- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- e2-1247-881/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00067-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Wipsi“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Wipsi“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria atsisakyta bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Darbų gidas“ bankrotą pripažinti tyčiniu, suinteresuoti asmenys – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Darbų gidas“, S. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 4 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Darbų gidas“ bankroto bylą ir paskyrė nemokumo administratoriumi A. B..
Šalies argumentai
2. Pareiškėja (kreditorė) UAB „Wipsi“ kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti bankrutuojančios UAB „Darbų gidas“ (toliau – BUAB) bankrotą tyčiniu.
3. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 6 d. tarp UAB „Wipsi“ ir UAB „Darbų gidas“ buvo sudaryta rangos sutartis Nr. W04-/06. Pareiškėja savo įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė tinkamai, o atsakovė už darbus neatsiskaitė, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo priteisė skolą. Iškėlus BUAB „Darbų gidas“ bankroto bylą, buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 24 236,86 Eur sumai. Taigi, bendrovei jau esant nemokiai ir tuo metu jau nevykdant įsipareigojimų kitiems kreditoriams, buvęs įmonės vadovas S. B. įmonės vardu sudarė su UAB „Wipsi“ rangos sutartį, o gavęs rangos darbus, už juos neatsiskaitė, nutraukė bendradarbiavimą, nevykdė antstolio patvarkymo pateikti duomenis, t. y. sąmoningai nesilaikė elementarių ir visuotinai pripažintų atsargumo civilinėje apyvartoje priemonių.
4. Be to, kreditorius A. P. pradėjo dirbti bendrovėje po to, kai ji turėjo finansinių sunkumų ir nebuvo pajėgi mokėti darbo užmokestį darbuotojams. 2020 m. gruodžio 22 d. antstolio D. Š. negalimumo išieškoti skolą akte nurodyta, kad skolininkės sąskaitose jokių piniginių lėšų nėra, apdraustųjų darbuotojų bendrovėje nėra, bendrovė neturi transporto priemonių, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, „Creditinfo“ 2021 m. sausio 21 d. ataskaitoje nurodyta, kad skolininko vidutinė įsiskolinimo trukmė yra 525 dienos, įregistruotas 1 turto areštas, skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ( toliau – VSDFV) sudarė 897 Eur, įmonėje buvo tik 1 darbuotojas. Tokiais S. B. veiksmais, kai jis įmonei esant nemokiai, priėmė į darbą naujus darbuotojus, kuriems neišmokėjo darbo užmokesčio, nepateikė darbo ginčų komisijai duomenų ir atsiliepimo, nesudarė su UAB „Legal balance“ susitarimo dėl pagalbos ir pan. prieš bankroto bylos iškėlimą, nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo ir reikalingų dokumentų, nevykdė pareigos Juridinių asmenų registrui teikti finansinės atskaitomybės dokumentus, rodo, kad šio asmens veiksmais / neveikimu įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, jam sąmoningai nesilaikant atsargumo civilinėje apyvartoje priemonių, ir tokie veiksmai turi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 209 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių.
5. Be to, S. B., esant bendrovei nemokiai, sąmoningai neįvykdė savo, kaip vadovo, pareigos laiku inicijuoti nemokumo bylos iškėlimą.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo bankrutuojanti BUAB „Darbų gidas atsiliepime nurodė, kad pagal įmonės balansą bankroto bylos iškėlimo dieną įsiskolinimai kreditoriams sudarė 57 055 Eur, tuo tarpu debitorių įsiskolinimai – 70 624 Eur, viso turto vertė – 117 153 Eur. Nemokumo administratorius išsiuntė debitoriams pranešimus, šiuo metu tikrina įmonės sandorių realumą. Jei pasitvirtintų, kad debitoriniai įsiskolinimai gali būti išieškomi, bankroto byla galėtų būti nutraukta dėl įmonės mokumo atstatymo. Bankrotas pripažįstamas tyčiniu tik esant sąmoningam, tyčiniam veikimui, o tokios išvados nemokumo administratorius šiuo metu daryti negali – abu su bankrotu susiję asmenys (vadovas ir akcininkas) bendradarbiauja su administratoriumi, todėl tikėtina, kad bankrotas yra verslo nesėkmė, kai dėl debitorių neatsiskaitymo įmonė negalėjo atsiskaityti su savo pačios kreditoriais. Tai, kad atsakingi asmenys nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nutraukė veiklą, nesudaro pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu. Pareiškėjos prašyme nurodytas faktines aplinkybes negalima priskirti nei vienam iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) numatytų tyčinio bankroto požymių. Nėra jokių duomenų, kad būtų sudaryta kokių nors priešingų įmonės veiklos tikslams ir kreditorių interesams galėjusių pakenkti sandorių, nėra neteisėtai išparduoto turto, įmonės veikla nutraukta, neiškeliant jos į jokį kitą juridinį asmenį, o buhalterinės apskaitos klaidos gali būti ištaisytos.
