Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovo (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nutarimo, kuriuo administracinė byla G. J. atžvilgiu nutraukta, nepadarius jam pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 51⁶ str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2012 m. spalio 18 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalį 2000 Lt bauda už tai, kad, jam būnant UAB „N“ (duomenys pakeisti) direktoriumi, kuri administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį Fabijoniškių g. 2, Vilniuje, bei vykdo jo priežiūrą, todėl turi pareigą užtikrinti tinkamą nuotekų tvarkymą, nustatyta, kad 2012 m. spalio 18 d. minėtame name nuotekų išleidimo vamzdis buvo pajungtas į lietaus nuotakyno šulinį. Tokiu būdu išleidžiamos nuotekos patekdavo į aplinką. G. J. taip pat inkriminuotas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo 6 punkto reikalavimų pažeidimas.

Nesutikdamas su Institucijos 2012-10-18 nutarimu G. J. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas nutarimą panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-06 nutarimu patenkino G. J. skundą ir jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad G. J. veiksmuose nėra nustatyto pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalyje, subjektyviosios pusės – kaltės.

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II- 38-865/2013 ir priimti naują nutarimą - Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2012-10-18 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-274 AM 072234 palikti nepakeistą.

Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, netinkamai ir nevisapusiškai įvertino byloje esančius duomenis ir administracinio teisės pažeidimo bylą G. J. atžvilgiu nepagrįstai nutraukė.

Pažymi, kad Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra 2012-08-28 gavo pranešimą apie bėgančias nuotekas iš daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Fabijoniškių g. 2, Vilniuje. Minėtą pranešimą patikrinti išvyko Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vyresnieji specialistai. Tikrinant minėto namo inžinerinius tinklus, kartu su UAB „Grinda" specialistais, nustatyta, kad viename iš lietaus surinkimo šulinių yra pajungtas fekalinis apie 150 mm vamzdis, iš kurio vizualiai matėsi bėgančios nuotekos su joms būdingu kvapu. Institucija nurodo, kad Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra raštu Nr. VR-14.6-1235 informavo UAB „N" direktorių apie aplinkos teršimą nuotekomis, prašė nutraukti taršą, pateikti projektinę dokumentaciją, o taip pat atvykti į Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrą pateikti paaiškinimus dėl aplinkos teršimo nuotekomis. Pažymi, jog šie Vilniaus RAAD pareigūnų reikalavimai buvo įvykdyti tik iš dalies. UAB „N" direktorius G. J. Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrą 2012-09-20 raštu informavo, kad 2012-09-07 bendrovė atliko remonto darbus ir statytojo defektas yra pašalintas, t. y. buitinės nuotekos nepatenka į lietaus nuotakyną. Prie šio rašto buvo pateiktas Atliktų darbų aktas Nr. AK-V12-235400, tačiau G. J. aplinkybių dėl aplinkos taršos nuotekomis išaiškinimui į Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrą neatvyko, o taip pat nepateikė prašytos namo, esančio Fabijoniškių g. 2, Vilniuje, projektinės dokumentacijos.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra 2012-09-11 gavo Vilniaus RAAD Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus protokolą, kuriame nustatyti skendinčių medžiagų normos viršijimai ir BDS₇ normos viršijimai. Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra 2012-10-08 raštu Nr. VR-14.6-1374 pakartotinai kreipėsi į UAB „N'' direktorių G. J. atvykti į Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrą aplinkybių išaiškinimui bei administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. 2012-10-16 į Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrą atvyko UAB „N" namo vadybininkas V. I. ir pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė statybos defekto nustatymo aplinkybes. P. V. I. tai pat nepateikė projektinės namo dokumentacijos ir kitų dokumentų, susijusių su aplinkos tarša nuotekomis iš namo, esančio Fabijoniškių g. 2, Vilniuje.

