Šiaulių apygardos teismo nutarimas

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto D. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017-01-30 nutarimo, kuriuo panaikintas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2016-10-31 D. B. atžvilgiu priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini).

D. B. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau Lietuvos Respublikos ATPK) 124 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą ir jam paskirta 28 Eur bauda.

D. B. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir jam paskirta 180 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, galutinė nuobauda D. B. skirta 180 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimties Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu penkiems mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2016-10-31 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. ir 124 str. 3 d. galutine administracine nuobauda – 434 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių. D. B. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. nubaustas už tai, kad jis 2016-04-18, 22.10 val., adresu (duomenys neskelbtini), prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas transporto priemonę, tyčia, neturėdamas konkrečių ir aiškių tikslų ir motyvų, iš chuliganiškų paskatų, t. y. aiškiai negerbiant visuomenės, niekinant elementarias moralės bei elgesio normas, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinanti požiūrį į juos, požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje dideliais variklio sūkiais priversdamas prasisukti automobilio varantiesiems ratams, taip prarandant gerą sukibimą su važiuojamąja dalimi, jam tampant nestabiliam bei slystant, ir taip keičiant jo važiavimo kryptį, kėlė grėsmę eismo bei žmonių saugumui, nes tuo metu kartu važiavo keleivis, aikštelėje stovėjo kiti asmenys, joje yra įrengta daug kolonų, buvo paliktos stovėti kitos transporto priemonės.

D. B. įsitikinimu, asmuo, kaltinamas administracinio teisės pažeidimo padarymu, turėtų būti informuotas, kuo jis kaltinamas. Viso šios administracinio teisės apžeidimo bylos nagrinėjimo metu tiek policijos įstaigoje, tiek teismuose, nei karto nebuvo užsiminta, apie jo veiksmų perkvalifikavimo iš Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. į Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. galimybę. Apelianto nuomone, teismas, skundžiamame nutarime perkvalifikavęs jo veiką, pažeidė jo teisę į gynybą, todėl Šiaulių apylinkės teismo nutarimas yra naikintinas.

Motyvuojamoji dalis

D. B. apeliacinis skundas tenkintinas.

Nuo 2017-01-01 įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau Lietuvos Respublikos ANK), kuris pakeičia iki 2017-01-01 galiojusį Lietuvos Respublikos ATPK. Įgyvendinant 2017-01-01 įsigaliojusį naują Lietuvos Respublikos ANK ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015-06-25 įstatymas Nr. XII-1869) 5 straipsnio (senaties terminų ir teisenos taikymas) 4 dalimi, skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo 2017-01-30 nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju bus tikrinamas apeliacinio skundo ribose ir taikytina bylos teisena pagal iki 2017-01-01 galiojusio Lietuvos Respublikos ATPK normas.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi administracinio teisės pažeidimo bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo 2017-01-30 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma D. B. apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ginčo dėl Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 3 d. numatyto pažeidimo, už kurį D. B. buvo nubaustas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2016-10-31 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimą. Apeliaciniame skunde D. B. nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad jis padarė Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. 1 d. numato, jog administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. B. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2016-10-31 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d., tačiau skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo 2017-01-30 nutarimu, išnagrinėjus D. B. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2016-10-31 nutarimo, D. B. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti veiksmai buvo perkvalifikuoti ir D. B. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. numatytą pažeidimą. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad D. B. veiksmais buvo pažeisti KET 4, 9, 18, 101 punktų reikalavimai, taip pat juos sukonkretinantys KET 127, 128 ir 130 punktų reikalavimai, ir tuo buvo sukeltas pavojus kitų asmenų, automobilių saugumui, o taip pat kitų asmenų turtui ir aplinkai, t. y. požeminės aikštelės konkrečiai atraminei kolonai ir kitoms kolonoms apskritai, kadangi dėl galu varomo automobilio varančiųjų ratų prasisukimo ir sukibimo su kelio danga praradimo, automobilio slydimo šonu D. B. vairuotas automobilis BMW tapo nestabilus, jo judėjimas tapo iš dalies nevaldomas, nenuspėjamas, todėl buvo pavojingas kitiems asmenims ir turtui. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas teisės normas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, susipažinęs su D. B. apeliacinio skundo argumentais ir patikrinęs skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2017-01-30 nutarimą, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog nagrinėjamu atveju D. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog D. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. nustato administracinę atsakomybę už vieną iš jame numatytų alternatyvių veikų: 1) vienu metu ar paeiliui padaryti keli eismo taisyklių pažeidimai, kurie kelia grėsmę eismo saugumui, arba 2) padarytas vienas KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad D. B. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d., skundžiamame nutarime iš esmės grindžiama liudytojų policijos pareigūnų A. P. ir O. Š. parodymais bei paties D. B. paaiškinimais. Apylinkės teismo posėdyje (byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. P. parodė, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu įvažiavo į prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę, išgirdo triukšmą – padangų cypimą, pamatė automobilį „BMW“, kuris priverstinai slydo. Garsą girdėjo būdami už sienos. Automobilį „BMW“ sustabdė netoli jų. Slydimą matė vizualiai, prieš tai girdėjo garsą. Automobilis stovėjo šiek tiek pasisukęs. Šalia buvo kitų automobilių, bendravo su aplink buvusiais jaunuoliais. Automobilio padangos cypė, nes asmuo priverstinai spaudė akseleratorių. Matė D. B. važiuojant tiesiąja kelio dalimi, automobilis buvo šiek tiek skersas. Vairavimas ir greitis buvo nesaugus (19, 20 b. l.). Apylinkės teismo posėdyje (byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) liudytoju apklausiamas policijos pareigūnas O. Š. parodė, kad patruliuodami su A. P. patikrino jaunimo lankomą vietą, prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ požeminę aikštelę. Išgirdo padangų cypimą, nusileido į aikštelę, tai truko kelias sekundes, pastebėjo, kaip automobilis „BMW“ slydo šonu. Kitų automobilių, asmenų aplink buvo. Automobilis galėjo kliudyti kitus automobilius, asmenis, gal būtų kliudęs ir juos. Automobilis slydo priverstinai, matė, kaip slydo galinė ašis. Jų įvažiavimo momentu asmens automobilis slydo. Asmuo, pamatęs juos, sustojo. Matė, kaip automobilis važiavo skersas (20 b. l.). D. B. apylinkės teismo posėdžio metu parodė, kad buvo prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ su draugu ir sugalvojo važiuoti namo. Užvedus automobilį, variklis dirbo netolygiai, todėl jis pergazavo variklį du kartus, kad jis pradėtų gerai dirbti. Buvo truputį sukėlęs variklio apsukas, nes jis gerai nedirbo ir per greitai atleido sankabos pedalą, todėl prasisuko ratai. Automobilis šoko į priekį. Kadangi priekyje buvo kolona, jis suko į dešinę pusę už tos kolonos, automobilio neužmetė ir didelio greičio nebuvo pasiekęs. Už tos kolonos pasukęs link išvažiavimo lėtino greitį, stabdė, kad pasižiūrėtų, ar neatvažiuoja automobiliai. Tik sustojus įvažiavo pareigūnai, įjungė švyturėlius, išlipo iš mašinos, pradėjo rašyti pažeidimą dėl chuliganiško vairavimo. Jo manevravimo metu policijos pareigūnai jo automobilio nematė. 2016-05-26 apylinkės teismo posėdžio metu (byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) D. B. paaiškino, kad apie 22.00 val. su draugu ruošėsi į miestą. Važiuodamas per greitai atleido sankabos pedalą, išgirdo padangų cypimą. Automobilis šoko į priekį. Prieš jį buvo kolona, todėl jis išsigando, suko į dešinę. Sustojo, kad įsitikintų, jog nėra atvažiuojančių automobilių, kuriuos turi praleisti. Prieš jį sustojo pareigūnų automobilis. Aplink 20-30 metrų atstumu automobilių nebuvo, arti žmonių nebuvo. Jo automobilis neslydo (19 b. l.).