7. Suinteresuotas asmuo S. B. atsiliepime nurodė, kad įmonės bankrotas įvyko dėl nesąžiningų partnerių ir rangovų susitarimų, savo veiksmais niekada nesiekė tyčinio bankroto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Wipsi“ prašymą dėl BUAB „Darbų gidas“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmetė.
9. Teismas nurodė, kad pareiškėja UAB „Wipsi“, prašydama pripažinti BUAB „Darbų gidas“ bankrotą tyčiniu, iš esmės remiasi keliais faktiniais pagrindais: a) tuo, kad rangos sutartis su UAB „Wipsi“ buvo sudaryta ir vykdoma buvusiam UAB „Darbų gidas“ įmonės vadovui S. B. aiškiai žinant, kad tuo metu UAB „Darbų gidas“ jau buvo nemoki ir negalėjo vykdyti įsipareigojimų kitiems kreditoriams; b) tuo, kad buvęs įmonės vadovas, žinodamas apie sunkią įmonės turtinę padėtį ir faktiškai nemokią būklę, neinicijavo bankroto bylos įmonei iškėlimo; c) tuo, kad buvęs įmonės vadovas neteikė atsiliepimų darbo ginčų komisijos, teismų nagrinėtose bylose dėl skolų iš įmonės kitiems kreditoriams priteisimo, nevykdė išieškojimus vykdančio antstolio reikalavimų, neteikė Juridinių asmenų registrui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų ir pan.
10. Teismas pažymėjo, kad pagal BUAB „Darbų gidas“ bankroto bylos duomenis tiksliai nustatyti, kada įmonė realiai tapo nemokia, nėra įmanoma, tačiau galima spręsti, jog jau vėliausiai 2020 m. gruodžio mėnesį, kai įmonės priverstinį išieškojimą vykdančio antstolio D. Š. buvo surašytas išieškojimo negalimumo aktas, o kreditorė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į UAB „Darbų gidas“ su reikalavimais padengti turimą kreditorinį įsiskolinimą, sudaryti susitarimą dėl pagalbos ir kt., kurie nebuvo įvykdyti ir patenkinti, UAB „Darbų gidas“ tikrai buvo nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme, nes tuo metu ji negalėjo vykdyti turtinių prievolių ir tuo metu jau egzistavę įsipareigojimai kreditoriams viršijo įmonės turto vertę.
11. Teismas nustatė, kad UAB „Darbų gidas“ finansinė būklė atitiko nemokumo požymius, įtvirtintus JANĮ, tuo metu, kai jai vadovavo S. B., ir jam, kaip įmonės vadovui, neabejotinai apie tai buvo žinoma. Tačiau šiuo atveju nei BUAB „Darbų gidas“ bankroto byloje, nei nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų ir juos galinčių pagrįsti įrodymų, kad: a) S. B. vadovaujant įmonei nemokumo būsena ją ištiko, t. y. įmonė tapo faktiškai nemoki, dėl sąmoningo tyčinio netinkamo įmonės valdymo, o ne dėl kokių nors kitų, objektyvių, nuo vadovo veiksmų / neveikimo nepriklausančių priežasčių (netinkamai pasirinktų kontrahentų, debitorių neatsiskaitymo, atitinkamai lėmusio ir pačios įmonės negalėjimą atsiskaityti su savo kreditoriais ir kitų ekonominio pobūdžio priežasčių toje rinkoje, kurioje veikė įmonė ir pan.); b) kad per laikotarpį, kai nustatyta įmonės nemokumo būklė iki kreditoriaus UAB „Legal balance“ pareiškimo teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (2021 m. sausis) įmonėje buvo sąmoningai sudaromi aiškiai jai nuostolingi sandoriai, pažeidžiantys įmonės kreditorių teises ir interesus, jog bendrovės veikla nurodytu laikotarpiu buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą buvo apribotos ar panaikintos, jog buvo kryptingai siekiama įmonės nemokumo ir / ar ir taip nemokios įmonės turtinės padėties dar didesnio pabloginimo ir pan.