Institucijos manymu, UAB „N" žinojo apie statybinį defektą, ko pasekoje aplinka buvo teršiama nuotekomis, o apie tai sužinojus, nebuvo kreiptasi į aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijas bei siekta nuslėpti aplinkos taršą nuotekomis, kadangi toks taršos nutraukimas visų pirma turėjo būti atliktas, pertvarkant nuotekų išleidimo sistemą, o tai bendrovei „N" reikštų papildomas išlaidas, kurių ji galėjo išvengti, jeigu apie taršą nebūtų sužinojusi aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija.

Pažymi, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame nutarime tik paviršutiniškai išnagrinėjo byloje nustatytas aplinkybes ir priėmė formalų sprendimą, motyvuodamas tuo, jog G. J. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už aplinkos teršimą nuotekomis, kadangi jis nevadovavo bendrovei tuo metu, kai nuotekų išleidimo sistema buvo įrenginėjama.

Institucijos nuomone, pagrindas G. J. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51⁶ str. 2 d. buvo Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros patikrinimo aktas Nr. VR-14.7-500, kuriame konstatuojamas aplinkos teršimas nuotekomis iš gyvenamojo namo, esančio Fabijoniškių g. 2, Vilniuje. Teigia, kad UAB „N" direktorius, atvykęs į Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrą protokolo surašymui, paaiškino, kad nesutinka su kaltinimu bei pateikė paaiškinimo priedus: pastatų administravimo vadybininko pareiginių nuostatų nuorašą, kuriame nebuvo vadybininkų parašų, patvirtinančių apie susipažinimą su minėtos pareigybės funkcijomis, bei įsakymą, kurio V. I. paskiriamas namo Fabijoniškių g. , Vilniuje, priežiūros vadybininku, nuorašą. Institucijos teigimu, namo priežiūros vadybininkas V. I. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už aplinkos teršimą nuotekomis, todėl atsakomybė kilo UAB „N" vadovui direktoriui G. J..

Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „N", priėmęs gyvenamąjį namą, esantį Fabijoniškių g. , Vilniuje, administruoti, privalėjo gauti ir išnagrinėti visą projektinę dokumentaciją bei prieš perimant namą administruoti, su specialistais patikrinti namo būklę ir inžinerinius tinklus.

Pažymi, jog atsakomybė G. J. už ATPK 51⁶ str. 2 d. nurodytą pažeidimą kilo ne tuomet, kai iš daugiabučio namo, esančio Fabijoniškių g. , Vilniuje, nuotekų išleidimo vamzdis buvo pajungtas į lietaus nuotakyno šulinį, o tada, kai G. J. tapo žinoma, t. y. pradėjus vadovauti įmonei, administruojančiai gyvenamąjį namą, apie tai, jog į gamtinę aplinką patenka nuotekos iš minėto gyvenamojo namo. Institucija neginčija, kad G. J. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl to, jog minėto daugiabučio namo nuotekų išleidimo vamzdis buvo pajungtas į lietaus nuotakyno šulinį, tačiau mano, jog G. J., kuriam buvo neabejotinai žinoma, kad esant tokiai nuotekų išleidimo sistemai, nevalytos nuotekos patenka tiesiai į gamtinę aplinką, buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51⁶ str. 2 d.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą G. J. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-06 nutarimą.

Nurodo, kad teismas teisingai įvertino ginčo faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė bei vertino visus pateiktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad administracinėn atsakomybės patraukto asmens veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių. Pažymi, jog teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantės nustatytas teisės pažeidimas egzistavo, dar iki G. J. tampant UAB „N" vadovu, o, nustačius teisės pažeidimą, pačių UAB „N" darbuotojų iniciatyva pažeidimas buvo nedelsiant pašalintas.

Atkreipia dėmesį į tai, jog apklaustų liudytojų parodymai vienareikšmiškai patvirtina, jog kanalizacijos tinklų netinkamo įrengimo faktas paaiškėjo tik 2012 m. rugpjūčio mėnesį, UAB „N" namų administravimo vadybininko iniciatyva organizavus kanalizacijos vamzdynų apžiūrą bei gavus apžiūros rezultatus. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti kitą, nei aukščiau nurodyta, kanalizacijos sistemos defekto nustatymo datą.

