Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-79-459/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-02
Bylos Nr.: e2S-79-459/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-25-3-01438-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Raimonda Andrulienė
Skolininkas: mažosios bendrijos „Šilumos ekspertai“
Kreditorius: uždarosios akcinės bendrovės „NOKER“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-79-459/2023Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01438-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.8 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės mažosios bendrijos „Šilumos ekspertai“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. spalio 27 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „NOKER“ pareiškimą skolininkei mažajai bendrijai „Šilumos ekspertai“ dėl teismo įsakymo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NOKER“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo prašydama priteisti iš skolininkės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Šilumos ekspertai“ 10 040,78 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 106,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kreditorė reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkės turtą, neperžengiant pareikštų reikalavimų ribų. Nurodė, kad reikalavimo suma yra didelė, skolininkė nebendradarbiauja dėl skolos grąžinimo. Pateikė duomenis apie tai, kad skolininkė nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų, o skolininkės nesąžiningumą įrodo kitų kreditorių komentarai viešojoje erdvėje apie tai, kad skolininkė vengia vykdyti savo skolinius įsipareigojimus. Kreditorės vertinimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti visai neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Plungės apylinkės teismas 2022 m. spalio 27 d. nutartimi kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo skolininkės MB „Šilumos ekspertai“, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, šio turto nesant ar esant nepakankamai, areštavo pinigines lėšas, vertybinius popierius neviršydamas 10 040,78 Eur (dešimt tūkstančių keturiasdešimt eurų 78 ct) sumos, uždraudė bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų skolininkei leido atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams ir atsiskaityti su kreditore, taip pat neuždraudė disponuoti piniginėmis lėšomis, viršijančiomis prašomą priteisti sumą. Teismo motyvai:

2.1. Teismas iš pateiktų įrodymų nustatė, kad šalys ginčo geranoriškai neišsprendžia, skolininkė yra nesąžininga, vengia atsiskaityti. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms teismas nusprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė, kad teismo įsakymo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, vertino, kad tai yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininkui priklausančio turto areštą, neviršijant reikalavimo sumos (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktas), ir kreditorės prašymą tenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

3. Atsakovė MB „Šilumos ekspertai“ (toliau – ir apeliantė) su pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesutinka, prašo ją panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

3.1. Apeliantės teigimu, kreditorė savo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones apskritai neįrodinėja pirmosios sąlygos egzistavimo, t. y. neįrodinėja savo pareiškimo pagrįstumo prima facie aspektu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, taip pat savo nutartyje nenurodo bei nepateikia jokių argumentų, kurių pagrindu būtų galima manyti, kad kreditoriaus reikalavimas yra pagrįstas prima facie. Pažymi, kad nors teisinis reguliavimas ir nurodo, kad teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo nebūtina pateikti tokį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų, visgi, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtina turėti įrodymus, kad pareiškimas būtų prima facie pagrįstas.

3.2. Teigia, kad šioje byloje kreditorius su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė absoliučiai jokių jo reikalavimą pagrindžiančių įrodymų. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo vadovautis teismų praktika ir įvertinti, ar yra pirmoji sąlyga tokiam prašymui tenkinti. Mano, jog šiuo atveju galima tik spėlioti, kad kreditorius implikuoja į jo pateikto pareiškimo piniginio dydžio aspektą ir neva skolininko finansinę būklę, tačiau civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas reikalauja ne spėlionių, o konkrečių argumentų, nes tik tokiu būdu yra užtikrinamas rungimosi principas procese. Remiasi Lietuvos apeliacinio teismo praktika panašaus pobūdžio bylose ir nurodo, kad nei pareiškėjas, nei teismas savo nutartyje nenurodė, kad toks prašymas yra prima facie pagrįstas, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra panaikintina vien tik šiuo savarankišku pagrindu.

3.3. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 17 straipsnis) principai taip pat lemia, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą bei poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui. Šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymus. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019).