12. Teismas taip pat nustatė, kad įmonė 2019 m. pradžioje iš tisų vertėsi darbuotojų paieškos ir nuomos ūkine komercine veikla, tam tikslui tiek su UAB „Wipsi“, tiek su kitais pareiškėjos nurodomais kreditoriais UAB „Inter Rubus“, kurios teises perėmė UAB „Legal balance“, tiek su A. P. 2019 m. kovo – balandžio mėnesiais sudarė atitinkamas rangos, paslaugų teikimo, darbo sutartis, tikėdamasi vykdyti ūkinę komercinę veiklą, iš jos gauti pajamas, iš kurių ir atsiskaityti su nurodytais paslaugų bei darbų teikėjais, taip pat tuometiniais įmonės darbuotojais (fiziniais asmenimis), vykdyti mokestines prievoles valstybės bei VSDFV biudžetams, tačiau gauti iš šios veiklos pajamų, kurių buvo tikėtasi, įmonei nepavyko, kadangi su ja nesąžiningai elgėsi kiti kontrahentai, neatsiskaitė debitoriai, dėl ko ir pati UAB „Darbų gidas“ nesugebėjo atsiskaityti tiek su UAB „Wipsi“, tiek su kitais tuometiniais savo kreditoriais, o 2019 m. antroje pusėje visiškai sustabdė veiklą.
13. Teismas sprendė, kad vien tai, jog BUAB „Darbų gidas“ turi apie 8 000 Eur dydžio įsiskolinimą pareiškėjai UAB „Wipsi“, kuris nėra padengtas, taip pat turėjo ir tebeturi įsiskolinimų bei neįvykdytų mokestinių prievolių kitiems kreditoriams, kurie sudaro 24 236,86 Eur ir galimai jau buvo susiformavę 2019 m. viduryje, kai įmonė faktiškai nutraukė veiklą, kurie po to nedidėjo, taip pat įvertinus galimai įmonės tuo pačiu laikotarpiu turėtas ir tebeturimas turtines reikalavimo teises į debitorius 70 624 Eur sumai, nesudaro pagrindo įžvelgti buvusio įmonės vadovo S. B. veiksmuose / neveikime jokių tyčinio įmonės bankroto požymių.
14. Nors pareiškėja nurodė, kad UAB „Darbų gidas“ neteikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentų, tačiau ši aplinkybė pati savaime, nesant jokių kitų tyčinio bankroto požymių, nesudaro pagrindo spręsti apie neteisėtus ir nesąžiningus buvusio įmonės vadovo veiksmus, sąmoningai siekiant privesti įmonę prie nemokumo. Tokios pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kaip atsiliepimo į skundus ir ieškinius neteikimas darbo ginčų komisijai ir / ar teismui iš UAB „Darbų gidas“ pusės taip pat nėra teisiškai reikšmingos tyčinio bankroto požymių konstatavimui ir yra susijusios tiesiog su UAB „Darbų gidas“ procesinių teisių įvairiuose teisminiuose ir ikiteisminiuose procesuose įgyvendinimu / neįgyvendinimu, bet ne su įmonės valdymu, jos finansine būkle ir pan.
III. Atskirojo skundo argumentai
15. Pareiškėja UAB „Wipsi“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. 2019 m. viduryje, kai bendrovė buvo nemoki ir savo veiklą nutraukė, bendrovės vadovas S. B., kuriam taikomi didesni atidumo ir protingumo reikalavimai, žinodamas ir turėdamas žinoti, kad jo vadovaujama bendrovė turi įsipareigojimų kreditoriams už 57 055 Eur sumą ir kreditorių reikalavimų skolininkams už 70 624 Eur sumą, kuri ženkliai viršija įsipareigojimus kreditoriams, nesiėmė įstatymo numatytų veiksmų tam, jog būtų galima išieškoti skolas (byloje nėra duomenų apie tai, kad jie būtų buvę nemokūs), pvz., pateikti teismui ieškinį dėl skolos priteisimo, sudaryti skolos grąžinimo grafiką ir pan., dėl ko išieškojimas kreditorių naudai apskritai tapo negalimas.
15.2. Patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų suma greičiausiai taip ir liks neišieškota, nes bendrovės vardu nėra registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, tad laikytina, kad kreditoriams nusikalstama veika padaryta žala nėra pašalinta, o kreditorių pažeistų teisių ir gynimo būdai nebuvo veiksmingi, todėl vienintelis visų kreditorių pažeistų teisių ir interesų gynimo būdas yra būtent baudžiamoji teisė, kaip paskutinė įstatymo saugomų gėrybių užtikrinimo priemonė. Tokie veiksmai atitinka BK 209 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarinių požymius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
17. Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl UAB „Darbų gidas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo
18. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Nurodytoms išimtims taikomi ĮBĮ arba Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis).
