Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Šimonis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „S.IMPERIJA Creditor.lt“ ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui teismo dokumentus įteikus įstatymo nustatyta (CPK 123 straipsnio 1 dalis, b.l. 53), jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nenurodė nepateikimo priežasčių, todėl esant ieškovo prašymui priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Atlikus formalų ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų: išrašo iš www.creditor.lt dėl elektroninių laiškų siuntimo (b.l. 9-24), išrašo iš www.creditor.lt dėl trumpųjų žinučių siuntimo (b.l. 25-26), 2010 m. gruodžio 14 d. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų (b.l. 27-33), išrašo iš www.creditor.lt D. K. CR zonos dėl nustatyto kredito apmokėjimo termino ir sumos apskaičiavimo (b.l. 34), mokėjimo nurodymų (b.l. 35-36) tyrimą bei atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad savo piniginę prievolę ieškovui jis yra įvykdęs, darytina išvada, kad pasitvirtinus paminėtų ieškovo pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti ieškovo prašomą sprendimą.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). CK 6.258 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu, o už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t.t. (CK 6.71 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas nustatė, kad remiantis tarp šalių 2010 m. gruodžio 14 d. sudarytos Kredito sutarties 9.1 punktu, kredito gavėjas (atsakovas), neįvykdęs prievolės grąžinti kreditą kredito grąžinimo dieną, privalo apmokėti kredito gavėjui (ieškovui) 2 (dviejų) procentų dydžio delspinigius į dieną, už kiekvieną uždesltą dieną nuo laiku neapmokėtos grąžintinos sumos, o jeigu delsiama grąžinti kreditą ar jo dalį ir/ar kredito mokestį ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų nuo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, remiantis tarp šalių sudarytos sutarties 9.3. punktu, kredito gavėjas (atsakovas) privalo papildomai sumokėti 100 Lt dydžio baudą.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovo prašomų priteisti 1290,40 Lt delspinigių dydžio ir jų pagrįstumo pažymi, kad formuodamas vieningą teisminę praktiką kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2006). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pripažinta, jog sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos yra ir civilinės atsakomybės forma. Sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą. Teismui keičiant (mažinant) sutarties netesybas kaip civilinę atsakomybę turi būti atsižvelgiama į CK 6.223 straipsnio nuostatas dėl sutarties keitimo. Pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalį teismo sprendimu vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista įstatymų nustatytais atvejais. Vienas iš tokių sutarties keitimo atvejų įtvirtintas CK 6.228 straipsnyje. Jame nustatyta teismo teisė pašalinti esminę šalių nelygybę, kai sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. Šis straipsnis kartu su CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi taikytinas mažinant sutartimi nustatytų netesybų dydį ir nustatant protingą ir pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. Pakeista sutartis ar jos sąlyga turi atitikti sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad teismas nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje, ir priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Be to, kaip yra pažymėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, ieškovas, siekdamas pagrįsti, kad jo prašomos priteisti netesybos yra protingo dydžio, gali pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės.

Teismas šioje civilinėje byloje atsižvelgia į šalių sutartinių santykių pobūdį, t.y. jog 2010 m. gruodžio 14 d. kredito sutarties pagrindu tarp šalių yra susiklostę vartojimo kredito civiliniai teisiniai santykiai, t.y. sutartis sudaryta naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios su atsakovu nebuvo individualiai aptariamos, t.y atsakovas būdamas silpnesniąja sutarties šalimi faktiškai negalėjo laisva valia derėtis dėl sutarties sąlygų ir įtakoti delspinigių dydžio. Tai reiškia, kad sudarant sutartį nebuvo užtikrintas sutarčių laisvės principo visiškas įgyvendinimas (CK 1.2 straipsnis, 6.156 straipsnis). Teismas, nustatydamas, ar yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, taip pat atsižvelgia į tai, kad prašomų priteisti delspinigių dydis 1290,40 Lt sumoje kelis kartus viršija prievolės vertę - 359 Lt (300 Lt kredito suma ir 59 Lt kredito pratęsimo mokestis). Teismas įvertina ir tai, kad ieškovas nėra pateikęs įrodymų, patvirtinančių, kad jo patirti nuostoliai dėl atsakovo netinkamo prievolės vykdymo yra tokie dideli kaip reikalaujama priteisti netesybų suma, t.y. kad prašomos priteisti netesybos yra protingo dydžio. Visų šių aplinkybių visetas teismui leidžia daryti teisinę išvadą, kad šioje byloje, šios civilinės bylos individualiomis aplinkybėmis teismui yra pagrindas pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti. Teismas, spręsdamas iki kokio dydžio mažinti Kredito sutarties 9.1 punktu nustatytus 2 (dviejų) procentų dydžio delspinigius į dieną už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku neapmokėtos grąžintinos sumos, atsižvelgia į nuo 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Teismo įsitikinimu, netesybų mažinimas iki 0,05 procentų dydžio delspinigų į dieną už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku neapmokėtos grąžintinos sumos laikytinas pagrįstu ir pakankamu delspinigių dydžiu atlyginti ieškovo turėtus nuostolius bei šios civilinės bylos individualiomis aplinkybėmis atitinka ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, taip nėra pažeidžiama sutarties šalių interesų pusiausvyra (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į šias materialinės teisės normas ir į šalių sutartimi sutartas sąlygas bei ieškovo pateiktus įrodymus darytina išvada, kad atsakovas prievolės atsiskaityti su ieškovu neįvykdė, todėl iš jo ieškovo naudai priteistina 359 Lt skolos, 100 Lt baudos ir 32,40 Lt delspinigių (180 dienų x 0,18 Lt/d (359 Lt x 0,05 proc.)).

Teismas pažymi, kad atsakovui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę, kyla sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovui įstatyme nustatytas 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2011 m. spalio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis), todėl ši ieškinio dalis tenkintina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teismas įvertinęs, kad ieškovo UAB „S.IMPERIJA Creditor.lt“ ieškinys atsakovo D. K. atžvilgiu iš esmės patenkintas, tik sumažintas reikalavimas dėl delspinigių dydžio priteisimo, taip pat atsižvelgęs į tai, kad nors atsakovui teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai (b.l. 53), jis atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, nenurodė nepateikimo priežasčių, kas reiškia jog atsakovas D. K. tinkamai nevykdė savo kaip proceso šalies pareigų, sprendžia iš atsakovo ieškovui priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas - viso 70 Lt žyminį mokestį (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 93 str. 2 ir 4 d., b.l. 7-8).

Valstybė šioje byloje patyrė 10,16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes jų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovo D. K. (CPK 96 straipsnio 1, 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 286, 287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, banko kodas 73000, ieškovo UAB „S.IMPERIJA Creditor.lt“, į.k. 302458437, adresas M.Valančiaus g. 2-33, Jurbarke, buveinės adresas Neries kr. 16, Kaune, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, banko kodas 73000, naudai 359 Lt (tris šimtus penkiasdešimt devynis litus) skolos, 100 Lt (vieną šimtą litų) baudos, 32,40 Lt (trisdešimt du litus ir keturiasdešimt centų) deslpinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2011 m. spalio 28 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 70 Lt (septyniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, banko kodas 73000, 10,16 Lt (dešimt litų ir šešiolika centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.