Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), prašymą dėl teistumo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. B. nuteista Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus, vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktu 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais globos reikalingais žmonėmis. Teismo nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. birželio 8 d. Nuteistoji L. B. 2018 m. birželio 4 d. išregistruota iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus, kaip atlikusi bausmę.

Nuteistoji prašo panaikinti jai teistumą už nusikalstamą veiką, už kurią ji nuteista Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. teismo nuosprendžiu. Prašymą motyvuoja tuo, kad paskirtą bausmę atliko, tačiau vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto c papunkčiu aštuonis metus po bausmės atlikimo ji yra laikoma teista. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 363 straipsniu, atlikusio bausmę asmens prašymu, teismas gali panaikinti teistumą anksčiau laiko. Nuteistoji prašyme nurodo, jog nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. įsidarbino pagrindinėje mokykloje, tačiau mokyklos vadovybė nurodė, kad toliau darbo ji tęsti negali, nes yra įtraukta į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą. Jai paaiškino, kad teismui panaikinus jos teistumą, galės nedelsiant tęsti darbą mokykloje. Jai labai patinka darbas mokykloje, ji joje mokėsi ir pati, o dabar ir jos trys vaikai eina į tą pačią mokyklą. Prašo panaikinti jos teistumą anksčiau laiko.

Nuteistoji L. B. teismo posėdyje nurodė, kad šiuo metu laikinai dirba parduotuvėje, tačiau nori įsidarbinti mokykloje specialių poreikių turinčio mokinio padėjėja. Tokį darbą galima dirbti turint vidurinį išsilavinimą. Ji turi vidurinį ir profesinį išsilavinimą. Dirbtų ir padėtų Dauno sindromą turinčiai mergaitei. Faktinėje santuokoje gyvena apie 10 metų. Probacijoje jai sekėsi gerai.

Nuteistosios gynėja advokatė teismo posėdyje prašymą prašė tenkinti. Nurodė, kad L. B. bausmę atliko 2016–2018 metais. Naujų nusikalstamų veikų nepadarė, gyvena faktinėje šeimoje. Darbas yra netoli nuo namų, jai patogu pasiimti vaikus iš mokyklos, kalbasi apie juos su mokytojais. Direktorius nuteistąją charakterizuoja teigiamai. L. B. šią dieną yra laikinai atleista iš mokyklos, tačiau, išnykus teistumui, direktorius ją priimtų atgal. Šiuo metu nuteistoji įsidarbinusi parduotuvėje. Nuteistoji daugiau nusikalstamų veikų nedarys.

Prokurorė teismo posėdyje prašė prašymą tenkinti, kadangi yra praėję pusė teistumo laiko, nusikalstamų veikų nedaro, augina tris vaikus, stengiasi įsidarbinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas

BK 97 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Baudžiamosios teisinės teistumo pasekmės pasireiškia tuo, kad į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu. Teistumas taip pat gali lemti ir atitinkamuose įstatymuose įtvirtintus žmogaus teisių ir laisvių suvaržymus, kurie tam tikru mastu, be kita ko, apsunkina teisto asmens reintegraciją į visuomenę, jo galimybes užsiimti profesine ar kitokia veikla, įgyvendinti savo teises. Atsižvelgiant į nurodytas teistumo sukeliamas teisines pasekmes, jos negali varžyti bausmę atlikusio asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas numato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus, teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas. Pagal BK 97 straipsnio 7 dalį, suėjus ne mažiau kaip pusei teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą.

Teistumas yra teisinės nuteisto už nusikaltimo padarymą asmens, kuriam įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis, padėties ypatybė, būdinga tam tikrą baudžiamajame įstatyme numatytą laiką. BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto c papunktyje nustatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo aštuonerius metus, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą, šis terminas skaičiuojamas nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo paskirtos bausmės (BK 97 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju L. B. turi neišnykusį teistumą pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. teismo nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr.1-195-487/2016, kuriuo L. B. pripažinta kalta pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus už labai sunkų nusikaltimą ir jai paskirta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė bei teismo įpareigojimas. Nuteistoji 2018 m. birželio 4 d. išregistruota iš probuojamųjų asmenų sąrašo ir ši data laikytina bausmės pabaigos data, nuo kurios skaičiuojamas teistumo terminas. Laikytina, jog 2022 m. birželio 4 d. suėjo pusė teistumo termino, o teistumo termino pabaiga – 2026 m. birželio 4 d. Taigi šiuo atveju egzistuoja formalus BK 97 straipsnio 7 dalyje nustatytas pagrindas nuteistajai sutrumpinti teistumo terminą, nes L. B. yra nuteista už labai sunkų nusikaltimą ir yra suėję daugiau kaip pusė teistumo termino. Teismas pažymi, kad sutrumpinti ar visiškai panaikinti teistumą bet kuriuo atveju yra teismo teisė, o ne pareiga.

Pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas, gavęs nuteistojo prašymą, spręsdamas teistumo panaikinimo klausimą, atsižvelgia į nuteistojo asmenybę, jo elgesį po bausmės atlikimo, jo darbinę veiklą bei kitas aplinkybes, leidžiančias teismui spręsti apie teistumo sutrumpinimo arba visiško jo panaikinimo konkrečiam asmeniui tikslingumą (Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1S-42-312/2021, 1S-63-365/2021). Sprendžiant, ar egzistuoja ne tik formalus, bet ir materialus pagrindas sutrumpinti teistumo terminą ar panaikinti teistumą L. B., teismas atsižvelgia į tai, kad ji dėl nusikaltimo gailėjosi, savo kaltę viso proceso metu visiškai pripažino, bausmę atliko. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad L. B. dirba ir pasibaigus darbo santykiams su buvusiu darbdaviu siekia, kad būtų priimta dirbti atgal, o teistumas, kaip nurodo nuteistoji, trukdo šį tikslą pasiekti. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ji darbdavio charakterizuojama kaip empatiška, galinti dirbti komandoje, atsakingai vykdanti savo pareigas, jos darbu patenkinti ne tik mokytojai, bet ir mokinių tėvai, be to darbdavys apgailestauja, kad ji šiuo metu tęsti darbo negali dėl to, kad yra įtraukta į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą, tikisi, kad pašalinus šią kliūtį, L. B. galės toliau dirbti jų ugdymo įstaigoje (b. l. 2). Byloje esančiais duomenimis nustatyta ir tai, kad nuteistoji yra įgijusi profesinio mokymo diplomą auklės kvalifikaciją (b. l. 5–6), Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakteristikoje, nurodoma, kad L. B. drausminių nuobaudų ar nusižengimų neturi (b. l. 3), taip pat buvusios darbovietės charakteristikoje nurodoma, kad L. B. kolektyvo buvo vertinama už nuoširdumą, paslaugumą ir linksmumą, drausminių nuobaudų neturėjo, ramiai išklausydavo kritines pastabas, jei tokių būdavo, pati rodydavo iniciatyvą darbe (b. l. 4). Nuteistoji augina tris vaikus ir siekia grįžti į įprastą gyvenimą. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo, matyti, kad po bausmės atlikimo L. B. naujų nusikaltimų nepadarė.

Teismo vertinimu, L. B. pastangos dirbti yra skatintinos, tačiau turimas teistumas, kaip nurodė pati nuteistoji ir darbdavys surašytoje charakteristikoje, apsunkina galimybę tęsti darbą. Teismas įvertinęs pirmiau patartų L. B. charakterizuojančių aplinkybių visumą, jos elgesį po bausmės atlikimo, siekį darbo metu būti šalia savo vaikų, daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bei BK 97 straipsnyje nustatyto teistumo instituto tikslai L. B. atžvilgiu jau yra pasiekti, todėl šiuo atveju nustatytas ne tik formalus, bet ir materialus pagrindas bei sąlygos tenkinti L. B. prašymą dėl teistumo panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363, 364 straipsniais,

nutaria:

L. B. prašymą tenkinti.

Panaikinti teistumą L. B. nuteistai Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. teismo nuosprendžiu.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.