Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimo, kuriuo S. Č. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, skirta 350 litų (101 euro) bauda.

Byla dalyje dėl LR ATPK 174 straipsnyje, 178 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų nutraukta, nesant S. Č. veikoje šių pažeidimų sudėties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Č. nubaustas už tai, kad 2014 m. birželio 21 d. apie 01.50 val. Verkių gt. 3 namo kieme, Vilniuje, būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,70 promilių neblaivumo laipsnis, keikė policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nutraukti savo neteisėtus veiksmus, vedamas į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, mosavo rankomis, vėl įžeidinėjo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, tokiu būdu įžeisdamas jų garbę ir orumą. Šiais veiksmais S. Č. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimą, kuriuo už administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 187 str. 2 d. buvo nubaustas 350 litų (101 euro) bauda ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

S. Č. pažymi, jog teisėtų reikalavimų vykdymui jis turėjo suprasti reikalavimo turinį, tačiau su juo policijos pareigūnai bendravo lietuviškai, o jo gimtoji kalba yra ukrainiečių ir jis kalba tik rusiškai. Be to, jis ėjo į namus ir buvo sulaikomas policijos pareigūnų bei klausiamas, kur gyvena, kur eina ir panašiai.

Nubaustojo teigimu, byloje nėra surinkta objektyvių, tiesioginių, nenuginčijamų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad jis nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Teismas taip pat nenustatė, ar policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti.

Sulaikymo metu ir protokolo surašymo metu nebuvo užtikrintas vertėjo dalyvavimas, dėl ko jis negalėjo visiškai aiškiai suvokti, kuo yra kaltinamas, nes pats nesupranta lietuvių kalbos ir aiškiai apie tai pasakė policijos pareigūnams. Policijos komisariate su juo bendravo taip pat lietuvių kalba, kai kurias frazes pasakydami rusiškai, ką teisme patvirtino apklaustas policijos pareigūnas P. S.. Be to, ant surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo taip pat nėra atžymos, jog surašant protokolą dalyvavo vertėjas. Tokiu būdu buvo pažeistos LR ATPK 253 str. 2 d. ir 272 str. 1 d. nuostatos.

S. Č. atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybę, jog jam reikalingas vertėjas, pripažino ir pirmosios instancijos teismas, užtikrindamas vertėjo dalyvavimą, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą.

Tokiu būdu, anot S. Č., nagrinėjamu atveju buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio atsiliepime į S. Č. apeliacinį skundą prašoma palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Institucijos manymu, Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo objektyviai ir įvertinęs surinktus įrodymus bei charakterizuojančią medžiagą. S. Č. teikiami paaiškinimai nepagrįsti įrodymais, o tėra kaip gynybos priemonė norint išvengti administracinės atsakomybės.

S. Č. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog S. Č. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu S. Č. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. Apeliaciniu skundu S. Č. nesutinka su tokiu jo veiksmų kvalifikavimu, teigdamas, kad byloje nėra surinkta objektyvių, tiesioginių, nenuginčijamų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad jis nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, be to, nėra nustatyta, jog policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti.

Aukštesnės instancijos teismo manymu, S. Č. kaltė yra įrodyta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų V. R., O. K., P. S. tarnybiniais pranešimais, jų parodymais teismo posėdžio metu, alkotesterio parodymais, kitais bylos duomenimis.

Išanalizavęs aukščiau paminėtų policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus bei parodymus teisme, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad jie yra nuoseklūs, logiški, sutampa tarpusavyje ir atitinka kitą bylos medžiagą, iš kurios matyti, jog S. Č. buvo pastebėtas policijos pareigūnų girtas ir nesiorientuojantis aplinkoje, dėl ko paklaustas, kur gyvena, po ko nubaustasis pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais, o paprašytas liautis bei įspėtas, kad pažeidžia teisės normas, jis nesiliovė, t.y. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, dėl ko buvo sulaikytas (sulaikomas priešinosi) ir pristatytas į policijos komisariatą. Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, jog šie policijos pareigūnai galėtų būti šališki ir asmeniškai suinteresuoti duoti neobjektyvius parodymus apelianto atžvilgiu.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, patikrino byloje surinktus įrodymus, motyvuotai juos išnagrinėjo bei pagrįstai nustatė, kad S. Č. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos 187 str. 2 d., nes jis kad 2014 m. birželio 21 d. apie 01.50 val. Verkių gt. 3 namo kieme, Vilniuje, būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,70 promilių neblaivumo laipsnis, keikė policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nutraukti savo neteisėtus veiksmus, vedamas į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, mosavo rankomis, vėl įžeidinėjo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, tokiu būdu įžeisdamas jų garbę ir orumą.

Apeliaciniame skunde S. Č. taip pat teigia, jog policijos pareigūnai bendravo lietuviškai, sulaikymo metu ir protokolo surašymo metu nebuvo užtikrintas vertėjo dalyvavimas, o jo gimtoji kalba yra ukrainiečių ir jis kalba tik rusiškai, dėl ko jis negalėjo visiškai aiškiai suvokti, kuo yra kaltinamas. Tačiau, kaip matyti iš liudytojo P. S. paaiškinimų teisme, S. Č. nesakė, kad nemoka lietuvių kalbos ir, nors kalbėjo lietuviškai nelabai gerai, tačiau suprantamai, todėl neatrodė, kad jam reikalingas vertėjas. Apygardos teisėjas taip pat pažymi, jog S. Č. pasirašė administracinio teisės pažeidimo protokole, tuo patvirtindamas aplinkybę, jog tekstas jam nebuvo nesuprantamas.

Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nutarime, teismų praktikoje yra pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, leidžia pašalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo stadijoje. Jei nagrinėjant bylą teisme, šio asmens teisės užtikrinamos ir teismas tinkamai išnagrinėja bylą, pirmosios instancijos teismo sprendimas vien tik dėl pažeidimų, padarytų ikiteisminėje administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo stadijoje, negali būti naikinamas (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis byloje Nr. II-1776-629/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartys bylose Nr. N-261-3015/2011, N575-1155/2012).

Atsižvelgiant į tai, jog bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu dalyvavo rusų kalbos vertėjas, S. Č. paaiškinimus davė jam suprantama kalba, jį atstovavo advokatas ir jam sudarytos galimybės pasinaudoti visomis turimomis procesinėmis teisėmis, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismo teisėjas, laikytina, kad galimi jo procesinių teisių pažeidimai buvo pašalinti.

Dėl aukščiau išdėstyto, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, tinkamai vertino byloje pateiktų įrodymų visumą, kurių pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.