Teigia, jog agentūra ir informavo UAB „N" apie teisės pažeidimo faktą, todėl reikalauti, jog UAB „N", gavęs informaciją apie teisės pažeidimo faktą, dar papildomai kreiptųsi į aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijas, yra visiškai netikslinga. Nurodo, kad jokie daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai nenumato pareigos namo bendrosios dalinės nuosavybės administratoriui, prieš pradedant teikti ar jau teikiant paslaugas, pakartotinai patikrinti, ar namo projektavimo bei statybos darbus atlikę subjektai nepažeidė konkrečius statybos darbus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nenukrypo nuo namo statybos projektinės dokumentacijos.

Teigia, kad UAB „N" neturėjo pareigos iš naujo tikrinti tų aplinkybių, kurios kompetentingos valstybinės institucijos sprendimu buvo pripažintos teisėtomis, juolab, kad minėti defektai, apie kuriuos kalbama šioje byloje, yra paslėpti darbai, kurių be papildomų kasimo ar ardymo darbų apžiūrėti net nėra/nebuvo galimybės. Teigia, jog, perėmus jau pripažinto tinkamu naudoti ir kurį laiką eksploatuoto statinio bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, net ir apdairiai bei rūpestingai savo funkcijas vykdančiam namo bendrosios dalinės nuosavybės administratoriui negalėjo kilti jokių abejonių dėl kompetentingų valstybės institucijų priimtų sprendimų teisėtumo. Net ir tai, jog statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktuose galimai nėra pasirašę visi komisijos nariai, negali būti pagrindu namo pripažinimo tinkamu naudoti aktus laikyti negaliojančiais ar abejoti aktuose pateikiamų išvadų pagrįstumu.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio mėnesį, nustačius netinkamą nuotekų kanalizacijos įrengimo faktą, defektas UAB „N“ iniciatyva buvo pašalintas nedelsiant. Tuo tarpu apeliantė jokių įrodymų, kad administratorius būtų vengęs šalinti nuotekų sistemos defektus, į bylą nepateikė. Visų antra, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad UAB „N" nėra nei paties daugiabučio gyvenamojo namo Fabijoniškių g. , Vilnius, nei netinkamai įrengtos namo kanalizacijos sistemos bendrasavininkiu.

Nurodo, kad, vos tik gavus informaciją apie žalos aplinkai darymą, UAB „N" nedelsiant ėmėsi būtinų prevencinių priemonių, kad reali žalos aplinkai grėsmė būtų pašalinta.

Pažymi, kad, sprendžiant administracinės atsakomybės taikymo klausimą, negali būti vadovaujamasi vien tik teisės pažeidimo padarymo faktu, o teisės pažeidimas, numatytas ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalyje, gali būti padaromas tik tyčia. Anot G. J., Institucija turėjo nustatyti bei pateikti atitinkamus įrodymus, kad atliekos į aplinką buvo leidžiamos tyčiniais G. J. veiksmais, priešingu atveju, susidaro prielaidos administracinėn atsakomybėn patraukti su administracinės teisės pažeidimo padarymu nesusijusį subjektą.

