Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2025-03-31 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1843-1055/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2025-03-31
Bylos Nr.
e1-1843-1055/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10149-2025-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
A. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1843-1055/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10149-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; (S) 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.12.1.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ana Karšul išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., nevedęs, dirbantis UAB "Taltonika networks" vadybininku, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 281¹straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. 2025 m. kovo 22 d. apie 06 val. 05 min., Vilniuje, Ukmergės gatvėje, ties pastatu, pažymėtu Nr. 259A, vairavo automobilį ,,BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesteriu "Alcotest 7510" nustatė 2,22 promilių neblaivumą.

Šiais savo veiksmais A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 24 d. apklaustas įtariamuoju A. R. paaiškino, kad kaltę pripažįsta visiškai. Automobilis "BMW", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo mamai V. R., šį automobilį jis iš jos pasiskolino 2024 m. lapkričio mėnesį, ji sutiko, kadangi ji neturi vairuotojo pažymėjimo. Jo mama nežinojo, kad jis vairavo jai priklausantį automobilį būdamas neblaivus. 2025 m. kovo 21 d. vakare šventė draugo gimtadienį, gėrė alų, apie 12 valandą nakties su taksi grįžo su drauge į jos namus, esančius prie "Panoramos" prekybos centro. Susipykęs su drauge išvažiavo į miestą, mieste išgėrė dar alaus. 2025 m. kovo 22 d. paryčiais, apie 4-5 valandą, draugai važiavo namo, išsikvietė taksi, jie vyko į Karoliniškių mikrorajono pusę, kadangi jam buvo ne pakeliui, jis išlipo prie "Panoramos" prekybos centro ir pėsčiomis nuėjo iki Ukmergės g. 120, kur yra jo darbovietės parkingas, parkinge stovėjo jo mamos V. R. jam paskolintas automobilis "BMW", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis atsisėdo į automobilį, truputį jame pasėdėjo, tuomet pradėjo važiuoti link savo namų. Prisiparkavo, nuėjo užsisakyti valgyti, jam užsisakant valgyti, prie jo priėjo policijos pareigūnai, paklausė, ar jis vairavo "BMW" automobilį, jis iš pradžių neigė šį faktą, tačiau vėliau prisipažino, sutiko pasitikrinti blaivumą, su tikrinimo rezultatais sutiko. Jam išaiškinta, kas yra bylos užbaigimas, teismo baudžiamuoju įsakymu, jei yra tokia galimybė, ikiteisminį tyrimą norėtų užbaigti juo.

2025 m. kovo 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad A. R. gim. (duomenys neskelbtini) 2025 m. kovo 22 d. apie 06.05 val., Vilniuje, Ukmergės gatvėje, ties pastatu Nr. 259A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,22 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. R. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Iš 2025 m. kovo 22 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis "BMW" valst. Nr. (duomenys neskelbtini)esantis adresu (duomenys neskelbtini) BMW stovi įvažiavime į automobilių stovėjimo aikštelę, važiuojamosios kelio dalies dešinėje pusėje. Automobilio priekinė dalis nukreipta link Ateities g. Apžiūrint automobilio kėbulą, išoriškai matomi įvairūs smulkūs kėbulo defektai. Atidarius automobilio dešinės pusės priekines dureles, ant kilimėlio po sėdyne, matoma tuščios taros talpa bei raktų ryšulys. Atidarius dešinės pusės galines duris, matomi daiktai, sudėti ant sėdynės ir ant kilimėlio, esančio tarp priekinės ir galinės sėdynės (žr. fotolentelėje). Atidarius automobilio kairės pusės galines duris, matomi daiktai, sudėti ant sėdynės ir ant kilimėlio, esančio tarp priekinės ir galinės sėdynės (žr. fotolentelėje). Įvykio vietoje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Po apžiūros automobilis BMW išgabentas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini)

2025 m. kovo 22 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyti A. R. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Tiesia linija pėda po pėdos eiti negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą gali. "D. A. 7510" atliktas blaivumo patikrinimas alkotesteriu. Pirmas tikrinimas 6 val. 5 min. nustatytas 2,22 promilių neblaivumas. Antras tikrinimas 6 val. 23 min. nustatytas 2,30 promilių neblaivumas.

2025 m. kovo 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos tyrėjo surašytame tarnybiniame pranešime dėl alkoholio kiekio matuoklio laiko paklaidos, nurodyta, kad 2025 m. kovo 22 d., įvykyje ROIK:0125000157929 naudotame alkoholio kiekio matuoklyje D. A.7510, Nr. ARKB-0266, patikros sertifikatas Nr. 2216104, dėl techninių nesklandumų buvo nustatytas klaidingas laikas, todėl duomenys (laikas) Drager programoje ir neblaivumo nustatymo akte skiriasi.