Šalies argumentai

3.4. Teigia, kad šiuo atveju kreditorė remiasi absoliučiai neaiškiais argumentais, paimtais neaišku iš kur ir neaišku kokiame kontekste pateiktais. Pažymi, kad kreditorės pateiktos komentarų iškarpos yra ne apie skolininką. Teigia, kad šie komentarai neturi absoliučiai jokio ryšio su skolininko nesąžiningumu, tai patvirtina ir tas faktas, kad skolininkė apskritai nėra turėjusi jokių teisminių procesų. Šis teisminis procesas yra pirmasis skolininkei. Natūralu, jei šie komentatoriai būtų buvę nepatenkinti skolininke, tai jie būtų inicijavę teisminius procesus ir teismas galėtų tiesiog patikrinti, kiek tokių bylų buvo, koks tokių bylų rezultatas ir t. t. Šiuo atveju tokių duomenų tiesiog nėra, todėl nėra ir duomenų apie skolininkės nesąžiningumą.

3.5. Kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo argumentą, kuriuo teismas skolininko nesąžiningumą tapatina su „vengimu atsiskaityti su kreditoriumi“. Pažymi, kad tik išnagrinėjus bylą ir nustačius, koks konkrečiai teisinis santykis susiformavo tarp bylos šalių, galima padaryti išvadą, ar apskritai pagrįstas yra kreditoriaus reikalavimas, ar kreditorius nepiktnaudžiauja procesu ir t. t. Be to, šis pirmosios instancijos teismo argumentas prieštarauja teismų praktikai, kurioje nurodoma, kad nesutikimas vykdyti piniginę prievolę negali būti laikomas nesąžiningumo požymiu. Teigia, kad nurodyti argumentai patvirtina tai, kad nėra ir antrosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikintina ir šiuo pagrindu.

Atsiliepimas

4. Kreditorė UAB „NOKER“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo skolininkės MB „Šilumos ekspertai“ skundą atmesti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. spalio 27 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Kreditorės nuomone, skolininkė (apeliantė) atskirajame skunde nepagrįstai teigia, jog kreditorės pareiškime (kartu ir prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones) nepateikta absoliučiai jokių kreditorės reikalavimą pagrindžiančių įrodymų. Kreditorė teigia, kad pareiga kartu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (kartu ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) pateikti pareiškimą pagrindžiančius įrodymus nėra nustatyta nei CPK nuostatose, nei kituose teisės aktuose, nei teismų praktikoje. Nurodo, kad kartu su pareiškimu asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 436 straipsnio 6 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą. Preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimas leistų teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, ieškovui pasirinkus neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.

4.2. Nepaisant fakto, jog kreditorė neturi ir neprivalo kartu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo pateikti įrodymus, ji kartu su šiuos atsiliepimu teikia įrodymus, pagrindžiančius ir įrodančius kreditorės dėstomas faktines aplinkybes.

4.3. Teigia, kad, kaip ir nurodyta pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, skolininkė išrašė ir kreditorei pateikė dvi išankstines sąskaitas dėl rekuperatoriaus ir jo priedų bei katilinės įrangos įsigijimo: 2022-02-15 Nr. KUZ-000038 už rekuperatorių ir jo priedus 9 005,78 Eur sumai ir 2022-02-15 Nr. KUZ-000037 už katilinės įrangą 1 035,00 Eur sumai (iš viso 10 040,78 Eur). Kreditorė minėtas išankstines sąskaitas apmokėjo 2022-02-17 ir 2022-02-23. Nors minėtos išankstinės sąskaitos apmokėtos laiku ir numatytais terminais, tačiau įsigytos prekės kreditorei taip ir nebuvo pristatytos nei po kreditorės raginimo ir ikiteisminės pretenzijos pateikimo, nei prasidėjus šiam ginčui.

Šalies argumentai

4.4. Teigia, kad skolininkė atskirajame skunde visiškai nepasisako ir neginčija, kad iš kreditorės gavo 10 040,78 Eur sumą už prekes, kurios nebuvo pristatytos. Nurodo, jog ji pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo detaliai nurodė ir pagrindė, kad skolininkė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. žodinę tarp šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią skolininkė įsipareigojo perduoti kreditorei prekes, o kreditorė įsipareigojo prekes priimti ir už jas atsiskaityti.

