- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-05
- Bylos Nr.
- II-369-1038/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-09806-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Indrė Rimkevičienė
- Kategorijos
- 2.7.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Indrė Rimkevičienė, išnagrinėjus K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kitas adresas – (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2016 m. liepos 5 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis R. K. 2016 m. birželio 29 d. K. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2016 m. birželio 29 d., apie 11.35 val., Vilniuje, Plytinės g. 7, vairuodamas automobilį „BMV 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į aikštelę, specialiai manevravo stipriai akseleruodamas, tuo sukeldamas variklio apsukas ir priversdamas galinius ratus prasisukti ir, sukiodamas vairą į kairę ir į dešinę, privertė automobilį slysti, taip pat privertė suktis aplink savo ašį, tuo sukeldamas pavojų sau, aplinkiniams žmonėms bei automobilio keleiviui, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 6 ir 9 punktus.
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio (toliau – ir Institucija) 2016 m. liepos 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-65418992-16 K. K. pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį nubaustas 289 Eur bauda ir specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktu skundu K. K. su paskirta administracine nuobauda nesutinka, prašo panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto 2016 m. liepos 5 d. nutarimą ir K. K. padarytą administracinį teisės pažeidimą perkvalifikuoti iš ATPK 124² straipsnio 2 dalies į ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį bei paskirti K. K. administracinę nuobaudą – įspėjimą arba baudą nuo penkių iki vienuolikos Eur; jeigu teismas nuspręstų, kad šis reikalavimas yra nepagrįstas, tada K. K. prašo pakeisti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto 2016 m. liepos 5 d. nutarimą, K. K. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, skirti jam 289 Eur dydžio baudą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo.
Skunde K. K. nurodė, kad sąmoningai, specialiai ieškojo nuošalios, tuščios bei izoliuotas nuo eismo vietos užmiestyje, kur nėra jokių kitų transporto priemonių, eismo dalyvių, taip pat nevaikšto ir nebūna žmonių, norėdamas patikrinti savo automobilio techninę būklę (stabdžių veikimą, vairo stiprintuvą, ABS sistemą). Neneigia, kad vairavo automobilį administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu būdu, tačiau jo veiksmuose nebuvo jokio sąmoningo noro (tyčios) daryti administracinį teisės pažeidimą, o juo labiau chuliganiškai vairuoti. Nurodė, kad vieta, kurioje buvo padarytas šis formalus administracinis teisės pažeidimas – Plytinės g. 7, Vilniuje, yra užmiestyje, o norint į ją patekti reikia, pravažiavus Saulėtekio rajoną, iš Plytinės gatvės pasukti į mišką ir apie 150 metrų pavažiuoti išvažinėtu miško keliu, taigi vieta yra itin nuošali, į kurią galima įvažiuoti tik siauru miško keliuku, jo žiniomis, neoficiali vieta, kur žmonės atvažiuoja pasimokyti ekstremalaus vairavimo, išbandyti savo automobilio techninę būklę. Todėl su draugu šią vietą tikslingai pasirinko, nenorėdami sukelti jokio (net teorinio) pavojaus kitiems eismo dalyviams, pėstiesiems ar kt. Nurodė, kad chuliganiškų paskatų nebuvo, neturėjo jokio tikslo priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Tiek K. K., tiek jo draugas T. V. (automobilio keleivis), buvo visiškai blaivūs bei siekė tik patikrinti automobilio techninę būklę. Nurodė, kad jo veikos pavojingumas pasireiškė tik tuo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir Vilniaus apskrities VPK specialisto 2016 m. liepos 5 d. nutarime nurodytu būdu automobilį vairavo ne oficialiai tam skirtoje vietoje, šiuos jo veiksmus vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą galima tik itin formaliai; K. K. policijos pareigūnams iš karto nurodė, kad dėl to labai gailisi, bet nesitikėjo, kad jo padarytas pažeidimas bus kvalifikuotas kaip chuliganiškas vairavimas, o jis pats taip griežtai nubaustas – ne tik finansine bauda, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Policijos pareigūnai nenurodė ir niekaip