- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- e2S-1682-538/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00539-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- J. S.
- Ieškovas
- Z. S.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas, R. S.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. S. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Z. S. ieškinį atsakovei J. S., tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, R. S., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos nutraukimo ir tuo susijusių klausimų bei atsakovės J. S. priešieškinį ieškovui Z. S., tretiesiems asmenims akcinei bendrovei SEB bankui, R. S., išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teisme iškelta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo. Ieškovas teismo prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; palikti santuokines pavardes; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo; priteisti iš atsakovės J. S. nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam po 215 EUR nuo ieškinio pateikimo dienos iki kiekvienos vaiko pilnametystės; priteisti jam asmeninės nuosavybės teise kilnojamąjį turtą – automobilius BMW X5 3.0D (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Volkswagen Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovės asmeninės nuosavybės teise kilnojamąjį turtą – automobilius „Toyota Corola“ Verso (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Volkswagen Vento“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)); nustatyti, kad pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 04A1918050180-L9 įsipareigojimus kreditoriui AB SEB bankui asmeniškai vykdys jis, nemodifikuojant sutarčių; iš atsakovės priteisti visas bylinėjimosi bei atstovavimo išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė priešieškinį bei atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį tenkinti iš dalies: santuoką nutraukti ir po santuokos palikti santuokines pavardes, kitą ieškinio dalį atmesti. Atsakovė taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo iš ieškovo priteisti 250 EUR per mėnesį dydžio laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai R. S. ir 250 EUR per mėnesį dydžio laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. S. išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant atsakovę J. S..
Šalies argumentai
3. Ieškovo atstovas parengiamajame posėdyje prašė atsakovės atstovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti, nes atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad ieškovas neprisideda prie vaikų išlaikymo. Atsakovei išėjus iš šeimos namų nuo kovo mėn. iki kol ji grįžo atgal rugpjūčio mėn., vaikais rūpinosi ieškovas. Jokių duomenų, kad tuo metu atsakovė būtų prisidėjusi prie vaikų išlaikymo, į bylą nepateikta. Aplinkybę, kad vaikai gyveno tik su ieškovu, patvirtina ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad vaikų teisė gauti išlaikymą turi būti tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos, todėl įvertinus vaikų nuomonę, jų amžių bei poreikius, tikslinga taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
5. Plungės apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą vaikams R. S. ir E. S. po 200 EUR kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo prašymo pateikimo teismui dienos, tai yra 2019 m. rugpjūčio 28 d., iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje.
Šalies argumentai
6. Ieškovo atstovė pateikė atskirąjį skundą dėl 2019 m. rugsėjo 6 d., kuriame nurodė, kad nutartis nepagrįsta, todėl naikintina. Atstovė skunde teigia, kad teismas, net preliminariai nevertinęs atsakovės reikalavimo pagrįstumo, padarė išvadą, kad atsižvelgiant į šalių ginčą bei siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus ir į tai, jog civilinės bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, yra pagrindas tenkinti atsakovės prašymą ir iš ieškovo priteisti laikiną išlaikymą vaikams. Byloje yra tik ieškovo reikalavimai, susiję su vaikais, jais prašoma nustatyti jų gyvenamąją vietą su ieškovu ir priteisti išlaikymą vaikams iš atsakovės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Plungės apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi panaikino 2019 m. rugsėjo 6 d. Plungės apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
7.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad kartu su atskiruoju skundu ieškovo atstovė pateikė duomenis – rašytinius įrodymus, kad ieškovas išlaiko šalių gyvenamąjį būstą: moka mokesčius už elektrą, televiziją, atliekų tvarkymą, perka maisto produktus, būtinus daiktus vaikams – sūnui akinius, yra pervedęs dukrai pinigines lėšas. Ieškovui pateikus įrodymus apie namų ūkio išlaikymą ir maisto produktų pirkimą, prisidėjimą prie vaikų išlaikymo, teismas sutiko, kad šiuo atveju nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes ieškovas pateiktais įrodymais paneigė atsakovės teiginį, jog jis neprisideda prie vaikų išlaikymo.