Atsiliepime nurodoma, jog, pareigūnui nenustačius jokių aplinkybių, susijusių su netinkamos buitinių nuotekų išleidimo sistemos įrengimu, ar bet kokių kitų aplinkybių, leidžiančių konstatuoti už teisės pažeidimo padarymą nubausto asmens tyčią dėl teisės pažeidimo padarymo, administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu turėjo būti nutraukiama, nenustačius teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nurodo, kad daugiabutis gyvenamasis namas buvo pripažintas tinkamu naudoti atitinkamais 2000 m. gruodžio 19 d. ir 2001 m. rugpjūčio 14 d. aktais. Kaip matyti iš minėtų aktų, UAB „N" nebuvo nei šio namo statybos darbų užsakovas, nei projektuotojas, nei atskirus statybos darbus atlikęs subjektas.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-705-648/2012).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog G. J. veiksmuose nėra nustatyto pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 51⁶ str. 2 d., subjektyviosios pusės – kaltės.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, G. J. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas dėl to, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo 6 punkto reikalavimus bei padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalyje, t.y. jam būnant direktoriumi bendrovės UAB „N“, kuri administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį Fabijoniškių g. , Vilniuje, bei vykdo jo priežiūrą, todėl turi pareigą užtikrinti tinkamą nuotekų tvarkymą, 2012 m. spalio 18 d. nustatyta, kad minėtame name nuotekų išleidimo vamzdis buvo pajungtas į lietaus nuotakyno šulinį. Tokiu būdu išleidžiamos nuotekos patekdavo į aplinką.

G. J. savo kaltės nepripažino tiek pirminiame paaiškinime (b.l. 12-14), tiek pirmos instancijos teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad 2012 birželio 12 d. jis tapo UAB „N“ direktoriumi. Prieš tai direktore buvo L. Č.. Pradėjęs darbą jis susipažino su darbų apimtimi. Įmonė administruoja daugiau kaip 200 daugiabučių namų. Kiekvienas daugiabutis namas turi po vadybininką. Visi vadybininkai buvo informuoti, kad jie privalo patikrinti administruojamų namų duomenis, tai yra, bylas, sistemas, ar viskas tvarkinga. Šiuo atveju, vadybininkas V. I., kuris pasirašytinai supažindintas su pareigine instrukcija, tikrindamas vieną iš namų, būtent Fabijoniškių g. , Vilniuje, nustatė, kad šio namo bendrieji vandens nuotekų tinklai nėra priduoti į miesto balansą. Namas administruojamas jau 10 metų, tačiau tinklai vis dar nesutvarkyti. Vadybininkas inicijavo susitikimą su UAB „G“ (duomenys pakeisti), kuri atstovauja Vilniaus miesto savivaldybę. Minėtas namas didelis, jame beveik 170 butų, daug bendrų šulinių, vamzdynų. Atlikus apžiūrą 2012 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais, su UAB „G“ buvo nustatyta defektų įvairiose srityse, buvo rastas konkretus pažeidimas, kad į lietaus nuotekų šulinį buvo pajungtas fekalijų nuotekų vamzdis. Penkių butų gyventojų, taip pat iš vieno stovo fekalinės nuotekos buvo leidžiamos į miesto lietaus kanalizaciją, kas yra negalima. Namą UAB „N“ administravo Vilniaus miesto savivaldybės paskyrimu. Namas kompetentingos komisijos yra pripažintas tinkamu naudoti. Yra namo priėmimo, pripažinimo tinkamu naudoti aktas. UAB „N“ neturi prievolės tikrinti namo patikimumo iš naujo. Skundų gauta nebuvo, tiesiog patikrinimo metu UAB „N“ minimą pažeidimą atrado. Jis, G. J., neginčija ir sutinka su tuo, kad minimas pažeidimas yra padarytas, kad fekalijos tekėjo ne ten, kur reikia, bet nemato tame savo kaltės. Aptikus pažeidimą, UAB „N“ iškart informavo minimo namo aktyvistus, buvo jie informuoti apie galimas išlaidas, kadangi, UAB „N“ privalo atlikti apklausą, sužinoti geriausią remonto darbų atlikimo pasiūlymą, kiek tai gali kainuoti. 2012 m. rugsėjo 7-8 d. viskas buvo sutvarkyta, pašalinta, darbai atlikti. Pažeidimų nebeliko. Liko kiti nežymūs pažeidimai, kurie neturėjo įtakos aplinkai, bet minima konkreti problema buvo ištaisyta. Sutvarkė viską kiek įmanoma greičiau.