neįrodinėjo, kokiu būdu K. K., savo minėtais veiksmais sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui (automobilio keleiviui). K. K. nesuprantama, kaip šioje miškų izoliuotoje vietoje, kurioje nebuvo ir nebūna jokio eismo, jis galėjo tyčia norėti daryti priešingą teisei veiką, dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo; tiek jis, tiek automobilio keleivis buvo prisegę saugos diržais, pietų metu (11.35 val.) bei sąmoningai ir specialiai pasirinkę visiškai nepavojingą bei itin nuošalią tam vietą. Nurodė, kad jo veiksmuose konstatuoti chuliganiškas paskatas būtų galima tuo atveju, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole ir Vilniaus apskrities VPK specialisto 2016 m. liepos 5 d. nutarime nurodytu būdu automobilį jis būtų vairavęs tokioje vietoje, kur vyksta eismas ar bet kuriuo metu gali pasirodyti kitos transporto priemonės ar pėstieji (pvz. miesto teritorijoje, gatvėse, daugiabučių namų kiemuose, prekybos centrų automobilių stovėjimo aikštelėse ar pan.). Jo veikos pavojingumas pasireiškė tik tuo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir Vilniaus apskrities VPK specialisto 2016 m. liepos 5 d. nutarime nurodytu būdu automobilį vairavo ne oficialiai tam skirtoje vietoje, nors ir visiškai saugoje vietoje. Nurodė, kad anksčiau niekada nebuvo baustas už jokius šiurkščius administracinius teisės pažeidimus (nei už pavojingą vairavimą, nei juo labiau už chuliganišką vairavimą ar vairavimą esant neblaiviam, neturint teisės vairuoti transporto priemonės ar kt.); praeityje yra baustas tik vieną ar du kartus už smulkų (-ius) administracinius teisės pažeidimus. Nurodė, kad už formalų pažeidimą buvo nubaustas neadekvačiai griežtai, o paskirta administracinė nuobauda neatitinka jokių teisingumo, proporcingumo bei protingumo principų (b. l. 2-5).
Administarcinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. K. į teismo posėdyje nurodė, kad skundą palaiko jame nurodytais motyvais, paaiškino, kad chuliganiškų paskatų vairuodamas neturėjo, specialiai pasirinko nuošalią vietą, aikštelė seniai nebenaudojama krepšiniui žaisti, nėra lankų, danga sena, norėdamas išbandyti, ar automobilis po remonto „nekaista“. Nurodė, kad studijuoja Vilniaus kolegijos antrame kurse, dirba, tačiau pajamos yra nedidelės, gauna 200-300 Eur, reikia mokėti už nuomą, pragyventi Vilniuje, iš dalies yra išlaikomas tėvų, yra susižadėjęs, sužadėtinė šiuo metu laukiasi kūdikio, tokio dydžio bauda jam yra neįsivaizduojamai didelė, sumokėti sugebėtų nebent padedamas tėvų, prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones. K. K. nurodo, kad tai kvailiausias jo poelgis.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės atsiliepimu į K. K. skundą prašoma skundo netenkinti. Nurodoma, kad pareigūnas, nagrinėdamas bylą, vadovavosi ATPK nuostatais, vertino surinktų įrodymų visumą, rėmėsi surinktais įrodymais, K. K. paaiškinimu, pareigūnų tarnybiniais pranešimai, vaizdo medžiaga. K. K. 2016 m. birželio 29 d., apie 11.35 val., Vilniuje, Plytinės g. 7, vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į krepšinio žaidimo aikštelę, specialiai manevravo stipriai akseleruodamas, tuo sukeldamas variklio apsukas ir priversdamas galinius ratus prasisukti ir sukiodamas vairą į kairę ir į dešinę privertė automobilį slysti, taip pat privertė suktis palink savo ašį, tuo sukeldamas pavojų sau ir aplinkiniams. Kelių eismo taisyklės įpareigoja transporto priemonių vairuotojus kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių eismui. Kelių eismo taisyklių reikalavimų laikymasis ir važiavimo būdo pasirinkimas yra vairuotojo pareiga. Vairuotojas privalo atsižvelgti į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, krovinį, meteorologines oro sąlygas, eismo intensyvumą. Visi eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekti išvengti nuostolingų padarinių. K. K., pažeidimo nagrinėjimo metu, aiškindamas įvykio aplinkybės, gailėjosi, todėl jam skirta ATPK 124² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. ATPK 20 straipsnio dispozicijoje yra nurodoma, kad: „administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų“. Institucijos nuomone, K. K. savo veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, kurių veikos požymiai apibrėžti ATPK 124² straipsnio 2 dalies normoje.
