Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. B. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2016-10-31 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 40N-59170014-16,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriuje 2016-10-31 buvo priimtas nutarimas Nr. 40N-59170014-16 administracinio teisės pažeidimo byloje dėl pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje, 124 straipsnio 3 dalyje už tai, kad D. B. 2016-04-18, 22.10 val., adresu Tilžės g. 109, Šiauliai, prekybos centro „Saulės miestas“ požeminėje aikštelėje, vairuodamas transporto priemonę, tyčia, neturėdamas konkrečių ir aiškių tikslų ir motyvų, iš chuliganiškų paskatų, t. y. aiškiai negerbiant visuomenės, niekinant elementarias moralės bei elgesio normas, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje dideliais variklio sūkiais priversdamas prasisukti automobilio varantiesiems ratams, taip prarandant gerą sukibimą su važiuojamąja dalimi, jam tampant nestabiliam bei slystant, ir taip keičiant jo važiavimo kryptį, kėlė grėsmę eismo bei žmonių saugumui, nes tuo metu kartu važiavo keleivis, aikštelėje stovėjo kiti asmenys, joje yra įrengta daug kolonų, buvo paliktos stovėti kitos transporto priemonės. Už šią veiką paskirta 434 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėn. Asmuo taip pat nubaustas 28 Eur bauda už greičio viršijimą. Galutinė nuobauda paskirta 434 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėn.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

Vertinant byloje surinktus įrodymus pirmiausiai pasisakytina dėl jų patikimumo ir išsamumo. Pareiškėjas D. B. teigia, kad kelių eismo taisyklių nepažeidinėjo, chuliganiško vairavimo nebuvo. Liudytojas S. Z. yra D. B. draugas. Šių asmenų parodymai negali būti vertinami kaip neabejotinai objektyvūs ir visiškai patikimi, todėl vertintini per kritiškumo prizmę, kadangi D. B. yra administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kuris suinteresuotas būti nenubaustas, o S. Z. galimai yra suinteresuotas padėti jam to pasiekti. Taip pat pažymėtina, kad D. B. praeityje buvo baustas už chuliganišką vairavimą. Ši aplinkybė jo neapibūdina kaip drausmingo vairuotojo ir neduoda pagrindo besąlygiškai tikėti jo pateikiama įvykio versija. Tuo tarpu policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis abejoti nėra pagrindo, kadangi šie asmenys nėra pažįstami su pareiškėju D. B., nėra pagrindo teigti, kad įvykio aplinkybes nurodė, turėdami kažkokių tikslų apkalbėti D. B. ar jam dėl kokios nors priežasties tokiu būdu pakenkti.

Pagal ATPK 124² str. 2 d. chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Pagal ATPK 124² str. 1 d. transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, laikomas pavojingu vairavimu.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad D. B. padarė ATPK 124² str. 1 d. numatytą pažeidimą, t. y. pavojingai vairavo. Tuo tarpu jo neabejotinos kaltės dėl chuliganiško vairavimo negalima konstatuoti.

Pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-14 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. už chuliganišką vairavimą tik tuo atveju, kai: 1) yra nustatytos chuliganiškos paskatos, 2) padarytas bent vienas KET pažeidimas ir 3) toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui (Šiaulių apygardos teismo 2016-06-15 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-253-332/2016). Paprastai už chuliganišką vairavimą teismų praktikoje baudžiama, kai kelių eismo taisyklių pažeidimai yra akivaizdžiai grubūs, nepateisinami ir nėra kilę normalaus, protingo vairavimo eigoje; kai atitinkamo pobūdžio automobilio vairavimas yra neleistinas, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne vien tik jį vairuojančiam asmeniui (pvz. tyčia sukeltas šoninis slydimas, rankinio stabdžio naudojimas įveikiant posūkius, iš anksto numatytas pavojingas lenkimas, kai draudžiama lenkti arba eismo sąlygos neleidžia lenkti saugiai ir pan.).

