Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. birželio 26 d. buvo gautas nuteistojo A. K. prašymas dėl bausmės sušvelninimo pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 5 d. nutartį nuo 2023 m. birželio 1 d. įsiteisėjus naujiems BK pakeitimams.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. skundas atmestinas.

9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. BPK 362¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis.

10. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nebenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią taip pat ir tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį.

11. Pažymėtina, kad BPK 362¹ straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas.

12. Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 (toliau – ir Įstatymas) dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios buvo pakeisti ir pripažinti netekusiais galios atitinkami pirmiau minėti BK straipsniai, taip pat BK papildytas atskirais straipsniais. Šis įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d.

13. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis Įstatymu, įsigaliojusiu 2023 m. birželio 1 d., peržiūrėjo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. ir 2020 m. spalio 5 d. nutartis, kuriomis pripažinti Europos sąjungos valstybės narės nuosprendžiai, priimti nuteistojo A. K. atžvilgiu. Minėta Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi Vokietijos Federacinės Respublikos Kempteno (Allgau) žemės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su BK 135 straipsnio 1 dalimi, 180 straipsnio 3 dalimi, 187 straipsnio 2 dalimi ir nuteistajam palikta paskirta 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartimi Berlyno Tyrgarteno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su BK 178 straipsnio 2 dalimi (2 epizodai), 178 straipsnio 4 dalimi ir nuteistajam palikta paskirta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo

14. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi pripažintas Vokietijos Federacinės Respublikos Kempteno (Allgau) žemės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendis A. K. atžvilgiu ir nutarta jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuteistajam A. K. Vokietijos Federacinės Respublikos Kempteno (Allgau) žemės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė už 2017 m. liepos 19 d. nusikalstamas veikas pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 249 paragrafo 1 pastraipą, 250 paragrafo 2 punkto 1 numerį, 223 paragrafą, 224 paragrafo 1 pastraipos 2 numerį ir 4 numerį, 303 paragrafo 1 punktą, 303c paragrafą, 25 paragrafo 2 pastraipą, 52 ir 73c paragrafą, suderinta su BK 135 straipsnio 1 dalimi, 180 straipsnio 3 dalimi bei 187 straipsnio 2 dalimi, ir A. K. palikta paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 9 metams 6 mėnesiams.

15. Pažymėtina, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiuose BK pakeitimuose, BK 135 straipsnis nėra išdėstytas nauja redakcija, jo nuostatos nepakito, kaip ir nepakito sankcijoje numatytos tokios pačios rūšies ir trukmės bausmė, todėl nuteistojo teisinę padėtį, perkvalifikuojant šią nusikalstamą veiką ar švelninti už jos įvykdymą paskirtos bausmės, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, nėra pagrindo.

16. Pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) baudžiamojon atsakomybėn buvo traukiamas tas, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšęs pagrobė didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje ir už šio nusikaltimo padarymą sankcijoje buvo numatyta laisvės atėmimo nuo 2 metų iki 10 metų bausmė nuo. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus Įstatymui, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšė pagrobdamas labai didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Minėto straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo nuo 2 metų iki 10 metų bausmė. Taigi, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, BK 180 straipsnio 3 dalies dispozicija buvo pakeista Įstatymu, įsigaliojusiu 2023 m. birželio 1 d., nesikeitė tik šios teisės normos sankcija. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad A. K. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis kartu su kitais asmenimis 2017 m. liepos 19 d. iš juvelyrinės parduotuvės pavogė 119 vnt. laikrodžių už bendrą 392 634 Eur dydžio sumą.