Iš specialisto T. B. teismo posėdyje duotų parodymų matyti, kad jis nuo 2007 metų dirba Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūroje, su teisės aktų, kurie galiojo iki 2001 metų, reikalavimais nėra susipažinęs. Namas adresu Fabijoniškų g. Nr. , Vilniuje jam žinomas iš nuogirdų, ten nebuvo. Kodėl nuotekų vamzdis pajungtas į lietaus nutekimo šulinį ir ar tai sudėtinga padaryti, reikėtų klausti statybininkų, tačiau iš savo praktikos gali pasakyti, kad nėra sunku atvesti vieną vamzdį į kitą, padaryti movą, sujungti viską. Leisti fekalines nuotekas į lietaus kanalizaciją yra draudžiama. Koks atstumas yra nuo namo iki lietaus kanalizacijos - negali pasakyti. Ar bendrovė, kuri pastato namą, gali nutiesti tokius vamzdžius, priklauso nuo to, kiek bendrovės vykdantieji asmenys yra nepilietiški. Priduodant namą, toks defektas gali praslinkti nepastebėtas. Vizualiai vamzdžio pravedimas būna požeminis, antžeminis, dažniausiai fekalinės nuotekos vedamas po žeme taip, kad niekas nematytų iš aplinkos. Namą prižiūrintis asmuo galėtų tai pamatyti tuo atveju, jeigu būtų objekto perėmimas, būtų pareiga viską apžiūrėti. Tačiau, jeigu vizualiai nesimato ir apžiūrima paviršutiniškai, tai gali būti ir nepastebėtas toks dalykas. Mano, kad objekto negalima priimti, jį tik paviršutiniškai apžiūrėjus. Jeigu gyventojai sumąstytų savavališkai nusitiesti vamzdį, reikėtų apklausti visus gyventojus, kažkuris būtų matęs, kas nutiesė. Ankščiau buvo reikalavimas, statant naują namą, projektus derinti su Aplinkos apsaugos departamentu, šiuo metu tokio reikalavimo nebėra.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdyje apklaustas liudytoju A. V. nurodė, jog G. J. nebuvo sutikęs. 2012 m. metų rugpjūčio 28 d. telefonu buvo gautas pranešimas dėl aplinkos teršimo, įregistruotas agentūroje ir agentūros vedėjas paskyrė du pareigūnus, kurie vyko tirti įvykio. Nuvykus į nurodytą vietą adresu Fabijoniškių 2, Vilniuje, jų laukė UAB „G“ specialistai. Daugiau jokių asmenų vietoje nebuvo. UAB „G“ atstovai parodė lietaus vandens surinktuvą, kuris buvo atidarytas, surinktuve matėsi nuotekų vamzdis, iš kurio tekėjo buitinės nuotekos. Jie paėmė mėginį su specialiu rinktuvu ir pristatė jų agentūros valstybinės kontrolės skyriui. Ištyrus mėginį, buvo nustatyta, kad viršijamos leistinos taršos normos.

