Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato (toliau Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK) apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-04-15 nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. skundas tenkintas visiškai, panaikintas 2016-01-15 Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK nutarimas ir administracinė byla nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto 2016-01-15 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. administracine nuobauda – 579 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams už tai, kad jis 2015-12-29 23.15 val. vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje iš chuliganiškų paskatų demonstravo nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir kėlė grėsmę eismo saugumui tyčia naudodamas stovėjimo stabdį ir pastatydamas automobilį šonu kelis kartus iš eilės, taip darydamas važiavo pro prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ iki (duomenys neskelbtini) g. Savo veiksmais E. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 8, 9 punktų reikalavimus.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-04-15 nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. skundas dėl 2016-01-15 Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) tenkintas visiškai, panaikintas 2016-01-15 Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK nutarimas ir administracinė byla nutraukta.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-04-15 nutartį ir palikti galioti Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniame skunde Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiama nutartį, nevisapusiškai ištyrė ir įvertino padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, todėl administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nepagrįstai. Apelianto nuomone, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių E. V. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d., padarymo. E. V. veiksmuose yra visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodant pažeidimo esmę yra aiškiai įvardyta tiek kaltės forma, tiek chuliganiškos paskatos, tiek konkretūs veiksmai, kuriais pasireiškė pažeidimas.

Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK teigimu, teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, E. V. parodymų nevertino kritiškai, tai yra kaip siekimo išvengti administracinės atsakomybės, teismas visiškai neatsižvelgė į policijos pareigūnų T. K. ir M. Z. duotus parodymus, kuriuose nurodyta, kad jie aiškiai matė, kaip automobilio „VW GOLF“ vairuotojas automobilių stovėjimo aikštelėje iš chuliganiškų paskatų demonstravo nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir kėlė grėsmę eismo saugumu, tai yra tyčia naudodamas stovėjimo stabdį, taip blokuodamas galinius ratus, pastatė automobilį šonu kelis kartus iš eilės. Be to, apylinkės teismas visiškai nevertinio to, kad būtent policijos pareigūnai, kurių suinteresuotumas bylos baigtimi nustatytas nebuvo, vykdydami savo tiesioginę pareigą, tai yra, užtikrindami viešąją tvarką ir saugų eismą, privalėjo nedelsiant reaguoti ir užkardinti jų akivaizdoje daromą administracinį teisės pažeidimą. Patys policijos pareigūnai irgi buvo eismo dalyviai, todėl Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK nesutinka su apylinkės teismo motyvais, kad bylos medžiagoje nenurodyta, jog eismo dalyvių buvo šalia E. V. vairuojamo automobilio. Šiuos teismo motyvus paneigia ir policijos pateiktas vaizdo įrašas, kuriame aiškiai matosi, kaip prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje važinėja automobiliai bei vaikšto žmonės, tuo metu kai šia aikštele važiuoja E. V. vairuojamas automobilis „VW GOLF“. Tai pat teismas bylos nagrinėjimo metu visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad automobilio vairuotojas E. V. pats neneigė, jog jo vairuojamas automobilis slidinėjo.

Atsiliepimu į Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK apeliacinį skundą E. V. prašo Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK apeliacinio skundo netenkinti, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-04-15 nutartį pakeisti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties arba panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-04-15 nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Taip pat prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes nori dalyvauti ir teikti paaiškinimus.

Atsiliepime E. V. nurodo, kad apylinkės teismas visapusiškai ir pilnutinai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą ir priėmė pagrįstą sprendimą. E. V. teigimu, jis jokių chuliganiškų paskatų neturėjo, todėl jokio pažeidimo nepadarė, o netyčinis slystelėjimas įvykęs dėl nenugalimos jėgos posūkio metu esant slidžiai kelio dangai ir net nenaudojant neveikiančio stovėjimo stabdžio, negali būti traktuojamas kaip tyčinis veiksmas iš chuliganiškų paskatų.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Atsiliepimu į Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK apeliacinį skundą E. V. prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tačiau pažymėtina, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁰ str. 2 d.). Taigi minėta įstatymo nuostata numato aukštesnės instancijos teismui teisę nuspręsti rengti konkrečiu atveju teismo posėdį ar ne, t.y. administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs apylinkės teismas rašė teismo posėdžio protokolą, jame užfiksavo esminius bylos nagrinėjimo momentus, apklaustų asmenų parodymus teismo posėdyje, įrodymų tyrimą ir kt. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK apeliaciniam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos. E. V. nenurodė svarių argumentų, kurių pagrindu turi būti rengiamas teismo posėdis žodinio proceso tvarka, asmeniškai išklausyti E. V., kuris nesutikimo su Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK apeliaciniu skundu motyvus yra išdėstęs atsiliepime į apeliacinį skundą, nėra būtinybės, todėl nagrinėjamu atveju Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK apeliacinis skundas nagrinėjamas ir skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas rašytinio proceso tvarka, remiantis teismui pateikta medžiaga.

Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. 1 d. numato, jog administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

E. V. Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto 2016-01-15 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. nurodoma, kad chuliganiškas vairavimas yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Chuliganiškas automobilio vairavimas nesuderinamas su KET 4 ir 9 punktuose įtvirtintomis pareigomis eismo dalyvių elgesį grįsti savitarpio pagarba ir atsargumu bei laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Taigi asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. už chuliganišką vairavimą tik tuo atveju, kai: 1) yra nustatytos chuliganiškos paskatos, 2) padarytas bent vienas KET pažeidimas ir 3) toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo atliktu įrodymu vertinimu ir teigiama, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiama nutartį, nevisapusiškai ištyrė ir įvertino padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes ir nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, todėl prašoma panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-04-15 nutartį ir palikti galioti Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau aukštesnės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, kad byloje esančių įrodymų vertinimas ir jų visumos pagrindu nustatytų aplinkybių konstatavimas yra išimtinė teismo prerogatyva (teisė). Todėl vien tai, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK, negali būti pagrindas byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, išsamiai išnagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus, patikrinęs juos įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių spręsti, kad E. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d., todėl administracinė teisena jo atžvilgiu nutraukta teisėtai ir pagrįstai.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad E. V. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d., įrodinėjama išimtinai liudytojų – Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiųjų patrulių M. Z. ir T. K. parodymais, jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis ir paaiškinimais, pateikta policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo registratoriumi užfiksuota vaizdo medžiaga bei paties E. V. paaiškinimais.

Apylinkės teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas T. K. parodė, kad jis ir jo kolega M. Z. matė, kaip prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje iš stovėjimo vietos išvažiavo E. V. vairuojamas automobilis skersuodamas, jis kėlė pavojų aplinkiniams, nes buvo slidu. Liudytojo teigimu, vairuotojas vairuodamas naudojo stovėjimo stabdį, nors liudytojas ir nematė, kaip jis traukė stovėjimo stabdį. Automobilis apvažiavo aplink prekybos centrą, automobilio „užmetimai“ buvo tiesioje vietoje, jie buvo pavojingi, automobilis slydo šonu, todėl galėjo kilti pavojus, kad dar labiau „užmes“. Po pirmo „užmetimo“ vairuotojas galėjo atleisti stovėjimo stabdį. Automobilių stovėjimo aikštelėje buvo netoli judančių transporto priemonių, konteineriai, bet žala niekam nebuvo padaryta, nukentėjusiųjų nėra (21, 22 b. l.). Apylinkės teismo posėdyje liudytoju apklausiamas policijos pareigūnas M. Z. parodė, kad jis su kolega T. K. pamatė prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje iš stovėjimo vietos išvažiuojantį automobilį. Buvo slidu ir, liudytojo nuomone, vairuotojas visuose posūkiuose važiavo naudodamas stovėjimo stabdį, nes jam važiuojant galiniai ratai nesisuko, o posūkiuose automobilis slydo šonu 5, gal daugiau kartų, automobilis „mėtėsi“ ir į kairę, ir į dešinę visą kelią, „užmetimai“ buvo pavojingi. Liudytojo manymu, automobilis slydo tyčia, nes vairuotojas blokavo galinius ratus, jie nesisuko ir čiuožė. Nuo to automobilio 10 metrų spinduliu automobilių stovėjimo aikštelėje buvo kitų automobilių ir žmonių ir toks vairuotojo elgesys galėjo kelti pavojų aplinkiniams, tačiau žala nebuvo užfiksuota (22-24 b. l.). Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiųjų patrulių M. Z. ir T. K. tarnybiniuose pranešimuose (administracinio teisės pažeidimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))), kuriuose policijos pareigūnų paaiškinimai yra užrašyti visiškai vienodai, nurodyta, kad E. V. tyčia naudodamas stovėjimo stabdį ir taip blokuodamas galinius ratus pastatė automobilį šonu kelis kartus iš eilės. Įvertinus liudytojų policijos pareigūnų parodymus apylinkės teisme ir jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes apie tai, kad E. V. vairavo chuliganiškai, darytina išvada, kad šių policijos pareigūnų nurodomos aplinkybės pagrįstos subjektyviu situacijos vertinimu ir prielaidomis. Kitų asmenų, kurie patvirtintų šiuos liudytojų parodymus, nebuvo nustatyta, o kiti byloje surinkti duomenys, nepatvirtina, kad E. V. vairavo automobilį chuliganiškai.

E. V. tiek savo rašytiniame paaiškinime, tiek pasiaiškindamas Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK priimant nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinio teisės pažeidimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))) nurodė, kad vairuodamas automobilį posūkyje gal ir slystelėjo dėl slidžios kelio dangos, tačiau tyčia chuliganiškai nesielgė, niekam nedemonstravo jokios nepagarbos iš chuliganiškų paskatų ir pažeidimo nepadarė. Apylinkės teismo posėdyje apklausiamas E. V. taip pat parodė, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu buvo slidu ir posūkių metu automobilis galėjo paslysti, tačiau jis jį sėkmingai suvaldė, tyčia stovėjimo stabdžio nenaudojo (20, 21 b. l.). Tai, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu buvo blogos eismo sąlygos, kad kelias apsnigtas ir slidus, matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo registratoriumi užfiksuoto vaizdo įrašo (administracinio teisės pažeidimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))). Šie paminėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad E. V. automobilio galėjo nesuvaldyti dėl slidaus kelio, o ne dėl to, kad tyčia chuliganiškai vairavo.