17. Nesutiktina su Kauno apylinkės teismo nurodyta aplinkybe, kad BK 180 straipsnio 3 dalyje nusikalstamą veiką kvalifikuojantys požymiai nėra susieti su turtinės žalos dydžiu. Priešingai, iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 180 straipsnio 3 dalyje redakcijoje buvo numatytas didelės vertės turto pagrobimas, o nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 180 straipsnio 3 dalies redakcijoje – labai didelės vertės turto pagrobimas. Taigi, akivaizdu, kad pagrobto turto vertė nagrinėjamu atveju turi reikšmės. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiame BK 190 straipsnyje išdėstytas naujas turtinės žalos vertinimas ir XXVIII skyriuje nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra 10 MGL dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL dydžio sumos neviršijanti žala. Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL dydžio sumą. Šiuo atveju skundo nagrinėjimui reikšmės turi pagrobto turto vertei nustatyti MGL dydis. BK 190 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas turto vertės išaiškinimas dėl veikų, nustatytų BK XXVIII skyriuje. MGL sampratos ir dydžio baudžiamasis įstatymas nepateikia, tai reglamentuojama atitinkamu įstatymu ir poįstatyminiu aktu. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti. Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalus gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Pagal įstatymo 4 straipsnio 2 dalį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ dalies veikų padarymo metu galiojusią akto redakciją (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.), bazinis bausmių ir nuobaudų dydis buvo lygus 37,66 Eur. Pažymėtina, kad MGL yra ekonominis rodiklis. Kadangi ekonominių rodiklių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Šie dydžiai vertinami, atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-7-495/2007, 2K-348/2008, 2K-64/2011, 2K-120-895/2020, 2K-88-303/2020 ir kt.).

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. nusikalstama veika, numatyta BK 180 straipsnio 3 dalyje, buvo padaryta 2017 m. liepos 19 d., kuomet MGL dydis buvo 37,66 Eur. Taigi nuteistojo nusikalstama veika, numatyta 180 straipsnio 3 dalyje, buvo įvykdyta iki 2017 m. gruodžio 31 d., todėl pagrobto turto vertė įvertinama tuo MGL dydžiu, kuris galiojo šio nusikaltimo padarymo metu, t. y. 37,66 Eur. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis nusikalstamais veiksmais pagrobė 392 634 Eur vertės turtą, kas yra laikytina labai didelės vertės turtu, nes viršija 900 MGL, o BK 187 straipsnio 3 dalyje (redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) būtent ir įtvirtintas labai didelės vertės turto pagrobimas. Pažymėtina ir tai, kad BK 180 straipsnio 3 dalies (galiojusioje tiek iki 2023 m. birželio 1 d., tiek ir nuo 2023 m birželio 1 d.) sankcijoje numatyta bausmės rūšis (laisvės atėmimas) ir jos dydis (nuo 2 metų iki 10 metų) nekito. Įvertinus išdėstytą, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistojo įvykdytos nusikalstamo veikos, numatytos BK 180 straipsnio 3 dalyje, perkvalifikavimui ir paskirtos bausmės sušvleninimui jokio teisinio pagrindo nėra.

19. Žemesnės instancijos teismas, atsižvelgdamas į BK 190 straipsnio (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.), kuriame įtvirtintas turto vertės išaiškinimas, pokyčius po naujųjų BK pakeitimų priėmimo, pagrįstai neperkvalifikavo A. K. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje. Šiuo atveju skundo nagrinėjimui reikšmės turi sugadinto turto vertei nustatyti MGL dydis. BK 190 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas turto vertės išaiškinimas dėl veikų, nustatytų BK XXVIII skyriuje. Kaip jau buvo nurodyta, BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. MGL dydžiai vertinami, atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu. Nustatyta, kad A. K. nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 3 dalyje, buvo padaryta 2017 m. liepos 19 d., kuomet MGL dydis buvo 37,66 Eur. Taigi nuteistojo nusikalstama veika, numatyta 187 straipsnio 2 dalyje, buvo įvykdyta iki 2017 m. gruodžio 31 d., todėl sugadinto svetimo turto vertė įvertinama tuo MGL dydžiu, kuris galiojo šio nusikaltimo padarymo metu, t. y. 37,66 Eur. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis nusikalstamais veiksmais sugadino 20 860 Eur vertės turtą, kas sudaro 553 MGL ir yra laikytina didelės vertės, kas atitinka BK 187 straipsnio 2 dalį, todėl nesant teisinio pagrindo, aptariama nusikalstama veika pirmosios instancijos teismo neperkvalifikuota ir paskirta bausmė nešvelninta teisėtai.

20. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje, peržiūrint nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, neteisingai nurodyta, jog sunaikintas didelės vertės turtas, kurio vertė, pagal 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK 190 straipsnio pakeitimus, viršija 10 MGL (500 Eur) sumą. Nustatyta, kad nuteistasis nusikalstamais veiksmais sugadino 20 860 Eur vertės turtą, kas sudaro 553 MGL. Taigi, nuteistojo nusikalstamais veiksmais sugadinto turto vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL. Be to, skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodyta ir tai, kad BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančią BK redakciją atsirado papildomos baudos ir laisvės apribojimo bausmės, tačiau jos sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės trukmė nepasikeitė. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 187 straipsnis, įsigaliojus naujiems BK pakeitimams, nesikeitė, taigi nesikeitė ir BK 187 straipsnio 2 dalies sankcija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos pirmos instancijos teismo padarytos teisės aiškinimo klaidos nėra esminės ir neturėjo įtakos tinkamam Įstatymo taikymui, kadangi Kauno apylinkės teismo nutartimi nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 2 dalyje, nebuvo perkvalifikuota teisėtai.

21. Atsižvelgiant į šioje nutarties dalyje nurodytų aplinkybių visumą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, peržiūrėdamas Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį, kuria pripažintas Vokietijos Federacinės Respublikos Kempteno (Allgau) žemės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendis A. K. atžvilgiu, teisėtai ir pagrįstai neperkvalifikavo nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, ir nešvelnino už jų įvykdymą nuteistajam paskirtų bausmių.

Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 5 d. nutarties peržiūrėjimo

22. Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartimi pripažintas Berlyno Tyrgarteno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendis, priimtas A. K. atžvilgiu, ir jį nutarta vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. A. K. šiuo nuosprendžiu paskirta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė pagal įstatymą dėl svetimo turto vagysčių įsibrovus į automobilį 242 paragrafą, 243 paragrafo 1 pastraipos 2 dalies 1 numerį, 424 paragrafą bei nedidelės vertės svetimo turto vagystę pagal 248a paragrafą suderinta su BK 178 straipsnio 2 dalimi (du epizodai), 178 straipsnio 4 dalimi ir palikta paskirta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

23. Pažymėtina, kad pagal BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto veikos nusikalstamumo panaikinimo, bausmės švelninimo ar kitokio teisinės padėties palengvinimo instituto taikymas turi prasmę tik tuomet, kai taikant jį asmens teisinė padėtis realiai palengvėja, todėl remiantis BK 3 straipsniu yra aktualūs ir gali būti peržiūrėti tik neįvykdyti nuosprendžiai, t. y. kuriais paskirtos bausmės dar neįvykdytos.

24. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, nustatyta, kad nuteistasis Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartimi, kuria pripažintas Berlyno Tyrgarteno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendis, paskirtą 11 metų laisvės atėmimo bausmę yra atlikęs (2 t., b. l. 117-121), todėl nėra teisinio pagrindo peržiūrėti nuteistojo A. K. nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (2 epizodai) ir 178 straipsnio 4 dalyje, bei už jas paskirtos bausmės pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusį Įstatymą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nevertina Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarties dalies, kuria peržiūrėta Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartis, ir dėl jos nepasisako.

Dėl nuteistojo A. K. skunde nurodyto BPK nuostatų pažeidimo

25. Aukštesnysis teismas, nuteistojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jo prašymą rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant jo gynėjui, padarė BPK straipsnių nuostatų pažeidimą, atmeta kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad BPK 362¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad prašymo dėl įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo nagrinėjimui gali būti rengiamas teismo posėdis. Laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis į teismo posėdį šaukiamas prireikus. Nuteistojo ir gynėjo neatvykimas į teismo posėdį nesustabdo bylos nagrinėjimo, jeigu teismas nepripažįsta, kad jiems dalyvauti būtina. Kai teismo posėdis nerengiamas, teismas šiems asmenims praneša apie gauto prašymo ar teikimo nagrinėjimo laiką ir teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas nuteistojo prašymą rašytinio proceso tvarka, tinkamai taikė BPK nuostatas.

26. Įvertinus bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, skundžiamą nutartį, nuteistojo skundo argumentus bei pasikeitusį teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartis yra teisėta. Nors apygardos teismas skundžiamoje nutartyje ir nustatė teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, tačiau jos nėra esminės ir nesudaro pagrindo nuteistojo A. K. skundą tenkinti ir švelninti apelianto teisinę padėtį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės, tenkinti nuteistojo skundą jame nurodytais pagrindais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.