Į bylos nagrinėjimą institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas neatvyko, apie skundo nagrinėjimo laiką yra pranešta, skundas nagrinėtas institucijos atstovui nedalyvaujant (ATPK 300 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir skundžiamu nutarimu K. K. nubaustas dėl to, kad jis 2016 m. birželio 29 d., apie 11.35 val., Vilniuje, Plytinės g. 7, vairuodamas automobilį „BMV 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į aikštelę, specialiai manevravo stipriai akseleruodamas, tuo sukeldamas variklio apsukas ir priversdamas galinius ratus prasisukti ir, sukiodamas vairą į kairę ir į dešinę, privertė automobilį slysti, taip pat privertė suktis aplink savo ašį, tuo sukeldamas pavojų sau, aplinkiniams žmonėms bei automobilio keleiviui, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 6 ir 9 punktus, t. y. taip padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje.
ATPK 124² straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį, t. y. pažeidimo būdą – chuliganiškas paskatas. Veikos pasirinkimo būdas, kaip ir kiti objektyvios pusės požymiai, turi esminę reikšmę tinkamai juridinei teisės pažeidimo kvalifikacijai. Taip pat būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimai kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo nutartis bylos Nr. ATP-442-360/2015).
Teismų praktikoje išaiškinta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-1242/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-902-648/2011).
Pagal KET 6 punktą kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų. Pažymėtina ir tai, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 3 punkte.
Nagrinėjamu atveju K. K. neneigia, kad iš tiesų vairavo taip, kaip nurodyta tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek Institucijos priimtame nutarime: įvažiavo į aikštelę, specialiai manevravo stipriai akseleruodamas, tuo sukeldamas variklio apsukas ir priversdamas galinius ratus prasisukti ir, sukiodamas vairą į kairę ir į dešinę, privertė automobilį slysti, taip pat privertė suktis aplink savo ašį, tačiau nesutinka, kad tai buvo chuliganiškos paskatos, nes, jo nuomone, jis pasirinko saugią vietą tokiems veiksmams, norėjo pasimokyti ekstremalaus vairavimo ir patikrinti automobilio techninę būklę (stabdžių veikimą, vairo stiprintuvą, ABS sistemą, ar automobilis „nekaista“).
Tokie administracinėn atsakomybėn patraukto pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
Pirmiausia, kaip nurodo, pats pareiškėjas bei matyti tiek prie skundo pateiktų nuotraukų (b. l. 8-9), taip pat iš byloje esančio vaizdo įrašo bei foto nuotraukų, įrašytų kompaktiniame diske ((b. l. 25), K. K. nurodytu būdu važiavo net ne automobilių stovėjimo, o automobiliams visiškai nepritaikytoje – krepšinio žaidimo aikštelėje, kurioje, kaip nurodyta ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausioji patrulė J. B. bei 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis R. K. savo tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 16-18) – žinoma jaunimo susibūrimo vieta. Nors aikštelės inventorius yra sulūžęs, ji apsupta miško, tai niekaip nepatvirtina K. K. samprotavimų, kad joje buvo saugu važinėti, nes tiek žmonės Vilniaus miesto teritorijoje, tiek gyvūnai iš žaliosios miško zonos galėjo bet pasirodyti nurodytoje vietoje.
