- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- 1S-135-197/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-00745-2006-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Garnelienė
- Nuteistasis
- E. V.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laima Garnelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. V. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria netenkintas (duomenys neskelbtini) administracijos teikimas dėl nuteistojo E. V. perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, E. V. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 132 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme keturiolikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
2. Kauno apygardos teisme 2018 m. rugsėjo 3 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) teikimas dėl nuteistojo E. V. perkėlimo tolimesniam bausmės atlikimui iš pataisos namų į atvirąją koloniją. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) administracijos teikimo netenkino.
3. 2019 m. balandžio 23 d. Kauno apygardos teisme gautas (duomenys neskelbtini) administracijos teikimas dėl nuteistojo E. V. perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi netenkino (duomenys neskelbtini) administracijos teikimo. Nutartyje nurodė, kad nuteistasis E. V. atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 140 straipsnio 4 dalyje numatytus kriterijus, tačiau pažymėjo, kad net ir esant visoms BVK 140 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas gali, bet neprivalo perkelti nuteistąjį tęsti jam paskirtos bausmės atlikimo į atvirą koloniją. Atsižvelgęs į nusikalstamų veikų, už kurių padarymą yra nuteistas E. V., sunkumą, nuteistojo neteisėtais veiksmais pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės (žmogaus gyvybės) reikšmingumą, nuteistajam nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamumo riziką (49 balai pagal OASys metodiką), teismas padarė išvadą, kad patenkinus pataisos įstaigos administracijos teikimą, nebus užtikrintas BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas. Skundžiamoje nutartyje atsižvelgta ir į ankstesnius E. V. teistumus. E. V. du kartus buvo skirtas realus laisvės atėmimas, abu kartus jam buvo pritaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę E. V. pripažino tik iš dalies, duomenų, kad jo požiūris į baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas bei jų padarymu sukeltas neigiamas pasekmes būtų iš esmės pasikeitęs, pateiktoje medžiagoje nėra. Teismas padarė išvadą, kad, nors šiuo metu nuteistasis kaltę pripažįstą, tačiau kaltės pripažinimas yra daugiau deklaratyvus, nuteistasis neišgyvena dėl sukeltų itin sunkių, negrįžtamų padarinių, savo elgesio kritiškai nevertina. Skundžiamoje nutartyje atsižvelgta ir į tai, kad E. V. bausmės atlikimo metu dalyvavo tik privalomose socialinės reabilitacijos programose, šiuo metu socialinės reabilitacijos programose iš viso nedalyvauja, yra pasirinkęs laisvalaikio užimtumo programą, be to, bausmės atlikimo metu E. V. nedalyvavo nei vienoje reabilitacijos programoje, skirtoje smurtinio elgesio ar piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais prevencijai. Nors pataisos namuose nuteistasis mokėsi, gavo (duomenys neskelbtini) pažymėjimą, o kūrenimo sezono metu dirbo ir gavo atlyginimą, tačiau jis finansiškai vis tiek yra remiamas artimųjų. Be to, nuteistojo darbas yra sezoninis, duomenų, kad jis stengtųsi papildomai įsidarbinti ar įgyti kitą - paklausesnę specialybę, nėra. Teismas įvertino ir tai, kad nuteistojo palaikomi socialiniai ryšiai su artimaisiais yra silpni. Vien drausminių nuobaudų neturėjimas bei paskatinimų gavimas už nepriekaištingą elgesį ir stropų darbą, teismo nuomone, nėra išskirtinės aplinkybės. Teismas konstatavo, nustatytos aplinkės neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis atvirojoje kolonijoje nedarys neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems savo pasyviu ir į socialinę reabilitaciją neorientuotu elgesiu ir sugebės pavyzdingai tęsti bausmės atlikimą.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis E. V. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį ir tenkinti (duomenys neskelbtini) administracijos teikimą.
5.1. Skunde nurodo, kad apygardos teismo nutartis nemotyvuota, nesuderinama su BVK 9 straipsnyje įtvirtintu teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principu, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam non bis in idem principui ir konstitucinės doktrinos nuostatoms, pažeidžia įkalinimo įstaigos administracijos diskreciją skirti paskatinimo priemones.