4.5. Kreditorės nuomone, visiškai nepagrįsta bei deklaratyvi ir skolininkės pozicija dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – neva egzistuojančios grėsmės, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymas negalės būti įvykdytas (skolininko nesąžiningumas). Pažymi, kad skolininkė pateiktame atskirajame skunde cituoja Lietuvos teismų praktiką, tačiau niekaip nepaaiškina, kuo atskirajame skunde pateikiami išaiškinimai yra reikšmingi būtent šiai bylai. Atskirajame skunde iš esmės pateikiami tik du konkretūs teiginiai dėl tariamai esamo skolininkės nesąžiningumo, tačiau ir jie vertintini kaip išimtinai deklaratyvūs. Kreditorė paaiškina, kad remiasi argumentu, jog egzistuoja objektyvūs duomenys, pagrindžiantys skolininkės nesąžiningumą, t. y. su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo pateikti atsiliepimai apie skolininkę. Duomenys yra paimti iš viešai prieinamos interneto svetainės www.rekvizitai.lt atsiliepimų skilties būtent apie skolininkę. Atsiliepimai yra pateikiami skirtingų asmenų per 2 metų laikotarpį. Absoliuti dauguma atsiliepimų yra neigiami, o juose aptariama nesąžiningo elgesio schema yra pasikartojanti – avansinio mokėjimo paėmimas, nesuteikiant paslaugų / nepristatant prekių (būtent tokia situacija susiklostė nagrinėjamu atveju). Atsiliepimai apie skolininke į bylą yra pateikti pareiškimo dėl teismo išdavimo kontekste, siekiant apsisaugoti nuo pasikartojančio skolininkės nesąžiningumo.

4.6. Kreditorės įsitikinimu, aptartos aplinkybės, kartu atsižvelgiant į pasikartojančią skolininkės taikomą nesąžiningos verslo praktikos schemą, dar labiau patvirtina grėsmę, jog, nepritaikius (panaikinus) laikinųjų apsaugos priemonių, kreditorė galiausiai netektų galimybės gauti šioje byloje pareikšto reikalavimo realų įvykdymą. Pažymi, jog sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Apie realią grėsmę reiškiamo reikalavimo įvykdymui gali liudyti asmens jau atlikti nesąžiningi veiksmai, leidžiantys spręsti, jog tokių veiksmų, labai tikėtina, jis gali imtis ateityje, siekdamas išvengti nepalankaus jam sprendimo vykdymo.

4.7. Kreditorė atkreipia dėmesį į tai, kad negana to, jog skolininkė nepateikia nė vieno procesinio teismų sprendimo, kuriame būtų pateikiamas skolininkės teigiamas išaiškinimas, skolininkė netinkamai interpretuoja tariamą „nesutikimą“ vykdyti piniginę prievolę. Negana to, skolininkė atskirajame skunde neneigia nė vienos kreditorės pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodytos aplinkybės dėl kreditorės teises pažeidžiančių veiksmų ir neatsiskaitymo su ja, taip pat nenurodo, kad su kreditorės reikalavimu nesutinka. Kreditorė toliau teismo patogumui koncentruotai pateikia pareiškime dėl teismo įsakymo nurodytus ir papildomai surinktus įrodymus, pagrindžiančius skolininkės turto nepakankamumą atsiskaityti su kreditore: duomenys iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad skolininkė neturi jokio nekilnojamojo turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, 2022-10-24 dienos pradžioje MB „Šilumos ekspertai“ dirbo vos 1 darbuotojas, nors, 2020-08-04 duomenimis, dirbo 5 darbuotojai. Taigi, darbuotojų skaičius tendencingai ir drastiškai mažėja. Nutartį vykdžiusio antstolio gauti duomenys patvirtina, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, areštuotoje skolininkės banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje „Swedbank“, AB, piniginių lėšų likutis sudaro vos 425,98 Eur. Be to, skolininkė atskirajame skunde teigdama, jog neva neegzistuoja grėsmė teismo įsakymo įvykdymui, pati neteikia finansinės atskaitomybės duomenų ir visai neįrodinėja, kad būtų pajėgi vykdyti įsipareigojimus ir grąžinti 10 040,78 Eur. Nutartį vykdžiusio antstolio gautas skolininkės turto aprašas patvirtina, kad visas skolininkės turtas, be anksčiau nurodytų piniginių lėšų, – vienintelis automobilis – 2008 m. registracijos „Fiat Doblo“. Kaip matyti iš svetainių Autogidas.lt ir Autoplius.lt duomenų, skolininkės turimas automobilis yra senas, jo vertė svyruoja vos nuo 1 250,00 Eur iki 2 000,00 Eur. Be to, automobiliui taikomas turto areštas nedaro jokios įtakos skolininkės vykdomai veiklai ir niekaip jos neriboja.