Antra, K. K. vairavo transporto priemonę pavojingu būdu vairavo, kai jo automobilyje buvo keleivis, nors pagal KET 18 punktą vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti.
Trečia, K. K. nurodomos pavojingo vairavimo priežastys – noras pasimokyti ekstremalaus vairavimo ir išbandyti automobilio techninę būklę (stabdžių veikimą, vairo stiprintuvą, ABS sistemą, ar automobilis „nekaista“) yra pripažintinos menkavertėmis dingstimis, priešingai tik patvirtinančiomis teismų praktikoje išaiškinimų pagrindu chuliganiškų paskatų konstatavimą, nes K. K. priešingus teisei veiksmus atliko panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Be to, KET 15 punkte, be kita ko, nustatyta, kad draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių neatitinkančią transporto priemonę. Analogiška nuostata įtvirtina Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje. KET 223 punkte taip pat nustatyta, kad eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytus techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant privalomąją techninę apžiūrą, o KET 224 punkte – kad Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, išskyrus Taisyklėse nurodytus atvejus. Taigi, transporto priemonės vairuotojas turi pareigą vairuoti tik techniškai tvarkingą transporto priemonę, o kilus abejonių dėl jos tvarkingumo kreiptis dėl automobilio techninės būklės patikrinimo įstatymų nustatyta tvarka ar techniškai netvarkinga transporto priemone apskritai nevažiuoti.
Ketvirta, K. K. teiginiai dėl mokymosi ekstremaliai vairuoti taip pat visiškai mažareiškmė dingtis elgtis tokiu būdu ir vairuoti pavojingai, juo labiau ne tam pritaikytoje specialioje vairuotojų mokymams skirtoje aikštelėje, o medžių apsuptoje krepšinio žaidimo aikštelėje.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje, toks vairavimas, kai vairuodamas automobilį, be aiškaus tikslo ir motyvo asmuo staigiai jį stabdo (rankiniu stabdžiu), dėl to jo vairuojamas automobilis slysta šonu, tuo pat metu spausdamas akceleratoriaus pedalą, jis įčiuožia, pavyzdžiui, į sankryžą, taip sukeldamas pavojų eismo saugumui pripažintinas pavojingu manevravimu, automobilio privertimas slysti šonu, kvalifikuotinas, kaip nepagarbus elgesys, keliantis pavojų ir aiškiai išreiškiantis nepagarbą kitiems eismo dalyviams bei aplinkiniams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, būtent tokios objektyviosios veikimo aplinkybės aiškiai atskleidžia veikimo priežastį – chuliganiškas paskatas, nes toks automobilio vairavimas yra neleistinas, pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui ir jo automobilyje esančiam keleiviui, bet ir kitų žmonių, eismo saugumui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015).
Šiuo atveju, atsižvelgiant į teismų praktiką, tai, kas nurodyta pirmiau, byloje pateikti duomenys, teismo pripažinti įrodymais patvirtina, kad K. K. veiksmai atitiko ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, būtinuosius jo sudėties požymius, taip pat ir pažeidimo būdą chuliganiškas paskatas – pavojingu būdu manevravo ir vairavo, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį; taip pat, kad jo veiksmais buvo keliamas pavojus ne tik jam, automobilio keleiviui, bet ir aplinkiniams, tokiu būdu buvo pažeisti KET 4,6 9 punktų reikalavimai. K. K. kaltę padarius šį pažeidimą patvirtina bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nustatytos visos esminės jo padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės, nurodyta, kad KET 4, 6, 9 punktų reikalavimus jis pažeidė (b. l. 13); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės J. B. 2016 m. birželio 29 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2016 m. birželio 29 d., apie 11.35 val., patruliuodama kartu su vyriausiuoju patruliu R. K., nustatytame maršrute, apžiūrint jaunimo susibūrimo vietas, Plytinės gatvėje esančioje krepšinio aikštelėje, pastebėjo, kaip automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) specialiai stipriai akseleruodamas, tuo sukeldamas variklio apsukas ir priversdamas galinius ratus prasisukti, sukiodamas vairą į kairę ir į dešinę privertė automobilį