Liudytojas V. I. tiek pirminiame paaiškinime (b.l.30), tiek teismo posėdyje nurodė, jog G. J. nepažįsta. Nepamena, kas iki G. J. buvo UAB „N“ direktorius, gal S. M., jis pats šioje bendrovėje dirba jau 5 metus. Ankstesnei vadybininkei V. S. administruojant namą adresu Fabijoniškių g. , Vilniuje, atsivėrė didžiulės įgriuvos aplink lietaus ir fekalijų surinkimo šulinius ir teko juos remontuoti. Padarė apklausą ir suremontavo tuos šulinius, bet, aiškinantis, kas turi remontuoti šulinius - ar patys gyventojai, ar miesto savivaldybė, išaiškėjo, kad įmonė, pastačiusi tą namą, neatliko būtinųjų veiksmų ir neatidavė visų tinklų į miesto savivaldybės balansą. Visi atsisakė tos atsakomybės, reikėjo patiems gyventojams remontuotis. Siekiant, kad ateityje nereiktų patiems gyventojams remontuoti to, kas jiems nepriklauso, jis (V. I.) iškvietė UAB „G“ atstovus, kad atliktų namo apžiūrą, surašytų aktą ir priduotų namą į mesto balansą, kad miesto įmonės galėtų remontuoti šulinius. Atvykę UAB „G“ darbuotojai nustatė defektus, nustatyta, kad statytojai ir komisija, kuri priėmė namą, padarė pažeidimą. Jis perėmė prižiūrėti minimą namą 2012 m. kovo mėnesį, o apie problemas sužinojo rudeniop, rugsėjo mėnesį. Jam atrodo, kad tuo metu UAB „N“ direktorius jau buvo G. J.. Pradėjo griūti šuliniai. Iškviesti atstovai surašė defekto aktą, ką reikia suremontuoti, kad miestas galėtų tuos šulinius priimti į savo balansą ir būtų galima juos eksploatuoti. G. J. įvykio vietoje nedalyvavo, bet visada informacija apie problemas suteikiama. Dabar tų defektų nebėra. Jis neinformavo Vilniaus miesto aplinkos apsaugos agentūros apie pažeidimą, nes UAB „G“ savo ruožtu informavo, o jie ėmėsi darbų. Šulinių griūtis jau buvo prieš porą metų, prieš pradedant jam dirbti, nes V. S. jų netvarkė ir gyventojai jos, kaip administratorės, atsisakė. Šulinių griūtys buvo statybinių darbų brokas, nes lietus išplovė trinkeles.

Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2012 m. spalio 18 d. patikrinimo akto ( b.l. 11) matyti, jog patikrinimo 2012 m. metu rugpjūčio 28 d. metu nustatyta, kad iš gyvenamojo daugiabučio namo, esančio Fabijoniškių g. , Vilniuje, nuotekų vamzdis yra įmontuotas į lietaus nuotakyno šulinį. Patikrinimo metu vizualiai matėsi bėgančios nuotekos iš įmontuoto vamzdžio, esančio lietaus nuotakyno šulinyje. Tokiu būdu vyko aplinkos teršimas nuotekomis. Patikrinimo metu buvo paimti nuotekų mėginiai iš lietaus nuotakyno šulinio, į kurį yra išvestas kanalizacijos vamzdis iš pastato, esančio Fabijoniškių g. , Vilniuje. Atlikus paimtų mėginių tyrimus, nustatytos teršalų koncentracijos: SM-4000 mg/l (leistina norma 30/60 mg/l), BDS7 -1370 mg/l (leistina norma 28,75/57,50 mg/l).

UAB „N“ tipinių pastatų administravimo vadybininko nuostatuose (b.l. 19-21) užfiksuota, kad pastatų administravimo vadybininkas turi užtikrinti tinkamą pastato ir atskirų jo konstrukcijų priežiūrą, už tai atsakingas, pareiginius nuostatus patvirtinusi UAB „N“ direktorė B. S. (b.l. 15-18). Iš UAB „N“ 2009-11-02 direktoriaus įsakymo Nr. 09-11/02/01 matyti, jog nuo 2009-11-02 paskirti administravimo vadybininkai administruoti daugiabučius gyvenamuosius namus, tarp jų ir Fabijoniškių g. , Vilniuje esantį namą, pasirašytinai. Minėtą namą administruoti paskirtas V. I..

Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2012-09-05 rašto (b.l. 23) matyti, jog minėta agentūra raštu informuoja UAB „N“ direktorių, kad pareigūnai, atlikę patikrinimą, nustatė, jog iš Fabijoniškių g. , Vilniuje, namo buitinės nuotekos bėga į lietaus nuotakyną.

Iš UAB „N“ 2012-09-10 rašto (b.l. 24-25) matyti, jog bendrovė informuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrą, kad dėl Fabijoniškių g. , Vilniuje, neteisingai sujungtos fekalinės kanalizacijos UAB „N“ 2012-09-07 atliko remonto darbus, statytojo defektas pašalintas, į lietaus nuotakyną buitinės atliekos nebepatenka, pridėtas atliktų darbų priėmimo aktas.

Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2000-10-26 akto matyti, jog komisija patikrino daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį Fabijoniškių g. , Vilniuje, ir pripažino, kad minėtas daugiabutis namas su visuomeninėmis patalpomis ir garažais tenkina nustatytus reikalavimus ir priimamas naudoti (b.l. 31-36). Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2001-08-14 akto matyti, jog daugiabutis gyvenamas namas su visuomeninėmis patalpomis ir garažais, esantis Fabijoniškių g. , Vilniuje, tenkina nustatytus reikalavimus ir tinkamas naudoti (b.l. 37-40).

Iš Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003-02-24 sprendimo (b.l. 41-44) matyti, jog UAB „N“ paskirta administruoti namą, esantį Fabijoniškių g. , Vilniuje, sudarytas daugiabučio namo: Fabijoniškių g. Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų perdavimo - priėmimo aktas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčo dėl to, kad yra nustatytas pats pažeidimo faktas, t.y. tai, jog Fabijoniškių g. , Vilniuje, iš daugiabučio namo nuotekų išleidimo vamzdis buvo pajungtas į lietaus nuotakyno šulinį ir tokiu būdu išleidžiamos nuotekos patekdavo į aplinką, nėra. Šis faktas nustatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2012 m. spalio 18 d. patikrinimo aktu, iš kurio matyti, jog pats patikrinimas atliktas ir defektas surastas 2012 m. rugpjūčio 28 d., pareigūnams atvykus pagal gautą pranešimą (b.l. 11). Liudytojas A. V. patvirtino, jog jis su kolega 2012 m. metų rugpjūčio 28 d. nuvyko į Fabijoniškių Vilniuje, namą ir su UAB „G“ specialistais, atlikę patikrinimą nustatė, kad lietaus vandens surinktuve pajungtas nuotekų vamzdis, iš kurio tekėjo buitinės nuotekos.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Institucijai atlikus patikrinimą ir užfiksavus pažeidimą, administracinio teisės pažeidimo byla buvo iškelta G. J., kaip administruojančios namą bendrovės UAB „N“ direktoriui. G. J. savo kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo nepripažino, nurodydamas, jog UAB „N“ direktoriumi jis tapo tik 2012 birželio 12 d., o aplinkybės, kurios inkriminuojamos jam, kaip pažeidimas, egzistavo ir anksčiau. Būdamas direktoriumi, jis nurodė vadybininkams patikrinti savo administruojamus namus. Vadybininkui V. I. tikrinant namą, esantį Fabijoniškių g. Vilniuje, ir buvo nustatyta, jog šio namo bendrieji vandens nuotekų tinklai nėra priduoti į miesto balansą, dėl to buvo inicijuotas susitikimas su UAB „G“ atstovais.

Kas ir kada neteisėtai pajungė buitinių nuotekų išleidimo vamzdį iš daugiabučio namo į lietaus nuotakyno šulinį byloje nenustatyta. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2000-10-26 ir 2001-08-14 aktuose užfiksuota, jog komisijos pripažino namą, esantį Fabijoniškių g. 2, Vilniuje, tinkamu naudoti, jis eksploatuojamas nuo 2000 m. UAB „N“ paskirta šio namo administratoriumi tik 2003-02-24.