4.8. Kreditorės vertinimu, akivaizdu, kad, priešingai, negu atskirajame skunde deklaratyviai nurodo skolininkė, egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, t. y. reali grėsmė, kad nesiėmus (panaikinus) laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

6. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

7. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo skolininkės MB „Šilumos ekspertai“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, šio turto nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, vertybinius popierius neviršydamas 10 040,78 Eur (dešimt tūkstančių keturiasdešimt eurų 78 ct) sumos, uždraudė bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų skolininkei leido atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams bei atsiskaityti su kreditore, taip pat neuždraudė disponuoti piniginėmis lėšomis, viršijančiomis prašomą priteisti sumą. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme (ne)priėmimo

8. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: I) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; II) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; III) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; IV) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).

9. Kreditorė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus, t. y. išankstinę sąskaitą faktūrą Nr. 000037 ir Nr. 000038; 2022 m. vasario 17 d. mokėjimo išrašą; 2022 m. vasario 23 d. mokėjimo išrašą; 2022 m. spalio 18 d. UAB „NOKER“ reikalavimą dėl 10 040,78 Eur skolos; skolininkės banko sąskaitos duomenis; skolininkės turto aprašą, Autopius.lt ir Autogidas.lt duomenis.

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad kreditorei buvo sudaryta galimybė pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme, kai buvo nagrinėjamas kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau, kreditorės nuomone, ji teikė prašymą teismui dėl teismo įsakymo išdavimo, todėl neprivalėjo teikti jokių įrodymų. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas nesutinka su minėtais kreditorės argumentais ir atkreipia kreditorės dėmesį į tai, kad nors CPK 433 straipsnio 3 dalis nurodo, kad kartu su prašymu dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami, tačiau formuluojant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo CPK 147 straipsnio 3 dalis imperatyviai įpareigoja pareiškėją teikiant tokio pobūdžio prašymą pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams. Taigi šiuo atveju kreditorė pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme dėl teismo įsakymo išdavimo suformulavo du skirtingus reikalavimus, kuriuos reglamentuoja skirtingos CPK normos. Esant nurodytai situacijai, pažymėtina, kad teikiant teismui prašymą dėl teismo įsakymo įdavimo, kuriame yra suformuluotas prašymas ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareiškėjas jokiais būdais nėra atleidžiamas nuo pareigos pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

11. Kartu pažymėtina tai, kad pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas procesinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas. Susipažinus su pateiktų naujų įrodymų turiniu, matyti, kad jie yra susiję su šios apeliacijos objektu. Taigi pirmiau nurodyti nauji įrodymai šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje atitinka CPK 180 straipsnyje įtvirtintą sąsajumo reikalavimą. Nors atsiliepime į atskirąjį skundą nesuformuluotas prašymas priimti naujus pateiktus rašytinius įrodymus, tačiau kreditorė jais grindžia savo argumentus dėl skolininkės (apeliantės) pateikto atskirojo skundo. Dėl nurodytos priežasties kreditorės pateikti nauji įrodymai priimami ir pridedami prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo sąlygų

12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar yra tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – yra būtinos kumuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

13. Atskirajame skunde skolininkė (apeliantė) iš esmės ginčija abi nurodytas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinas sąlygas.

14. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vertinant pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – preliminarų ieškinio pagrįstumą – patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016). Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).

15. Nagrinėjamu atveju byla buvo pradėta pagal kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti galimo ieškinio pagrįstumo, todėl apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad neva nei pareiškėjas, nei pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kad toks prašymas yra prima facie pagrįstas ir ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra panaikintina vien tik šiuo savarankišku pagrindu, atmestini, kaip absoliučiai nepagrįsti. Šiuo atveju pažymėtina, kad teismo įsakymo institutu realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Kreditorius, prašydamas išduoti teismo įsakymą, neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais, o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 straipsnio 3 dalis, 435 straipsnio 3 dalis). Taigi vien tik teismo įsakymo priėmimas šiuo atveju patvirtina tai, kad kreditorė įvykdė vieną laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. tikėtinai pagrindė savo reikalavimą.