5.2. Skunde nurodo ir tai, kad pagal BPK 7 straipsnį bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo perkėlimo į atvirąją koloniją, reikšti savo nuomonę teisę turi nukentėję asmenys, įkalinimo įstaigos administracija ir prokuroras. Byloje nėra duomenų, kad šie asmenys būtų pateikę prieštaravimus. Nesant prieštaravimų dėl įkalinimo įstaigos administracijos teikimo, apygardos teismo nagrinėjimo objektu nebuvo ginčas tarp šalių, todėl nesuprantamos priežastys dėl kurių teismas priėmė nutartį teikimo netenkinti. Tai leidžia teigti, kad skundžiama nutartis neatitinka nešališkumo kriterijų, viešojo intereso ir teismų praktikos, nuteistąjį diskriminuoja, t. y. pažeidžia jo konstitucinę teisę į teisingą teismą.
5.3. Nuteistasis cituoja Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą, kuriame nurodoma: „Valstybės institucijų įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti. Tokie įgaliojimai - tai ir pareigos, kurias valstybės institucijos ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos. <...> Taisyklė, jog įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip subjektinė teisė, kurią galima įgyvendinti savo nuožiūra, mutatis mutandis taikytina <...> teisėjams <...>“. Skunde nuteistasis nurodo, jog pataisos namų administracijos teikimo tenkinimas ar atsisakymas jį tenkinti nėra subjektinė teisė, kuria teismas galėtų pasinaudoti arba nepasinaudoti savo nuožiūra, teismo nutartis privalo atitikti konstitucinėje doktrinoje įtvirtintus motyvuotumo, argumentavimo racionalumo, aiškumo reikalavimus. Nuteistojo nuomone, skundžiama nutartis yra priešinga konstitucinės doktrinos nuostatoms - nutartyje nėra jokių racionalių motyvų, joje išsakoma subjektyvi asmeninė nuomonė, taigi apygardos teismas pataisos namų administracijos teikimo tenkinimą ar netenkinimą laikė savo subjektine teise.
5.4. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis bylose Nr. 1S-386-202/2016, 1S-19-449/2017, tačiau pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Vadovautis šiomis nutartimis galima tik kaip teisės aiškinimo taisyklėmis. Teisės aiškinimas negali prieštarauti įstatymo nuostatoms, o baudžiamasis įstatymas negali būti aiškinamas plečiamai, taip darant žalą kaltininkui (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1993 m. gegužės 25 d. sprendimas byloje Kokkinakis v. Grecia). Teismas skundžiamoje nutartyje vertino aplinkybes, susijusias su padaryto nusikaltimo pobūdžiu, sunkumu bei ankstesniu teistumu. Tokios sąlygos nėra numatytos BVK 140 straipsnio 4 dalyje, teismo nurodomi kriterijai yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto non bis in idem principo pažeidimas. Anksčiau teismų skirtas bausmes nuteistasis yra atlikęs. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio l dalyje numatyta, kad negalioja joks aktas priešingas Konstitucijai. Teisės principo non bis in idem pažeidimas yra absoliučiu pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.
5.5. Nuteistasis nesutinka ir skundžiamoje nutartyje pateiktu jo charakteristikos vertinimu. Nurodo, kad pataisos namų administracija jį charakterizuoja teigiamai. Skundžiamoje nutartyje teismas išdėstė kritines pastabas pataisos namų administracijai, kad įstaigoje nėra pakankamai socialinės reabilitacijos programų (todėl jų šiuo metu nuteistasis nelanko), nėra profesinio mokymo specialybių pasirinkimo (todėl nuteistasis jų nėra pasirinkęs). Nuteistojo pasirinktą socialinės reabilitacijos programą teismas įvardino „laisvalaikio užimtumo programa“ ir padarė neteisingą išvadą, jog „nuteistasis daugiau laiko skiria maloniam laisvalaikio praleidimui“. Nuteistasis pažymi, jog per visą bausmės atlikimo laiką nėra padaręs nė vieno pažeidimo, todėl jam yra suteiktas darbas. Nuteistasis neturi galimybės pataisos namuose pasirinkti darbą, profesiją, socialinės reabilitacijos programas.