Įvertinus liudytojų policijos pareigūnų parodymus apylinkės teisme apie tai, kad D. B. vairavo nesaugiai ir pavojingai, darytina išvada, kad šių policijos pareigūnų nurodomos aplinkybės pagrįstos subjektyviu situacijos vertinimu ir prielaidomis. Kitų asmenų, kurie patvirtintų šiuos liudytojų parodymus, nebuvo nustatyta, taip pat byloje nėra surinkta kitų duomenų, kurie objektyviai patvirtintų, kad D. B. vairavo automobilį pavojingai.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad, užfiksavus galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, policijos pareigūnai privalo imtis visų priemonių, jog būtų užfiksuoti visi reikšmingi galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo duomenys, o ne apsiriboti vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu ir policijos pareigūnų tarnybiniais paaiškinimais. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai, suprasdami, kad D. B. gali neigti savo kaltę, įvykio vietoje turėjo elgtis itin profesionaliai bei kvalifikuotai ir užfiksuoti visas esminės reikšmės bylai turinčias aplinkybes, tačiau tai padaryta nebuvo. Pažymėtina, kad įvykio vieta tinkamai apžiūrėta ir užfiksuota (nustatant ar yra likę D. B. vairuoto automobilio važiavimo pėdsakai, padangų pėdsakai automobiliui slystant, nustatant atstumus tarp D. B. vairuoto automobilio ir kitų eismo dalyvių (automobilių, pėsčiųjų), pastatų, įvykio vietą užfiksuojant fotonuotraukose, nubraižant automobilio BMW manevravimo schemą) nebuvo, nenustatyti ir neapklausti įvykio vietoje buvę ar įvykį matę asmenys. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime taip pat pagrįstai pažymėjo, kad nebuvo laiku išreikalauta vaizdo medžiaga dėl įvykio požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos, neišsaugota ir vaizdo medžiaga iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio. Nors policijos pareigūnai parodė, kad šalia D. B. vairuojamo automobilio buvo kitų automobilių ir asmenų, tačiau iš bylos duomenų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog dėl D. B. automobilio vairavimo buvo kilusi grėsmė kitų asmenų, automobilių saugumui, kitų asmenų turtui ir aplinkai. Taigi, įvertinus administracinio teisės pažeidimo byloje esančią medžiagą, darytina išvada, kad joje nėra pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad D. B. veiksmai buvo tyčiniai ir tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar kitų žmonių saugumui ir kurie leistų D. B. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d.

Pabrėžtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje surinkti įrodymai neginčijamai nepatvirtina, jog D. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK ATPK 124² str. 1 d., kad nustatytų aplinkybių visuma sukelia abejonių ir neaiškumų dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo D. B. veikoje, darytina išvada, jog apylinkės teismas nepagrįstai D. B. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d.

Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo 2017-01-30 nutarimas yra neteisingas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena D. B. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jo veikoje Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu ir 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017-01-30 nutarimą, kuriuo D. B. veiksmai perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naują nutarimą:

D. B. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalį nutraukti, paliekant galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2016-10-31 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria D. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 3 dalį.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.