7.2. Pirmosios instancijos teismas dėl laikino išlaikymo priteisimo nurodė, kad šalys gyvena kartu, šalių vaikai yra pakankamai didelio amžiaus, kad galėtų pareikšti savo nuomonę ir (ar) kreiptis į bet kurį iš tėvų dėl lėšų reikalingumo jų konkretiems poreikiams patenkinti. Tai, kad ieškovė daugiausia atlieka buitinius darbus, rūpinasi vaikų poreikių tenkinimu, dar nereiškia, kad prie jų tenkinimo neprisideda ir ieškovas. Galbūt pastarojo indėlis ir yra tik materialaus pobūdžio, skirtingai nuo atsakovės, tačiau tai nepaneigia paties prisidėjimo prie vaikų išlaikymo fakto. Ginčas tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos bei jų išlaikymo bus išspręstas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Šiuo metu ieškovui paneigus atsakovės teiginį, kad ieškovas neprisideda prie vaikų išlaikymo, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovė J. S. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir palikti nepakeistą 2019 m. rugsėjo 6 d. byloje priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
8.1. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą netinkamai įvertino ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, nevertino, kiek ieškovas pagrindė nurodomas savo neva patiriamas išlaidas nepilnamečių vaikų išlaikymui, tinkamai neįvertinęs pateiktų įrodymų sąsajumo su ieškovo įrodinėjamomis aplinkybėmis, ir tokiu būdu nesilaikydamas išplėtotos kasacinio teismo praktikos, pažeisdamas imperatyvias normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų interesų prioritetinę apsaugą, ir kažkodėl visas teismui kilusias abejones vertino ieškovo, o ne nepilnamečių vaikų, kurių interesams apsaugoti ir yra nukreiptos laikinosios apsaugos priemonės, naudai.
8.2. Apeliantė nurodo, kad ieškovas iš esmės neprisideda prie vaikų išlaikymo, neperka maisto (perkasi sau atskirai arba maitinasi valgykloje), nesirūpina buitimi ir buities prekėmis, tai patvirtina ir paties ieškovo į bylą pateikti dokumentai, kurie net negali būti vertinami kaip tinkami įrodymai, pagrindžiantys patiriamas išlaidas vaikams. Paminėtina, kad banko sąskaitų išrašai, kai nėra kvitų ar kitų dokumentų, galinčių pagrįsti, kokios prekės ar paslaugos buvo pirktos, kokia dalimi tai buvo skirta vaikams. ir teismų praktikoje nėra vertinami kaip įrodymai.
8.3. Apeliantė nurodo, kad ieškovas 2019 m. gegužės 30 d. – 2019 m. rugpjūčio 30 d. laikotarpiu vieną kartą, tai yra 2019 m. birželio 22 d., pervedė atsakovei 500 EUR. Taip pat ieškovas tik kartą per šį laikotarpį pervedė dukrai 20 EUR, sūnui nupirko akinių rėmelius už 232,75 EUR. Šios ieškovo patirtos išlaidos iš esmės yra vienkartinio pobūdžio (akinių sūnui kurį laiką nereikės) ir kaip matyti, ieškovas neskiria tokių sumų nei vaikams, nei šeimai reguliariai ir negali būti vertinama, jog vieną kartą ieškovui atlikus tokius veiksmus, ieškovas skirs analogiškas sumas vaikams ir toliau.
Atsiliepimas
9. Ieškovas Z. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirojo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
9.1. Ieškovas nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra taikomos vien todėl, kad to prašo viena iš šalių, nes jų skyrimas turi būti pagrįstas tuo, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, arba siekiant laikinai sureguliuoti ginčo situaciją. Nors taikant laikinąsias apsaugos priemones teismas neatlieka įrodymų tyrimo ir nesprendžia bylos iš esmės, vis dėlto teismas turi pareigą įvertinti, ar prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės tikrai yra reikalingos. Vienintelis atsakovės argumentas – kad ieškovas neva vaikų šią dieną visiškai neišlaiko.