5.6. Nuteistojo nuomone, skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė argumentų kodėl jo perkėlimas tolimesniam bausmės atlikimui į atvirąją koloniją prieštarautų bausmės tikslų įgyvendinimui. Skunde pažymima, kad padaryto nusikaltimo pobūdis, sunkumas ir pavojingumas visuomenei yra nekintančios aplinkybės, padaryto nusikaltimo sunkumas ir pavojingumas visuomenei neišnyksta net ir kaltininkui pilnai atlikus bausmę. Pakartotinis šių kriterijų vertinimas bausmės atlikimo metu, nesietinas su BK 41 straipsnyje numatytais bausmės tikslais, nes jie yra įgyvendinami teismui priimant nuosprendį. Šių kriterijų vertinimas nesuderinamas ir su konstituciniu non bis in idem principu, be to, gali būti vertinamas kaip kalinamo asmens diskriminavimas, nes kiti panašiai charakterizuojami nuteistieji perkeliami į atvirąją koloniją. Šių kriterijų vertinimas paneigia BVK 140 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą įstatymų leidėjo valią ir pataisos įstaigų administracijoms suteiktą diskreciją skirti nuteistiesiems paskatinimo priemones. Nuteistojo nuomone, skundžiamoje nutartyje įvertintas nusikaltimų, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka bausmę, sunkumas ir pavojingumas visuomenei, yra absoliutus pagrindas panaikinti Kauno apygardos teismo nutartį (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio l dalis).
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. V. skundas tenkinamas
7. Pataisos įstaigos rūšį, kurioje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, nustato teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (BK 50 straipsnio 3 dalis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį E. V. nurodė bausmę atlikti pataisos namuose. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas. BVK 90 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose. Atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę taip pat atlieka nuteistieji, perkelti į atviras kolonijas BVK 140 straipsnyje nustatyta tvarka. BVK 140 straipsnyje numatytos laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos paskatinimo priemonės. Pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas, pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomi nuteistieji, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą ir atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali būti perkelti į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimo.
8. Laisvės atėmimo bausmės atlikimas atvirojoje kolonijoje pasižymi tam tikrais ypatumais, numatytais BVK 91 straipsnyje. Nuteistųjų teisės ir laisvės atvirojoje kolonijoje yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, nei nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namuose, jiems suteikiamos galimybės ne tik nevaržomai bendrauti tarpusavyje, bet ir palaikyti glaudžius ryšius su išoriniu pasauliu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmenys, kurie perkeliami tęsti bausmės atlikimą į atvirąją koloniją, privalo būti padarę išvadas dėl įvykdytų nusikaltimų ir jais sukeltų pasekmių, būti motyvuoti pasitaisyti, socialiai orientuoti adaptuotis visuomenėje ir atlikę bausmę gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais bei priemonėmis. Jų nusikalstamumo rizika turėtų būti vertinama kaip žema, kad bausmę atliekantys asmenys ne tik nedarytų naujų nusikalstamų veikų, bet savo elgesiu nedarytų neigiamos įtakos ir kitiems nuteistiesiems.
9. Iš teikimo nagrinėjimui (duomenys neskelbtini) administracijos pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis E. V. atitinka BVK 140 straipsnio 4 dalyje numatytus formalius kriterijus – nuo 2013 m. spalio 29 d. atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, jo lygtinis paleidimas galimas nuo 2019 m. liepos 19 d. Tačiau vien šių formaliųjų kriterijų, sprendžiant nuteistojo perkėlimo į švelnesnio rėžimo pataisos įstaigą klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, mokslą, pataisos įstaigos administracijos bei psichologinės tarnybos nuomones, taip pat ir kitų reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, visumą bei konkretaus asmens galimybę tęsti bausmės atlikimą lengvesnėmis sąlygomis. Sprendžiant, ar nuteistąjį tikslinga perkelti iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, taip pat, jog yra motyvuotas pasitaisyti, orientuotas po bausmės atlikimo adaptuotis visuomenėje, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.
10. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką (nuo 2010 m. leipos 20 d. iki teikimo surašymo – 2019 m. balandžio 9 d.) E. V. drausmine tvarka nebaustas, už nepriekaištingą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei už tai, kad dirbo neatlyginamus darbus, skatintas keturiolika kartų. E. V. pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 49 balų pagal OASys metodiką rodo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
11. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimo taip pat turi būti atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį bei jo asmenybės pavojingumą. Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, E. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje, 132 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos). Bylos nagrinėjimo metu E. V. savo kaltę pripažino iš dalies. Iki šio nuosprendžio priėmimo E. V. buvo teistas tris kartus.