19. Nagrinėjamu atveju UAB „Darbų gidas“ bankroto procesas pradėtas jau galiojant JANĮ (bankroto byla iškelta 2021 m. kovo 4 d.), pareiškimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pateiktas taip pat jau galiojant JANĮ nuostatoms, t. y. 2021 m. liepos 30 d. Pareiškėja prašymą pripažinti UAB „Darbų gidas“ bankrotą tyčiniu grindė pastarojo teisės akto normomis, reglamentuojančiomis tyčinio bankroto sąlygas ir požymius. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi prašymą atmetęs taip pat vadovavosi JANĮ normomis. Tačiau, pastebėtina, kad suinteresuoto asmens S. B. veiksmai, kuriais grindžiamas reikalavimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, atlikti dar iki JANĮ įsigaliojimo.
Žemesnės instancijos teismas
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio normos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo išimtis. ĮBĮ įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiosios teisės normos, apibrėžiančios veiksmų neteisėtumo kriterijus ir nustatančios sankcijas už jų atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 24 punktas). Todėl įvertinus tai, kad atsakovo S. B. veiksmai (neveikimas), kuriais yra įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikti iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. iki JANĮ įsigaliojimo, bei atsižvelgus į nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, laikytina, kad klausimas dėl BUAB „Darbų gidas“ bankroto pripažinimo tyčiniu spręstinas pagal iki JANĮ įsigaliojimo galiojusio ĮBĮ nuostatas (JANĮ 155 straipsnis). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bendrovės tyčinio bankroto klausimą nagrinėjo pagal JANĮ nuostatas.
Dėl tyčinio bankroto požymių vertinimo
21. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
22. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-219/2019).
23. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visas nustatytas faktines aplinkybes, privalo spręsti, ar byloje nustatytas vienas arba keli ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodyti požymiai (požymių visuma) įrodo bankrutuojančios įmonės vadovo, kitų įmonės kompetentingų asmenų siekį privesti įmonę prie bankroto ir yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, taip pat ar turinčių tyčinio bankroto požymių neteisėti veiksmai nėra mažareikšmiai, kad jų padarinius, nepripažįstant bankroto tyčiniu, galima būtų pašalinti kitais įstatymo nustatytais bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų gynybos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).
24. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu (žr. šios nutarties 21 punktą). Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).
25. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą (ĮBĮ 20 straipsnio 6-8 dalys), todėl bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad bendrovės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1636-553/2018 ir kt.).
26. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą ištirti aplinkybes, būtinas nustatyti, ar yra bent vienas iš ĮBĮ 20 straipsnyje nurodytų požymių, dėl kurio kilo bankrotas, ir kriterijus, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, taikyti tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu bei nustatyti priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio
27. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte vienu iš tyčinio bankroto požymių nurodoma tai, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Pareiškėja tokiu požymiu nurodo ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo nevykdymą.
28. Įmonės vadovo pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo pažeidimas formaliai atitinka tyčinio bankroto požymius. Tačiau kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, nes ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta įmonės vadovo, kitų asmenų pagal kompetenciją, kurie, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti, civilinė atsakomybė, išaiškino, kad šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla sąmoningai laiku neinicijuojama (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
29. Taigi, ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas tyčinio bankroto požymis neturi būti aiškinamas taip, kad bet koks įmonės valdymo organo (organų) įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose numatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, nevykdymas arba netinkamas vykdymas gali patvirtinti tyčinį įmonės privedimą prie bankroto. Įmonės valdymo organo (organų) netinkamas jiems priskirtų pareigų vykdymas gali būti pripažintas tik tada, jei galima neabejotinai daryti išvadą, jog tokiais veiksmais valdymo organas (organai) sąmoningai siekė įmonės nemokumo, siekė išvengti kreditorinių reikalavimų tenkinimo, kad tokiu būdu buvo iš esmės pabloginama bendrovės finansinė padėtis ir kad tarp tokių pareigų netinkamo vykdymo bei įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo yra priežastinis ryšys.