Kaip matyti iš liudytojo V. I. parodymų, ankstesnei vadybininkei administruojant namą Fabijoniškių g., Vilniuje, jau buvo atsivėrusios didžiulės įgriuvos aplink lietaus ir fekalijų surinkimo šulinius ir teko juos remontuoti. Taip buvo nustatyta, kad pastačiusi namą įmonė visų tinklų nepridavė į miesto savivaldybės balansą, dėl to V. I. kreipėsi į UAB „G“ atstovus, jog šie atliktų namo vamzdynų sistemos apžiūrą, surašytų aktą ir namo tinklai būtų priduoti į miesto balansą. Atvykę UAB „G“ darbuotojai nustatė defektus, kuriuos konstatavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros pareigūnai 2012-08-28 aktu. UAB „N“ 2012-09-10 raštu informavo RAAD Vilniaus miesto agentūrą, kad 2012-09-07 atliko remonto darbus, pašalino statytojo defektą, į lietaus nuotakyną buitinės atliekos nebepatenka. Taigi, kaip nustatyta byloje, pažeidimą, jog buitinių nuotekų išleidimo vamzdis pajungtas į lietaus nuotakyno šulinį, aptiko ir defekto pašalinimą inicijavo UAB „N“ darbuotojai, jie iškvietė UAB „G“ atstovus, kurie apie pažeidimą informavo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrą.

ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nuotekų išleidimą į aplinką, viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas, arba nuotekų išleidimą į aplinką, pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais įrodymais nėra nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. J., 2012m. birželio mėn. tapus UAB „N“ direktoriumi, buvo žinoma apie tai, kad bendrovės administruojamo daugiabučio namo, esančio Fabijoniškių g. Vilniuje, nuotekų išleidimo vamzdis pajungtas į lietaus nuotakyno šulinį ir dėl to išleidžiamos nuotekos patekdavo į aplinką. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, šis namas eksploatuojamas nuo 2000 m., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2000-10-26 ir 2001-08-14 aktais patvirtinta aplinkybė, jog nustatyta tvarka namas Fabijoniškių g. 2, Vilniuje buvo pripažintas tinkamu naudoti. UAB „N“ paskirta šio namo administratoriumi tik 2003-02-24. UAB „N" neturėjo pareigos iš naujo tikrinti kompetentingos valstybinės institucijos sprendimu teisėtomis pripažintų aplinkybių. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuotekų išleidimo vamzdžio sujungimo defektai yra paslėpti darbai, kurių be papildomų kasimo ar ardymo darbų apžiūrėti net nėra galimybės. Šią aplinkybę patvirtino ir specialistas T. B..

Institucijos įgaliotas atstovas skunde nurodo, kad nagrinėjamoje byloje pažeidimas padarytas tada, kai G. J., tapęs UAB „N“ direktoriumi, neabejotinai sužinojo, kad, esant tokiai nuotekų išleidimo sistemai, kai daugiabučio namo nuotekų išleidimo vamzdis pajungtas į lietaus nuotakyno šulinį, nevalytos nuotekos patenka tiesiai į gamtinę aplinką. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, išvada apie tai, jog UAB „N“ žinojo apie šį administruojamo namo statybinį defektą, dėl kurio aplinka buvo teršiama nuotekomis, padaryta iš to, kad pagal Institucijos pareikalavimą nebuvo pateikta namo projektinė dokumentacija ir dokumentai, susiję su aplinkos tarša nuotekomis.

Šis skundo argumentas nepatvirtintas byloje surinktais įrodymais, tėra prielaida. Gi byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad statybos defektas, dėl kurio nuotekos buvo leidžiamos į aplinką, buvo, dar iki namo administravimą perimant UAB „N" bei G. J. tampant šios bendrovės vadovu, o, nustačius nuotekų išleidimo į aplinką faktą, pačių UAB „N" darbuotojų iniciatyva pažeidimas buvo nedelsiant pašalintas.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-704-195/2011).

Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju institucija nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti vienareikšmišką išvadą dėl pažeidimo įvykio ir sudėties buvimo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose bei nekeltų abejonių jo kaltumu.

Įvertinus visus surinktus įrodymus, konstatuotina, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad G. J. kaltė dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo 6 punkto reikalavimų pažeidimo, neįrodyta, todėl teismas pagrįstai panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2012 m. spalio 18 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą G. J. atžvilgiu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 51⁶ str. 2 d., nutraukė.

Rezoliucinė dalis

n u taria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nutarimą palikti nepakeistą, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovo apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.