slysti, suktis aplink savo ašį, tuo sukeldamas pavojų sau bei aplinkiniams; sustabdžius automobilį kartu automobilyje važiavo vaikinas, kuris išėjo, kol bendravo su vairuotoju (b. l. 16); vyriausiojo patrulio R. K. tarnybinis pranešimas (b. l. 17), kuriame nurodytos tapačios aplinkybės; byloje esančios nuotraukos, iš kurių matyti, kad K. K. automobilis buvo krepšinio aikštelėje, ant kurios grindinio yra likę daug automobilio ratų pėdsakų (b. l. 18-19); byloje esantis vaizdo įrašas 20160629_103214_EF.mp4 aplanke, pavadintame 2016.06.29ROIK16059222105, kuriame matyti, kaip policijos pareigūnų tarnybinis automobilis įvažiuoja neasfaltuotu miško keliu į krepšinio aikštelės teritorijoje, kurioje automobilis (juodos-raudonos spalvos) slysta, suka ratus, sukeldamas dūmų debesis (b. l. 25). Įvertinus visumą byloje esančių įrodymų, vadovaujantis ATPK 257 straipsnio nuostatomis, teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio (toliau – ir Institucija) 2016 m. liepos 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-65418992-16 K. K. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį.
Skiriant nuobaudą K. K. atsižvelgiama į jo padaryto teisės pažeidimo pobūdį, taip pat į tai, kad šiuo konkrečiu atveju žalingų padarinių nekilo, atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – administracine tvarka baustas (dukart už kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ nesilaikymą), tačiau galiojančių nuobaudų neturi, mokosi Vilniaus kolegijos antrame kurse, dirbantis, mėnesinės pajamos maždaug 200-300 Eur, iš dalies yra išlaikomas tėvų, turi sužadėtinę bei, kaip nurodė pats, kuri laukiasi, greitu metu gims vaikas, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, padėjo išsiaiškinti jo dalyvius (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 32 straipsnis). Teismo posėdžio metu K. K. prašė skirti kuo švelnesnę nuobaudą, kad nes tokio dydžio bauda jam asmeniškai labai didelė, jo pajamos mažos, gyvena Vilniuje, nuomojasi būstą, jam ir sužadėtinei gims vaikas, kartais padeda tėvai, savo elgesį vertina kaip labai neapgalvotą.
Teismas pažymi, kad ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Įvertinus būtent šiuo atveju padaryto pažeidimo (pažeidimo vietą, atliktus veiksmus, jų pobūdį, galėjusius atsirasti padarinius), kad šiuo konkrečiu atveju pažeidimas gali būti vertinamas kaip mažiau pavojingas tokių pačių pažeidimų kontekste, ir administarcinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apibūdinančias aplinkybes (studijuoja, dirba, pajamos minimalios, šeiminę padėtį), kurios, žinoma, niekaip nepanaikina K. K. veiksmų neteisėtumo, taip pat ATPK 124² straipsnio 2 dalies sankciją – bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų, palyginimui netgi didesnė nei, pavyzdžiui, už vairavimą esant neblaiviam (ATPK 126 straipsnio 1 dalis), minimalios nuobaudos paskyrimas K. K., teismo vertinimu neatitiktų nuobaudos proporcingumo principo, o ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir visuomenės interesas užtikrintas ir pritaikius ATPK 30¹ straipsnį bei paskyrus jam švelnesnę nuobaudą. Įvertinus pirmiau aptartas nuobaudos rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingas aplinkybes, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2016 m. liepos 5 d. nutarimas keistinas, K. K. pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, paskiriant nuobaudą – 150 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas
nutaria:
Administarcinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. skundą tenkinti ši dalies.
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2016 m. liepos 5 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-65418992-16 pakeisti:
už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, paskirti K. K. 150 (vieno šimto penkiasdešimties) Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos (ATPK 313 straipsnio 1 dalis). Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK 16059222105) ir įmokos kodą 1001. Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ATPK 313 straipsnio 3 dalis). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).