12. Pataisos namų administracijos teikime ir nuteistojo E. V. charakteristikoje nurodoma, kad nuteistasis į (duomenys neskelbtini) atvyko 2011 m. liepos 5 d. iš (duomenys neskelbtini). Buvo paskirtas į (duomenys neskelbtini) būrį, kur adaptavosi lengvai, prie naujų gyvenimo sąlygų prisitaikė greitai. Dėl darbo vietų trūkumo bausmės pradžioje nebuvo įdarbintas. Vėliau išsilaikė (duomenys neskelbtini) teises ir buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini). Bausmės atlikimo metu sumokėjo antstolio išieškomą skolą. Teikime taip pat nurodoma, kad nuteistasis dalyvauja privalomosiose socialinės reabilitacijos programose.
13. Nagrinėjant nuteistojo skundą aukštesnės instancijos teisme buvo gautas (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 14 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog 2019 m. balandžio 8 d. nuteisėjo charakteristikoje minimas E. V. dalyvavimas laisvalaikio užimtumo programoje, tačiau į 2019 m. balandžio 12 d. sudarytą programą lankančių asmenų sąrašą jis nebuvo įtrauktas. Šiame rašte taip pat nurodoma, kad nuteistasis E. V. pagal individualų pataisos planą, kuris sudarytas atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, dalyvavo programoje „(duomenys neskelbtini)“, skirtoje alkoholio vartojimo kontrolei, papildomai baigė individualiame pataisos plane nenumatytą dvasinio ugdymo programą. Tokios aplinkybės paneigia skundžiamos nutarties išvadą, jog nuteistasis nedalyvavo nė vienoje reabilitacijos programoje, skirtoje smurtinio elgesio ar piktnaudžiavimo alkoholiu prevencijai. Taigi nuteistasis nėra abejingas resocializacijos tikslams. Šiuo metu dėl padaryto nusikaltimo kaltę pripažįsta. Nuteistojo charakteristikoje nurodoma ir tai, kad E. V. reaguoja į auklėjamojo pobūdžio pokalbius, jo požiūris į administracinį personalą geras. Santykiai su kitais nuteistaisiais draugiški, jis yra ramaus būdo. Nuteistasis savo elgesį, nors ir paviršutiniškai, vertina, analizuoja. Mąstymas ir valios savybės išugdytos silpnai, trūksta pasitikėjimo savimi, pasiduoda grupės spaudimui. Laikosi sanitarinių-higieninių reikalavimų. Nuteistasis santykius su artimaisiais palaiko, skambina, taip pat socialinius ryšius su artimaisiais palaiko laiškų pagalba.
14. Aukštesniojo teismo vertinimu, tinkamas nuteistojo elgesys negali būti ignoruojamas, pataisos namų pateikti duomenys leidžia spręsti apie teigiamą E. V. pataisos procesą, todėl daroma išvada, kad jis atitinka įstatymo nuostatas dėl perkėlimo į atvirąją koloniją. Skundžiamoje nutartyje teismas netenkindamas pataisos namų administracijos teikimo akcentavo nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumą, jo neteisėtais veiksmais pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumą bei nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamumo riziką. Šios aplinkybės yra svarbios, bet turi būti vertinamos kitų aplinkybių kontekste. Turi būti vertinamas teigiamas nuteistojo elgesys siekiant integracijos paskirtos bausmės vykdymo metu.
15. Jau buvo minėta, kad nuteistasis nuo 2013 m. spalio 29 d. bausmę atlieka lengvojoje grupėje, galimas lygtinis paleidimas 2019 m. liepos 19 d. Nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje vertinamas teigiamai, jo elgesys rodo, kad jis teigiamai reaguoja į taikomas socialinės reabilitacijos priemones, pataisos įstaigoje mokėsi - įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę, dirba ir tai rodo jo atsakingumą, gebėjimą laikytis nustatytų režimo reikalavimų. Visuma šių aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis E. V. atitinka BVK 140 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas. Įvertinus nuteistojo pastangas keisti savo elgesį bei kitas nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad nuteistasis E. V. gali būti skatinamas perkeliant jį iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimo. Tuo pačiu būtina pažymėti, kad BVK 91 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog BVK 140 straipsnyje nustatyta tvarka į atvirą koloniją perkelti nuteistieji, kurie be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko arba kelia pavojų atvirosios kolonijos administracijai ar kitiems asmenims, arba sistemingai pažeidinėja bausmės atlikimo režimą, gali būti teismo nutartimi, priimta pagal atviros kolonijos administracijos teikimą, grąžinti iš atviros kolonijos į pataisos namus.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. V. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą:
tenkinti (duomenys neskelbtini) administracijos 2019 m. balandžio 9 d. teikimą ir perkelti nuteistąjį E. V. į atvirąją koloniją tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą.
Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.