Skundą nagrinėjantis teismas pritaria Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK apeliacinio skundo motyvams, kad būtent policijos pareigūnai, kurių suinteresuotumas bylos baigtimi nustatytas nebuvo, vykdydami savo tiesioginę pareigą, tai yra, užtikrindami viešąją tvarką ir saugų eismą, privalėjo nedelsiant reaguoti ir užkardinti jų akivaizdoje daromą administracinį teisės pažeidimą, tačiau teismas pažymi, kad, užfiksavus galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, policijos pareigūnai privalo imtis visų priemonių, jog būtų užfiksuoti visi reikšmingi galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo duomenys, o ne apsiriboti vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu ir policijos pareigūnų tarnybiniais paaiškinimais. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai, suprasdami, kad E. V. gali neigti savo kaltę, įvykio vietoje turėjo elgtis itin profesionaliai bei kvalifikuotai ir užfiksuoti visas esminės reikšmės bylai turinčias aplinkybes, tačiau tai padaryta nebuvo. Pažymėtina, kad įvykio vieta tinkamai apžiūrėta ir užfiksuota (nustatant ar yra likę E. V. vairuoto automobilio važiavimo pėdsakai, padangų pėdsakai automobiliui slystant, nustatant atstumus tarp E. V. vairuoto automobilio ir kitų eismo dalyvių (automobilių, pėsčiųjų), pastatų) nebuvo, nenustatyti ir neapklausti įvykio vietoje buvę ar įvykį matę asmenys. Minėtame policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo registratoriumi užfiksuotame vaizdo įraše užfiksuota, kaip E. V. vairuojamas automobilis važiuoja aplink prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ per automobilių stovėjimo aikštelę, išvažiuoja iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, kerta (duomenys neskelbtini) gatvę ir įvažiuoja į prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, iš kurios apvažiavęs prekybos centro pastatą nuvažiuoja link (duomenys neskelbtini) g., į kurią įvažiavęs, važiuoja į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, į kurią pasukęs iš (duomenys neskelbtini) g. sustoja, visą kelią paskui E. V. vairuojamą automobilį neatsiliekant važiuoja policijos automobilis, tačiau vaizdo įraše nematyti, kad E. V. vairuojamas automobilis slysta šonu, čiuožia, „mėtosi“ į kairę ar į dešinę. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad šalia E. V. vairuojamo automobilio buvo kitų eismo dalyvių – patys policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu važiuodami E. V. iš paskos, prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje važinėjo kiti automobiliai bei vaikščiojo žmonės, tačiau iš bylos duomenų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog dėl E. V. automobilio vairavimo buvo kilusi grėsmė eismo saugumui, paties E. V. ar kitų asmenų saugumui. Taigi, įvertinus administracinio teisės pažeidimo byloje esančią medžiagą, darytina išvada, kad joje nėra pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad E. V. veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų, priešpastatant save prieš kitus asmenis, ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar kitų žmonių saugumui ir kurie leistų E. V. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d.

Pabrėžtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad eismo sąlygos įvykio metu buvo blogos, kelio danga buvo apsnigta ir slidi, kad byloje esančių duomenų visuma nepaneigia E. V. versijos, jog jo automobilis paslysti galėjo dėl slidaus kelio, ir kad liudytojų T. K. ir M. Z. parodymai dėl chuliganiško vairavimo fakto yra pagrįsti subjektyviu situacijos vertinimu ir prielaidomis, jų nepatvirtina byloje surinkti faktiniai duomenys, daroma išvada, kad nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių E. V. kaltę padarius Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą bei nesant galimybės pašalinti visas abejones dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo, apylinkės teismas pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. įtvirtinto pažeidimo padarymo E. V. atžvilgiu nutraukė.

Pastebėtina, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 4 d., panaikindamas skundžiamą policijos nutarimą ir nutraukdamas E. V. atžvilgiu bylą, privalėjo priimti nutarimą, o ne nutartį, tačiau šis pažeidimas nėra esminis, dėl kurio būtų pagrindas naikinti iš esmės pagrįstą teismo sprendimą. Nors E. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-04-15 nutartį pakeisti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, tačiau tai, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir nutraukdamas E. V. atžvilgiu bylą, nutartyje neįrašė, kad administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, taip pat nėra esminis pažeidimas ir nesudaro pagrindo keisti apylinkės teismo nutartį.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-04-15 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir keisti ar panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-04-15 nutartį nepakeistą ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.