16. Konstatavus, kad kreditorė prašymo dėl teismo įsakymo reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintina antroji laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus kreditorei, įvykdymui.

17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Taigi turi būti parenkamos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1541-464/2018 27 punktą).

18. Iš kreditorės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų įrodymų matyti, jog kreditorė skolininkės vadovui G. G. elektroniniu paštu silumaoras@gmail.com 2022 m. spalio 18 d. išsiuntė reikalavimą dėl 10 040,78 Eur grąžinimo. Minėto reikalavimo gavimo faktas patvirtintas skolininkės (apeliantės) vadovo atsakymu į elektroninį laišką nurodant „Ačiū gavau. Susipažinsiu ir atsakysiu“. Vertinant 2022 m. spalio 18 d. reikalavimo turinį nustatyta, kad kreditorės iš skolininkės įsigytos prekės skolininkės buvo perduotos kitam asmeniui. Kreditorė daugiau kaip pusę metų laukė prekių, įsigytų iš skolininkės, už kurias buvo sumokėta pagal išankstines sąskaitas faktūras: 2022-02-15 išankstinę sąskaitą Nr. KUZ-000038 už rekuperatorių ir jo priedus 9 005,78 Eur ir 2022-02-15 išankstinę sąskaitą Nr. KUZ-000037 už katilinės įrangą 1 035,00 Eur. Kad kreditorės užsakovai nepatirtų žalos dėl vėlavimo sumontuoti įsigytą įrangą, ji buvo priversta prekes užsakyti iš kito pardavėjo. Vertinant kreditorės pateiktus iš antstolio gautus duomenis nustatyta, kad skolininkės sąskaitoje yra 425,98 Eur, be to, pagal gautus duomenis taip pat nustatyta, jog skolininkei priklauso automobilis „Fiat Doblo“, kurio vertė iki 2 000,00 Eur.

19. Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu ir t. t. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.

20. Visgi įvertinus į bylą pateikto prašymo dėl teismo įsakymo išdavimo turinį nurodytina, kad asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Tai, be kita ko, reiškia, kad tik esant duomenų, jog atsakovas atlieka / ketina atlikti veiksmus, apsunkinančius jam galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą, ši aplinkybė kartu su faktu, kad ieškinio reikalavimo suma atsakovui yra didelė, neabejotinai padidintų teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nes sprendimas dėl mažos sumos priteisimo galėtų būti įvykdytas per tam tikrą laiką ir iš gaunamų atsakovo pajamų.

21. Nagrinėjamu atveju kreditorė skolininkės nesąžiningumą įrodinėja būtent faktais, kad skolininkė vengia mokėti skolą, į raginimus ją grąžinti nereaguoja, remiasi viešojoje erdvėje pateiktais atsiliepimais apie skolininkę, kurie neva įrodo skolininkės nesąžiningo elgesio schemą, remiasi antstolio pateiktais duomenimis apie skolininkės turtą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos teiginius vertina kaip deklaratyvius ir neįrodančius skolininkės ketinimo paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje įvykdyti kreditorės naudai priimtą teismo sprendimą. Kreditorė jokių papildomų argumentų nenurodė ir nepateikė jokių papildomų įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, nors būtent jai teko tokios aplinkybės įrodinėjimo pareiga (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

22. Taigi pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje pareikšti piniginiai reikalavimai.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip ir bet kuris asmens teikiamas procesinis prašymas ar dokumentas, turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 178 straipsnis). Minėta, kad pagrįsti prašymą yra pareiškėjo pareiga. Asmuo, pagrįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet ir konkrečias aplinkybes ir įrodymus, patvirtindamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Nagrinėjamu atveju kreditorė tokių aplinkybių nenurodė, įrodymų nepateikė. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino kreditorės prašymą.

24. Papildomai pažymėtina, kad remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartimi teismo įsakymas buvo panaikintas, teismui priėmus ieškinį. Ši teismo nutartis patvirtina teisinio konflikto tarp šalių egzistavimą, tačiau ji neįrodo, kad dėl tokio konflikto gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas teismo sprendimo įvykdymas, ji papildomai nepatvirtina, kad pagrindas skolininkei taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistuoja.

Dėl procesinės bylos baigties

25. Nustatytų aplinkybių pagrindu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – kreditorės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. spalio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „NOKER“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Teisėja Raimonda Andrulienė