavojingumą ir neteisėtumą.

Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, N. G. asmenybę, laiduotojo A. V. asmenybę, ir daro išvadą, jog laidavimas dviejų metų terminui bus pakankama poveikio priemonė N. G. (BPK 40 straipsnio 4 dalis).

Atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), baudžiamoji byla N. G. nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmenims gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad yra pagrindas N. G. skirti baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktuose. Jų kompleksas padėtų pasiekti prevencinių tikslų ir papildomai užtikrintų visuomenės saugumą.

Pagal BK 68 straipsnį, draudimas naudotis specialia teise taikomas tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. N. G. specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, naudojosi, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, draudžiančias vairuoti apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairavo automobilį būdama neblaivus, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais ji kėlė akivaizdžią grėsmę eismo saugumui, žmonių sveikatai ir gyvybei, t. y. padarė tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į nustatytą neblaivumo laipsnį, įvertinęs byloje esančius atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės N. G. charakterizuojančius duomenis (neteista, administracine tvarka nebausta), atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, mano, kad baudžiamojo poveikio paskirtis gali būti visiškai pasiekta N. G. paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones dviejų metų terminui.

N. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d., kuomet tyrėjo nutarimu N. G. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 69-70).

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018).

Byloje nustatyta, kad N. G., būdama neblaivi, vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jai nustatytas 2,14 promilių girtumo laipsnis. Taigi ji tikrai suprato, jog yra išgėrusi ir sąmoningai sėdo už vairo. Kaltinamoji sėdo už vairo be svarbių priežasčių, todėl tokiais savo veiksmais ji sukėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui. Taigi N. G. automobilį tiesiogiai panaudojo darydama nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje, nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).

Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų teismas išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Spręsdamas automobilio konfiskavimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad automobilis „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne kaltinamajai, o AB SEB bankui, todėl yra pagrindas taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes nustatyta viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu, sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo, teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Kaltinamoji pateikė teismui UAB „Nepriklausomas vertinimas“ atliktą transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 2023NV201, kurioje nurodyta, kad transporto priemonės „Toyota Yaris Cross“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė su PVM yra 10740,00 Eur (b. l. 115-146).

Remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teismas įrodymus turi vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Remiantis teismų praktika, bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-222/2019, 2K-100-648/2019).

Atsižvelgiant į tai, kad automobilį realiai apžiūrėjo ekspertas bei savo išvadoje nurodė, kokią metodiką naudojo ir kokius apskaičiavimus atliko, teismo vertinimu, nustatant konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą reikia vadovautis būtent šios išvados duomenimis. Teismas neturi pagrindo nesutikti su atliktu automobilio vertinimu ir konfiskuotino turto vertės nustatymu, todėl laikytina, kad transporto priemonės „Toyota Yaris Cross“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 10740,00 Eur, todėl ši suma išieškotina iš kaltinamosios N. G..

Teismo vertinimu, atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininkei paskirtos ir BK 68, 72 straipsniuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) bei konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, yra pakankamos, adekvačios padaryto nusikaltimo pavojingumui ir N. G. asmenybei bei teisingos, įgalinančios kaltininkę iš naujo įvertinti savo elgesį, padedančios formuoti atsakingą požiūrį ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktais dokumentais, nustatė, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-456-944/2023 kaltinamajai atstovauti buvo paskirta advokatė A. Z.. Tarnyba, vadovaudamasi Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, apskaičiavo, ir teismui pateikė 2023 m. rugpjūčio 31 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudaro 156,67 Eur.

Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nes byla teisme buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nepaisant paties kaltinamojo nuomonės, vykdant imperatyvią įstatymo nuostatą (BPK 51 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamoji valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtos gynėjos pagalba nesinaudojo – teisiamojo posėdžio metu ją atstovavo privati advokatė.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami, vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio asmens teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad šiuo nagrinėjamu atveju, teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš N. G., atsižvelgiant į konkrečius būtinojo gynėjo skyrimo pagrindus (byla teisme buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka), neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl šios išlaidos iš kaltinamosios nepriteistinos.

N. G. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos (b. l. 69-70).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas nebuvo taikytas.

Civilinio ieškinio ar kitų išlaidų, kurias būtų galima pripažinti proceso išlaidomis, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniu, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

N. G., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti dviejų metų laiduotojo A. V. laidavimo terminą su 1000,00 Eur užstatu.

Įpareigoti laiduotoją A. V. per 10 (dešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatą į Plungės apylinkės teismo depozitinę banko sąskaitą Nr. LT13 4010 0430 0004 0204, esančią Luminor Bank AS banke, mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos numerį ir asmens, už kurį laiduojama vardą ir pavardę. Mokėjimo dokumentą ar patvirtintą kopiją būtina pateikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams. Jeigu laiduotojas nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad jis atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, N. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti dvejus metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones; uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminą skaičiuoti nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš N. G. išieškoti konfiskuotino turto (automobilio „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės) vertę atitinkančią pinigų sumą – 10740,00 Eur (dešimt tūkstančių septynis šimtus keturiasdešimt eurų ir 00 ct).

N. G. skirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Išaiškinti N. G., kad laidavimo metu jai padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui A. V., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs klausimą dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą Kretingos rūmus.