Žemesnės instancijos teismas
30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad tiksliai nustatyti, kada UAB „Darbų gidas“ realiai tapo nemokia šiuo atveju nėra įmanoma, tačiau galima spręsti, jog vėliausiai 2020 m. gruodžio mėnesį, kai antstolis D. Š., vykdantis išieškojimą iš bendrovės, surašė išieškojimo negalimumo aktą, o kreditorė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į UAB „Darbų gidas“ su reikalavimais padengti turimą kreditorinį įsiskolinimą, sudaryti susitarimą dėl pagalbos ir kt., kurie nebuvo įvykdyti ir patenkinti, bendrovė tikrai buvo nemoki, nes negalėjo vykdyti turtinių prievolių ir tuo metu jau egzistavę įsipareigojimai kreditoriams viršijo įmonės turto vertę. Tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, savalaikis bendrovės vadovo nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo negali būti savarankišku tyčinio bankroto požymiu, o vien suinteresuoto asmens S. B. nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, nepagrindžia sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo, dėl kurio juridinis asmuo gali tapti nemokus.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės ir byloje esantys duomenys apie bendrovės finansinę padėtį leidžia teigti, kad UAB „Darbų gidas“ vadovas iš tiesų laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Juolab kad bendrovė nemoki, galimai, buvo ir dar anksčiau – suinteresuoto asmens S. B. teigimu, jau antroje 2019 m. pusėje įmonė faktiškai nustojo vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Tačiau vien ši aplinkybė nėra savarankiškas teisinis pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad, UAB „Darbų gidas“ faktiškai esant nemokiai, jos vadovas būtų sąmoningai bloginęs bendrovės finansinę padėtį, sudaręs bendrovei aiškiai ekonomiškai nenaudingus, proporcingos verslo rizikos neatitinkančius sandorius ar priėmęs bendrovės kreditorių interesus pažeidžiančius sprendimus. Tokių aplinkybių pareiškėja neįrodinėja ir atskirajame skunde.
32. Suinteresuotas asmuo S. B. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo dėl debitorių neatsiskaitymo už atliktus darbus, dėl ko atitinkamai ir pati UAB „Darbų gidas“ nesugebėjo atsiskaityti su savo kreditoriais, o 2019 m. antroje pusėje visiškai sustabdė veiklą. Byloje nėra jokių duomenų, kad po 2019 m. pirmame pusmetyje sudarytų sandorių UAB „Darbų gidas“ vėliau būtų sudariusi kokius nors sandorius, įskaitant ir darbo sutartis dėl naujų darbuotojų priėmimo, vykdžiusi kokią nors ūkinę komercinę veiklą, įgijusi / pardavusi kokį nors turtą ir pan. Pastebėtina, kad didžioji dalis bendrovės įsiskolinimų kreditoriams susidarė bendrovės veiklos vykdymo laikotarpiu, t. y. iki 2019 m. vidurio, po šio laikotarpio ženklaus įmonės įsipareigojimų augimo nenustatyta, todėl būtų nepagrįsta teigti, kad įmonės vadovas sąmoningai veikė priešingai įmonės ir / ar jos kreditorių interesus. Be to, BUAB „Darbų gidas“ nemokumo administratorius A. B. nurodė, kad pagal jam perduotus ir turimus įmonės finansinės atskaitomybės ir kitus dokumentus bankroto bylos įmonei iškėlimo dieną įmonės įsiskolinimai kreditoriams sudarė 57 055 Eur, o debitoriniai įsiskolinimai – net 70 624 Eur, viso įmonė turėjo turto už 117 153 Eur, t. y. teoriškai net nebuvo nemoki, todėl nemokumo administratoriui toliau tęsiant bankroto procedūras ir įvertinus debitorinių įsiskolinimų išieškojimo perspektyvas, o palankiu atveju tokius įsiskolinimus pilnai ar iš dalies išieškojus, galima būtų spręsti apie nemokumo proceso nutraukimą ir įmonės mokumo atstatymą.
33. Nors pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad bendrovės vadovas S. B. 2019 m. viduryje, kai bendrovė buvo nemoki ir veiklą nutraukė, nesiėmė įstatymo numatytų veiksmų tam, kad būtų galima išieškoti skolas iš debitorių (byloje nėra duomenų apie tai, kad jie būtų buvę nemokūs), pvz., pateikti teismui ieškinį dėl skolos priteisimo, sudaryti skolos grąžinimo grafiką ir pan., dėl ko išieškojimas bendrovės kreditorių naudai apskritai tapo negalimas, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pagrindo vertinti vadovo veiksmų, kaip sąmoningo bendrovės finansinės padėties bloginimo. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad išieškojimas iš debitorių tapo nebegalimas. Nemokumo administratorius bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad yra vertinamos įsiskolinimų išieškojimo galimybės, atliekama perimtų dokumentų analizė, tikrinami sandoriai.
34. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tai, jog bendrovė turi skolinių įsipareigojimų pareiškėjai ir kitiems kreditoriams, kurie iki šiol nėra padengti, nesudaro pagrindo įžvelgti buvusio bendrovės vadovo S. B. veiksmuose / neveikime jokių tyčinio įmonės bankroto požymių. Vien aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo nemoki, savaime nereiškia tyčinio bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1179-157/2015). Tai, kad bendrovė bankrutavo ir su kreditoriais liko neatsiskaityta, nėra pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, nenustačius, jog įmonė buvo specialiai vedama į sunkią finansinę padėtį.
35. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad įprastinės bendrovės veiklos vykdymo metu išaugusios bendrovės skolos kaip nors sietinos su tyčiniu siekiu išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, o ne su verslo nesėkme. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas tyčinio bankroto požymis.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio
36. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
37. Pareiškėja kaip vieną iš BUAB „Darbų gidas“ tyčinio bankroto požymių įvardija netinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą – BUAB „Darbų gidas“ buvęs vadovas teisės aktų nustatyta tvarka nėra pateikęs juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų. Pirmosios instancijos teismas nepripažino šio tyčinio bankroto požymio egzistavimo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai.
38. Viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (BAĮ 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 28 punktas).
40. Vis dėlto kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 29 punktas).
41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad BUAB „Darbų gidas“ buvęs vadovas teisės aktų nustatyta tvarka nuo 2019 m. nėra pateikęs juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų. Dėl šios faktinės aplinkybės ginčo nėra, tačiau, kaip jau minėta, vien šio požymio nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrovė buvo įsteigta 2018 m. balandžio mėnesį, faktiškai vykdė veiklą iki 2019 m. vidurio, kaip matyti iš nemokumo administratoriaus pateikto 2021 m. balandžio 12 d. perdavimo–priėmimo akto, visi įmonės finansinės atskaitomybės, buhalteriniai dokumentai (darbo užmokesčio žiniaraščiai, pinigų priėmimo kvitai, PVM sąskaitos faktūros, kuro kvitai ir kt.), įmonės sudarytos sutartys bei kiti dokumentai realiai egzistuoja, išlikę ir perduoti nemokumo administratoriui, bei, kaip pastarasis patvirtino, yra pakankami bankroto procedūroms vykdyti. Nors nemokumo administratoriaus teigimu, buhalterinė apskaita įmonėje vesta netvarkingai, buhalterinės apskaitos klaidos gali būti ištaisytos ir bendrovės vadovas kartu su akcininku įsipareigojo tai padaryti. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks buvusio BUAB „Darbų gidas“ vadovo bendradarbiavimas su nemokumo administratoriumi negali būti laikomas sąmoningu siekiu nuslėpti nuo nemokumo administratoriaus duomenis apie bendrovės finansus ar sutrukdyti nustatyti bendrovės veiklą, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį. Nustačius, kad nemokumo administratoriui bendrovės dokumentai buvo perduoti, net ir nesant pateiktų finansinių ataskaitų rinkinių juridinių asmenų registro tvarkytojui, nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros, taip pat įmonės nemokumo priežasčių.
Dėl kitų pareiškėjos argumentų ir procesinės baigties
42. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad pareiškėja kitų įstatyme numatytų tyčinio bankroto požymių ir pagrindų nenurodė ir neįrodinėjo, tokių aplinkybių galimo buvimo nepatvirtino ir UAB „Darbų gidas“ nemokumo administratorius, jų nenustatė ir teismas. Apeliacinės instancijos teismas tokių pagrindų taip pat nenustatė. Tuo tarpu apeliantė atskirajame skunde minėtos pirmosios instancijos teismo išvados jokiais argumentais ir įrodymais nepaneigė.
43. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatyme įtvirtintų tyčinio bankroto požymių nustatymas pats savaime dar nėra pakankamas konstatuoti tyčinį bankrotą – įstatymas reikalauja nustatyti priežastinį ryšį (sąsajumą) tarp tyčinių neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir teisinių padarinių (nemokumo būklės). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus, teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Teismas pagrįstai nenustatė priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės veiklos organizavimo ir įmonės padėties esminio pabloginimo, siekiant panaikinti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjos atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.