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, D. B. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra tokie pavojingi, kad galėtų būti vertinami kaip chuliganiški. Pagal pažeidimų pobūdį laikytina, kad nebuvo tokio intensyvumo pažeidimų, kurie galėtų būti laikomi chuliganišku vairavimu. Tačiau pažeidimai atitinka ATPK 124² str. 1 d. numatyto pavojingo vairavimo sudėtį, kadangi nagrinėjamoje situacijoje D. B. automobilį neabejotinai vairavo pavojingai. Pažymėtina, kad asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl pavojingo vairavimo jam padarius bent du kelių eismo taisyklių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-09 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-13/2012), t. y. nurodytame ATPK straipsnyje įvardinta sąvoka "keli eismo taisyklių pažeidimai" reiškia du ir daugiau KET pažeidimų. Išvada dėl pavojingo vairavimo grindžiama toliau dėstomais motyvais.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad D. B. automobilio ratai pradedant važiuoti iš vietos prasisuko. Šią aplinkybę patvirtino pats D. B., policijos pareigūnai, kurie fiksavo pažeidimą ir girdėjo padangų cypimą, taip pat liudytojas S. Z. Tačiau D. B. teigia, kad ratai prasisuko netyčia, nes jis per greitai atleido sankabos pedalą. Ši D. B. versija vertintina kritiškai. Liudytojas A. P. parodė, kad padangos cypė, nes asmuo priverstinai spaudė akseleratorių. Liudytojas O. Š. parodė, kad išgirdo padangų cypimą, nusileido į aikštelę, tai truko kelias sekundes. D. B. atstovas advokato padėjėjas Ž. K. baigiamojoje kalboje nurodė, kad Saulės miesto aikštelėje išvažiuojant iš vietos buvo apie pusantro metro juodos padangų žymės. Šią vietą parodė D. B. Visa tai įvertinus darytina išvada, kad ratų prasisukimas buvo priverstinis ir tyčinis veiksmas, kadangi truko keletą sekundžių ir buvo paliktos pakankamai ilgos padangų žymės. Netyčinis ratų prasisukimas vairuojant yra įmanomas, pvz. siekiant spėti įvažiuoti į sankryžą ar žiedą, įsiliejant į eismo srautą, tačiau paprastai trunka labai trumpai ir nepalieka žymių ant kelio dangos, nes nėra toks intensyvus, kad ant kelio dangos liktų padangų gumos likučiai, tuo labiau pusantro metro ilgio. Nagrinėjamu atveju nebuvo jokios būtinybės staigiai pradėti važiuoti iš vietos, kadangi eismas vyko uždaroje automobilių stovėjimo aikštelėje, eismo srauto nebuvo. Toks automobilio pradėjimo važiuoti būdas miesto sąlygomis, uždaroje automobilių stovėjimo aikštelėje, konkrečioje situacijoje buvo nesaugus. Staigus pradėjimas važiuoti nėra atsargus veiksmas, kadangi dauguma automobilių vairuotojų taip nesielgia, ir kiti eismo dalyviai, įskaitant pėsčiuosius, to nesitiki. Prekybos ir pramogų centro aikštelėje važinėja automobiliai, vaikšto pėstieji, todėl pradėti tokiu būdu važiuoti yra pavojinga. Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 p.). Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (KET 9 p.). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, D. B. pažeidė KET 4 p. ir 9 p. nuostatas, negerbdamas kitų eismo dalyvių ir nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių tyčia privertė prasisukti automobilio varančiuosius ratus, dėl ko sukėlė pavojų kitų asmenų, jų turto saugumui ir aplinkai. Šią išvadą patvirtina tai, kad, vadovaujantis liudytojų, policijos pareigūnų, ir paties D. B. parodymais, fotonuotrauka (pateikta D. B., su paaiškinimais apie įvykį (bylos Nr. II-62-951/2016 38 lapas), aikštelėje pakankamai netoli buvo kitų asmenų, automobilių, joje įrengtos kolonos (pvz. S. Z. parodė, kad šalia stovėjo draugų automobilis. Asmenų buvo, keli draugai, gal trys). Be to, D. B. teismo posėdžio metu pats nurodė, kad automobilis šoko į priekį ir buvo kolona. Tuo tarpu 2016-05-26 teismo posėdžio metu byloje Nr. II-62-951/2016 D. B. paaiškino, kad per greitai atleido sankabos pedalą. Išgirdo padangų cypimą. Prieš jį buvo kolona. Automobilis šoko į priekį, jis išsigando, suko į dešinę. Taigi, iš nustatytų aplinkybių matyti, kad netgi buvo galimybė atsitrenkti į požeminės aikštelės koloną ir toks pradėjimo važiuoti prasukant automobilio ratus būdas buvo akivaizdžiai pavojingas. Be to, kartu važiavo ir keleivis.