9.2. Ieškovas nurodo, kad šalys gyvena viename būste, vadinasi, faktinis bendro ūkio vedimas nėra nutrūkęs. Pati apeliantė pripažįsta, kad iš ieškovo banko išrašų matyti, jog ieškovas perka maistą, apmoka būsto išlaidas, rūbus. Be abejo, iš banko išrašo negalima nustatyti, kokie būtent pirkiniai buvo perkami, tačiau nelogiška ir nelabai įmanoma, kad, pavyzdžiui, pirkdamas maistą, ieškovas atskirai nusiperka maisto sau, ir nepadeda jo bendrai, ir to maisto nevalgo vaikai ir pati apeliantė.
9.3. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad apeliantė neprašo nustatyti laikinos vaikų gyvenamosios vietos su ja. Nurodo, kad teismas teisingai nusprendė, kad laikinas išlaikymas, nors ir priteisiamas vaikams, turi būti mokamas tam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – nustatytą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria nutarta panaikinti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgę į prioritetinį vaikų teisių apsaugos principą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, be to, ieškovo teikiamas išlaikymas yra tik vienkartinio pobūdžio. Ieškovas su nurodytais argumentais nesutinka, teigia, kad apeliantė faktiškai gyvena kartu su ieškovu, ieškovas perka maistą, rūbus, apmoka būsto išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino laikinąsias apsaugos priemones.
13. Atsižvelgiant į apeliantės nurodytus argumentus (nutarties 12 punktas), darytina išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas sutikdamas su ieškovo atskiruoju skundu tinkamai išsprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
14. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi iš dalies tenkindamas apeliantės (atsakovės) prašymą, priteisė iš ieškovo šalių nepilnamečiams vaikams po 200 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sprendimo priėmimo. Teismas atsižvelgęs į ieškovo atskirojo skundo argumentus 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi panaikino 2019 m. rugsėjo 6 d. Plungės apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Iš esmės nurodė, kad ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, jog jis teikia išlaikymą vaikams, vaikai gyvena kartu su ieškovu, todėl nėra pagrindo palikti galioti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
15. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovo kartu su atskiruoju skundu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą panaikinti 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartį, nesutinka.
16. Pirmiausia pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Nagrinėjamu atveju vertinant ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo teikiamas išlaikymas sudarė teisėtą pagrindą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas tik epizodiškai prisideda prie vaikų išlaikymo, o teikiamo išlaikymo dydis nėra konkretus, iš pateiktų banko sąskaitų išrašų negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad nurodytos išlaidos prekybos centruose iš esmės yra skirtos išimtinai nepilnamečių vaikų interesų poreikių tenkinimui.
17. Antra, nagrinėjamu atveju matyti, kad po atskirojo skundo pateikimo byloje faktinė padėtis yra pasikeitusi. Apeliantė 2019 m. rugsėjo 27 d. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti nepilnamečių vaikų E. S. ir R. S. gyvenamąją vietą kartu su apeliante. Apeliantė priešieškinyje, be kita ko, nurodė, kad siekdama išvengti konfliktų apsistoja pas seserį, o būdama namuose su ieškovu nebendrauja, atskirai perka maisto produktus rūpindamasi vaikais. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos, bei į tai, kad išlaikymas vaikams yra susijęs su kasdienių vaikų poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
18. Trečia, atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į tai, jog šalių nepilnamečiams vaikams yra būtinas išlaikymas apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, mano, kad pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi priteistas laikinas išlaikymas yra pakankamas ir nėra toks, kad neproporcingai suvaržytų ir ieškovo galimybes teikti išlaikymą, tokios aplinkybės nėra nurodytos atsiliepime į atskirąjį skundą. Pažymėtina, kad ne tik ieškovas, bet ir apeliantė privalo prisidėti prie vaikų finansinio išlaikymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, tai yra iki teismo sprendimo priėmimo užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
19. Pažymėtina, kad panaikinus pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį, byloje taikytos laikinosios priemonės 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi paliekamos galioti iki teismo sprendimo priėmimo byloje.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
20. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes (nutarties 12–18 punktai), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nutardamas panaikinti 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė proceso teisės normas, tai sudaro teisėtą pagrindą tenkinti apeliantės atskirąjį skundą ir Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti.
Palikti nepakeistą Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartį.