Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ana Karšul, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. R. prašymą nustatyti ilgesnį terminą sumokėti baudą, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1843-1055/2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. 2025 m. kovo 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1843-1055/2025 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskiriant galutinę 34 MGL (1 700 eurų) dydžio baudą, jos sumokėjimui, nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nustatant dviejų mėnesių terminą.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis aptariamas teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2025 m. gegužės 7 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. gegužės 12 d. buvo gautas nuteistojo Andriaus prašymas išdėstyti teismo paskirtos baudos sumokėjimą vienerių ar dviejų metų laikotarpiui, kadangi jo finansinė padėtis yra sunki, turi finansinių įsipareigojimų, nors jo darbo užmokestis sudaro 2000 eurų per mėnesį (į rankas), tačiau jam paskirtos baudos bendrai sudaro 5200 eurų, todėl per 2 mėnesius sumokėti paskirtos baudos galimybės neturi.

Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio nuostatomis, nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. To paties Kodekso 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistajam nesumokėjus teismo nuosprendžiu jam paskirtos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai.

BK 47 straipsnio 7 dalis nustatyta, kad tuo atveju, kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Tais atvejais, kai asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti priverstinai, teismas antstolio teikimu gali pakeisti baudą laisvės apribojimu (BK 47 straipsnio 8 dalis).

Sistemiškai aiškinant pateiktas nuostatas matyti, jog įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Tai yra akcentuojama ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-88-177/2018, 1S-40-518/2019).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BVK 6 straipsnio nuostatas teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, baudos bausmės įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos bausmės įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Sprendžiant dėl baudos bausmės vykdymo laikotarpio pratęsimo, visada būtina vadovautis bausmės paskirtimi ir tikslais, atsižvelgti į tai, kad bausmė turi ne tik bausti, bet ir turėti prevencinį, auklėjamąjį poveikį, kuris, vykdant bausmę savanoriškai, yra neabejotinai efektyvesnis nei šią bausmę vykdant priverstinai. Be to, teisingumas užtikrinamas tik tada, kai bausmė yra įvykdoma. Kita vertus, bausmė yra valstybės prievartos poveikio priemonė, skiriama už nusikalstamos veikos padarymą, todėl ji neabejotinai turi turėti taip pat ir neigiamą poveikį, nes priešingu atveju gali formuotis nebaudžiamumo pojūtis. Todėl sprendžiant, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos bausmės įvykdymo laikotarpį, būtina atsižvelgti į minėtų aplinkybių balansą. Turi būti įvertintos nuteistojo objektyviai turėtos bei turimos galimybės sumokėti paskirtą baudą per įstatyme numatytą ar teismo nustatytą terminą, taip pat atsižvelgta į nuteistajam paskirtos baudos dydį, nuteistojo pateiktus duomenis apie jo gaunamas pajamas, jo pastangas pagerinti savo materialinę padėtį, sudarančias sąlygas įvykdyti bausmę, ar byloje yra duomenų, jog nuteistasis vengia sumokėti baudą, ar prašymas atidėti paskirtos baudos sumokėjimą (pratęsti jos terminą) pateiktas teismui iki termino pradėti priverstinį baudos išieškojimą pradžios. Be to, baudos bausmės sumokėjimo laikotarpis gali būti pratęsiamas tik jeigu nustatoma, jog savanoriškai sumokėti visą asmeniui skirtą baudą per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma (Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis byloje Nr. T-155-397/2018).

Teismas bausmės vykdymo procese, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362 straipsnio 4 dalimi, gali spręsti klausimą dėl termino baudai sumokėti pratęsimo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-40-518/2019).

Iš nuteistojo prašymo ir jo nagrinėjimui reikšmingos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. R. 2025 m. kovo 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir pastarajam buvo paskirta galutinė bausmė 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda, nustatant 2 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jos sumokėjimo terminą. Minėtas teismo procesinis sprendimas įsiteisėjo 2025 m. gegužės 7 d., todėl paskirta bauda turi būti sumokėta iki 2025 m. liepos 7 d.

Nuteistojo A. R. prašymas dėl baudos termino pratęsimo Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas 2025 m. gegužės 12 d., tai yra dar nepasibaigus savanoriškam terminui baudai sumokėti ir neprasidėjus priverstinio baudos išieškojimo procesui.

Iš nuteistojo Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikto prašymo matyti, kad nors A. R. yra dirbantis, jo darbo užmokestis yra 2000 Eur (į rankas), jis turi kreditorinių įsipareigojimų bankui, nurodytu teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudos ir konfiskuotos automobilio vertės bendra suma yra 5 200 eurų, todėl teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos sumokėjimas per dviejų mėnesių terminą yra sunkiai įmanomas.

Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į bausmės paskirtį bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas spendžia, kad nagrinėjamu atveju tikslinga suteikti galimybę nuteistajam A. R. sumokėti paskirtą baudą savanoriškai, tokiu būdu išvengiant neproporcingai neigiamų priverstinio baudos išieškojimo pasekmių. Atsižvelgiant į tai, A. R. prašymas tenkintinas ir baudos sumokėjimo terminas pratęstinas dar 10 mėnesių, nustatytinas bendras 12 mėnesių terminas sumokėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (2025 m. gegužės 7 d.)

Nuteistajam išaiškintina, jog teismas nustato tik bendrą 12 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą, tačiau nenustato konkrečių mėnesio įmokų dydžio, todėl nuteistasis pats savarankiškai pagal gaunamas pajamas turi galimybę apsispręsti kokio dydžio įmokas darys kas mėnesį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą tenkinti.

Nustatyti A. R. 12 (dvylikos) mėnesių terminą 2025 m. kovo 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1843-1055/2025 paskirtos 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudos sumokėjimui, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (2025 m. gegužės 7 d.).

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodytą 2025 m. kovo 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamajame įsakyme.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.