Iš 2025 m. kovo 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato tyrėjo tarnybinio pranešimo "DĖL VAIZDO STEBĖJIMO PRIEMONĖMIS UŽFIKSUOTŲ VAIZDO DUOMENŲ IR BPC GARSO ĮRAŠŲ ĮKĖLIMO Į IBPS" matyti, kad remiantis Lietuvos policijos Generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-185 "Dėl Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 5-V-963 „DĖL VAIZDO STEBĖJIMO BŪDU UŽFIKSUOTŲ DUOMENŲ TVARKYMO POLICIJOS ĮSTAIGOSE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ pakeitimo, bei remiantis vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigoje taisyklėmis, iš duomenų saugyklos buvo nukopijuoti ir sukelti į IBPS policijos pareigūnų, reagavusių į įvykį, mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone (BODY) daryti vaizdo įrašai ir BPC įrašai.

2025 m. kovo 22 d. VĮ "REGITRA" duomenimis, automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. R..

VšĮ "Emprekis" duomenimis, 2006 metų laidos automobilio BMW kaina Lietuvoje 2025 m. kovo mėnesį yra 3 500 eurų (su PVM).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos įrodymai, kvalifikavimas ir teismo išvados.

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte, be kita ko, nurodyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims.

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad A. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pirmiau nurodyti paties kaltinamojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – automobilio apžiūros protokolas, VĮ „REGITRA“ duomenys, tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas bei kita rašytinė bylos medžiaga. Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog A. R. 2025 m. kovo 22 d. apie 06 val. 05 min., Vilniuje, Ukmergės gatvėje, ties pastatu pažymėtu Nr. 259A, vairavo automobilį ,,BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu, alkotesteriu "Alcotest 7510", nustatė 2,22 promilių neblaivumą.

Visi anksčiau teismo aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad kaltinamasis suvokė, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Paties kaltinamojo duoti parodymai patvirtina, kad jis suvokė, jog neblaivus vairuoja automobilį, ir norėjo taip veikti – veikė tiesioginė tyčia. Taigi, tokia A. R. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. R. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi – bauda, jos dydžiu bei kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais.

Dėl skirtinos bausmės.

Įstatymų leidėjas už BK 281¹ straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numato alternatyvias bausmes – baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

A. R. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumu, – vairavo transporto priemonę, jam nustačius neblaivumo požymius (BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį - nevedęs, dirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. R. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus prokurorės siūlomą ir sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi A. R. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 34 MGL (1 700 Eur).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, šiuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad A. R. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kaip minėta, vairavo transporto priemonę, kai nustatytas vidutinis girtumas, padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami metais, mėnesiais ir dienomis.

A. R. anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo jam paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, dienos, t. y. nuo 2025 m. kovo 24 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1-3 dalys). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme.

Byloje nustatyta, kad A. R. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi A. R. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nurodytą nusikaltimą ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. R., gim. (duomenys neskelbtini) (kaltinamojo motina). Taigi, kaltinamojo vairuotas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, kuris nežinojo apie tai, kad jam priklausantis automobilis bus panaudotas darant nusikalstamą veiką, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis.

BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais kai nėra galimybės paimti konfiskuotiną turtą, iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tai atitinka esamą teismų praktiką (Lietuvos A. T. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-138/2014, 2K-534/2011). Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei K. T. suformuotomis nuostatomis (Lietuvos A. T. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. A. R. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, piktybiškai nepaisė KET reikalavimų, pavartojęs alkoholio, sėdo už automobilio vairo, tokiu būdu sukėlė tiesioginį pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai, gyvybei ir turtui.

VŠĮ Emprekis duomenimis, automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina 2025 m. kovo mėnesį su PVM Lietuvoje yra 3 500 eurų.

Atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes ir siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo A. R. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 3 500 Eur. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, ir nevaržo A. R. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Kiti klausimai.

A. R. ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) straipsnio nustatyta tvarka laikinai sulaikytas nebuvo. Jam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Proceso išlaidų nėra.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas saugojimo aikštelėje, esančioje Minsko pl. 21, Vilnius, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžintinas savininkei V. R., gim. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL (2 550 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. R. paskirti galutinę bausmę – 34 MGL (1 700 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti A. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 24 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, skirti A. R. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir išieškoti iš jo konfiskuotino turto, automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) į valstybės biudžetą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus - panaikinti.

A. R. vairuotojo pažymėjimą Nr. 02542004, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti savininkei V. R., gim. (duomenys neskelbtini).

Teisėja Ana KaršulIšaiškinti A. R., kad:1. Bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „L. B. AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB banke“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „e1-1843-1055/2025“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.5. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (3 500 Eur) ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų (prieš tai nurodytų) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis - būtina nurodyti bylos numerį, įmokos kodas 6801). Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, teismo nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo ir grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.6. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.7. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.8. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.9. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.10. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.11. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.