Liudytojas A. P. 2016-05-26 teismo posėdžio metu byloje Nr. II-62-951/2016 parodė, kad įvažiavo į prekybos centro „Saulės miestas“ aikštelę, išgirdo triukšmą, pamatė automobilį „BMW“, kuris priverstinai slydo. Automobilį „BMW“ sustabdė netoli jų. Slydimą matė vizualiai, prieš tai girdėjo garsą. Automobilis stovėjo šiek tiek pasisukęs. Asmenys stovėjo apie 30 metrų atstumu, jų buvo mažiausiai 10. Toliau dar stovėjo žmonių. Bendrai buvo apie 20 žmonių. Vairuotojas kėlė grėsmę aplinkiniams, nes ten automobiliai įvažinėja į aikštelę, greitis buvo didelis. Matė D. B. važiuojant tiesiąja kelio dalimi, automobilis buvo šiek tiek skersas. Vairavimas ir greitis buvo nesaugus. Galėjo atsitrenkti į kitą automobilį. Ratai slydo priverstinai. Galimai būtų atsitrenkęs į policijos automobilį. Liudytojas O. Š. 2016-05-26 teismo posėdžio metu byloje Nr. II-62-951/2016 parodė, kad išgirdo padangų cypimą, pastebėjo, kaip automobilis „BMW“ slydo šonu. Kitų automobilių, asmenų aplink buvo. Buvo iki 10 asmenų 5 metrų atstumu nuo pažeidėjo. Automobilis galėjo kliudyti kitus automobilius, asmenis, gal būtų kliudęs ir juos. Automobilis slydo priverstinai, matė, kaip slydo galinė ašis. Vairuotojas paaiškino, iš kurios vietos pajudėjo, kad iš po kolonos pradėjo slysti. Jų įvažiavimo momentu asmens automobilis slydo. Jei nebūtų sustojęs, būtų į juos trenkęsis. Jie tik pasuko ir iš karto sustojo. Asmuo, pamatęs juos, irgi sustojo. Matė, kaip automobilis važiavo skersas. Nurodytos aplinkybės ne tik patvirtina, kad D. B. nesaugiai pradėjo važiuoti, bet ir tai, kad ir toliau manevravo nesaugiai.

Policijos pareigūnų teigimu, D. B. vairuotas automobilis slydo šonu, buvo šiek tiek skersas, slydo galinė ašis, tai buvo daroma priverstinai. Dėl jau paminėto neišsamaus įrodymų surinkimo byloje negalima daryti kategoriškos išvados, dėl ko automobilis slydo, tačiau abejoti pareigūnų parodymais apie tai, kad automobilis slydo, nėra pagrindo. D. B. nurodyta aplinkybė, kad policijos pareigūnai nematė jo važiuojančio ir aplinkybė, kad automobilis šonu neslydo, vertintina kritiškai, kaip gynybinė versija. Policijos pareigūnų nurodytos įvykio aplinkybės yra išsamios, labai panašios, tačiau nėra identiškos, kaip galėtų būti, jei aplinkybės būtų išgalvotos ir suderintos tarpusavyje. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje automobilis galėjo slysti šonu dėl specialiai priverstinai prasukamų galinių varančiųjų automobilio ratų, dėl posūkiui panaudoto rankinio stabdžio, dėl staigaus automobilio pasukimo važiuoti kita kryptimi arba dėl staigaus stabdymo pamačius policijos pareigūnų automobilį. Bet kuris iš šių veiksmų nėra saugaus vairavimo pasekmė ir yra pavojingas. Teismo vertinimu, didžiausia tikimybė dėl D. B. vairuoto automobilio BMW slydimo šonu priežasties yra dėl nesaugaus važiavimo greičio, sąmoningai sukeltų per didelių variklio sūkių bei staigaus manevro į dešinę siekiant neatsitrenkti į koloną (2016-05-26 teismo posėdžio metu byloje Nr. II-62-951/2016 D. B. paaiškino, kad per greitai atleido sankabos pedalą, išgirdo padangų cypimą, prieš jį buvo kolona, automobilis šoko į priekį, jis išsigando, suko į dešinę).

Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (KET 101 p.). Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti (KET 18 p.). Iš šių teisės normų, taip pat KET 4 ir 9 punktuose nustatytų reikalavimų taip pat išplaukia reikalavimas laikytis KET 127, 128 ir 130 punktų reikalavimų, sukonkretinančių saugaus ir atsargaus vairavimo pareigą. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių (KET 127 p.). Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (KET 128 p.). Stovėjimo aikštelėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 20 km/h greičiu (KET 130 p.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, dėl automobilio slydimo šonu buvo pažeisti KET 4, 9, 18, 101 punktų reikalavimai, taip pat juos sukonkretinantys KET 127, 128 ir 130 punktų reikalavimai, ir tuo buvo sukeltas pavojus kitų asmenų, automobilių, kurių buvimas požeminėje aikštelėje neginčijamai nustatytas visų liudytojų bei paties D. B. parodymais teismo posėdžių metu, saugumui, o taip pat kitų asmenų turtui ir aplinkai, t. y. požeminės aikštelės konkrečiai atraminei kolonai ir kitoms kolonoms apskritai, kadangi dėl galu varomo automobilio varančiųjų ratų prasisukimo ir sukibimo su kelio danga praradimo, automobilio slydimo šonu D. B. vairuotas automobilis BMW tapo nestabilus, jo judėjimas tapo iš dalies nevaldomas, nenuspėjamas, todėl buvo pavojingas kitiems asmenims ir turtui. Pastebėtina, kad kai automobilis vairuojamas pasirinkus saugų važiavimo greitį, situacija, kai automobilis praranda sukibimą su kelio danga ir pradeda slysti, yra iš esmės neįmanoma. Turint omenyje, kad stovėjimo aikštelėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 20 km/h greičiu (KET 130 p.), tikimybė, kad tokiu greičiu važiuodamas automobilis pradės slysti yra nereali. Atsižvelgiant į tai vertintina, kad D. B. vairuodamas automobilį saugaus greičio nepasirinko, todėl vairavo nesaugiai ir pavojingai. Kad greitis buvo nesaugus, nurodė ir liudytojas A. P.

Kadangi yra nustatyti ne mažiau kaip keturi KET pažeidimai, kurie buvo inkriminuoti D. B., jo veika atitinka ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo – pavojingo vairavimo – sudėtį. Apskritai vertinant situaciją chuliganiško vairavimo požymių galima įžvelgti. Tačiau esant nurodytai situacijai, kai buvo galima ir reikalinga surinkti daugiau įrodymų asmens kaltei pagrįsti, bet tai nebuvo atlikta, kylančios abejonės aiškintinos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai. Iš byloje nustatytų aplinkybių negalima daryti neabejotinos išvados, kad D. B. padaryti pažeidimai buvo tiek intensyvūs ir pavojingi, kad galėtų būti vertinami ne kaip pavojingas, o kaip chuliganiškas vairavimas.

Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio sutikti su skundo argumentais apie jo netinkamą surašymą tai pat nėra pagrindo. Protokole išsamiai nurodyti pažeisti KET punktai, pažeidimo teisinės ir faktinės aplinkybės. Kiti skundo argumentai ir nurodytos aplinkybės pažeidimo padarymo fakto konstatavimui ir teisiniam vertinimui įtakos neturi.

Išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą (ATPK 302 str. 1 d. 3 p.).

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str. 2 d.). Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo (ATPK 30² str. 1 d.). Byloje nėra nustatyta D. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jis dėl pavojingo vairavimo nesigaili, kad padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnyje nepripažino, bylos nagrinėjimo metu neneigė tik greičio viršijimo fakto, dėl kurio nutarimo ir neskundė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Teisės pažeidimas yra pakankamai pavojingas, kadangi padarytas uždarose patalpose, viešoje vietoje, kur turi galimybę lankytis ir lankosi daug žmonių, važinėja automobiliai. Atsižvelgtina ir į D. B. asmenybę – anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, taip pat baustas už chuliganišką vairavimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes skirtina atitinkamo dydžio nuobauda už ATPK 124² str. 1 d. numatytą pažeidimą. Nuobauda už greičio viršijimą nebuvo skųsta, todėl paliktina nepakeisto dydžio. Galutinė nuobauda asmeniui skirtina atsižvelgiant į ATPK 33 str. nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalimi, 124 straipsnio 3 dalimi, 302 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 302⁴ straipsniu, teismas

nutaria:

D. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2016-10-31 D. B. atžvilgiu priimtą nutarimą Nr. 40N-59170014-16.

Pripažinti D. B. kaltu padarius Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą ir paskirti jam 28 Eur baudą.

Pripažinti D. B. kaltu padarius Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir paskirti jam 180 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu galutinę nuobaudą D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), skirti 180 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimties Eur) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu penkiems mėnesiams.

Apeliacinis skundas dėl šio nutarimo gali būti paduotas Šiaulių apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant tiesiogiai Šiaulių apygardos teismui arba per Šiaulių apylinkės teismą.